Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-3199-816/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03562-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas O. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. BR6-228 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš NMA bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. birželio 7 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 19-1003183565-A1-1 (toliau – ir 2019 m. paraiška). NMA 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 59363 informavo pareiškėją, jog 2019 m. paraiškoje nustatyti deklaruotų duomenų neatitikimai. NMA 2020 m. kovo 16 d. sprendimo išrašu Nr. BR6-3792186 pareiškėjui nurodė, kad skiriama 13 560,19 Eur galutinė paramos suma. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2020 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 21R-486 (AG-290/03-2020) panaikino 2020 m. kovo 16 d. NMA sprendimą Nr. BR6-3792186 ir įpareigojo NMA iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo 2019 m. paraiškoje deklaruotus duomenis.

Nurodo, kad Komisija konstatavo, jog NMA specialistas E. D., fiksuodamas pažeidimus, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios, kurios lėmė poreikį elgtis būtinojo reikalingumo sąlygomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Pareiškėjui nušienavus ir nuganius didesnę dalį pievų, dėl užsitęsusios sausros nebūtų atžėlęs atolas, tad liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais nebūtų buvę kur ganyti galvijų. Dėl sausros likusios ganyklos, t. y. pievos (deklaruotų naudmenų plotai RZV ir DGP), buvo nenušienautos ir žolė buvo nesmulkinta. Nuganius šiuos plotus, žolės likučiai bus nušienauti ar susmulkinti. Dėl užsitęsusios sausros taip pat nebuvo įmanoma suarti pūdymų 1,69 ha ploto kontrolinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1 ir Nr. 2.

Pareiškėjo teigimu, NMA pakartotinai priėmė nepakeistą 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. BR6-228 bei paskyrė 13 736,06 Eur galutinę paramos sumą neatsižvelgusi į Komisijos pastabas.

NMA sprendime nurodė, kad 23 kontroliniai žemės sklypai (98,99 ha) buvo nenušienauti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., pažeidžiant Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 6.2 punktą ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir AGROAK taisyklės) VII skyriaus 30.3 papunktį. Nurodė, kad pareiškėjo elgesio negalėjo lemti force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės, kadangi analogiški pažeidimai nustatyti 2017 ir 2018 metais. NMA taip pat nustatė, kad, 2019 m. rugsėjo 27–lapkričio 15 d. atliekant kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, pareiškėjas nepateikė 2019 m. augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo, todėl nesilaikė kompleksinės paramos reikalavimo dėl augalų apsaugos.

Pareiškėjas pažymi, kad valdo gyvulininkystės ūkį. Ūkininkams, besiverčiantiems gyvulininkyste, Taisyklės nustato kitus pievų priežiūros reikalavimus. NMA neįvertino, kad laukuose ganomi gyvuliai. Teigia, kad pareiškėjo deklaruoti žemės sklypai buvo nuganyti.

Paaiškina, kad patikrinimą atlikęs NMA specialistas kai kuriuos kontrolinius žemės sklypus (toliau – ir KŽS) fotografavo iš apleistų kaimynų laukų, atsitūpęs, su kelkraščio piktžolių juosta, stovėdamas už upės. Pareiškėjo manymu, į šiuos laukus specialistas nebuvo atvažiavęs, nefiksavo besiganančių gyvulių, todėl patikrinimas atliktas ydingai, netiksliai. Pabrėžia, kad klaidų buvo galima išvengti, jeigu apie patikrinimą 2019 m. rugsėjo 3–4 d. būtų buvęs informuotas pareiškėjas, bendradarbiaujant su juo, įvertinant jo pastabas ir paaiškinimus.

Pažymi, kad didelė Paraiškoje nurodytų žemės sklypų dalis priklausė telkinių būklės gerinimo (toliau – ir RZV) kategorijai. NMA, vertindama DGP ir GPŽ sklypus bei RZV sklypus, neatsižvelgė, kad šie žemės sklypai naudojami gyvuliams ganyti. RZV sklypų priežiūrai nėra taikomas AGROAK taisyklių 30.3 punktas, o turi būti taikomi 30.5 ir 30.6 punktai.

Pabrėžia, jog dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje neturėjo pareigos nušienauti minėtų sklypų iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Paaiškina, kad patikrinimo metu klaidingai vietoj 2019 metų augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo (toliau – ir Žurnalas) pateikė 2018 metų augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalą, o iki patikrinimo pabaigos šį trūkumą ištaisyti sutrukdė liga. 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad 2019 m. lapkričio 18 d. pateiks reikiamo laikotarpio augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalą. Pažymi, kad patikrinimo metu turėjo 2019 m. augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalą, tačiau dėl klaidos jį pateikė vėliau.

Atsakovas NMA su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, sutiko, jog NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje, ir patvirtino, kad NMA pateikti duomenys yra teisingi ir kad laikysis AGROAK taisyklėse nustatytų įsipareigojimų.

Nurodo, kad tikrintojas, vadovaudamasis kartu su pareiškėjo 2019 m. paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, vizualiai apžiūrėjęs 2019 m. paraiškoje deklaruotus laukus, nustatė, kad kai kuriuose jų nesilaikoma Taisyklėse įtvirtintų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų ir AGROAK taisyklėse įtvirtintų įsipareigojimų. Patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai (faktinė laukų būklė) užfiksuoti nuotraukose, darytose įvairiose laukų vietose, jose nurodyta pažeidimo fiksavimo vieta ir data bei aiškiai matyti nustatyti pažeidimai.

Paaiškina, kad, remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pareiškėjo einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, t. y. 0,594 SG hektarui pievų, todėl pareiškėjas privalėjo pievas sutvarkyti taip, kaip nurodyta Taisyklių 8.1.1 papunktyje, t. y. nuganyti arba nušienauti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Iš patikros metu darytų nuotraukų matyti, kad pievose, kuriose nustatytas Taisyklių 6.2 papunkčio pažeidimas, nėra gyvulių ganymo požymių – ekskrementų liekanų, išguldytos ir (arba) nuėstos žolės (ar kitų požymių). Iš patikros metu darytų nuotraukų taip pat matyti, kad laukuose, kuriuose nustatytas AGROAK taisyklių VII skyriaus 30.3 papunkčio pažeidimas, pirmoji žolė nenupjauta ir neišvežta iki rugpjūčio 1 d.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neskundė patikros vietoje duomenų nustatyta tvarka, taip pat nepateikė NMA įrodymų, kad laukai, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, buvo tinkamai prižiūrimi. Taip pat nurodo, kad 2019 m. paraiškoje pareiškėjas įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios, informuoti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Taisyklėse nustatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus. Pažymi, kad pareiškėjas NMA nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog laukuose pažeidimai atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių bei neinformavo NMA, jog negalės tinkamai laikytis Taisyklėse įtvirtintų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų. NMA nėra gavusi iš pareiškėjo jokių prašymų netaikyti sankcijų.

Pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė NMA papildomus dokumentus, tačiau juos įvertinus nustatyta, kad jie yra aktualūs 2018 metais pateiktai paraiškai, t. y., be kita ko, pateiktas 2018 m. augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalas, o 2019 m. augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalas nėra pateiktas. Pabrėžia, kad, nors pareiškėjas su skundu teismui pateikė 2019 m. žurnalą, tai nekeičia nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2019 m. žurnalą pateikė pavėluotai, praleidęs visus protingus terminus, todėl jis negali turėti įtakos 2019 m. paraiškos vertinimo rezultatams.

Šalys, jų atstovai pasisakė 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje, iš esmės palaikydamos savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. BR6-228 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, priimto vertinant 2019 m. paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės skundžia dalį priimto sprendimo, įvertinus skundo argumentus ir nurodytą faktinį pagrindą. Teismas bylą nagrinėja pareiškėjo suformuluoto skundo reikalavimo ir nurodyto faktinio skundo pagrindo ribose.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. NMA pateikė 2019 m. birželio 7 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 19-1003183565-1).

NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų skyriaus vyriausiasis specialistas E. D. (toliau – ir tikrintojas) 2019 m. rugsėjo 3–4 d. atliko Paraiškos patikrą bei užpildė Paraiškos patikros vietoje /nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 19-1003183565-D4-1 (toliau – ir Ataskaita Nr. 19-1003183565-D4-1).

NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 593635 „Pranešimas apie patikros vietoje/nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus“ informavo pareiškėją, jog Paraiškoje nustatyta deklaruotų duomenų neatitikimų. Prie rašto pareiškėjui pridėjo Ataskaitą Nr. 19-1003183565-D4-1.

NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų skyriaus vyriausioji specialistė V. A. 2019 m. rugsėjo 27–lapkričio 15 d. atliko Paraiškos patikrą bei užpildė Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 19-1003183565-D5-1 (toliau – ir Ataskaita Nr. 19-1003183565-D5-1).

NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 61753 „Pranešimas apie patikros vietoje / nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus“ informavo pareiškėją, jog Paraiškoje nustatyta deklaruotų duomenų neatitikimų. Prie rašto pareiškėjui pridėjo Ataskaitą Nr. 19-1003183565-D5-1.

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. NMA pateikė paaiškinimą, kad 2019 m. augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą pateiks 2019 m. lapkričio 18 d.

NMA 2020 m. kovo 16 d. sprendimo išrašu Nr. BR6-3792186 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ pareiškėjui nurodė, kad galutinė paramos suma yra 13 560,19 Eur.

Pareiškėjas su 2020 m. balandžio 19 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti NMA 2020 m. kovo 16 d. sprendimo išrašą Nr. Nr. BR6-3792186, įpareigoti NMA priimti ir patenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymą Nr. 1, įpareigoti NMA atlikti pakartotinę laukų patikrą, dėl kurių būklės netinkamo vertinimo yra pritaikytos sankcijos.

NMA 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. BR6-3367 pareiškėjui pateikė išsamų 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3792186.

Komisija 2020 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 21R-486 (AG-290/03-2020) panaikino NMA 2020 m. kovo 16 d. sprendimą. Komisija konstatavo, jog NMA specialistas, fiksuodamas pažeidimus, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios, lėmusias jo elgesį būtinojo reikalingumo sąlygomis. Taip pat nurodė, jog NMA specialisto 2019 m. rugsėjo 3–4 d. ir NMA specialistės 2019 m. rugsėjo 27–lapkričio 15 d. vykusios patikros rezultatai prieštaringi.

NMA, vykdydama Komisijos sprendimą, priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. BR6-288 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Sprendime NMA nurodė, kad jis parengtas pagal 2019 m. rugsėjo 3–4 d. ir 2019 m. rugsėjo 27–lapkričio 15 d. Paraiškos vertinimo rezultatus. Šiuo Sprendimu pareiškėjas informuotas, kad pagal 2019 m. paraišką jam skiriama 13 736,06 Eur paramos suma bei skiriama sankcija pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus – 1 061,44 Eur. Iš sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu sankcija pritaikyta konstatavus pažeidimus dėl laukų nenušienavimo ir dėl 2019 m. žurnalo nepateikimo (skundo dalykas) bei dėl 2 pažeidimo – žemės valdymo dokumentų nepateikimo ir su tuo susijusios neteisingo deklaravimo bei dėl to paskirtų sankcijų (pareiškėjas neskundžia šios sprendimo dalies).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1139-789/2021 pareiškėjo skundą tenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino VAAT 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir bylą perdavė VAAT nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos tesimas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą NMA pateiktas fotonuotraukas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-1102/2014 nurodytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad NMA vietoje Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punkto, turėjo taikyti Įgyvendinimo taisyklių jo 30.5 ir 30.6 punktu, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Paraiškai, kuri paduota 2019 m. birželio 7 d., taikė aptariamą Įgyvendinimo taisyklių redakciją. Taip pat nėra aišku, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo laukuose buvo ganomi gyvuliai ir dėl to NMA, administruodama pareiškėjo Paraišką, turėjo taikyti Įgyvendinimo taisyklių 30.5 ir 30.6 punktus.

Dėl Taisyklių 6.2 papunkčio reikalavimų pažeidimo

NMA nustatė, kad laukai buvo nenušienauti, todėl buvo pažeisti Taisyklių 6.2 papunkčio reikalavimai.

Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija).

Pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, vienas jų – pievas (kodai GPZ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. turintiems įregistruotas bičių šeimas, pievas privalu nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. (Taisyklių 6.2 papunktis).

Siekiant įsitikinti, kaip vykdomi Taisyklių 6.2 papunktyje nurodyti įsipareigojimai (ar laiku nušienauta ir sutvarkyta), atliekamos patikros konkretaus deklaruoto lauko plote įvertinant, ar numatytas lauko priežiūros būdas pritaikytas visame lauko plote. Jeigu yra nustatoma neatitikčių, išmatuojamas ir įvertinamas (sumuojamas) bendras neatitikčių plotas lauke. Jeigu nustatomos neatitiktys tiek Taisyklių 6.2, tiek Taisyklių 6.6 papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip nustatyta Taisyklių 4.13 papunktyje (Taisyklių 9 punktas). Jeigu nustatoma neatitiktis bent vienam iš Taisyklių 6 ir 10–12 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje, kuriuose nustatytas pažeidimas) yra neteisingo deklaravimo atvejis (Taisyklių 92 punktas). Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas (Taisyklių 3.19 papunktis).

Pareiškėjo teigimu, jis valdo gyvulininkystės ūkį, ūkininkams, besiverčiantiems gyvulininkyste, Taisyklės nustato kitus pievų priežiūros reikalavimus.

Pažymėtina, kad Taisyklėse nustatyta, kad jeigu pareiškėjo, kurio (arba jo valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, bizonų, stumbrų) santykis), pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, nelaikoma reikalavimų neatitikimu, jeigu tokie plotai netinkamai nuganyti ar nušienauti. Tokiu atveju ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. deklaruojamuose pievų laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė (ar kiti požymiai) arba laukai turi būti nušienauti, t. y. nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota arba šienas sudėtas į kūgius; žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista visame lauko plote) (Taisyklių 8.1.1 papunktis).

Iš byloje esnačios medžiagos matyti, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Pareiškėjo einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, t. y. 0,594 SG/ha pievoms.

Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad tiesioginės išmokos už 2019 m. paraiškose klasifikatoriaus kodais GPŽ ir DGP deklaruotas ganyklas ir pievas pareiškėjams, kurių laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, mokama tais atvejais, kai deklaruojamuose pievų laukuose iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra gyvulių buvimo lauke požymių – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė (ar kiti požymiai), arba ganyklos ir pievos yra nušienautos, t. y. nupjauta žolė turi būti sutvarkyta, ją išvežant iš lauko, supresuojant arba šieną sudedant į kūgius.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, jog priimdama Sprendimą, rėmėsi patikros metu darytomis nuotraukomis, kurios, kaip nurodo atsakovė, patvirtina, kad yra padarytas Taisyklių 6.2 papunkčio pažeidimas, t. y. nuotraukos patvirtina, kad laukuose nėra gyvulių ganymo požymių – ekskrementų liekanų, išguldytos ir (arba) nuėstos žolės (ar kitų požymių). Pareiškėjas skunde teigia, kad NMA specialistas patikrinimo metu netinkamai fiksavo situaciją, fotografavo iš apleistų kaimynų laukų (pvz., (duomenys neskelbtini) RZV 0,91 ha; (duomenys neskelbtini) RZV 3,51 ha ir kt.), atsitūpęs su kelkraščio piktžolių juosta ((duomenys neskelbtini) RZV 35,52 ha), stovėdamas už upės ((duomenys neskelbtini) RZV 14,14 ha), nefiksavo besiganančių gyvulių ((duomenys neskelbtini) RZV 14,14 ha). Pareiškėjo nuomone, specialistas į šiuos laukus nebuvo atvažiavęs, nebandė fiksuoti Taisyklėse nurodytų gyvulių ganymo požymių (ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė). Pareiškėjo vertinimu, specialistas patikrinimą atliko ydingai, netiksliai ir galimai tendencingai,, todėl atsakovė vertindama DGP ir GVŽ pareiškėjo žemės sklypus, neįvertino, kad juose buvo ganomi gyvuliai, ir priėmė nepagrįstą Sprendimą.

Apie Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Pareiškėjas buvo informuotas el. paštu (duomenys neskelbtini) (2019 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu) NMA 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 593635, prie kurio buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros vietoje ataskaitos Nr. 19-1003183565-D4-1 (toliau – Ataskaita) kopija, kurioje nurodyti Patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai. Taip pat informacija apie Patikros vietoje rezultatus, vadovaujantis Taisyklių 75.2 papunkčiu, buvo paskelbta NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Vadovaujantis Taisyklių 73 punktu, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas paskelbimo Portale dienos.

Teismas pažymi, jog ginčijamas sprendimas priimtas remiantis patikros vietoje metu (2019 m. rugsėjo 3–4 d. atliko) surinktais duomenimis, kurie buvo įforminti Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaita Nr. 19-1003183565-D4-1. Patikrą vietoje atliko NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų skyriaus vyriausiasis specialistas. Ataskaitoje pateikta informacija apie pareiškėjo tikrinamus laukus (aktualaus kontrolinio žemės sklypo numeris, aktualaus lauko numeris, nuotrauka, fotografavimo vietos koordinatės, kryptis ir data, situacijos aprašymas, pažeidimo plotas). Ataskaitoje nurodyti 23 deklaruotų plotų, kuriuose nustatyti neatitikimai, iš jų 11 sudaro DGP ir GPZ plotai.

Teismas, įvertinęs nuotraukose užfiksuotą informaciją, pažymi, kad daugelyje nuotraukų, kuriose nufotografuoti sklypai, kuriuose nustatyti neatitikimai, matyti aukšta žolė (kai kuriose nuotraukose matyti sustabarėjusi žolė), nematyti ganymo ar gyvulių išvaikščiojimo požymių (pvz., aktualaus kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Kitose nuotraukose, kuriose nufotografuoti sklypai, kuriuose nustatyti neatitikimai, matyti, kad žolė nėra labai aukšta, arba žolės aukštis skirtinguose plotuose nevienodas, kai kuriuose plotuose žolė sugulusi, tačiau ganymo požymių nuotraukose taip pat nesimato, kaip ir gyvulių. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti jokių rašytinių ar vaizdinių įrodymų nepateikė. Kadangi patikra atlikta vietoje, tikrinami laukai buvo nufotografuoti ir laukų atitikimas reikalavimams įvertintas bei pateiktas (aprašytas) ataskaitoje kvalifikuoto specialisto, todėl, nesant priešingų įrodymų, vertintina, kad duomenys ataskaitai surinkti ir ataskaita parengta kvalifikuotai. Tad pagrįstai NMA konstatavo pažeidimą dėl 11 DGP ir GPZ plotų (KŽS Nr. 1(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Vien gyvulių turėjimo faktas nepatvirtina, kad konkrečiuose deklaruotuose laukuose buvo ganomi gyvuliai, dėl ko taikytinos kitokios nuostatos.

Pareiškėjas nurodė, kad nuotraukose užfiksuoti vaizdai fotografuojant netinkamu rakursu (nurodė sklypų numerius), taip pat, kad patikros metu galimai nebuvo stengtasi užfiksuoti ganymo požymių (ekskrementų liekanų, išguldytos ar nuėstos žolės), todėl nuotraukos neatspindi realios situacijos. Tačiau šiems argumentams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų. Akcentuotina, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklės suponuoja, jog kiekviena bylos šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 ir 5 dalys). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas dėl NMA priimtų sprendimų skirti sankcijas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjEwNi00MTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2106-415/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2106-415/2019">eA-2106-415/2019</a>; 2021 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02NDMtODE1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-643-815/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-643-815/2021">A-643-815/2021</a>). Taigi pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti savo argumentus įrodymais, tačiau to nepadarė, taigi vertintina, kad nuotraukų tinkamumo atitikties realiai situacijai nagrinėjamu aspektu nepaneigė.

Vien tai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrą vietoje, nesudaro pagrindo patikros vietoje duomenų laikyti nepatikimais, kadangi patikros duomenys buvo pareiškėjui nusiųsti, sudarant galimybę teikti pastabas dėl patikros vietoje rezultatų bei pateikti nustatytas aplinkybes paneigiančius įrodymus (pvz., fotonuotraukas). Pažymėtina, kad patikros vietoje duomenis paneigiančių įrodymų nepateikta ir teismui su skundu.

Vertindamas įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai vertino, jog Sprendime nurodytuose laukuose nenustatyta gyvulių buvimo lauke požymių (ekskrementų liekanų, išguldytos arba nuėstos žolės ar kit požymiai), taip pat nenustatyta, kad laukai būtų nušienauti, t. y. nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota arba šienas sudėtas į kūgius; žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista visame lauko plote). Atitinkamai atsakovė pagrįstai nustatė Taisyklių 6.2 papunkčio reikalavimų pažeidimą nurodytuose plotuose.

Dėl force majeure aplinkybių

Pareiškėjas nesutinka su NMA Sprendimu, be kita ko, teigdamas, kad buvo susidariusios force majeure aplinkybės. Nurodo, kad dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje neturėjo pareigos nušienauti Sprendime nurodytų sklypų iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Paraiška buvo vertinama pagal teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas NMA nepranešė apie susidariusias force majeure aplinkybes.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2019 m. paraišką, įsipareigojo per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto raštu informuoti NMA apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios (force majeure) (Paraiškos 3 punktas). Taisyklėse taip pat numatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus (Taisyklių 90 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Šiuo atveju pareiškėjas NMA nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog laukuose pažeidimai atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių bei neinformavo NMA, jog negalės tinkamai laikytis Taisyklėse įtvirtintų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų. Taip pat NMA nebuvo pateikta jokių prašymų dėl sankcijų netaikymo, jog dėl 2019 m. liepos 3 d. paskelbtos šalyje ekstremalios situacijos pareiškėjas negalės nušienauti pievų iki rugpjūčio 1 d.

LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTg5LTQxNS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2189-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2189-415/2020">A-2189-415/2020</a> nurodė, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka, nebuvo informavęs NMA apie tai, kad negalės tinkamai laikytis prisiimtų įsipareigojimų force majeure aplinkybių bei nepateikė nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinančių dokumentų, kadangi ne kiekviena teritorija ir ne kiekvienas sklypas visa apimtimi buvo ir galėjo būti paveiktas sausros. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2514 pateiktą informaciją, Panevėžio rajone, kuriame yra deklaruota didžioji pareiškėjo laukų dalis, buvo nedidelis drėgmės trūkumas, tačiau sausros reiškinio nebuvo, todėl vien tai, jog šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, nebuvus galimybės įvertinti pareiškėjo laukų būklę, nėra pagrindas pripažinti force majeure aplinkybių buvimą pareiškėjo deklaruotuose plotuose. Pažymėtina, kad ekstremalios oro sąlygos, net ir aukštesnė nei įprasta oro temperatūra tam tikru laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje, savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų dalį), kompetentingai institucijai pranešdama apie jos valdą paveikusias force majeure aplinkybes, turi pagrįsti paramos gavėjas. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių jo teiginius, kad būtent dėl sausros jis negalėjo įvykdyti įsipareigojimo ganyti gyvulius tikrintuose laukuose (apskritai, kad tuose laukuose buvo ganomi gyvuliai) arba tinkamai juos nušienauti iki rugpjūčio 1 d. (kai nenustatyta, jog buvo ganoma).

Be to, NMA, priimdama 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, vertino, ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus sąlygojo force majeure aplinkybės, t. y. nuo 2019 m. liepos 3 d. Lietuvoje paskelbta ekstremali padėtis dėl sausros, tačiau nusprendė, kad Patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus sąlygojo ne force majeure aplinkybės, t. y. nuo 2019 m. liepos 3 d. Lietuvoje paskelbta ekstremali padėtis dėl sausros, o paties Pareiškėjo veiksmai, t. y. pasirinktas ūkininkavimo būdas, kadangi vieni laukai yra prižiūrimi ir tvarkomi, o kiti ne. Tokią savo poziciją NMA grindė ir tuo, kad Pareiškėjo 2017 m. ir 2018 m. pateiktose paraiškose deklaruotuose laukuose taip pat buvo nustatyti pažeidimai dėl šienavimo terminų nesilaikymo.

Atsižvelgiant į tai, NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi patikros vietoje duomenimis, taikė pareiškėjo 2019 m. paraiškai sankcijas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl nenugalimos jėgos ar kitų išskirtinių aplinkybių pareiškėjo atveju nebuvimo.

Dėl AGROAK taisyklių VII skyriaus 30.3 papunkčio reikalavimų pažeidimo

Taip pat atsakovas nurodo, kad dėl šienavimo taikoma ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d.).

Be kita ko, NMA nustatė, kad pareiškėjas pažeidė AGROAK taisyklių VII skyriaus 30.3 papunkčio reikalavimus. Pareiškėjas skunde teigia, kad NMA privalėjo vadovautis AGROAK taisyklių VII skyriaus 30.5 ir 30.6 papunkčių nuostatomis, kurios reglamentuoja įsipareigojimus RZV laukuose, paverstuose ganyklomis.

Pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (Nr. 19-1003183565-A1-1). Pagal Paraiškos III skyriaus 22 p. pareiškėjas įsipareigojo laikytis AGROAK taisyklėse numatytų įsipareigojimų. Laikytina, kad pareiškėjas įsipareigojo laikytis paraiškos pateikimo dieną aktualios AGROAK taisyklių redakcijos.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 3D-336 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusiu 2019 m. birželio 1 d., AGROAK taisyklių 30 punktas buvo išdėstytas nauja redakcija („30. Vykdydami veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja: vykdyti veiklą tik Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose „Rizikos“ vandens telkinių plotuose. Šie plotai skelbiami PPIS elektroniniame žemėlapyje, sluoksnių sąraše pažymėjus žymimąją varnelę „Rizikos vandens telkinių teritorijos“). Tačiau atsakovė ginčijamame Sprendime remiasi vėlesnės AGROAK taisyklių redakcijos 30 punktu („30. Vykdydami veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja: 30.1. pirmaisiais veiklos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje įsėti daugiametes žoles; 30.2. įveistoje daugiametėje ganykloje (pievoje) nenaudoti augalų apsaugos produktų ir mineralinių trąšų. Organines trąšas galima skleisti antraisiais ir vėlesniais metais ne vėliau kaip iki spalio 10 d.; 30.3. antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d. Antrąjį žolės pjovimą pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.; 30.4. antrosios pjūties žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Visais atvejais nušienautą žolę išvežti; 30.5. jei ganykloje arba pieva paverstame lauke bus ganomi gyvuliai, ganyti ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame pagal Priemonės veiklą plote. Ganymo laikotarpis nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.; 30.6. nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d.“). Taigi Paraiškai, kuri paduota 2019 m. birželio 7 d., atsakovė nepagrįstai taikė AGROAK taisyklių redakciją, įsigaliojusią po Paraiškos padavimo dienos, taigi ir nepagrįstai nustatė AGROAK taisyklių 30.3 punkto pažeidimus (2019 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3D-336 redakcijoje tokio punkto nėra). Skundžiamame sprendime aptariamas 30.3 punktas atsirado nuo 2020-04-07, priėmus Žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 3D-266 ir pakeitus bei nauja redakcija išdėsčius Taisyklių 30 punktą. Pažymėtina, kad įsakymo pakeitimo nuostatose nenumatytas vėliau įsigaliojusių nuostatų taikymas atgal, t. y. ir 2019 m. paraiškų vertinime.

Dėl to skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su AGROAK taisyklių 30.3 punkto pažeidimo nustatymu, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Tai susiję su 11 deklaruotų plotų kodu RZV vertinimu (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo pažeidimo

Skundžiamame sprendime NMA taip pat nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 19 punkte nustatytą valdymo reikalavimą.

Pareiškėjo teigimu, jis NMA pateikė 2019 m. augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalą. Atsakovė su pareiškėju nesutinka, nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalą pateikė tik teismui kartu su skundu.

Pagal Aprašo 19 punktą, jei žemės ūkio valdoje yra naudojami profesionaliajam ir (ar) neprofesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai, turi būti pildomas augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalas pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 3 priede nustatytą formą. Žurnalas turi būti užpildytas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo augalų apsaugos produktų panaudojimo.

Pažymėtina, kad byloje esantis 2019 m. lapkričio 18 d. elektroninio pašto išrašas patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė NMA 2019 m. augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalą. Byloje nėra duomenų, kad šio elektroninio laiško atsakovė nebūtų gavusi. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu nepateikė 2019 m. žurnalo. Kaip matyti, pareiškėjas 2019 m. žurnalą pateikė 2019 m. lapkričio 18 d., taigi pavėlavęs, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog jis 2019 m. žurnalo pateikimą derino su NMA. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovo apeliaciniame skunde pripažinimas dėl nepagrįstai konstatuoto pažeidimo, pavėluotas 2019 m. žurnalo pateikimas NŽT negali būti laikomas pažeidimu. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Aprašo 19 punkto reikalavimų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. BR6-228 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ keistinas, panaikinant jo dalis, kuriomis, vertinant pareiškėjo 2019 m. paraišką, buvo pripažintas AGROAK taisyklių 30.3 punkto pažeidimas ir Aprašo 19 punkte valdymo reikalavimo pažeidimas bei dėl šių pažeidimų taikytos sankcijos. Kitoje apimtyje pareiškėjo skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas patyrė 23 Eur išlaidų, sumokėjęs žyminį mokestį už skundą bei 605 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, ką patvirtina 2021-04-21 sąskaita ir 2021-04-22 mokėjimo pavedimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. II ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. IV ketvirčio – 1 524,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 1,3 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 1981,46 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjui priteistina pusė patirtų byloje bylinėjimosi išlaidų, kurios nesiekia rekomenduojamų dydžių vidurkio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

iš dalies patenkinti pareiškėjo O. D. skundą.

Pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. BR6-228 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, panaikinant jo dalis, kuriomis buvo pripažintas AGROAK taisyklių 30.3 punkto pažeidimas ir Aprašo 19 punkte valdymo reikalavimo pažeidimas bei dėl šių pažeidimų taikytos sankcijos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Iš dalies patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjui O. D. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 314 (tris šimtus keturiolika) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė

Arūnas Kaminskas

Violeta Petkevičienė