V. K. pagal BK 186 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-300/2019

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00066-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.9.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,

nukentėjusiajam R. L., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

išteisintojo V. K. gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Vaidos Pužauskienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

2. Pagal pirminį kaltinimą V. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus ir taip R. L. padarė 8 162,23 Eur turtinės žalą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau? UAB) „M. k.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2013 m. balandžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, su R. L. sudarė žodinį susitarimą dėl santechnikos darbų atlikimo rekonstruojamuose (duomenys neskelbtini) dvaro daržinėje ir tvarte, esančiuose (duomenys neskelbtini) už kuriuos sutarė sumokėti 16 850,83 Eur (58 182,54 Lt). V. K. už atliktus darbus per tris kartus sumokėjo iš viso 8 688,60 Eur (30 000 Lt) ir elgdamasis apgaulingai, piktnaudžiaudamas R. L. pasitikėjimu, R. L. žodžiu pažadėdamas atsiskaityti už atliktus darbus ir sumokėti likusią sumą, vėliau iš viso neigdamas, kad R. L. pažįsta, kad R. L. rekonstruojamame (duomenys neskelbtini) dvaro daržinėje ir tvarte atliko santechnikos darbus, ir teigdamas, kad šiuos darbus atliko UAB „M. k.“.

3. Pagal pakeistą kaltinimą V. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2006 m. balandžio 14 d., būdamas UAB „M. k.“, registruotos (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, dėl to kitam asmeniui – R. L. – padarė turtinės žalos: UAB „M. k.“, atstovaujama direktoriaus V. K., 2012 m. birželio 7 d. su ūkininku V. K. pasirašė rangos sutartį Nr. 2013/07/01 dėl daržinės ir tvarto rekonstravimo, (duomenys neskelbtini), pritaikant juos kaimo turizmo reikmėms. 2013 metų pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, V. K., neturėdamas savo įmonėje darbuotojų, galinčių atlikti santechnikos montavimo darbus, pagal rangos sutartį Nr. 2013/07/01 dėl rekonstrukcijos metu numatytų atlikti santechnikos darbų sudarė žodinį susitarimą su R. L.. V. K., būdamas UAB „M. k.“ direktoriumi, veikdamas apgaule, R. L. savo vadovaujamoje bendrovėje neįdarbino, rašytinės subrangos sutarties dėl darbų atlikimo nesudarė, o susitarė, kad R. L. atliks darbus, kuriuos pagal sudarytą rangos sutartį Nr. 2013/07/01 įsipareigojo atlikti UAB „M. k.“, pagal R. L. sudarytą objektinę sąmatą už atliktus darbus sutarė sumokėti 62 152,02 Lt (18 000,47 Eur) atlygį. R. L. pagal susitarimą nuo 2013 metų pavasario pabaigos ar vasaros pradžios iki 2013 metų žiemos, tikslesnis laikas nenustatytas, atliko santechnikos montavimo darbus už 12 047,30 Eur: šildymo sistemos montavimo darbus už 7 408,11 Eur, vėdinimo sistemos montavimo darbus už 330,68 Eur, vidaus vandentiekio montavimo darbus už 1 585,58 Eur, vidaus nuotekų įrengimo darbus už 1 550,60 Eur, lauko vandentiekio įrengimo darbus už 181,18 Eur, lauko nuotekų įrengimo darbus už 991,15 Eur bei papildomus darbus už 4 803,53 Eur, juos sudaro šildymo sistemos montavimo darbai už 3 217,97 Eur, vidaus nuotekų įrengimo darbai už 486,05 Eur, lauko nuotekų įrengimo darbai už 439,51 Eur, kiti papildomi darbai už 660 Eur, iš viso už bendrą 16 850,83 Eur sumą.

4. UAB „M. k.“ direktorius V. K. darbų metu už jau atliktus santechnikos montavimo darbus atsiskaitė su R. L. 2013 m., tikslesnis laikas nenustatytas, per du kartus, (duomenys neskelbtini), bei vieną kartą R. L. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 30 000 Lt (8 688,60 Eur), o dėl kitos dalies – 8 162,23 Eur už atliktus darbus – apgaule, tai yra apgaulingai nurodydamas R. L. sudaryti atliktų darbų sąmatas, o jam jas sudarius, turėdamas tikslą neatsiskaityti už visus atliktus darbus, tyčia, kelis metus iš eilės, nuo 2013 m. pabaigos iki 2016 m. vasaros, tikslesnis laikas nenustatytas, nesutiko su sudarytomis atliktų darbų sąmatomis, nurodė jas paruošti neatitinkančias atliktų darbų apimties, o galiausiai neigdamas patį susitarimo sudarymo, R. L. santechnikos darbų atlikimo faktą vengė atsiskaityti.

5. Taip V. K. tyčia apgaule vengė ir iki šiol vengia atsiskaityti už R. L. atliktus santechnikos montavimo darbus, padarydamas R. L. 8 162,23 Eur turtinės žalos, kai atsiskaityti turėjo pinigų, nes su jo vadovaujama UAB „M. k.“ ūkininkas V. K. už atliktus rangos darbus, tarp jų ir santechnikos montavimo, kuriuos atliko R. L., atsiskaitė laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., pervesdamas į UAB „M. k.“ sąskaitą AB SEB banke 799 000 Lt (231 406,39 Eur).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Vaida Pužauskienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) baudą. R. L. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti nukentėjusiajam iš V. K. 8 162,23 Eur žalos atlyginimo. Patenkinti nukentėjusiojo prašymą, priteisti iš kaltininko nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas pagal pateiktus teismui dokumentus, įrodančius sumokėtą sumą.

6.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktus duomenis, todėl padarė neteisingas išvadas, kad nenustatytas V. K. ir R. L. žodinis ar rašytinis susitarimas dėl santechnikos darbų atlikimo. Nors V. K. teigė, kad visus rangos sutartyje Nr. 2013/07/01 numatytus darbus atliko UAB „M. k.“ darbuotojai, jis negalėjo nurodyti nė vieno darbuotojo, atlikusio santechnikos darbus (duomenys neskelbtini) dvare. Liudytojai V. B., A. Š., V. S., A. N., R. A. teisme patvirtino matę, kad rekonstruojamame (duomenys neskelbtini) dvare visus su santechnikos montavimu susijusius darbus darė R. L. (vienas pats arba kartu su savo atsivežtais žmonėmis), kad UAB „M. k.“ nėra darbuotojų, galinčių atlikti santechnikos darbus. S. J. paaiškino, kad R. L. prašymu 2013 m. kelias dienas dirbo su juo (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje. „Sodros“ duomenimis, 2013–2014 m. UAB „M. k.“ nedirbo nė vienas santechnikas. UAB „M. k.“ darbuotojai A. R., A. J. patvirtino, kad jie nemoka santechnikos darbų ir nežino nė vieno tokius darbus galinčio atlikti UAB „M. k.“ darbuotojo, objektuose santechnikos darbus dirbdavo kiti nepažįstami asmenys, o ne UAB „M. k.“ darbuotojai. E. N. teisme patvirtino, kad dirba UAB „M. k.“, kad pažįsta R. L., kad tarėsi su R. L. dėl santechnikos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) rekonstruojamame dvare: žodiniu UAB „M. k.“ direktoriaus V. K. nurodymu susitiko su R. L., perdavė jam dvaro planus tam, kad šis galėtų apskaičiuoti santechnikos darbų kainą. Taip pat patvirtino sakęs R. L., kad visas medžiagas, kurių reikės darbams atlikti, šis galės imti UAB „M. k.“ vardu iš UAB „C.“ parduotuvės Telšiuose. Žodiniu V. K. nurodymu jis pasirašė UAB „C.“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija CLST, Nr. 1003422, jog gavo joje nurodytas prekes. A. K. paaiškino, kad 2013 m. į UAB „C.“ Telšių filialą atvyko E. N., kuris prisistatė UAB „M. k.“ atstovu ir pasakė, kad R. L. atliks santechnikos darbus (duomenys neskelbtini) k., kad „tarp jų yra susitarimas“, todėl R. L. iš parduotuvės imdavo medžiagas, už kurias vėliau sumokėdavo UAB „M. k.“ pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Rekonstruojamo dvaro savininkas V. K., būdamas prisiekęs sakyti tiesą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nei R. L., nei kitų rangovų nesamdė, viską atliko UAB „M. k.“ darbuotojui, darbus derino su V. K.. Taigi liudytojas V. K. paneigė V. K. versiją, kad R. L. galbūt tarėsi su V. K.. Taigi UAB „M. k.“ direktorius V. K. sudarė žodinį susitarimą su R. L. dėl santechnikos darbų, numatytų Sąmatoje Nr. 1, atlikimo, nes bendrovėje nebuvo darbuotojų, galinčių atlikti šiuos darbus. V. K. neigdamas susitarimo egzistavimą siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek kitoje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07250-18 dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes santechnikos darbus, kurių neatliko, galbūt įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus.

6.2. Prokurorės vertinimu, V. K. nesudarė rašytinės darbo sutarties su R. L., nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1261 (Žin., 2011, Nr. 133-6316) juridinis asmuo negali iš fizinio asmens, turinčio verslo liudijimą, pirkti analogiškų paslaugų, kuriomis pats verčiasi. V. K. suvokė, kad negali sudaryti rašytinės sutarties su R. L., nes tai prieštarautų teisės aktams, todėl sudarė žodinį susitarimą. R. L. sutiko atlikti santechnikos darbus be rašytinės sutarties, nes norėjo užsidirbti, pasitikėjo V. K..

6.3. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kodėl jais netiki, o nuosprendį grindžia tik kaltinamojo pateikta gynybine versija. Nukentėjusysis ir liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nukentėjusiojo R. L. parodymus patvirtino liudytojai E. N., A. K., V. B., A. Š., V. S., A. N., R. A., A. R., A. J., patikrinimo vietoje protokolas bei kiti byloje esantys duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nei kiti proceso dalyviai nenurodė priežasčių, dėl kurių R. L. galėtų apkalbėti UAB „M. k.“ direktorių V. K. ir duoti neteisingus parodymus.

6.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo R. L. į baudžiamąją bylą pateikti elektroniniai laiškai, lokalinės sąmatos, transporto važtaraščiai, planai, atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. R. L. pateikti rašytiniai dokumentai gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka (apklausų metų, išreikalaujant, pateikti, apžiūrėti), jie patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės šiai bylai, todėl atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Elektroniniai laiškai patvirtina R. L. nurodytas aplinkybes, kad jis susitarė su V. K. dėl santechnikos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) dvare, R. L. juos atliko, todėl 2016 m. balandžio 18 d. V. K. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė R. L., jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), UAB „M. k.“ ir V. K. pasirašytų lokalinių sąmatų kopijas, pagal kurias R. L. turėtų patikslinti atliktus darbus. R. L. į bylą pateikti planai, atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos patvirtina jo duotus parodymus, kad pagal susitarimą UAB „M. k.“ darbuotojas E. N. direktoriaus nurodymu perdavė jam rekonstruojamo objekto planus, dvaro rekonstrukcijos plano kopiją. Visus savo atliktus darbus, jų vertę R. L. nurodė atliktų darbų priėmimo aktuose, sudarytuose 2016 m. gegužės mėn. R. L. ranka pažymėjo, kokia dalis atliktų darbų vertės yra apmokėta, kiek V. K. liko jam skolingas. Nors nukentėjusiojo R. L. sudarytų aktų nepasirašė V. K., jie įrodo, kokius konkrečius darbus R. L. atliko (duomenys neskelbtini) dvare, kokia jų kaina. UAB „C.“ išrašyti važtaraščiai patvirtina R. L. parodymus, kad jis atliko santechnikos montavimo darbus (duomenys neskelbtini) dvare, kad jis ėmė prekes iš UAB „C.“ parduotuvės Telšiuose UAB „M. k.“ vardu, prekes į objektą vežė savo transportu.

6.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. L. nesumokėta pinigų suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nes visi nukentėjusiojo atlikti darbai bei jų vertė nurodyti atliktų darbų aktuose. Savo atliktų darbų kainą gali nurodyti tik juos atlikęs asmuo, todėl niekas kitas, tik R. L. ir galėjo įvertinti savo darbus. Be to, V. K. iš dalies atsiskaitė su R. L. už atliktus darbus, 3 kartus sumokėjo po 10 000 Lt, iš viso 30 000 Lt (8 688,60 Eur), liko nesumokėta 8 162,23 Eur. Kadangi V. K. sumokėjo dalį darbų kainos, tai sustiprino R. L. įsitikinimą, kad už visus atliktus darbus bus atsiskaityta, kad įsipareigojimai ir ateityje bus vykdomi sąžiningai. Vengdamas pareigos atsiskaityti už paslaugas, V. K. nurodydavo, kad nukentėjusiojo sudarytose atliktų darbų aktuose yra klaidų, todėl jis reikalaudavo sudaryti naujus atliktų darbų aktus. Galiausiai V. K. pareiškė, kad išvis nieko nemokės, nes nėra nieko skolingas R. L.. Tuomet nukentėjusysis R. L. suprato, kad buvo apgautas, ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Neatlikus ikiteisminio tyrimo, neapklausus UAB „M. k.“ darbuotojų, medžiagų tiekėjos UAB „C.“ direktoriaus, neišreikalavus sąskaitų faktūrų, vežimo važtaraščių, darbų atlikimo aktų, neatlikus R. L. parodymų patikrinimo vietoje, akistatų, išvis nebūtų buvę įmanoma nustatyti paties susitarimo tarp UAB „M. k.“ direktoriaus V. K. ir R. L. fakto, atliktų darbų, nes susitarimas sąmoningai nebuvo užfiksuotas rašytiniuose dokumentuose. Taip buvo užkirstas kelias R. L. ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiajam padaryta žala viršija 3 MGL. V. K. suvokė, kad R. L. atliko visus santechnikos darbus, dėl kurių buvo susitarta, sąmoningai vengė atsiskaityti už paslaugas, t. y. BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė veikdamas tyčia.

6.6. Prokurorės nuomone, taisytinas patikslintas kaltinimas? kaltinimo 3 pastraipoje vartojama fazė „atliktų darbų aktus“ keistina į „atliktų darbų sąmatas“.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintojo V. K. gynėjas advokatas Vytautas Merkšaitis prašo prokurorės skundą atmesti.

7.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusiojo R. L. parodymai prieštaringi: iš pradžių (2017 m. sausio 23 d. apklausos protokole) nukentėjusysis teigė, kad E. N. jam pateikė rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) dvaro santechnikos plano kopiją, 2017 m. kovo 17 d. apklausos protokole R. L. nurodo, kad schemą nukentėjusiajam perdavė V. K.. R. L. vienur nurodė, kad derino darbus su V. K., kitur teigė, kad su ūkininku V. K.: iš 2017 m. liepos 31 d. akistatos protokolo matyti, kad R. L. atsakydamas į 4 klausimą nurodo, kad UAB „M. k.“ direktorius V. K. nedalyvaudavo derinant santechnikos montavimo darbų atlikimo klausimus, „pagrinde visus iškilusius klausimus derino“ su V. K. ir su objektų darbų vadovais, 2018 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad „K. nurodinėjo kiekvieną vamzdį“, 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje? „K. vadovavo paradui“. R. L. teismo posėdyje, atsakydamas į klausimą, kokiu pagrindu dirbo, atsakė, kad „neturėjo jokio pagrindo, mokesčių nemokėjo, norėjo pinigus gauti juodai“. Teisme R. L. patvirtino, kad neatliko visų darbų. R. L. negalėjo pasakyti, kam perdavė darbo rezultatus, kaip organizavo darbo priėmimą-perdavimą, nors daugiau nei 15 metų dirba santechniku, 2014 m. pats įsteigė įmonę UAB „R.“, kuri užsiima santechnikos darbais. Nukentėjusysis taip pat negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su papildomų darbų atlikimu bei reikalaujamų pinigų už juos. Prieštaringi nukentėjusiojo R. L. parodymai dėl galimų darbų atlikimo termino, t. y. viso ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamajame akte nurodyta, kad R. L. darbus atliko laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio, tačiau 2017 m. rugsėjo 7 d. akistatos metu R. L. nurodė, kad darbus pradėjo vykdyti 2013 m. pradžioje, tikslaus laiko neatsimena. Darbus vykdė iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Bylos nagrinėjimo metu R. L. ir vėl teigė, kad darbus pradėjo dirbti 2013 m. balandžio mėn.

7.2. Prokurorė klaidina teismą melagingai nurodydama, kad liudytojas A. K. patvirtino, kad R. L. vykdė santechnikos montavimo darbus (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje. Liudytojas nurodė, kad nežino, kokiame tiksliai objekte dirbo R. L.. R. L. minėjo, kad dirba kaimo turizmo sodyboje Telšių r.

7.3. Atsiliepime pažymima, kad R. L. turi suvirintojo specialybę, neturėjo ir neturi santechninio išsilavinimo nei atitinkamų atestatų santechnikos darbams atlikti. Jis pats galbūt siekė dirbti neteisėtai ir nelegaliai. Nebūdamas rūpestingas ir sąžiningas nesiekė sudaryti sutarčių, nei įsidarbinti, iki šios dienos nepateikė jokių sąskaitų, pagal kurias atsirastų UAB „M. k.“ prievolė sumokėti pinigus. Neaišku, kodėl prokurorė rašo apie nelegalų darbą, o galiausiai remiasi prievolės nevykdymo institutu.

7.4. Nepagrįsta prokurorės pozicija, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu išvis negauta jokių duomenų, kad santechnikos montavimo darbus būtų atlikusi UAB „M. k.“, nes byloje yra atliktų darbų aktai, sąskaitos faktūros, kurie yra įtraukti į UAB „M. k.“ buhalterinę apskaitą. Taigi byloje yra visi dokumentai, grindžiantys atliktus darbus, jų apmokėjimą. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „M. k.“ tam tikro pobūdžio darbams (duomenys neskelbtini) dvare atlikti būtų sudaręs subrangos sutartį. V. K. nurodė, kad santechnikos darbus atliko UAB „M. k.“ darbuotojai, galintys dirbti kaip plataus profilio statybininkai, o atlikti darbai nebuvo specifinio pobūdžio. V. K. kategoriškai neigė sudaręs susitarimą su R. L. dėl santechnikos darbų faktą. Liudytojas V. K. negalėjo patvirtinti, ar matė savo sodyboje dirbantį R. L., liudytojai A. Š., V. S., V. B., R. A. nurodė matę R. L. atliekantį santechnikos darbus objekte, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtino, jog R. L. (duomenys neskelbtini) dvare šiuos darbus atliko V. K. ar UAB „M. k.“ užsakymu. Pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. N. ir S. J. parodymai taip pat nepatvirtina tokio susitarimo fakto. V. K. paaiškino, kad 2016 m. balandžio 18 d. elektroninis laiškas R. L. buvo nusiųstas per administracijos klaidą, buvo persiųsta ne to objekto sąmata.

7.5. Tai tik prokurorės nuomonė, kad V. K. suvokė, kad negali sudaryti rašytinės sutarties dėl darbų atlikimo su R. L., nes būtų akivaizdūs teisės aktų bei susitarimų pažeidimai, todėl susitarė su R. L. žodžiu. R. L., pagal jo parodymus, sutiko atlikti darbus pagal žodinį susitarimą, nesant jokių rašytinių sutarčių, nes norėjo gauti tą darbą ir jį dirbti, užsidirbti, pasitikėjo V. K.. Šios aplinkybės nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme.

7.6. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu R. L. reikalauja skolos, nėra absoliučiai jokios pateiktos sąskaitos, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, kurių pagrindu atsirastų prievolė mokėti, nėra vienašališkai pasirašyto akto už atliktus darbus ir kito dokumento, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. V. K. pateikti kaltinimai buvo grįsti tik prielaidomis, o ne konkrečiais duomenimis. Byloje nėra duomenų patvirtinančių faktą, kad R. L. ir V. K. sudarė susitarimą, nenustatyta tiksli susitarimo data, vieta, todėl V. K. veiksmuose nėra nei objektyviosios, nei subjektyviosios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių visumos.

7.7. Pabrėžiama, kad R. L. nepareiškė civilinio ieškinio V. K. civilinio proceso tvarka, neišnaudojęs civilinių teisių gynimo būdų jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. R. L. nenurodė jokių argumentų, kas jam sutrukdė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir taip atgauti skolą. Tik teismo posėdyje jis paaiškino, kad taip pasielgė, nes pyko.

7.8. Nesutinkama su prokurorės teiginiu, kad nėra pagrindo netikėti R. L. parodymais dėl dalies pinigų jam sumokėjimo, nes gautas pajamas R. L. deklaravo, sumokėjo mokesčius. Prokurorė nutyli esmines aplinkybes, kad pajamas R. L. deklaravo tik 2018 m., t. y. praėjus daugiau nei 5 m. nuo tariamą pajamų gavimo, ir tik tuomet, kai ši baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje.

7.9. Neaišku, kodėl prokurorė mini ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07250-18, kuris yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla, be to, byloje nėra įrodymų apie šį ikiteisminį tyrimą. Prokurorės minimas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, todėl prokurorė užsimindama apie atliekamą tyrimą pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

8. Teismo posėdyje prokuroras Gintaras Misevičius, nukentėjusysis R. L. bei jo atstovas advokatas Romanas Lupeika prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintojo V. K. gynėjas advokatas Vytautas Merkšaitis – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiojo R. L. pateiktų dokumentų nepripažino įrodymais, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai išteisino V. K. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje.

10. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE3LTMwMy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-117-303/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-117-303/2016">2K-117-303/2016</a>) Vien tai, kad valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl V. K. kaltės.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg3LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-487-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-487-693/2015">2K-487-693/2015</a> ir joje nurodyta teismų praktika) Turtinės žalos padarymas apgaule gali būti padaromas esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčioms, tačiau tokia tyčia visuomet susiformuoja po sandorio, už kurį būtina atsiskaityti, sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento arba po juridinio fakto, dėl kurio privalu atlikti įmokas, atsiradimo momento. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM3LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-437-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-437-303/2015">2K-437-303/2015</a>)

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. K. ir UAB „M. k.“2013 m. liepos 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2013/07/01 dėl (duomenys neskelbtini) dvaro daržinės ir tvartų rekonstravimo, pritaikant juos kaimo turizmo reikmėms. (3 t., b. l. 104?106) UAB „M. k.“ įsipareigojo iki 2014 m. kovo 30 d. atlikti sąmatoje numatytus vandentiekio, vidaus ir lauko buitinių nuotekų, lauko vandentiekio, vėdinimo sistemos, šildymo sistemos montavimo darbus. (3 t., b. l. 107) 2014 m. kovo 20 d. atlikus visus rangos sutartyje numatytus darbus V. K. juos priėmė, neturėjo pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, todėl atsiskaitė su rangove į UAB „M. k.“ banko sąskaitą pervesdamas 1 322 406,02 Lt sumą. (3 t., b. l. 76?82, 83?88, 89?91, 92?95, 96, 97?99, 108?117, 118?124, 126?134, 176) Nukentėjusysis R. L. teigia, kad jis atliko santechnikos montavimo, šildymo sistemos montavimo, vėdinimo sistemos montavimo, vidaus nuotekų, lauko vandentiekio, lauko nuotekų įrengimo darbus dvare, tačiau V. K. su juo neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir liko skolingas 8 162,23 Eur.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekdamas pagrįsti savo teiginius apie tai, kad V. K. vengia su juo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, R. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė elektroninius laiškus, lokalines sąmatas, transporto važtaraščius, planus, atliktų darbų aktus. (1 t., b. l. 63, 64?65, 66?68, 69, 70, 71, 72, 73, 74?75, 76?90, 91; 3 t., b. l. 2?27) Sutiktina su prokurorės 6.4 punkte nurodytu argumentu, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos nukentėjusiojo R. L. pateikus dokumentus nepripažino įrodymais, nes jie gauti BPK nustatyta tvarka – juos pateikė nukentėjusysis R. L.. Šiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad UAB „M. k.“ darbuotojas atstovas jam perdavė (duomenys neskelbtini) dvaro statinių brėžinius, kad šis galėtų įvertinti statybos darbų mastą bei apskaičiuoti darbų kainą, kad jis medžiagas, kurias naudojo darbams (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje atlikti, vežėsi iš UAB „C.“, esančios Telšiuose, kad atlikęs darbus sudarė sąmatas, kurios detalizavo atliktus darbus bei jų kainą, kad 2016 m. balandžio 18 d. elektroniniu paštu UAB „M. k.“ vadovas V. K. jam nurodė, jog patikslinus atliktų darbų apimtis pagal pridedamas UAB „M. k.“ ir V. K. pasirašytas lokalines sąmatas, su nukentėjusiuoju bus atsiskaityta. Atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai dokumentai patvirtina nukentėjusiojo nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymais (ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, aprodymų patikrino vietoje protokolas), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių duomenų nepripažino įrodymais. Vien aplinkybė, pirmosios instancijos padarė išvadą, kad neįrodyta, jog V. K. ir R. L. susitarė dėl santechnikos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje, savaime nėra pagrindas šių duomenų nepripažinti įrodymais.

14. V. K. neigia samdęs R. L., jo teigimu, visus darbus atliko UAB „M. k.“ darbuotojai. (6 t., b. l. 24?28) Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti UAB „M. k.“ darbuotojai, kurie 2013?2014 m. dirbo bendrovėje: A. R., A. V., Š. J., A. J., M. S., A. G., V. K., N. F., A. L., S. M., E. B., V. V., M. L., M. K., T. S., R. R., V. R.. Jie nurodė, kad jie nemoka santechnikos darbų, jų neatliko (duomenys neskelbtini) dvare, nepažįsta nė vieno UAB „M. k.“ darbuotojo, sugebančio atlikti santechnikos darbus, paprastai tokiems darbams atlikti buvo samdomi kiti asmenys. (2 t., b. l. 36?39, 43?45, 49?51, 55?58, 62?65, 68?69, 72?73, 76?77, 89?90, 130?132, 139?141, 145?147, 157?160, 173?174, 177?178, 183, 197; 3 t., b. l. 150; 6 t., b. l. 100?101) UAB „M. k.“ darbuotojai V. B., A. Š., V. S., A. N., R. A. ir Z. P. patvirtino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) dvare, kad matė R. L. dvare atliekant santechnikos darbus, kartais jam padėdavo kiti asmenys. (2 t., b. l. 82?83, 85?87, 93?94, 100?101, 103?104, 188?189) S. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino su R. L. dirbęs (duomenys neskelbtini) dvare (2 t., b. l. 127?129), o A. N. nurodė, kad jo brolis N. N. padėjo R. L. atlikti santechnikos darbus. (2 t., b. l. 100–101) A. K., apklaustas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. L. jam yra sakęs, kad dirba (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje (2 t., b. l. 113?116), be to, kad E. N. ir R. L. buvo atvykę į pas jį į parduotuvę ir sakė, kad R. L. dvare atliks darbus, kad jis gali imti prekes UAB „M. k.“ vardu. Liudytojas A. K. paaiškino, kad dėl kiekvieno prekių vežimo jis telefonu kalbėdavo su UAB „M. k.“ atstovais E. N. ar V. K., už visas iš jo parduotuves paimtas prekes UAB „M. k.“ atsiskaitė (2 t., b. l. 120?123), bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. (3 t., b. l. 52?57, 60?72) E. N. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad žodiniu UAB „M. k.“ direktoriaus V. K. nurodymu susitiko su R. L., jam perdavė (duomenys neskelbtini) dvaro planus tam, kad šis galėtų apskaičiuoti santechnikos darbų kainą. Taip pat patvirtino sakęs R. L., kad visas medžiagas, kurių reikės darbams atlikti, jis galės imti UAB „M. k.“ vardu iš UAB „C.“ parduotuvės Telšiuose. V. K. nurodymu jis pasirašė UAB „C.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, taip savo parašu patvirtindamas jose nurodytų prekių gavimą. (2 t., b. l. 20?23, 27?30) Pirmosios instancijos teisme liudytojai V. B., A. Š., V. S., R. A., A. K., V. K., E. N. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (7 t., b. l. 6?18, 28?30)

15. Nors (duomenys neskelbtini) dvaro savininkas V. K. bei UAB „M. k.“ vadovas V. K. neigė samdę R. L., teigdami, kad visus darbus objekte atliko UAB „M. k.“ darbuotojai (1 t., b. l. 106?112, 147?153; 6 t., 24?28), nukentėjusiojo R. L. parodymus, kad jis atliko santechnikos darbus (duomenys neskelbtini) dvare (1 t., b. l. 61?62, 98?101, 154?155, 161?162), patvirtino liudytojai V. B., A. Š., V. S., A. N., R. A., Z. P., S. J., A. K. ir E. N.. (2 t., b. l. 20?23, 27?30, 82?83, 85?87, 93?94, 100?101, 103?104, 127?129, 188?189; 7 t., b. l. 6?18, 28?30) Atlikus parodymų patikrinimą vietoje R. L. parodė, kur ir kokius darbus (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje jis atliko (1 t., b. l. 113?140), iš UAB „C.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „M. k.“ iš šios parduotuvės pirko santechnikos darbams reikiamų medžiagų, apmokėjo visus važtaraščius, kuriuos R. L. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnei. (2 t., b. l. 20?23, 27?30; 3 t., 9?27) Vien tai, kad susitarimas dėl darbų atlikimo buvo sudarytas žodine forma, teismų praktikoje nėra laikoma veiksniu apsunkinančiu įsipareigojusio asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-462/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-462/2010">2K-462/2010</a>) Sutiktina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tiksli susitarimo sudarymo data, vieta, darbų pradžios ir pabaigos momentas, tačiau tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad R. L. 2013 m. atliko darbus (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje.

16. R. L. teigimu, V. K. iš dalies su juo atsiskaitė už atliktus darbus, t. y. 2013 m. per tris kartus iš viso sumokėjo 8 688,60 Eur (30 000 Lt), tačiau vengė sumokėti likusią pinigų dalį – 8 162,23 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. K. panaudodamas apgaulę vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas be apgaulės elementų yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Nagrinėjamu atveju R. L. savo 8 162,23 Eur dydžio turtinį interesą galėjo ir gali ginti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad išteisintojo V. K. veiksmuose nėra BK 186 straipsnio dispozicijoje numatytos apgaulės požymių vengiant atsiskaityti už atliktus darbus po jų atlikimo, t. y. vieno iš privalomų BK 186 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 186 straipsnio 1 dalyje.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo išteisino V. K. nepadarius veikos, turinčios BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

18. Nukentėjusysis R. L. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 162,23 Eur žalos atlyginimo. (1 t., b. l. 181) Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, daroma išvada, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas R. L. civilinį ieškinį palikdamas nenagrinėtą.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo 1 000 Eur advokatui Romanui Lupeikai už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus baudžiamajame procese. (6 t., b. l. 54; 7 t., b. l. 49) Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. K., nėra pagrindo tenkinti prokurorės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo, nes pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. P. apeliacinį skundą.

Teisėjai

Raimundas Jurgaitis

Nijolė Matuzevičienė

Vidmantas Mylė