Baudžiamoji byla Nr. 1-30-309/2019
Teisminio proceso Nr.1-01-1-43037-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.2.3.1.1.; 1.2.3.1.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U
2019 m. vasario 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Dijanai Drizgienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,
nukentėjusioms E. V., J. G., I. Š., jų atstovei advokatei Violetai Savickienei,
kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neteista, neištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
1. E. K. 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 21 valandą 45 minutės, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia rankomis sudavė M. V. ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, padarydama jam galvos sužalojimą – veido poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje, masyvų kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos sniegenų skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ir, vežant į ligoninę M. V. mirus 2018 m. rugsėjo 5 d. 22 valandą 52 minutės nuo galvos sumušimų visumos, tyčia nužudė M. V..
2. Kaltinamoji E. K. teismo posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju M. V. buvo pažįstami pusantrų metų, dirbo kartu viename fabrike. Artimiau pradėjo bendrauti prieš pusę metų iki įvykio. Nukentėjusysis, kuris gyveno kartu su savo mama, pasakė, kad nori gyventi atskirai nuo mamos, o ji tuo metu taip pat ieškojosi buto. Su nukentėjusiuoju sutarė kartu nuomotis dviejų kambarių butą. Intymi draugystė prasidėjo, kai pradėjo kartu gyventi. Nuomą mokėdavo per pusę. Tarp jos ir nukentėjusiojo konfliktai dažniausiai kildavo dėl nukentėjusiojo potraukio vartoti narkotines medžiagas. Kol dar kartu negyveno, nukentėjusysis vartodavo narkotines medžiagas kartu su A. Z., rūkydavo „žolę“, uostydavo ir kažkokias tabletes gerdavo. Pradėjus draugauti, ji nukentėjusiajam neleido vartoti narkotinių medžiagų, ir jis nutraukė ryšius su visais draugais, nes, kaip suprato, visi jo draugai buvo narkomanai. Kartu su nukentėjusiuoju gyveno tris mėnesius. Pirko sekciją, kilimą, stalą, skalbimo mašiną, kėdes, televizorių. Po nukentėjusiojo mirties daiktus atidavė jo mamai savo noru. Nebuvo planų kurti šeimą, įteisinti jų tarpusavio santykių. Gyvenant kartu, nukentėjusiojo mama buvo atėjusi, seserys nebuvo atėjusios. Ji su nukentėjusiojo artimaisiais nebendravo. Ateidavo draugės R. ir L., o A. pirmą kartą atėjo įvykio dieną. Tarp jų kildavo žodiniai konfliktai dėl narkotikų vartojimo. Ji prieš nukentėjusįjį vieną kartą buvo panaudojusi fizinį smurtą. Fizinio smurto prieš ją nukentėjusysis nenaudojo.
2.1. 2018 m. rugsėjo 5 d. ji ir nukentėjusysis susitarė su R. Z. ir L. Z., kad susitiks pas juos nuomojamame bute. Prieš einat pas juos į butą, užėjo į parduotuvę, nukentėjusysis nupirko alaus ir butelį degtinės „Stumbras“. R. Z. pasakė, kad reikia imti litrą degtinės, nes bus per mažai. Grįžus į butą, pasiruošė stalą, pradėjo vartoti alkoholį. Nukentėjusysis pasakė, kad nori ateiti A., išėjo jo pasitikti ir jie abu kartu grįžo. Ji daug vartojo alkoholio, todėl jautėsi stipriai apgirtusi. Po kiek laiko R. pasiūlė nusipirkti narkotinių medžiagų ir paprašė paskolinti jai pinigų, paklausus: „Ar M. rūkys“, pasakė: „Ne“, todėl davė 10 ar 12 eurų. R. su L. išėjo, o, kai grįžo, grąžino jai pinigus, nežino, ar jos įsigijo narkotinių medžiagų. Nukentėjusysis su A. Z. norėjo išeiti parsinešti narkotinių medžiagų, bet ji neleido ir dėl to kilo konfliktas. Ji nukentėjusiajam trenkė apatine delno vieta tris–keturis smūgius į galvą ir jis atsisėdo ant lovos. Tada priėjo A. ir trenkė jai, prakirto antakį, pajutusi kraują, nuėjo į vonią susitvarkyti, užtruko apie 15 minučių, o, kai grįžo į kambarį, ten nieko jau nebuvo. Nukentėjusysis gulėjo ant lovos. Ji pagalvojo, kad jis miega, pradėjo nukentėjusįjį judinti, tačiau pastarasis nereagavo, todėl iškvietė grietąją pagalbą, sakė, kad įvyko konfliktas, gydytojai sakė, kaip reikia gaivinti nukentėjusįjį. Visų smulkmenų nepamena, nes buvo pavartojusi daug alkoholio. Išgėrusi alkoholio, tampa agresyvi, sunkiai save valdanti.
3. Nukentėjusioji E. V. teismo posėdyje parodė, kad M. V. jos sūnus, apie jo mirties aplinkybes ji nieko negali pasakyti. Kaltinamąją iki įvykio pažinojo iš matymo. Asmeniškai teko bendrauti tik vieną kartą ir labai trumpai. Jos sūnus apie metus laiko draugavo su kaltinamąja E. K., o paskutinius 3 mėnesius iki sūnaus mirties jie kartu gyveno ir nuomojosi butą. Sūnus buvo uždaro būdo ir jai nieko nesipasakodavo apie jo ir kaltinamosios tarpusavio santykius. Sūnus vieną kartą buvo parsivedęs kaltinamąją pas ją į namus, bet jos bendravo mažai, jie trumpai buvo. Kai sūnaus pasiteiraudavo, kaip jiems sekasi, sūnus atsakydavo, kad gerai. Kartą, tiksliai nežino kada, yra mačiusi sūnų su mėlyne paakyje. Kai pasiteiravo, kas nutiko, jis nieko neatsakė. Sūnus nebuvo sakęs, kad ruoštųsi su kaltinamąja kurti šeimą. 2018-09-05, apie 15.00 val., ji buvo nuėjusi pas juos į namus, ten buvo sūnus ir kaltinamoji, ji nieko įtartino nepastebėjo, buvo paprastas kasdienis bendravimas. Vėlai vakare paskambino nežinomas numeris ir prisistatė, kad iš policijos, pasiteiravo, ar ji pažįsta sūnaus draugus, pasakė kažkokią pravardę, bet ji nežinojo. Po kiek laiko ji paskambino į sūnaus telefoną, bet atsiliepė vyriškas balsas, ji suprato, kad ne sūnus, bet jai neprisistatė. Tada ji taksi nuvažiavo į butą, kur gyveno sūnus. Bute rado policijos pareigūnus ir kaltinamąją, kuriai buvo prakirstas antakis. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad sūnų išvežė greitoji pagalba. Nuvykus į ligoninę, priėmimo skyriuje sužinojo, kad sūnus mirė greitosios pagalbos automobilyje. Gyvendami kartu sūnus su kaltinamąja nusipirko sekciją, skalbimo mašiną, stalą ir kitas smulkmenas. Ji visus daiktus pasiėmė.
3.1. Sūnus, iki pradėjo kartu gyventi su kaltinamąja, gyveno kartu su ja, rūpinosi ja, padėjo materialiai, juos siejo stiprus tarpusavio ryšys. Patyrė didelius išgyvenimus dėl sūnaus netekties, pablogėjo sveikata, nebegalėjo dirbti. Kreipėsi pas gydytojus dėl širdies, dėl didelio kraujo spaudimo, gydytojai išrašė raminamųjų vaistų, kuriuos vartoja. Sūnų palaidoti padėjo dukros, prašo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
4. Nukentėjusioji J. G. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis M. V. buvo jos brolis, jis šeimoje buvo mažiausias, todėl juo rūpindavosi, nes tėvai anksti išeidavo į darbą, vesdavo jį į darželį. Dėl brolio mirties labai išgyvena, nes juos siejo labai artimi ryšiai, todėl pareikštą ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti palaiko. Brolis apie savo santykius su kaltinamąja nieko nepasakojo, buvo uždaro būdo, negirdėjo, kad brolis būtų sakęs, jog ruošiasi su kaltinamąja kurti šeimą.
5. Nukentėjusioji I. Š. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis M. V. buvo jos brolis, su juo buvo labai artimi, nes, be jos žinios, vaikystėje niekas jo negalėdavo išsivesti į lauką. Ji jį vesdavo į vaikų darželį, parsivesdavo ir kartu būdavo. Kai užaugo, kartu nebegyveno, buvo išvykusi į Norvegiją, bet visą laiką palaikydavo ryšius. Jis su mama buvo pas ją atvažiavę į Norvegiją. Brolis nieko nepasakodavo apie jo bendrą gyvenimą su kaltinamąja, buvo uždaro būdo. Kartą matė, kad brolio paakyje buvo mėlynė, tačiau jis apie tai, iš kur ji atsirado, nepasakojo.
6. Liudytojas A. Z. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis M. V. buvo vaikystės draugas. Prieš metus laiko jie kartu parūkydavo „žolės“, tačiau paskutiniu metu, kiek jam žinoma, M. V. „žolės“ nerūkė. Kaltinamąją E. K. pažįsta kaip M. V. merginą, su kuria gyveno kartu, norėjo tęsti su ja santykius, tačiau apie vedybas nekalbėjo, telefoną buvo jai nupirkęs. Nežino, kiek laiko kartu jie gyveno. Yra matęs juos drauge, kelis kartus iki įvykio yra buvęs pas juos namuose. Vasarą matė M. V. paakyje mėlynę, sakė, kad kaltinamoji jam tai padarė, kada namuose vartojo alkoholį ir tarp jų kilo konfliktas. Mano, kad kaltinamoji prieš M. V. smurtą naudojo, M. V. prieš kaltinamąją fizinio smurto nenaudojo. Įvykio dieną po darbo pakvietė M. V. nueiti į barą išgerti alkoholio, tačiau jis pakvietė jį pas save išgerti alaus. Nuvykus pas jį, iš namų pasiėmė „Finliandijos“ degtinės butelį ir pėsčiomis nuėjo pas M. V.. Nesimatė, kad M. V. būtų sužalotas, nesiskundė negalavimais. Nuėjus pas M. V., bute buvo kaltinamoji, taip pat L. ir R. Z., jos jau buvo vartojusios alkoholio. Toliau alkoholį vartojo penkiese: jis, kaltinamoji, L. ir R. Z., M. V.. M. V. ir jis gėrė tik alų, o kaltinamoji ir Z. gėrė degtinę. Visi buvo jau stipriai girti, kai visi penki sugalvojo įsigyti „žolės“ ir parūkyti. Jis dieną prieš įvykį buvo vartojęs narkotinių medžiagų.
6.1. Konfliktas tarp M. V. ir kaltinamosios kilo, kada M. V. nerado motinos buto raktų, kurie buvo kartu su nuomojamo buto raktais, sakė, kad kvies policiją. Tuo metu kaltinamoji M. V., kuris stovėjo šalia lovos, ranka smogė į galvą. Nuo suduoto smūgio M. V. nuvirto ant lovos. Jis norėjo išeiti, kai pamatė, kad M. V. prasidėjo traukuliai, o kaltinamoji tampė jį už rūbų, liepė keltis ir neapsimetinėti. Jis kaltinamąją pastūmė, ji trenkė jam, o jis jai ir išėjo.
7. Liudytoja R. Z. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąją pažįsta apie metus laiko iki įvykio, gyveno kaimynystėje. Beveik kas dieną susitikdavo pas kaltinamąją arba pas ją. Nedažnai kartu vartojo alkoholį. Su M. V. kaltinamoji E. K. kartu pradėjo gyventi apie mėnesį, gal du mėnesius iki įvykio. Kai su ja susitikdavo, M. V. kartais būdavo, bet ne visada, su jomis kartais vartodavo alkoholį. Kaltinamoji ir M. V. dažnai konfliktuodavo, dažniausiai dėl menkos priežasties. Nematė, kad M. V. naudotų smurtą, bet kaltinamoji prieš jį ne kartą naudojo smurtą. Jie tai skyrėsi, tai taikėsi, nežino, ar ruošėsi kurti šeimą. 2018-09-05, kaltinamosios bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ji, jos sesuo L., kaltinamoji E. K., M. V. ir jo draugas A. Turėjo vieną butelį degtinės, degtinę gėrė ji, jos sesuo ir kaltinamoji. Ji su sese nedaug išgėrė, o kaltinamoji alkoholio daug vartojo, nes ir pati viena gėrė. M. V. ir jo draugas gėrė alų. Iki pradedant išgėrinėti nesimatė, kad M. V. būtų buvęs sužalotas, jis niekuo nesiskundė, veidas nebuvo subraižytas. M. V. keistai elgėsi. Klausė M. V., kodėl jis toks keistas, pasakė, kad su draugu rūkė žolę. Kvapo neužuodė, M. V. greitai apgirto, toks apsvaigęs buvo. Buvo kalba apie narkotikų pavartojimą. Ji turėjo eiti pirkti narkotines medžiagas, ne M. V.. Kaltinamoji jai padavė pinigus.
7.1. Konfliktas kilo dėl raktų, M. V. norėjo kažkur išeiti, o kaltinamoji jai buvo padavusi raktus. M. V. ieškojo raktų, nerado ir susipyko su kaltinamąja. Kaltinamoji M. V. smogė du, tris ar daugiau smūgių į galvą. M. V. nuo suduotų smūgių nuvirto ant lovos, kažkokius garsus pradėjo leisti, kaltinamoji sakė jam keltis, nesimaivyti. Ji su sese kaltinamajai sakė, kad kažkas M. V. negerai, reikia kviesti greitąją pagalbą, bet kaltinamoji pasakė, kad jis visada taip. M. V. draugas trenkė kaltinamajai už tai, kad ji trenkė M. V., ir išėjo. M. V. gulėjo, nesikėlė, kaltinamoji iškvietė greitąją. Nežino, kada atvažiavo greitoji pagalba, nes tuoj po to išėjo.
8. Liudytoja L. Z. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja E. K. ir M. V. kartu dirbo. Kaltinamoji su M. V. buvo pora, draugavo, kartu gyveno. Negali pasakyti, kiek laiko. Nėra girdėjusi, kad jie ruoštųsi tuoktis ar pirktų didelius pirkinius. Jie pykdavosi dėl visko, dėl smulkmenų, tai išsiskirdavo, po to vėl kartu būdavo. Kaltinamoji suduodavo M. V., gal pajuokaudama. Įvykio dieną kaltinamoji, M. V., ji, jos sesuo R. Z. sutarė išgerti alkoholio. M. V. nebuvo sužalotas, niekuo nesiskundė. Vakare, tikslaus laiko nepamena, kaltinamosios ir M. V. nuomojamame bute alkoholį vartojo ji, jos sesuo R., kaltinamoji, M. V. ir jo draugas. Po kiek laiko M. V. supyko, norėjo išeiti iš buto, tačiau kaltinamoji E. K. nedavė jam raktų, ir jie susimušė. M. V. tik plėšė kaltinamąją nuo savęs, o ji smogė ranka jam į smilkinį. Po suduoto smūgio M. V. kartu su kaltinamąja pargriuvo ant lovos. M. V. griūdamas galva į nieką neatsitrenkė. M. V. gulinčiam lovoje kaltinamoji sudavė penkis, šešis smūgius į galvą. Sesuo R. pamatė, kad M. V. bloga, sakė kviesti greitąją pagalbą. Kaltinamoji iškvietė greitąją pagalbą. Po to ji, t. y. L. Z., išėjo.
9. 2018-09-06, 2018-09-27 įvykio vietos apžiūros protokoluose ir fotolentelėse (1 t., b. l. 19–33; 1 t., b. l. 45–59) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Miegamajame kambaryje ant grindų, prie spintelės, lovos, yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Ant spintelės prie lovos yra raktų ryšulys su 5 spynų raktais.
10. 2018-09-05 apžiūros protokole (1 t., b. l. 60–70) užfiksuota, kad greitosios medicininės pagalbos automobilyje 4408, „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone ant neštuvų, guli vyriškos lyties lavonas. Ant marškinėlių dešinio peties srityje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Kaklo srityje kairėje pusėje yra nedidelės žaizdos. Po dešine akimi yra mėlynė. Veido kairės pusės srityje mėlynė.
11. 2018-10-01 tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės (1 t., b. l. 105) nurodyta, kad išanalizavus išklotines, nustatyta, kad E. K. iš jai priklausančio mobiliojo telefono į BPC skambino 2018 m. rugsėjo 5 d. 22:03:09 val.
12. 2018-09-05 Greitosios medicinos pagalbos kortelėje (1 t., b. l. 106–107) užfiksuota, kad atvykta į (duomenys neskelbtini), 22.09 val. ir atvykta į ligoninę 22.52 val., chirurginėje reanimacijoje M. V. mirtis konstatuota 22.52 val.
13. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121–124) konstatuota, kad: 1. M. V. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo veido poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje, masyvus kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos sniegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. 2. Mirusiojo M. V. kūne nustatyti sužalojimai: a. dešiniojo apatinio voko, kairiojo antakio, smakro, kairiojo žando ir skruosto poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veidą l valandos laikotarpiu iki mirties (histologinio tyrimo duomenimis). Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Dešinės akies apatinio voko ir kairiojo skruosto-žando ir lūpų sužalojimai būdingi tiesioginiams smūgiams; smakro ir kairiojo antakio poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Po kurio trauminio poveikio įvyko kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, atsakyti nėra galimybės. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį; b. dešiniojo dilbio ir kairiojo žasto poodinės kraujosruvos bei kaklo odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus kaklą ir abi rankas 12 valandų laikotarpiu iki mirties. Iš esmės sužalojimai nebūdingi griuvimui. Dešiniojo dilbio sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus; kiti sužalojimai nebūdingi griuvinėjimui. Kaklo odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti rankų nagais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo; c. kairės alkūnės linkio poinjekcinė žaizda, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, padaryta medicininių manipuliacijų metu ir kaip sužalojimas nevertinama. 3. M. V. mirtis įvyko nuo galvos sumušimų visumos. 4. M. V. kūne pomirtinių sužalojimų nenustatyta. 5. Nėra galimybės atsakyti, ar nukentėjusysis po galvos sužalojimų padarymo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. 6. M. V. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija l,71%o (promilės) etilo alkoholio. Toks alkoholio kiekis kraujyje atitinka vidutinį girtumo laipsnį. M. V. lavono kraujyje ir šlapime narkotinių medžiagų ir jų metabolitų nerasta.
14. 2018-09-27 įtariamosios E. K. parodymų patikrinimas vietoje protokole (2 t., b. l. 172–182) užfiksuota, kad įtariamoji E. K. parodė, kur ir kaip naudojo fizinį smurtą prieš M. V..
15. 2018-09-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42) konstatuota, kad E. K. buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimas dešinės rankos II piršte. Tikėtina, kad muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva padaryta tiesioginiu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas dešinės rankos II piršte galėjo būti padarytas tiek trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Dėl šeimos nario sampratos ir veikos kvalifikavimo
16. Nagrinėjamojoje byloje E. K. kaltinama nužudžiusi savo šeimos narį – sugyventinį M. V..
16.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnį, kuris yra kodekso VI dalies (Kitų šeimos narių teisės ir pareigos) XV skyriuje „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“, šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienus metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (2013 m. liepos 2 d. redakcija). Be to, BPK 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai (2010 m. spalio 1 d. redakcija). Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aiškinat ir taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuojančią nusikalstamos veikos sudėtį – artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą, remiamasi BK 248 straipsnyje pateiktu nurodytų sąvokų išaiškinimu (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012, kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327/2013">2K-327/2013</a>, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K–525/2013 ir kt.).
16.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktas išaiškinimas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas taip pat pateikė ir 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“, nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir, atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus, spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties asmens požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykių turiniui, būdingą šeimos santykiams.
16.3. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004)
16.4. Nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar kartu gyvenusių kaltinamosios E. K. ir nukentėjusiojo M. V. santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar M. V. nužudymą galima vertinti kaip šeimos nario nužudymą. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji E. K. ir nukentėjusysis M. V. dirba vienoje įmonėje, tarpusavyje bendrauja. Kaltinamoji gyvena bendrabutyje, o nukentėjusysis gyvena kartu su motina. Ir vienas, ir kitas nori gyventi atskirame bute, todėl nukentėjusiojo pasiūlymu nutaria išsinuomoti dvejų kambarių butą. Kartu apsigyvenę išnuomotame bute, pradeda palaikyti intymius santykius, tačiau buto nuomos mokestį moka lygiomis dalimis, neplanuoja savo, kaip šeimos, santykių įteisinti, nekalba apie šeimos sukūrimą. Kaltinamoji E. K. teismo posėdyje parodė, kad ji neplanavo su nukentėjusiuoju M. V. kurti šeimą. Nukentėjusysis kaltinamosios savo šeimos nariams nepristato, nepasakoja jiems apie jų tarpusavio santykius, planus, nieko nekalba apie šeimos sukūrimą. Nukentėjusiosios E. V. (nukentėjusiojo mama), I. Š., J. G. (nukentėjusiojo seserys) teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis M. V. turėjo draugę E. ir nuo 2018 m. birželio 1 d., jie gyveno kartu, tačiau apie jų bendrą gyvenimą nukentėjusysis nieko nepasakojo, nesakė, kad planuotų kurti šeimą. Nukentėjusysis ir kaltinamoji gyvendami kartu įsigyja baldų, tačiau jie po nukentėjusiojo mirties atitenka nukentėjusiojo motinai, o tai rodo, kad turtas nebuvo įgytas iš bendrų nukentėjusiojo ir kaltinamosios pajamų. Kaltinamoji ir nukentėjusysis kartu gyvena trumpą laiko (tris mėnesius) tarpą, tarp jų vyksta konfliktai. Liudytoja R. Z. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamoji ir M. V. dažnai konfliktuodavo, dažniausiai dėl menkos priežasties. Nematė, kad M. V. vartotų smurtą, bet kaltinamoji prieš jį ne kartą naudojo smurtą. Jie tai skyrėsi, tai taikėsi, nežino, ar ruošėsi kurti šeimą. Liudytoja L. Z. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis pykdavosi dėl visko, dėl smulkmenų, tai išsiskirdavo, po to vėl kartu būdavo. Kaltinamoji suduodavo M. V., gal pajuokaudama. Liudytojos teismo posėdyje parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo išnuomotame bute girtaudavo, nebuvo girdėjusios, kad jie ruoštųsi kurti šeimą.
16.5. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad neįrodyta, jog kaltinamoji E. K. ir nukentėjusysis M. V. būtų vedę šeiminį gyvenimą. Kaltinamosios ir nukentėjusiojo buvimo kartu tikslas buvo tiesiog dviejų pažįstamų žmonių gyvenimas kartu, neturint tikslo sukurti šeimą. Jų nesiejo tarpusavio įsipareigojimai vienas kitam, kildavo tarpusavio konfliktai net ir panaudojant fizinį smurtą, jų santykiai nepasižymėjo dvasiniu artumu vienas kitam, bet kuriuo atveju vienas iš jų galėjo nutraukti santykius ir tai nebūtų sukėlę jokių teisinių pasekmių kito atžvilgiu, todėl vien faktas apie jų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog jų santykiai vertintini kaip šeimos narių, t. y. sugyventinių, santykiai.
16.6. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos.
16.7. Faktiniais bylos duomenimis: kaltinamosios E. K., liudytojų A. Z., L. Z., R. Z. parodymais, 2018-09-06, 2018-09-27 įvykio vietos apžiūros protokolais (1 t., b. l. 19–33; 1 t., b. l. 45–59), 2018-09-05 apžiūros protokolu (1 t., b. l. 60–70), 2018-09-27 įtariamosios E. K. parodymų patikrinimas vietoje protokolu (2 t., b. p. 172–182), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121–124) nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. vakare bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja kaltinamoji E. K. ir nukentėjusysis M. V., girtauja kaltinamoji, nukentėjusysis, A. Z., R. Z. ir L. Z.. Nukentėjusysis M. V. sveikatos sutrikimais nesiskundžia, jokių sužalojimų ant jo veido ir kitų kūno vietų nesimato. Alkoholis buvo vartojamas ilgą laiką, o vakare nukentėjusysis M. V. nori nueiti nusipirkti psichotropinės medžiagos „žolės“. Kaltinamoji E. K. neduoda buto raktų ir tarp jos ir nukentėjusiojo kyla konfliktas, kurio metu kaltinamoji ranka suduoda keturis–penkis smūgius nukentėjusiajam į galvą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis pargriūva ant lovos, jam prasideda traukuliai. Bute buvę A. Z., R. Z. ir L. Z. pasišalina. Kaltinamoji, pamačiusi, kad nukentėjusiajam blogai su sveikata, iškviečia greitąją pagalbą, bando nukentėjusįjį gaivinti, tačiau nukentėjusysis vežamas į ligoninę miršta. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121–124) konstatuota, kad M. V. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo veido poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje, masyvus kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos sniegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Mirusiojo M. V. kūne nustatyti sužalojimai: a. dešiniojo apatinio voko, kairiojo antakio, smakro, kairiojo žando ir skruosto poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veidą l valandos laikotarpiu iki mirties (histologinio tyrimo duomenimis).
16.8. Teismas konstatuoja, kad M. V. mirties priežastis yra kaltinamosios E. K. padarytas sveikatos sutrikdymas. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios E. K. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo M. V. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo M. V. mirtis – tiesioginis kaltinamosios E. K. veikos rezultatas: kaltinamoji E. K. 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 21.45 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su M. V., tyčia rankomis sudavė M. V. ne mažiau nei 4 smūgius į galvą, padarydama jam galvos sužalojimą – veido poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje, masyvų kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos sniegenų skilvelius, ir tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ir vežant į ligoninę M. V. mirus 2018 m. rugsėjo 5 d. 22.52 val. nuo galvos sumušimų visumos, taip ji nužudė M. V.. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamosios E. K. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį M. V., ir nukentėjusiojo M. V. mirties būtų įsiterpę pašalinės veikos, turėjusios įtakos M. V. mirčiai.
16.9. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų siekusi nukentėjusio mirties. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2009">2K-109/2009</a>, 2K-446/2010, 2K-196/2011). Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgius kitam žmogui į gyvybei svarbias kūno sritis, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti. Kaltinamoji smūgiuodama nukentėjusiajam į galvą, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors kaltinamoji ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas suduodant ne mažiau kaip 4 smūgių kumščiais į galvą, liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.
16.10. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji E. K. ir nukentėjusysis M. V. buvo sugyventiniai, todėl jos veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina į BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
17. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. 2018 m. spalio 1 d. išklotinių analizės (1 t., b. l. 105) nustatyta, kad 2018-09-05 28 d., 22:03:09 E. K. iš jai priklausančio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į BPC, kvietė greitąją pagalbą, bendravo su gydytoja. Visa tai rodo, kad kaltinamoji E. K. iš karto po įvykio ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nukentėjusiajam M. V. būtų suteikta reikiama pagalba ir taip stengėsi išvengti sunkesnių pasekmių, nukentėjusiojo mirties, bandė jį gaivinti, ir tai laikytina kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
17.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2014">2K-49/2014</a>).
17.2. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201/2007">2K-201/2007</a>, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2006">2K-276/2006</a>, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015,2K-194-942/2017).
17.3. Kaltinamoji E. K. tiek ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, prisipažino sudavusi nukentėjusiajam M. V. smūgius ranka į galvą, davė nuoseklius parodymus, ir nors ne visas įvykio aplinkybes (dėl girtumo) galėjo nuosekliai nurodyti, tai nelaikytina prieštaringų parodymų davimo. Kaltinamajai E. K. pripažintina atsakomybe lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes po įvykio iškvietė greitąją pagalbą
17.4. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
17.5. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji E. K. iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo. Teismo posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos motyvų paaiškinti negali, nes ji, kada vartoja alkoholį tampa agresyvi, nevisiškai gali valdyti savo veiksmus, būdama blaivi smurto M. V. atžvilgiu nebūtų naudojusi, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apsvaigimas paskatino kaltinamosios nusikalstamą elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimas
18. Nustatytos dvi kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
18.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
18.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
18.3. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).
18.4. Skirdamas bausmę kaltinamajai E. K., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamoji nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamosios asmenybė – ji neteista, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 48), psichiškai sveika, priklausomybės ligų pacientų registre neregistruota (3 t., b. l. 64), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, po nusikalstamos veikos padarymo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių pasekmių, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, bandant užkirsti kelią nukentėjusiajam išeiti įsigyti psichotropinių medžiagų, teisiama pirma kartą, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, yra palyginti jauno amžiaus.
18.5. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajai E. K. skirtina sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.
19.1. Nukentėjusioji E. V. (M. V. motina) pateikė 1 367,07 eurų ieškinį (3 t., b. l. 158–161) dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo. Iš E. V. pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (2 t., b. l. 162–173) bei jos teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie išlaidas, kurioms patvirtinti pateikė dokumentus, matyti, kad 1 367,07 eurų turtinę žalą sudaro: laidojimo išlaidos – 667,20 eurų (dokumentai pateikti), gedulingi pietūs – 540 eurų (dokumentai pateikti), giedojimas ir grojimas laidotuvių metu – 160 eurų (dokumentai pateikti), duobės kasimas, karsto nešimas, karsto užkasimas – 225 eurai (dokumentai pateikti), gedulingos gėlių kompozicijos 120 eurų (dokumentai pateikti), 13 žvakių – 9,10 eurų, išlaidos transporto degalams, užkandžiams gedulo namuose, raminamiesiems vaistams – 194,87 eurai (dokumentai pateikti).
19.2. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką – M. V. nužudymą – padarė kaltinamoji E. K., todėl iš E. K. priteistinos E. V. turėtos M. V. laidojimo išlaidos.
19.3. E. V. (M. V. motina) pateikė 20 000 eurų, o I. Š. ir J. G. (M. V. seserys) (3 t., b. l. 158–161) po 5 000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227/2011">2K-227/2011</a>, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016, 2K-179-699/2016). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad nors kaltinamoji E. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės negrįžtamos, tačiau nenustatyta nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių, po nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamoji aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bandė gaivinti nukentėjusįjį. Taip pat kaltinamoji neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš jos priteista turtinės žalos atlyginimas, tačiau yra jauno amžiaus, darbinga.
19.4. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų (vaikų) tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688 eurų iki 57 294 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-82/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-82/2006">2K-82/2006</a>, 2K-485/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010,2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013, 2K-41-697/2015, 2K-162-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-7-74-788/2019).
19.5. Nukentėjusioji E. V. buvo labai artima su savo sūnumi, kartu su juo gyveno, rūpinosi vienas kitu, jų ryšys buvo artimas, nuolatinio pobūdžio, emocine prasme tvirtas, ir tik tris mėnesius iki jo mirties gyveno atskirai, tačiau palaikė glaudžius santykius, dėl sūnaus M. V. mirties ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, smarkiai pablogėjo jos sveikata, žlugo jos lūkesčiai, nes jis buvo vienintelis likęs šeimoje vyras. Motina savo sūnų apibūdino kaip ramaus būdo, nekonfliktišką ir uždaro būdo žmogų, nuoširdžiai papasakojo apie artimą tarpusavio ryšį, kad sūnaus mirtis jai yra didelė trauma, dėl kurios ji negali atsigauti, kad smarkiai pablogėjo jos sveikata, tai patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentai (3 t., b. l. 170–171), todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
19.6. Mirusysis M. V. nukentėjusiųjų J. G. ir I. Š. brolis, kurioms dėl brolio netekties teko patirti išgyvenimus. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusios patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad nukentėjusios ir M. V. gyveno atskirai, dažniausiai bendraudavo telefonu, jų asmeniniai susitikimai nebuvo reguliarūs. Teismas taip atsižvelgia kad kaltinamoji neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš jos priteista atlyginti turtinę žalą. Taip pat teismas atsižvelgia ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-386/2012, 2K-179-699/2016). Kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusioms priteistina po 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, ir mano, kad būtent tokia suma atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šio instituto paskirtį, galiojančią teismų praktiką.
Dėl proceso išlaidų
20. Nukentėjusioji E. V. prašo atlyginti 1200 eurų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai ikiteisminiame tyrime ir teisme apmokėti ir pateikė pinigų paėmimo kvitą (3 t., b. l. 174).
20.1. Nukentėjusiosioms E. V., J. G., I. Š. ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose atstovavo advokatė Violeta Savickienė, su kuria atstovavimo sutartį sudarė nukentėjusioji E. V.. Advokatė teikė nukentėjusioms teisinę pagalbą, ruošė civilinį ieškinį, rinko reikalingus dokumentus.
20.2. Kaltinamosios E. K. nusikalstami veiksmai tiesiogiai veikė nukentėjusiųjų interesus byloje, todėl jos kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos atstovauti joms ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose. Nukentėjusiųjų interesams ir teisėms atstovavo advokatas, už kurio paslaugas nukentėjusioji E. V. sumokėjo nurodytą sumą, kurią patvirtina pinigų paėmimo kvitas. Tokios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jos priteistinos atlyginti iš kaltinamosios E. K..
23. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: alaus skardinė (tuščia, paimta miegamajame nuo žemės); degtinės „Stumbras“ butelis (su skysčiu) – 1 vnt.; alaus „Volfas Engerlman“ skardinės (tuščios) –12 vnt.; gėrimo „Fanta“ butelis (tuščias) – 1 vnt.; stiklinės – 3 vnt., stikliukas – 1 vnt.; speciali šluostė su galimais kraujo dėmės ėminiais (paimta miegamajame nuo žemės); cigarečių nuorūkos su galimais biologiniais pėdsakais; liudytojo A. Z. abiejų rankų panagių turiniai, 1 vokas; įtariamosios E. K. abiejų rankų panagių turiniai, 1 vokas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
23.1. Mobiliojo ryšio telefonai: „Huawei Mate 10 Lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); „Huawei Mate 10 Lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris nežinomas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. V..
23.2. DVD-R diskai, kuriuose telefonų išklotinės ir nuskaityta informacija iš telefonų, 4 vnt., 1 vokas (prie 1 tomo bylos viršelio), paliekami prie bylos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidos: nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. vasario 21d.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. vasario 21 d.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš E. K. 1 367,07 eurus (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 7 euro centus) turtinės žalos atlyginimo, 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų proceso išlaidų E. V. naudai; 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti J. G. naudai; 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti I. Š. naudai.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: alaus skardinę (tuščia, paimta miegamajame nuo žemės); degtinės „Stumbras“ butelį (su skysčiu) – 1 vnt.; alaus „Volfas Engerlman“ skardines (tuščios) –12 vnt.; gėrimo „Fanta“ butelį (tuščias) – 1 vnt.; stiklines – 3 vienetus, stikliuką; specialią šluostę su galimais kraujo dėmės ėminiais (paimta miegamajame nuo žemės); cigarečių nuorūkas su galimais biologiniais pėdsakais; liudytojo A. Z. abiejų rankų panagių turinius, 1 voką; įtariamosios E. K. abiejų rankų panagių turinius, 1 voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus: mobiliojo ryšio telefonus: „Huawei Mate 10 Lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); „Huawei Mate 10 Lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris nežinomas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. V..
DVD-R diskus, kuriuose telefonų išklotinės ir nuskaityta informacija iš telefonų, 4 vienetai, 1 vokas (prie 1 tomo bylos viršelio), palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajai E. K., nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Kolegijos pirmininkas Zigmas Kavaliauskas
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Vidmantas Mylė
