Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-744/2019
(Nr. 1A-414-744/2018)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20847-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;
2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Jolantai Plungienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,
nuteistajam R. Š. ir jo gynėjui advokatui Evaldui Onaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 4 d. 15.10 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 12.03 val., tai yra įskaityta 2 MGL (100 Eur) dydžio baudos dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, nuspręsta transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o jį įvykdžius – panaikinti. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta R. Š. panaikinti, įsiteisėjus nuosprendžiui.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 4 d. apie 15.10 val. kelio (duomenys neskelbtini) 96 kilometre, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, įsukant į vietinės reikšmės kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini) gatvę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal 2018 m. gegužės 10 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatytas 2,22 promilių neblaivumas), vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
2.1. Apeliaciniame skunde R. Š. nurodo, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepaneigė tos faktinės aplinkybės, kad jis alkoholį vartojo po to, kai automobilis 2018 m. gegužės 4 d. apie 14.30 val. jau buvo įklimpęs vietinės reikšmės kelyje, vedančiame į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taip pat teismas neįrodė, kad jis transporto priemonę iki įklimpimo vairavo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės alkoholio. Todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.
2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino subjektyviai, rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais, nurodytais kaltinamajame akte, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad jis kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku automobilį vairavo neblaivus, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės alkoholio. Nuteistojo tvirtinimu, jis alkoholį vartojo jau po to, kai jo vairuotas automobilis užklimpo kelyje.
2.3. Apeliantas pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus ir pripažindamas jį kaltu, neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnai M. T., R. V., atvykę į įvykio vietą, jo už automobilio vairo nerado, jis prie užklimpusio automobilio atėjo pats, kai surado traktorių, kuris įklimpusią transporto priemonę turėjo ištraukti. Taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Apelianto teigimu, policijos pareigūnas M. T. apklausos metu nurodė, kad, jiems važiuojant netoli įvykio vietos, pamatė link miesto einančius du vyriškius, o kitas policijos pareigūnas R. V. nurodė, kad, jiems atvykus prie automobilio, pamatė link automobilio einančius du vyriškius, nors iš vaizdo įrašo, daryto tarnybiniame automobilyje, matyti, kad prie automobilio eina vienas vyriškis. Policijos pareigūnai pirminės apklausos metu nurodė, kad jis neva prisipažino, jog dėl savo girtumo nuvažiavo nuo kelio, tačiau teisme duodami parodymus parodė, kad jis tai pripažino, jog vairavo neblaivus, tai neigė tai daręs. Apelianto tvirtinimu, išklausius įrašą, darytą tarnybiniame automobilyje, nesigirdi, kad jis būtų pripažinęs, jog transporto priemonę vairavo neblaivus. Teigia, kad jis atvykusiems pareigūnams aiškino, jog alkoholį vartojo po įvykio.
2.4. Skunde apeliantas nurodo, kad liudytojas G. N. nematė, kokiu laiku įklimpo jo vairuotas automobilis ir kokios būsenos (girtas ar negirtas) jis buvo. Liudytojas tik galėjo matyti, kad jis po pasisėdėjimo pas R. A. namuose dar kartą buvo priėjęs prie automobilio kartu su R. A. ir E. K., po to nuėjo ieškoti traktoriaus. Be to, liudytojas G. N. apklausiamas teisme pakeitė savo parodymus. Pirminės apklausos metu šis liudytojas nurodė, kad nueidamas su šunimi nematė įklimpusio automobilio, jį pastebėjo tik grįždamas ir tada paskambino policijai, tačiau apklausiamas teisme jau nurodė, kad jis tik vieną kartą praėjo pro įklimpusį automobilį (eidamas link tilto) ir negali pasakyti, kokiu laiku transporto priemonė įklimpo, kas ją vairavo ir kokios būsenos vairuotojas buvo. Apklausiamas 2018 m. rugpjūčio 9 d. liudytojas buvo nurodęs, kad jis policijos pareigūnus sutiko eidamas namo ir jiems nurodė vietą, kur yra į griovį įvažiavęs automobilis. Teisme liudytojas šią aplinkybę paneigė nurodydamas, kad visas šias aplinkybes į apklausos protokolą įrašė tyrėja, o jis neskaitęs jo pasirašė. Apelianto teigimu, iš vaizdo įrašo, daryto tarnybiniame automobilyje, matyti, kad G. N. pro jo įklimpusį automobilį praėjo link tilto tik po to, kai jau policijos pareigūnai buvo atvykę. Taigi liudytojas galėjo matyti, kai jie nueina keliu ieškoti traktoriaus, tačiau jis negalėjo matyti, kad jis sėdėjo automobilyje už vairo. Todėl šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai.
2.5. Apelianto įsitikinimu, liudytojo M. K. parodymai taip pat yra prieštaringi. Liudytojas teigia, kad jis važiavo jam iš paskos pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) iki tol, kol jis sustojo šalikelėje ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini). Tačiau sustoti važiuojant pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), yra neįmanoma, nes (duomenys neskelbtini) gatvė yra visai kitoje (duomenys neskelbtini) miesto pusėje. Taip pat neatitinka tiesos ir šio liudytojo parodymai, kad jis buvo pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, o jis neva važiavo paskui, tačiau krovininiu automobiliu jam nepavyko pavyti. Apeliantas pažymi, kad iš liudytojo M. K. parodymų matyti, jog jo automobilis įklimpo 14.35 val., o tokiu metu niekas jo blaivumo nenustatinėjo.
2.6. Apeliantas nurodo, kad įklimpus jo transporto priemonei ir savo jėgomis nepavykus jos išstumti, jis nuėjo pas savo žmonos seserį R. A. į namus, esančius priešingoje gatvės pusėje. Ten buvo ir jos sugyventinis A. V.. Jiems kartu nepavykus išstumti automobilio, visi grįžo atgal į namus, kur ir vartojo alkoholį, po pusvalandžio išėjo ieškoti traktoriaus. Teismas, atmesdamas jo pateiktą įvykių seką, nurodė, kad ji neteisinga, nes pirminės apklausos metu tyrėjai A. V. jis nenurodė, kad buvo nuvykęs pas R. A.. Tačiau tokie teismo argumentai neatitinka tiesos, nes pirminės apklausos metu, vykusios 2018 m. gegužės 5 d., jis nurodė tyrėjai, kad nepavykus išvažiuoti jis su E. išlipę iš automobilio jį paliko griovyje ir patys nuėjo pas jo buvusios žmonos seserį į namus. Apklausos metu jis kaltu vairavęs transporto priemonę būdamas girtas neprisipažino, jis tik pripažino tą aplinkybę, kad atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus. Apklausos protokolo jis neperskaitė, nes neturėjau akinių, todėl 2018 m. gegužės 5 d. apklausos protokolo negalėjo nei papildyti, nei nenurodyti savo pastabų. Taip pat jis neskaitė jam pateikto pranešimo apie įtarimą ir kitų dokumentų (atsisakymo nuo advokato, teisių išaiškinimo ir taip toliau), kuriuos jam pateikė pasirašymui tyrėja baigusi apklausą. Su apklausos protokolo turiniu ir pranešimu apie įtarimą jis susipažino, kai jam buvo padarytos bylos dokumentų kopijos. Tada jis tyrėjai apklausos metu detalizavo, ką veikė pas R. A. namuose.
2.7. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad jis pas R. A. namuose vartojo alkoholį patvirtina ir byloje apklausti liudytojai A. V., R. A., E. K., kurie tuo metu kartu vartojo alkoholį ir buvo nuėję padėti išstumti automobilio, taip pat liudytojas A. L., kuriam buvo paskambinta apie 15 val. ir paprašyta parvaryti įklimpusį automobilį. Nuo transporto priemonės įklimpimo (14.35 val.) iki to momento, kai atvyko policijos pareigūnai (15.13 val.), praėjo daugiau nei 40 minučių, todėl buvo pakankamai laiko, kai jis galėjo vartoti alkoholį. Teismas, atmesdamas jo versiją dėl alkoholio vartojimo po automobilio įklimpimo, nurodė kad santykinai nedidelis alkoholio kiekis - 0,5 l degtinės ir alaus (kurį išgėrė keturiese), ir jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis kelia pagrįstas abejones jo parodymais, kad iki įvykio jis buvo blaivus, ir kad tik po įvykio gėrė pas R. A.. Tačiau, apelianto manymu, teismas negalėjo konstatuoti, kad jis, išgėręs 0,5 l degtinės ir alaus, negalėjo apsvaigti.
2.8. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakomybė už vairavimą būnat neblaiviam nustatyta tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių nusižengimo kodekse. Darant prielaidą, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra jokių įrodymų, kokia alkoholio koncentracija buvo jo kraujyje tuo momentu, kai jis vairavo transporto priemonę iki jos įklimpimo, o tai yra svarbu sprendžiant kokia – baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, jam turėjo būti taikoma. Tačiau nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė ir nepavirtino, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilių, ir niekas nepaneigė tos faktinės aplinkybės, kad jis iki atvykstant policijos pareigūnams buvo pas R. A. namuose ir vartojo alkoholį. Todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.
3. Atsiliepimų į nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas advokatas Evaldas Onaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Daiva Kaučikienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apeliantas tvirtina, jog byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis 2018 m. gegužės 4 d. apie 15.10 val. kelio (duomenys neskelbtini) 96 kilometre, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, įsukant į vietinės reikšmės kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilį vairavo neblaivus, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės alkoholio, taip pat nėra jokių duomenų, paneigiančių jo parodymus, kad alkoholį jis vartojo jau po to, kai jo vairuotas automobilis užklimpo kelyje, todėl mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122/2013">2K-122/2013</a>). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
8. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018) yra išaiškinęs, kad teismai neteisingai aiškina baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – imperatyvu baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus. Per BK 281 straipsnio galiojimo laikotarpį susiformavo nuosekli teismų praktika, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. Pagal šią praktiką teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos.
9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. Š. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra išsamiai apklausė nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) R. Š., liudytojus M. K., G. N., M. T., R. V., R. A., A. V., A. L., E. K., įstaymo nustatyta tvarka paskelbė rašytinius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir R. Š. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – R. Š. teisinančius – įrodymus (paties R. Š. parodymus, liudytojų R. A., A. V., E. K. parodymus). Todėl, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. Š. baudžiamąją bylą, BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, nepažeidė.
10. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje R. Š. nepripažino savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apklausiamas 2018 m. gegužės 5 d. (tai yra sekančią dieną po įvykio) R. Š. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. apie 15 val. jis iš savo namų, būdamas neblaivus, kartu su kaimynu E. automobiliu „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jis pats, važiavo pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančią buvusios žmonos seserį R. A.. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio į nedidelį pakelės griovį (1 t., b. l. 147, 148). Apklausiamas vėliau, tai yra 2018 m. gegužės 10 d., R. Š. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad savo parodymų, duotų 2018 m. gegužės 5 d., netvirtina, nes jie buvo „išgauti“ priverstinai. Nurodė, kad tikslius parodymus dėl byloje nagrinėjamo įvykio pateiksiąs kitos apklausos metu (1 t., b. l. 157). Apklausiamas 2018 m. gegužės 14 d. R. Š. parodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. apie pietus jis iš namų išvažiavo pas žmonos seserį R. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes norėjo su ja susitarti, jog ji kitą dieną padėtų perrinkti bulves. Jis važiavo jam priklausančiu automobiliu „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kartu su juo į (duomenys neskelbtini) važiavo ir E. K.. Jis dienos metu negėrė jokių alkoholinių gėrimų, iš namų jis išvažiavo visiškai blaivus. Važiuojant keliuku priekiniai automobilio ratai įklimpo šalikelėje, tai yra įvažiavime į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes buvo šlapia. Kai užklimpo galėjo būti iki 14 val. Kadangi jam nepavyko išvažiuoti, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo pas R. A. į namus, kurie buvo kitoje kelio pusėje. Kartu su juo ėjo ir E. K.. Po to jis, E. K. ir R. A. grįžo prie automobilio, tačiau jo pajudinti nepavyko. Tada jie visi trys grįžo pas R. A., kur išgėrė degtinės ir alaus. Kiek tiksliai išgėrė alkoholio pasakyti negali. Degtinę gėrė keturiese, tačiau, kiek stikliukų išgėrė degtinės, pasakyti negali. Alaus galėjo išgerti gal porą stiklinių. Alkoholį galėjo vartoti apie valandą laiko. Kai išgėrė butelį degtinės, apie 15 val., jis ir R. A. išėjo ieškoti traktoriaus. Beeinant pro juos pravažiavo policijos automobilis ir sustojo prie jo automobilio. Jam einant prie policijos pareigūnų, prie jo atėjo E. K. ir kartu nuėjo prie policijos pareigūnų. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo jis, bet būdamas blaivus. Apklausiamas R. Š. taip pat paaiškino, kaip buvo apklaustas policijos pareigūnės pirmą kartą, nurodė, kad atėjusi pareigūnė perskaitė kuo jis įtariamas, tačiau jis nesiklausė, nes tuo metu dar buvo pagiringas. Jis policijos pareigūnei pradėjo pasakoti, kaip viskas buvo, tačiau kai jis pasakė, kad vairavo blaivus, policijos pareigūnė liepė jam prisipažinti, sakė, kad prisipažinus jam bus lengviau. Tada jis labai susijaudino ir kadangi norėjo kuo greičiau išeiti, jis policijos pareigūnei pasakė, kad rašytų, ką nori, ir daugiau nieko nepasakojo. Paskui policijos pareigūnė jam davė kažkokius lapus perskaityti ir pasirašyti. Jis policijos pareigūnės duotų lapų neperskaitė, nes nematė, kas parašyta, neturėjo su savimi akinių. Policijos pareigūnė, jam skaitė apklausos protokolą, bet jis nesiklausė, nes buvo pasimetęs (1 t., b. l. 168-170).
11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. Š. kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. maždaug apie vidurdienį jis sugalvojo savo automobiliu nuvažiuoti pas žmonos seserį R. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilį vairavo jis pats, kartu pasiūlė važiuoti kaimynui E. K.. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) jie leidosi nuo pagrindinio kelio į šalutinį keliuką, bet buvo didelės balos ir staigus nuolydis į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl jo vairuojamas automobilis „užkrito“, o bandant išvažiuoti automobilis „pasikabino ant apačios“. Tada jis nuėjo pas R. A. ieškoti, kas padėtų pastumti automobilį, o E. K. liko prie automobilio ant kelio. Grįžo prie automobilio su R. A. ir jos draugu V., tačiau automobilio pajudinti iš vietos jiems nepavyko, todėl visi grįžo į R. A. namus, ten jis išgėrė nemažai degtinės ir alaus. Apie 14-15 val. kartu su R. A. ir E. K. ėjo ieškoti traktoriaus, kuris ištrauktų mašiną. Tuo metu kaip tik pro šalį važiavo traktorius, kurį jis sustabdė ir susitarė dėl mašinos ištraukimo. Traktorius apsisuko ir pirmas nuvažiavo prie automobilio, o jis ir R. A. ėjo link automobilio. Beeinant juos aplenkė policijos tarnybinis automobilis. Atėjus prie automobilio policijos pareigūnai jam ir E. K. liepė sėstis į policijos tarnybinį automobilį, pūsti į alkotesterį. Kiek pamena, jam buvo nustatytas 2,7 promilių neblaivumas. Po to jį nuvežė į ligoninę, paėmė kraują. Jam esant neblaiviam policininkai liepė pasirašinėti ir jis pasirašinėjo, iš ligoninės jį parvežė į policijos komisariatą, sulaikė. Kitą dieną atėjo tyrėja, pradėjo apie viską klausinėti, jis aiškino tyrėjai, kad girtas nevairavo, bet tyrėja jam aiškino kitaip, pasodino jį į kampą su grotomis, atrodė, kad ne jis, o tyrėja jam aiškina, ką jis turi rašyti. Tada jis pasakė tyrėjai: „rašyk ką nori, nes man reikia eiti į namus“. Tuomet jis dar nebuvo išsiblaivęs, nesuvokė savo veiksmų. Tyrėjas surašiusi dokumentus davė jam pasirašyti, jis paaiškino, kad negali perskaityti, nes neturi akinių, tačiau tyrėja liepė pasirašyti, sakė, kad kai pasirašys tada jį paleis, tai jis ir pasirašė nieko neperskaitęs, nes norėjo greičiau išeiti į namus (2 t., b. l. 100-103).
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (kuriais jis neprisipažino vairavęs automobilį apsvaigęs nuo alkoholio bei teigė, jog alkoholį vartojo tik po to, kai jo vairuotas automobilis užklimpo), o vadovavosi liudytojų M. K., G. N., M. T. bei R. V. parodymais ir jų pagrindu nustatė, kad nuteistasis R. Š. 2018 m. gegužės 4 d., apie 15.10 val. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.
13. Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2018 m. gegužės 4 d., apie 14.20 val., važiuodamas keliu pamatė priešais važiuojantį raudonos spalvos automobilį „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris mėtėsi po kelią, netvarkingai manevravo. Paskui šį automobilį jis važiavo apie porą kilometrų, paskambino telefono numeriu 112 ir pranešė, kad priešais važiuojantis automobilis įtartinai manevruoja. Minėtam automobiliui sustojus šalikelėje, jis taip pat sustojo ir nuėjo pažiūrėti, ar vairuotojui nėra blogai su sveikata. Automobilyje sėdėjo du vyriškiai, kurie jam pasirodė neblaivūs. Jis vairuotojui pasakė, kad jis yra girtas, ir bandė paimti automobilio raktelius, tačiau jam nepavyko. Vairuotojas pasakė, kad jis jau netoli, jam tik reikia nuvažiuoti į pakalnę. Liudytojas dar kartą paskambino telefono numeriu, o automobilis „Ford Galaxy“ pasukęs į šalutinį kelią, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau, kur tiksliai nuvažiavo automobilis, kurį vairavo girtas vairuotojas, jis nematė (1 t., b. l. 98-99). Šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas M. K. patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b. l. 101-106), kuomet iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų jis atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris 2018 m. gegužės 4 d. apie 14.20 val. buvo sustojusiame raudonos spalvos automobilyje „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir sėdėjo vairuotojo pusėje bei buvo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Liudytojas M. K. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų taip pat atpažino E. K. kaip asmenį, kuris 2018 m. gegužės 4 d. apie 14.20 val. buvo sustojusiame raudonos spalvos automobilyje „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir ėdėjo keleivio pusėje bei buvo akivaizdžiai neblaivus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas M. K. nurodė analogiškas aplinkybes (2 t., b. l. 96, 97).
14. Liudytojas G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. apie 15.10 val. jis ėjo pavedžioti šunį ir pamatė prie viaduko pievoje įvažiavusį bei užklimpusį raudonos spalvos automobilį „Ford Galaxy“. Automobilį bandė išstumti 4-5 asmenys, o jį vairavo vyras, kurio plaukai buvo pražilę. Automobilis buvo labai užklimpęs ir išvažiuoti nepavyko. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, jis pamatė, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, buvo nekoordinuotų judesių, todėl apie neblaivų vairuotoją pranešė policijai. Jis policijos pareigūnus sutiko eidamas namo ir jiems nurodė vietą, kur yra į griovį įvažiavęs automobilis (1 t., b. l. 85-86, 95-96). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas G. N. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris 2018 m. gegužės 4 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie viaduko esančioje pievoje sėdėjo už raudonos spalvos automobilio vairo ir užvedęs automobilio variklį bandė išvažiuoti iš pievos, šis asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, buvo nekoordinuotų judesių (1 t., b. l. 88-90). Liudytojas G. N. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų taip pat atpažino E. K. kaip asmenį, kuris 2018 m. gegužės 4 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, sėdėjo ant žemės prie raudonos spalvos automobilio, kuris buvo užklimpęs pievoje (1 t., b. l. 91-93) Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas G. N. nurodė analogiškas aplinkybes (2 t., b. l. 98-99). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio liudytojo parodymai ypač reikšmingi, kadangi jis matė, jog 2018 m. gegužės 4 d. apie 15.10 val. (kai pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, (1 t., b. l.)) nuteistasis, sėdėdamas už automobilio vairo bandė išvažiuoti iš užpklimpimo vietos (tai yra vairavo automobilį), o kiti asmenys bandė šį automobilį išstumti, taip pat matė, kad nuteistasis (asmuo sėdėjęs už automobilio vairo) buvo akivaizdžiai neblaivus, kai tuo tarpu policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2018 m. gegužės 4 d. 15.19 val., tai yra praėjus vos 9 minutėms po liudytojo G. N. telefoninio pranešimo apie įvykį. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką nuteistasis R. Š. negalėjo prisigerti alkoholio tiek, kad jam būtų nustatytas vos ne sunkus girtumo laipsnis (o taip pat šie liudytojo G. N. parodymai paneigia nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad jis pas R. A. alkoholį vartojo apie valandą laiko). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis R. Š. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis automobilį neblaivus vairavo būtent 2018 m. gegužės 4 d. apie 15.10 val. (kai jį neblaivų vairuojant matė liudytojas G. N.), o ne anksčiau, kai jį galimai neblaivų matė liudytojas M. K..
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojai M. K. ir G. N. tuoj po to, kai suprato, kad automobilį „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuoja neblaivus asmuo, paskambino į policiją. Šios aplinkybės užfiksuotos informaciniuose pranešimuose ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-32). Iš informacinio pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d. 14.18 val. M. K. pranešė, jog jis važiavo paskui automobilį „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, sustojo prie nusukimo link (duomenys neskelbtini), iš minėto automobilio išlipo vizualiai neblaivus vairuotojas. Tačiau policijos pareigūnams 2018 m. gegužės 4 d. 14.39 val. atvykus į pranešėjo nurodytą vietą automobilis „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nepastebėtas ir pažeidimas nenustatytas. Iš informacinio pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d. 15.10 val. bendruoju pagalbos numeriu paskambinęs asmuo (galimai liudytojas G. N.) pranešė, kad prie viaduko raudonas automobilis „Ford“ nuvažiavo nuo kelio, vairuotojas neblaivus, bando pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos pareigūnams 2018 m. gegužės 4 d. 15.19 val. atvykus į pranešėjo nurodytą vietą nustatyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. 15.10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairavo R. Š., kuriam alkoholio matuokliu nustatytas 2,56 promilių girtumas.
16. Liudytojai M. T. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. apie 15 val. iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie viaduko, raudonas automobilis „Ford“ nuvažiavo nuo kelio, o neblaivus vairuotojas bando šalintis iš įvykio vietos. Nuvykus nurodytu adresu pastebėtas automobilis „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio sankasos. Netoli įvykio vietos pamatė einančius du vyriškius. Sustojus prie tų vyriškių ir pasiteiravus, kam priklauso automobilis, vienas iš vyriškių pasakė, kad automobilis priklauso ne jiems. Tačiau vėliau tas pats vyriškis prisipažino, kad automobilis priklauso jam. Abu vyriškius įsisodinus į tarnybinį automobilį, buvo nustatyti jų girtumai bei tapatybės. Tai buvo R. Š. ir E. K.. Iš pradžių R. Š. neprisipažino vairavęs automobilį, tačiau vėliau prisipažino, kad automobilį vairavo jis, ir paaiškino, kad sumaišė keliukus, todėl ir nuvažiavo nuo sankasos. R. Š. nurodė, kad po eismo įvykio alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 117, 118, 120, 121). Pirmosios instancijos teisme apklausiami liudytojai M. T. ir R. V. nurodė analogiškas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad vykdami į įvykio vietą, pakeliui, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, susitiko pranešėją, kuris paaiškino, kad asmuo, kuris vairavo automobilį, šiuo metu nėra prie automobilio, tik eina link jo. Artėjant link įvykio vietos pastebėjo ta pačia kryptimi link automobilio einančius du neblaivius asmenis. Prieš tikrinant neblaivumą R. Š. buvo paklausta, ar prieš eismo įvykį vartojo alkoholį, ir jis pripažino, kad vartojo alkoholį namuose, (duomenys neskelbtini) kaime iki įvykio, o po įvykio alkoholio nevartojo (2 t., b. l. 82-84). Šios liudytojų policijos pareigūnų M. T. ir R. V. nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir R. V. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 19), vaizdo ir garso įrašo, kuris buvo 2018 m. gegužės 4 d. daromas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje nuo 15.10 val. iki 15.30 val., apžiūros protokole (2 t., b. l. 21-23).
17. Netikėti šiais liudytojų M. K., G. N., M. T. bei R. V. parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklūs ir vienodi, liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, M. K. ir G. N. buvo apklausti netrukus po įvykio, o, be to, savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kuomet iš jiems pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų jie atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris 2018 m. gegužės 4 d., būdamas akivaizdžiai neblaivus, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojai M. K., G. N., M. T. ir R. V. galėjo apkalbėti nuteistąjį R. Š., nepagrėstai apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Šių liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, logiški ir aiškūs, todėl laikytini patikimais, nes jų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Tai 2018 m. gegužės 4 d. automobilio „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), matomas išasfaltuotas kelias ir kairėje pusėje nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavęs raudonos spalvos automobilis „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), stovintis priekiu į važiuojamąją dalį, automobilis užklimpęs pievoje, apgadintas automobilio priekinis bamperis ir galinis bamperis (1 t., b. l. 9-17); 2018 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 20-25); 2018 m. gegužės 4 d. sprendimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d. 15.28 val. R. Š. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir nusiųstas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti (1 t., b. l. 33); specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. Š. kraujyje, paimtame 2018 m. gegužės 4 d. 16.10 val., buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 74); bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktų garso įrašų, kuriuose užfiksuoti M. K. ir galimai G. N. pranešimai dėl byloje nagrinėjamų 2018 m. gegužės 4 d. R. Š. automobilio vairavimo aplinkybių, apžiūra (2 t., b. l. 28-31). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo R. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
18. Nors nuteistojo R. Š. teigimu byloje nėra tiksliai nurodyta, koks jo neblaivumas galėjo būti jam vairuojant automobilį (jeigu ir buvo iš viso), ir ar šis neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog R. Š. elgesys 2018 m. gegužės 4 d. vairuojant automobilį kelyje (pavojingas manevravimas), nuvažiavimas nuo kelio, svirduliavimas ir nekoordinuoti judesiai išlipus iš automobilio, rodė jo neadekvatų elgesį. Atvykę policijos pareigūnai 2018 m. gegužės 4 d. 15.28 val. alkotesteriu užfiksavo jo 2,56 promilių sunkaus girtumo laipsnio faktą. Policijos pareigūnams pristačius nuteistąjį R. Š. į sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus 42 minutįms po alkotesterio pagalba užfiksuoto nuteistojo girtumo fakto, buvo paimtas R. Š. kraujo mėginys ir specialisto pateikta išvada konstatuota, kad R. Š. kraujyje mažiausia koncentracija 2,22 (promilės) etilo alkoholio, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog R. Š. 2018 m. gegužės 4 d. apie 15.10 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. R. Š. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jis alkoholį vartojo jau po to, kai jo vairuotas automobilis užklimpo kelyje, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir vertintinas kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Nors apelianto teigimu, šią aplinkybę (kad jis alkoholį vartojo po to, kai jo vairuotas automobilis užklimpo kelyje) patvirtina byloje apklausti liudytojai A. V., R. A., E. K., kurie tuo metu su juo vartojo alkoholį, taip pat liudytojas A. L., kuriam buvo paskambinta apie 15 val. ir paprašyta parvaryti įklimpusį automobilį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šių liudytojų duotais parodymais, kadangi jie yra nuteistojo pažįstami ir galimai suinteresuoti bylos baigtimi, o jų parodymai paneigti nuosekliais liudytojų M. K., G. N., M. T. ir R. V. nuosekliai ir patikimais parodymais bei kita bylos medžiaga (specialisto išvada, bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktais garso įrašais ir kitais).
19. Konstatuojant nuteistojo R. Š. kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme ne mažiau svarbu ir tai, kad bėgant laikui alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai tik mažėja. Alkoholis žmogaus organizme cheminių procesų metu skyla į vandenį ir anglies dvideginį, vidutiniškai per valandą skaidosi 0,1 promilės. Tokiu būdu, nors medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, tačiau tuo atveju, jei praėjus maždaug valandai nuo vairavimo fakto asmeniui nustatomas vidutinis (2,22 promilių) girtumo laipsnis, akivaizdu, kad šis laipsnis asmens vairavimo metu galėjo būti tik didesnis, kas leidžia pagrįstai teigti, kad R. Š. neblaivumo laipsnis, transporto priemonės vairavimo metu, buvo didesnis kaip 1,5 promilės.
20. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei neteisingų išvadų yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. Š. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius, todėl panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. Š. išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam R. Š. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a :
nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Nerijus Masiulis
Laisvydas Zederštremas
