Dėl teisės normų, reglamentuojančių notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir skundo dėl tokio atsisakymo nagrinėjimą teisme, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-379-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24479-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; 4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens notarės Danguolės Bieliūnaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Erama“, dėl notarės veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir skundo dėl tokio atsisakymo nagrinėjimą teisme, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėjas prašė panaikinti notarės D. Bieliūnaitės 2017 m. birželio 5 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti notarinius liudijimus apie visišką atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartį.

3. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2004 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Erama“ įsigijo butą bei 2/28 dalis automobilio stovėjimo patalpos. 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas iš UAB „Erama“ įsigijo rūsio patalpą. Minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta, kad visiškas atsiskaitymas pagal šias sutartis yra patvirtinamas notaro liudijimu, kuris išduodamas pagal pardavėjos pažymą, kad pirkėjas su ja visiškai atsiskaitė.

4. Pareiškėjas teigia, kad už nurodytą nekilnojamąjį turtą jis su pardavėja UAB „Erama“ visiškai atsiskaitė dar 2006 m. kovo–balandžio mėn., tačiau tuo metu nei jis, nei pardavėja į notarę dėl liudijimo nesikreipė. Pareiškėjas nurodo, kad jo sutuoktinė, būdama jo atstovė pagal įgaliojimą, 2017 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarę D. Bieliūnaitę, prašydama išduoti patvirtinimą apie visišką atsiskaitymą pagal minėtas sutartis.

5. Po pakartotinių kreipimųsi 2017 m. birželio 5 d. notarė el. paštu atsiuntė nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Notarė nurodė, kad atsisako atlikti notarinį veiksmą dėl šių priežasčių: 1) nuo pirkimo–pardavimo sutarčių patvirtinimo dienos praėjo daugiau negu 10 metų; 2) pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu pirkėjas R. B. buvo UAB „Erama“ akcininkas ir generalinis direktorius, todėl pateikta 2006 m. birželio 2 d. pažyma apie atsiskaitymą negali būti pagrindas užbaigti minėtus sandorius ir išduoti liudijimą apie atsiskaitymą; 3) pardavėja UAB „Erama“ yra bankrutavusi; 4) nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. notarų biuras yra kreditorius BUAB „Erama“ bankroto byloje (reikalavimo suma 26 651,77 Eur); 5) iki šios dienos nepateikta jokių dokumentų iš bankroto administratorės UAB „Tigesta“ apie nurodytų sandorių įvykdymą. Dėl šių aplinkybių notarė nurodė, kad negali patvirtinti sandorių užbaigimo ir išduoti liudijimo apie visišką R. B. atsiskaitymą pagal sandorius.

6. Pareiškėjo teigimu, notarei negalėjo kilti jokių abejonių dėl prašomo atlikti notarinio veiksmo, prašomi patvirtinti teisiniai santykiai nėra ginčijami, todėl notarė turėjo išduoti liudijimą, kad pagal sandorius visiškai atsiskaityta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų atmetė.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (tuo metu, kai jis buvo UAB „Erama“ generalinis direktorius) ir UAB „Erama“ 2004 m. gruodžio 13 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo butą bei 2/28 dalis automobilio stovėjimo patalpos už 786 350 Lt (227 742,70 Eur). Šią kainą pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjai iki 2006 m. birželio 31 d. (sutarties 2.2.1 punktas). Pagal šios sutarties 2.4 punktą visiškas atsiskaitymas pagal sutartį yra patvirtinamas notaro liudijimu, kuris išduodamas pagal pardavėjos pažymą, kad pagal sutartį pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėja. Pardavėjai per tris darbo dienas nepateikus pažymos apie visišką atsiskaitymą, notaras išduoda liudijimą pagal pirkėjo banko išrašą, kad pardavėjai sumokėti pinigai. Notaro liudijimas yra neatskiriama šios pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Šis liudijimas turi būti įregistruotas viešame registre.

9. 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas iš UAB „Erama“ nusipirko rūsio patalpas, kurių kaina 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Šios sutarties 2.1 punktu pirkėjas įsipareigojo pavedimu sumokėti į AB banko „Hansabankas“ atsiskaitomąją sąskaitą per 30 darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, padengti pardavėjos įsiskolinimą AB bankui „Hansabankas“ pagal 2003 m. gruodžio 12 d. kredito sutartį su visais jos sąlygų pakeitimais. Pagal šios sutarties 2.2 punktą visiškas atsiskaitymas pagal sutartį yra patvirtinamas notaro liudijimu, kuris išduodamas pagal pardavėjos pažymą, kad pagal sutartį pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėja. Pardavėjai per tris darbo dienas nepateikus pažymos apie visišką atsiskaitymą, notaras išduoda liudijimą pagal pirkėjo banko išrašą, kad pardavėjai sumokėti pinigai. Notaro liudijimas yra neatskiriama šios pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Šis liudijimas turi būti įregistruotas viešame registre.

10. Abi minėtas pirkimo–pardavimo sutartis tvirtino Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. Bieliūnaitė. Nekilnojamojo turto registre minėtam turtui tebėra įregistruoti juridiniai faktai – „sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „įsiskolinimas už įsigytą turtą“, be to, šiam turtui įregistruota hipoteka.

11. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1236-262/2014 UAB „Erama“ pripažinta bankrutavusia ir jai nutarta taikyti likvidavimo procedūrą.

12. Tik 2017 m. vasario 9 d. I. B., veikianti pagal jos sutuoktinio (pareiškėjo) 2008 m. gruodžio 9 d. jai išduotą įgaliojimą, kreipėsi el. paštu į Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarę D. Bieliūnaitę, prašydama paskirti laiką notariniams liudijimams dėl atsiskaitymo pagal minėtas pirkimo–pardavimo sutartis išduoti. Prašė apie paskirtą laiką informuoti el. paštu. 2017 m. birželio 5 d. notarė el. paštu atsiuntė pareiškėjo įgaliotam asmeniui nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

13. Atsiskaitymą su pardavėja pareiškėjas grindžia 2006 m. birželio 2 d. pažyma, kurią pardavėjos UAB „Erama“ vardu pasirašė jis pats, kaip pardavėjos atstovas – įmonės generalinis direktorius, bei įmonės vyriausiasis finansininkas.

14. Teismas nurodė, kad pardavėja nepateikė notarui pažymos apie visišką atsiskaitymą per tris darbo dienas, todėl pagal abiejų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas notaras išduoda liudijimą pagal pirkėjo pateiktą banko išrašą, kad pardavėjai sumokėti pinigai. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų 2006 m. balandžio 28 d. ir 2006 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymų negalima vienareikšmiškai spręsti apie prievolės įvykdymą, nes 2006 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodyme (94 811,15 Lt, arba 27 459,21 Eur) nedetalizuota sutartis, pagal kurią atliktas mokėjimas, 2006 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodyme (250 000 Eur) nurodyta, kad jis atliktas pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, t. y. vykdant kitus įsipareigojimus. Jokių kitų prievolės įvykdymo įrodymų pareiškėjas (jo atstovė) nei notarei, nei teismui nepateikė.

15. Teismas konstatavo, kad, nesant neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių prievolių įvykdymą (t. y. atsiskaitymą su pardavėja), teismas negali tenkinti pareiškėjo prašymo įpareigoti notarę išduoti liudijimą apie visišką atsiskaitymą.

16. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl atsiskaitymo su pardavėja (dabar jau bankrutavusia įmone) patvirtinimo pareiškėjas kreipėsi į notarę praėjus daugiau negu 10 metų po termino atsiskaityti pasibaigimo, po to, kai įmonė pripažinta bankrutavusia ir jai pradėta likvidavimo procedūra, be to, nepateikiant jokių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų atsiskaitymo faktą, notarei pagrįstai kilo abejonių dėl sandorių užbaigimo.

17. Teismas pažymėjo, kad nors sutinka su pareiškėjo nurodytais argumentais, jog notarės nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą iš dalies neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, tačiau sprendė, kad šie neatitikimai, nesant neginčytinų atsiskaitymą patvirtinančių įrodymų, laikytini nepakankamais, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą būtų pripažintas neteisėtu ir notarė būtų įpareigota išduoti notarinius liudijimus apie visišką atsiskaitymą.

18. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundą patenkino – panaikino notarės D. Bieliūnaitės 2017 m. birželio 2 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę D. Bieliūnaitę išduoti notarinius liudijimus apie atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartis.

19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, skundžiamą nutartį grindė argumentais, kad pareiškėjas nepateikė neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių prievolių įvykdymą, nes pateikti 2006 m. balandžio 28 d. ir 2006 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymai vienareikšmiškai neįrodo prievolių pagal pirkimo–pardavimo sutartis įvykdymo, o bankroto administratorė taip pat vienareikšmiškai nepatvirtino atsiskaitymo fakto.

20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė į bylą 2006 m. birželio 2 d. UAB „Erama“ pažymą apie galutinį atsiskaitymą, pasirašytą buvusio bendrovės vadovo R. B. ir vyr. finansininko. Šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra iki šiol suinteresuotam asmeniui skolingas pagal šias pirkimo–pardavimo ar kitas sutartis, taip pat administratorė nenurodė, kad pareiškėjas būtų buvęs ar esamas debitorius suinteresuoto asmens BUAB „Erama“ bankroto byloje Nr. B2-2524-262/2018.

21. Nors įmonės bankroto administratorė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas mokėjimo nurodymais atsiskaitė su pardavėja būtent pagal 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau patvirtino faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas sumokėjo įmonei BUAB „Erama“ net daugiau, nei nustatyta sutartyse, t. y. 9169,71 Eur didesnę sumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad įmonės bankroto administratorė, kuri šiuo metu yra geriausiai susipažinusi su pardavėjos BUAB „Erama“ finansinės atskaitomybės dokumentais, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, t. y. nenurodė, kad prieštarauja pareiškėjo atsiskaitymo patvirtinimui, kuris šiuo atveju yra reikalingas, siekiant įforminti visišką atsiskaitymą pagal sutartis.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog bankroto administratorė neginčija aplinkybės, kad pareiškėjas nėra skolingas įmonei, ir pareiškėjui pateikus mokėjimo pavedimų kopijas dėl 268 289,50 Eur sumokėjimo, nenuginčytą 2006 m. birželio 2 d. UAB „Erama“ pažymą apie galutinį atsiskaitymą, pasirašytą buvusio bendrovės vadovo R. B. ir vyr. finansininko (už kurios duomenų tikrumą šie asmenys atsako teisės aktų nustatytą tvarka), darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo dėl pareiškėjo visiško atsiskaitymo pagal 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Aplinkybių, trukdančių atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą, nenustatyta.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad notarė turi teisę išduoti pareiškėjui notarinius liudijimus apie visišką atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 40 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo notarė D. Bieliūnaitė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal kasacinio teismo praktiką notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2011">3K-3-219/2011</a>). Šioje byloje sprendžiama, ar notarė teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą (išduoti notarinius liudijimus apie atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartis) yra teisėtas, nes notarei pateikti du mokėjimo nurodymai nepatvirtina atsiskaitymo fakto (bendra sumokėta suma yra 9196,71 Eur didesnė, negu nurodyta sutartyse, viename mokėjimo nurodyme neįvardyta sutartis, kitame įvardyta 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartis). Papildoma informacija iš bankroto administratorės, kurią vertino apeliacinės instancijos teismas, notarei nebuvo pateikta. Vertindamas tokius įrodymus bei dokumentus, kurie buvo pateikti notarei, joks kitas apdairus ir rūpestingas notaras nebūtų pripažinęs, kad yra pagrindas išduoti notarinius liudijimus apie tinkamą atsiskaitymą pagal sandorius. Apeliacinės instancijos teismas vertino papildomai pateiktą informaciją, kuri nebuvo pateikta notarei, ir nustatė ginčytinas aplinkybes, ko pagal kasacinio teismo praktiką notaras negalėjo daryti.

25. Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad notaras gali patvirtinti tokius faktus, dėl kurių nėra ginčo. Šiuo atveju jokio ginčo tarp pirkėjo (pareiškėjo) ir pardavėjos UAB „Erama“ dėl galutinio atsiskaitymo pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis nėra ir nebuvo. Bankroto administratorė, pateikdama atsiliepimą į skundą, nenurodė, kad UAB „Erama“ buhalterijoje buvo apskaityta pareiškėjo skola pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėjas dėl šių įsipareigojimų nebuvo ir nėra įtrauktas į debitorių sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, spręsdamas, kad pareiškėjas su pardavėja UAB „Erama“ pagal nurodytas sutartis atsiskaitė: 1) dar 2006 m. lapkričio 16 d. panaikinta pirminė nekilnojamojo turto hipoteka; 2) UAB „Erama“ buhalterijoje nėra apskaityti jokie pirkėjo (pareiškėjo) įsiskolinimai pagal minėtas sutartis; 3) bankroto administratorė patvirtino, kad pareiškėjas atliko mokėjimus 2006 m. kovo 31 d ir 2006 m. balandžio 28 d., jie apskaityti bendrovės buhalterijoje; 4) pateikti 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. balandžio 28 d. pareiškėjo mokėjimų į pardavėjos UAB „Erama“ sąskaitą dokumentai; 5) bankroto administratorė nurodė, kad neturi jokių duomenų apie kitas sutartis, kurių pagrindu pareiškėjas galėjo atlikti nurodytus mokėjimus; 6) pateikta 2006 m. birželio 2 d. UAB „Erama“ pažyma, pasirašyta ne tik bendrovės vadovo (pareiškėjo), bet ir vyr. finansininko, apie galutinį atsiskaitymą; 7) nuo sandorių sudarymo praėjo daugiau kaip dešimt metų, per kuriuos nebuvo ir nėra jokių ginčų dėl sandorių tinkamo įvykdymo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir skundo dėl tokio atsisakymo nagrinėjimo teisme

26. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.

27. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

28. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

29. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2011">3K-3-219/2011</a>; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-643/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-643/2013">3K-3-643/2013</a>). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu.

30. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.

31. Teismų praktikoje dažni atvejai, kai pareiškėjai, skųsdami notaro veiksmus, reiškia ir kitą reikalavimą – įpareigoti notarą atlikti tam tikrus veiksmus, kartu pateikdami papildomus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius prašymo atlikti tam tikrą notarinį veiksmą pagrįstumą, t. y. papildomai įrodinėdami ir prašydami pripažinti, kad jie tam tikrą teisę turi ar tam tikras faktas egzistuoja. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad tokių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje galimas. Kasacinis teismas išaiškino, kad „pareiškėja ne tik ginčija notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, tačiau taip pat įrodinėja savo nuosavybės teisę į ginčo buto dalį. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl abiejų šių klausimų, t. y. tiek dėl notaro veiksmų teisėtumo, tiek dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Esant tokiai situacijai, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai reikalauja tikrinant teismų procesinių sprendimų teisėtumą notaro veiksmų vertinimo klausimu kartu pasisakyti dėl pareiškėjos nuosavybės teisės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2011">3K-3-219/2011</a>).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia du reikalavimus: panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti atlikti notarę ginčijamą notarinį veiksmą – išduoti liudijimą apie visišką pareiškėjo atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 15 d. sutartis.

33. Visų pirma paminėtina, kad dėl notarinio veiksmo atlikimo – liudijimo apie visišką atsiskaitymą išdavimo – susitarta pirkimo–pardavimo sutartyse, todėl tikslinga aptarti jų sąlygas. 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose tarp pareiškėjo (pirkėjo) ir UAB „Erama“ (pardavėjos), nustatyta sąlyga, kad visiškas atsiskaitymas pagal sutartis patvirtinamas notaro liudijimu, kuris išduodamas pagal pardavėjos pažymą, kad pagal sutartį pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėja. Pardavėjai per tris darbo dienas nepateikus pažymos apie visišką atsiskaitymą, notaras išduoda liudijimą pagal pirkėjo banko išrašą, kad pardavėjai sumokėti pinigai. Taigi, pagal sutartis liudijimui išduoti pakankamas pagrindas – pardavėjos pažyma apie visišką atsiskaitymą. Galimybė mokėjimus patvirtinti išrašais iš pirkėjo banko sąskaitos taikoma, jei pardavėja, pirkėjui su ja atsiskaičius, per tris dienas nepateikia sutartyje nurodytos pažymos apie tokį atsiskaitymą. Tai papildoma apsauga pirkėjui, nustatyta tam, kad atsiskaitymo patvirtinimas nepriklausytų tik nuo pardavėjos valios, kitaip tariant, ši sutarčių sąlyga nustatyta pirkėjo interesais.

34. Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamųjų daiktų, įsigytų pagal 2004 m. gruodžio 13 d. sutartį, įregistruotos žymos „ įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, o pagal 2006 m. kovo 15 d. sutartį – „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Dėl to būtent pirkėjas yra suinteresuotas gauti liudijimą apie visišką atsiskaitymą ir panaikinti turto suvaržymus. Vis dėlto kreiptis į notarą dėl liudijimo išdavimo pagal pardavėjos pažymą ar pirkėjo mokėjimo dokumentus yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pardavėjos pažyma apie visišką atsiskaitymą išduota 2006 m. birželio 2 d., tačiau pareiškėjas ją notarui pateikė tik 2017 m. vasario mėnesį. Ilgas, kaip nagrinėjamu atveju – virš 10 metų, nesikreipimas į notarą dėl liudijimo išdavimo gali būti vertinamas kaip nerūpestingas, atsainus elgesys su savo turtu, tačiau jis nepanaikina pirkėjo teisės gauti liudijimą apie visišką atsiskaitymą, jei toks atsiskaitymas atliktas. Todėl vien ilgas nesikreipimo laikotarpis negali būti pagrindas atsisakyti išduoti liudijimą.

35. Skundžiamame nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodoma, kad abejonių notarei sukėlė ir aplinkybė, jog pažymą yra pasirašęs pats pareiškėjas, kaip įmonės generalinis direktorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas tuo metu buvo pardavėjos generalinis direktorius, antra, pažymą apie pareiškėjo atsiskaitymą kartu su pareiškėju pasirašė ir kitas asmuo – vyriausiasis finansininkas, kuris atstovavo pardavėjai UAB „Erama“ ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartis. Šios sutartys patvirtintos tos pačios notarės, dėl kurios atsisakymo išduoti liudijimą teisėtumo nagrinėjama šioje byloje. Sutartyse nėra detalizuoti jokie formalieji pažymos apie atsiskaitymą rekvizitai, taip pat ir kas turi ją pasirašyti. Pažyma, minėta, išduota 2006 m. birželio 2 d., duomenų, kad tuo metu ją pasirašę asmenys nėjo joje nurodomų pareigų ir todėl negalėjo veikti įmonės vardu, nėra.

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su prašymu išduoti liudijimus buvo pateikti ir mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Nors notarė pateiktos pardavėjos pažymos nelaikė patikimu ir pakankamu atsiskaitymo patvirtinimu, tačiau pateiktų mokėjimo nurodymų nevertino ir nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą dėl jų nepasisakė. Nagrinėjant bylą teisme atsiliepimų į pareiškėjo skundą ir atskirąjį skundą notarė neteikė ir tik kasaciniame skunde kaip atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindą įvardijo ir mokėjimo nurodymų trūkumus (mokėjimo paskirties netinkamas nurodymas, sumokėtų sumų neatitiktis įsiskolinimo dydžiui). Dėl to yra pagrindas spręsti, kad mokėjimo nurodymų trūkumai nutarimo priėmimo metu notarės nebuvo laikomi priežastimi, trukdančia atlikti notarinį veiksmą.

37. Kitos nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodytos atsisakymo priežastys (pardavėjai iškelta bankroto byla, notarų biuras yra kreditorius bankroto byloje ir kt.) bylą nagrinėjusių teismų pripažintos nepagrįstomis, kasaciniame skunde šie pagrindai nenurodomi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

38. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios abejotinos ar ginčijamos aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

39. Nagrinėdami antrąjį reikalavimą dėl notarės įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą teismai tyrė faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas yra atsiskaitęs su pardavėja. Teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, juos teismai vertino ir iš įrodymų visumos sprendė, ar yra pagrindas įpareigoti notarę išduoti liudijimus apie visišką atsiskaitymą pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Bylą nagrinėjusių teismų pozicijos yra skirtingos, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą atmetė, apeliacinės instancijos teismas – tenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino neatitikimus pateiktuose mokėjimo dokumentuose, t. y. aiškinosi, pagal kokias sutartis atlikti mokėjimai, kokios sumos turėjo būti mokamos ir buvo sumokėtos, atsižvelgė į pardavėjos BUAB „Erama“ poziciją ir aplinkybes, pateiktas bankroto administratorės (sumokėtos sumos apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, sumokėta daugiau, nei priklauso pagal sutartis, įmonėje nėra duomenų apie 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, nurodytą mokėjimo nurodyme). Atsižvelgdamas į tai, kad įmonė nereiškia pareiškėjui pretenzijų dėl neatsiskaitymo ar nevisiško atsiskaitymo pagal sutartis, kitaip tariant, kad tarp sutarčių šalių (pirkėjo ir pardavėjos) ginčo dėl atsiskaitymo nėra, šis teismas pripažino, jog pareiškėjas yra atsiskaitęs pagal minėtas sutartis, todėl turi būti išduotas notaro liudijimas, patvirtinantis atsiskaitymą. Kasaciniame skunde nekvestionuojama ši teismo išvada, tik akcentuojama, kad teismo ir notaro kompetencija yra skirtinga, notaras negali disponuoti tokiomis galimybėmis kaip teismas. Nors šis argumentas iš esmės teisingas, jis, atsižvelgiant į nutarties 34–37 punktus, šiuo atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti notarės veiksmus.

40. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino 2017 m. birželio 2 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę išduoti prašomus liudijimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Netenkinus suinteresuoto asmens notarės kasacinio skundo, pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis). Pareiškėjas patyrė 375 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens notarės priteistinas 375 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

42. Kasacinis teismas patyrė 4,92 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus suinteresuoto asmens notarės kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš suinteresuoto asmens notarės (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. B. (duomenys neskelbtini) 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur iš suinteresuoto asmens notarės Danguolės Bieliūnaitės (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens notarės Danguolės Bieliūnaitės (duomenys neskelbtini) 4,92 Eur (keturis Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė