A. K. pagal BK 307 str. 2 d., 391 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-295-719/2018

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00155-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.1; 1.2.30.1.2.1; 2.1.7.4.1; 2.2.2.3.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkės), Armano Abramavičiaus ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. T., S. G. (S. G.), Ž. V. ir A. K. (A. K.) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ž. V. pripažintas kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. B., O. F., A. F. ir J. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, solidariai iš J. V., A. F., O. F., A. K., S. G., E. B., Ž. V. ir S. T. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą – 66 726 Eur.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis, kuria S. G., S. T., A. K., J. V. ir A. V. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. T., S. G., Ž. V. ir A. K. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais šioje byloje (J. V., A. F., O. F., E. B.), turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2012 m. vasaros, tiksliau nenustatytos datos, organizavo ir vadovavo prostitucijai bei pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos: A. F., A. K., J. V., S. G. viešose vietose bei kitais tiksliau nenustatytais būdais surasdavo merginas ir, joms sutikus, organizavo jų prostituciją Vilniaus mieste, t. y. butuose esančiuose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytame bute; (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytame bute; (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytame bute; (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytame bute. J. V., A. F., O. F., A. K., Ž. V., S. T., E. B., S. G. patalpindavo skelbimus apie merginų teikiamas seksualines paslaugas interneto portale www.skelbiu.lt ir iš anksto nurodydavo merginoms tikruosius Vilniuje klientams teikiamų seksualinių paslaugų įkainius, t. y. 150 Lt (43,44 Eur) už valandą, už pusvalandį – 100 Lt (28,96 Eur), bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporcijas, pagal kurias kiekviena mergina gaudavo pusę uždarbio, vykdė centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodami merginas apie kliento atvykimą, surinkdavo iš merginų pinigus – pusę sumos, gautos iš klientų už prostituciją, kuriuos nenustatytomis dalimis pasidalindavo tarpusavyje. Taip O. F., A. F., J. V., A. K., S. T., Ž. V. ir E. B. pelnėsi iš S. L. prostitucijos nuo 2010 m. kovo iki balandžio mėnesio tiksliau nenustatytos datos ir turėjo iš to apie 1400 Lt (405,47 Eur) pelno; iš A. P. prostitucijos nuo 2010 m. pavasario, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010 m. rudens, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to apie 30 000 Lt (8688,6 Eur) pelno; iš S. Š. prostitucijos 2010 m. vasarą, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m. birželio 17 d., ir turėjo iš to nenustatyto dydžio pelną; iš M. G. prostitucijos nuo 2010 m. vasario iki balandžio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to apie 30 000 Lt (8688,6 Eur) pelno; iš A. G. (buv. S.) prostitucijos nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2011 m. rudens, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to apie 135 000 Lt (39 098,7 Eur) pelno, iš M. G.-B. prostitucijos nuo 2010 m. vasaros, tiksliau nenustatytos datos, iki 2012 m. pavasario, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to apie 150 000 Lt (43 443 Eur) pelno, iš O. T. prostitucijos nuo 2010 m. vasario iki kovo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to nenustatyto dydžio pelną; iš V. Ž. prostitucijos nuo 2010 m. pabaigos, tiksliau nenustatytos datos, iki 2012 m. vasaros, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to apie 432 000 Lt (125 115,85 Eur) pelno; iš O. B. prostitucijos nuo 2011 m. pradžios, tiksliau nenustatytos datos, iki 2011 metų vasaros, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to apie 35 000 Lt (10 136,7 Eur) pelno; iš R. M. prostitucijos nuo 2011 m. balandžio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to apie 36 000 Lt (10 426,32 Eur) pelno, o O. F., A. F., J. V., A. K., S. T., Ž. V. (buv. M.), E. B. ir S. B. pelnėsi iš A. A. prostitucijos nuo 2011 m. kovo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki balandžio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, ir turėjo iš to nenustatyto dydžio pelną. Iš viso minėti nuteistieji iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš kitų asmenų prostitucijos, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2012 m. vasaros, tiksliau nenustatytos datos, organizuodami ir vadovaudami prostitucijai, iš S. L., A. P., S. Š., M. G., A. G. (buv. S.), M. G.-B., O. T., V. Ž., O. B., R. M. ir A. A. prostitucijos bendrai gavo apie 849 400 Lt (246 003,24 eurų) pelno.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniais skundais, kurių esminiai argumentai yra identiški, nuteistieji S. T., Ž. V. ir A. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o nuteistasis S. G. – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti.

2.1. Kasatoriai S. G. ir Ž. V. skunduose nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 24 ir 25 straipsnius, nenustatė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, neatskleidė bendrininkavimo turinio, t. y. neidentifikavo, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus ar vaidmenį jie atliko bendrininkų grupėje, nenustatė jų susitarimo ir tyčios veikti bendrai, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismai S. G. veiksmų nedetalizavo, tik nurodė, kad jis rinkdavo pinigus ir talpindavo skelbimus internete. S. G. buvo inkriminuotas vienintelis tęstinės veikos epizodas dėl A. A. prostitucijos, tačiau pirmosios instancijos teismui nusprendus nesivadovauti šios nukentėjusiosios parodymais, neliko nei vieno įrodymų šaltinio, susijusio su kasatoriui inkriminuota nusikalstama veika. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Ž. V. padarė BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad nuteistoji tik trims iš vienuolikos byloje apklaustų merginų, kurios vertėsi prostitucija, teikė kirpėjos paslaugas. Kitų nuteistųjų, išskyrus savo brolį A. F., jo žmoną O. F. ir draugą E. B., Ž. V. nepažinojo ir nebuvo mačiusi. Byloje asmenų susitarimas veikti bendrai jokia forma neužfiksuotas, o nuteistosios suvokimas apie daromą nusikalstamą veiką ir siekiamą bendrą rezultatą neatskleistas, apsiribojant teiginiu, jog ji žinojo apie kitų kaltinamųjų vykdomą veiklą. Apeliacinės instancijos teismas skundo argumentų dėl bendrininkavimo neišnagrinėjo, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

2.2. Kasatoriai S. T., Ž. V. ir A. K. nurodo, kad teismai netinkamai nustatė konfiskuotino turto vertę. Byloje nebuvo vedama jokia oficiali apskaita, iš kurios būtų galima matyti, kokio dydžio pajamos buvo gautos iš kitų asmenų prostitucijos. Neaišku, kaip teismas nustatė tariamai per dieną aptarnautų klientų skaičių, nes merginų parodymai dėl šių aplinkybių buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, skyrėsi ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme nurodomų klientų skaičius, įkainiai ir jų aptarnavimo trukmė. Beveik visos byloje apklaustos merginos tvirtino, kad suskaičiuoti tariamą uždarbį padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau teisme jos negalėjo nurodyti net preliminarios tariamai uždirbtos sumos.

2.3. Taip pat šie kasatoriai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 192 straipsnyje numatyta asmens parodymo atpažinti atlikimo tvarka, nes asmenys nebuvo parodyti gyvai. Jokie procesiniai pagrindai (pvz., kai to reikia liudytojo asmens saugumui užtikrinti) neegzistavo, todėl asmenų parodymai atpažinti pagal nuotraukas neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų ir negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas dėl skundo argumento, susijusiu su asmens parodymų atpažinti tvarka, nepasisakė, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Ž. V. papildomai pažymi, kad atpažinimo iš nuotraukų metu nei ji, nei jos gynėja nedalyvavo, o tai kelia abejonių dėl tokio procesinio veiksmo teisėtumo.

2.4. Kasatoriai S. T., Ž. V., A. K. ir S. G. teigia, kad teismai nesilaikė kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 391 straipsnį, parodymų vertinimo, ir besąlygiškai vadovavosi liudytojo R. J. parodymais. Tokio asmens, kuris aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, parodymai turi būti vertinami itin atsargiai ir pripažįstami įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017). Šis liudytojas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, negalėjo įvardyti nei vienos merginos, kuri vertėsi prostitucija, nenurodė nei vieno buto, kuriame buvo verčiamasi prostitucija, teigė, jog jo žinios grįstos tik nuogirdomis. Liudytojos R. J.nurodė vienintelė teiginį – kad J. V., A. K. ir S. G. pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, o Ž. V. nepažinojo. S. G. buvo inkriminuotas nusikalstamos veikos epizodas, kuris apėmė laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki balandžio mėnesio, tačiau liudytojas R. J. apeliacinės instancijos teisme patikslino, kad S. G. matė 2009-2010 m.

2.5. Teismai vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai S. T., Ž. V., A. K. ir S. G. nuteisė pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas atkartojo ikiteisminiam tyrime ir teisme duotus liudytojų V. Ž., O. B., R. J. parodymus ir nurodė, jog jie dėl nuteistosios S. T. ir Ž. V. veiksmų buvo vienodi (S. T. atvykdavo su kitais kaltinamaisiais paimti pinigų, atsiliepdavo į klientų skambučius ir nukreipdavo šiuos asmenis pas liudytojas, o Ž. V. – priiminėdavo klientų skambučius), tačiau tokia teismo išvada neatitinka byloje esančių duomenų: nei viena iš paminėtų merginų nepatvirtino, kad nuteistosios atliko joms inkriminuotus veiksmus. Liudytojos M. G.-B., A. G., V. Ž. nuteistųjų Ž. V. ir A. K. neatpažino kaip asmenų, kurie pelnėsi iš jų prostitucijos; teisme apklaustos liudytojos O. B. ir V. Ž. negalėjo patvirtinti, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažino būtent nuteistąją Ž. V., be to, V. Ž. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neprisimena, nes buvo apsvaigusi nuo narkotikų. Taip pat nėra galimybės patikrinti merginų duotų parodymų, kad nuteistoji Ž. V. priiminėdavo klientų skambučius, nes asmens atpažinimas pagal balsą neatliktas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad minėtos merginos buvo itin pažeidžiamos dėl savo gyvenimo būdo (prostitucija, priklausomybė nuo narkotikų), minėjo apie pareigūnų darytą psichologinį spaudimą, todėl jų parodai negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje.

2.6. Teismui patikslinus S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (pelnymasis iš A. A. prostitucijos), t. y. jas susiaurinus, buvo pašalinti būtinieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl išvada, kad kasatorius padarė BK 307 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką yra pagrįsta tik bendro pobūdžio teiginiais, prielaidomis. Pirmosios instancijos teisme A. A. pakeitus savo parodymus, teismas nusprendė jos parodymais nesivadovauti ir patikslino nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius juos suformuluodamas abstrakčiau, apsiribojant aprašymu, jog kasatoriaus pelnymasis iš prostitucijos pasireiškė pelno gavimu ir skelbimų talpinimu. Iš tokio veikos aprašymo neaišku, iš kurio asmens prostitucijos nuteistasis pelnėsi, taip pat nėra aišku, kuris nusikalstamos veikos laikotarpis (epizodas) inkriminuotas.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Remigijus Matevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Kasatorių nurodyti BPK 20, 305, 332 straipsnių pažeidimai yra deklaratyvūs, o vien tik abstraktaus turinio formuluotės, sietinos su netinkamu įrodymų vertinimu, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad skundžiami teismų sprendimai neatitinka jiems keliamų turinio ir formos reikalavimų. Abiejų instancijų teismai, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, vertino nuteistųjų S. G., Ž. V., S. T., A. K., kitų nuteistųjų ir liudytojų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautus duomenis, rašytinius įrodymus, juos analizavo tiek atskirai, tiek gretino tarpusavyje. Vien tai, kad teismai nuteistųjų pateiktas versijas atmetė neleidžia teigti, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat įvertinti apeliaciniuose skunduose pateiktus argumentus, BPK 324 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka atliko papildomą įrodymų tyrimą, kuriuo metu dar kartą įvertino kilusius iškilusiais abejones ir motyvuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus.

3.2. Skundų teiginiai apie netinkamai nustatytus bendrininkavimo požymius ir neatskleistą bendrininkavimo turinį (BK 24 straipsnis, 25 straipsnio 2 dalis) nepagrįsti. Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad kaltinamieji veikė turėdami tarpusavio susitarimą, buvo pasidaliję funkcijomis ir pareigomis, žinojo sritis, už kurias kiekvienas yra atsakingas, o konkrečiai: J. V., A. F. ir A. K. verbavo prostitucija besiverčiančias merginas dirbti kartu su jomis, derino bendro darbo sąlygas, tarėsi dėl tų sąlygų, ieškojo ir nuomojo butus, nustatydavo paslaugų įkainius, pinigų dalijimosi proporcijas ir tuos pinigus periodiškai surinkdavo; E. B. ir S. G. vaidmenys buvo labiau techniniai, jie taip pat atvykdavo surinkti pinigų, talpino skelbimus apie teikiamas seksualines paslaugas interneto puslapiuose ir pan.; Ž. V., S. T., O. F. priimdavo klientų skambučius, į juos atsiliepdavo, derindavo paslaugų pobūdį, trukmę, įvardindavo klientui kainas; Ž. V. rūpinosi merginų išvaizda, dažė ir šukavo plaukus, darė manikiūrą, kaltinamosios kėlė merginoms reikalavimus tiek dėl išvaizdos, tiek dėl tvarkos butuose, prižiūrėjo, kaip tų reikalavimų laikomasi. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atskleista kaltinamųjų veikimo schema, kuri leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji veikė žinodami vienas apie kito veiksmus, juos suderinę ir nors nebuvo gauta duomenų, kokiomis proporcijomis jie tarpusavyje dalijosi iš merginų prostitucijos uždirbtus pinigus, kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip atlikti bendrininkų grupėje.

3.3. Kasatoriai nepagrįstai abejoja valstybės saugomo liudytojo R. J., kuriam taikytas BK 391 straipsnis, parodymų patikimumu, nes jis buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už kaltinimui palankius parodymus. Teismai šio liudytojo parodymus vertino kartu su kitais įrodymais, juos lygino, atsižvelgė į jo procesinio statuso specifiškumą, tačiau šio liudytojo parodymai nebuvo vieninteliai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, savaiminis su teisėsauga bendradarbiauti sutikusių asmenų liudijimų atmetimas kaip nepatikimų ar duotų tik dėl suinteresuotumo tokius parodymus duoti asmenų mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo, eliminuotų galimybę efektyviai kovoti su organizuotais nusikaltimais, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, kas yra kertinė baudžiamojo proceso paskirtis.

3.4. Atmestini skundų teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo metu pažeistų BPK 192 straipsnio nuostatų, nes atpažinimo metu buvo rodomos asmenų nuotraukos. Bendra taisyklė atliekant BPK 192 straipsnyje aprašytus asmens parodymo atpažinti veiksmus yra ta, kad atpažintinas asmuo parodomas gyvai kartu su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys, o atpažintino asmens nuotraukos kartu su kitomis su tyrimu nesusijusių asmenų nuotraukomis parodymas galimas tik išimtinais atvejais. Tačiau šioje byloje būtent nuotraukų, o ne gyvų asmenų, parodymas liudytojams atpažinti tyrėjų buvo pasirinktas, nes kitoks sprendimas galėjo pakenkti tyrimo eigai (šią aplinkybę teismui patvirtino liudytojais apklausti tyrimą atlikę pareigūnai), tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>). Be to, visiems liudytojams parodytos kaltinamųjų nuotraukos atpažinimų metu nei savo kokybe, nei ryškumu neišsiskyrė iš kitų asmenų, nesusijusių su byla, nuotraukų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo sudaromos lengvesnės sąlygos atpažinti būtent vieną ar kitą asmenį. Dėl šių priežasčių teismai esminių BPK pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymo atpažinti veiksmus nenustatė ir tokių veiksmų metu gautus duomenis pripažino įrodymais.

3.5. Nors kasatoriai nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiavimais dėl pelnymosi iš prostitucijos uždirbtų pinigų ir turto konfiskavimo, šie argumentai nepagrįsti. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti tikslūs skaičiavimai, kokio dydžio pajamas iš kitų asmenų prostitucijos gavo kaltinamieji, tačiau teismams jokių abejonių nekilo, kad nuteistieji gavo tokias sumas iš merginų. Siekiant nustatyti gautų pajamų dydį, kurios turi būti konfiskuotos kaip gautos iš neteisėtos veikos, teismas atskaitos tašku pasirinko liudytojų įvardintų sumų vidurkį, toks skaičiavimo būdas pasirinktas siekiant nepasunkinti kaltinamųjų padėties nesant tikslių duomenų apie uždirbtas sumas, nes jokia oficiali apskaita nebuvo vedama.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl BK 307 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

5. Iš nuteistųjų S. T., S. G., Ž. V. ir A. K. kasacinių skundų turinio matyti, kad jie neigia padarę jiems inkriminuotą BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, jog jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais šioje byloje (J. V., A. F., O. F., E. B.), turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, nuo 2010 m. kovo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2012 m. vasaros, tiksliau nenustatytos datos, organizavo ir vadovavo prostitucijai bei pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos. Kasatorių nuomone, patikimų jų kaltumo įrodymų nėra, nuosprendis iš esmės pagrįstas vienintelio nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsniu atleisto liudytojo R. J. parodymais, o liudytojų – prostitucija užsiiminėjusių merginų – parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. Tokie kasacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2014">2K-136/2014</a>,). Tuo tarpu prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant bei kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimais arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315/2013">2K-315/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>).

7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai pagrįstai kasatorių S. T., S. G., Ž. V. ir A. K. kaltę dėl BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių grindė nuosekliais ir išsamiais liudytojų (prostitucija užsiiminėjusių merginų) M. G.-B., A. G., V. Ž., O. B. parodymais, taip pat, vadovaujantis BK 391 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo R. J. parodymais, asmens parodymų atpažinti protokolais. Minėti liudytojai byloje davė pakankamai išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų darymo mechanizmą, detaliai papasakojo, kaip kaltinamieji surasdavo butus, kuriuose galima verstis prostitucija ir imdavo mokestį, lygų pusei pinigų, gautų už suteiktas seksualines paslaugas, taip pat nurodė kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, jų tarpusavio ryšius. Netikėti tokiais minėtų asmenų parodymais teismai neturėjo pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs, sutampantys esminėmis detalėmis. Liudytojos M. G.-B., A. G., V. Ž., O. B. bei liudytojas R. J. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsniu) asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino nuteistuosius S. T., A. K., Ž. V. (buvusią M.) kaip asmenis, kurie pelnėsi iš merginų prostitucijos. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmenų parodymo atpažinti pagal nuotrauką procesinį veiksmą, nebuvo pažeista BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta tokio veiksmo atlikimo tvarka, o apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies nepažeidė ir išsamiai bei motyvuotai pasisakė dėl šio procesinio tyrimo veiksmo teisėtumo ir atitikimo baudžiamojo proceso reikalavimams.

7.1. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas to asmens parodymas atpažinti. BPK 191–192 straipsniuose numatytos tokio asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Ši norma suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-446/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-446/2008">2K-446/2008</a>, 2K-79-489/2017). BPK 192 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios visais atvejais, kai atpažintiną asmenį įmanoma pristatyti šio tyrimo veiksmui atlikti, parodymą atpažinti atlikti gyvai. Išimtiniais atvejais, kai parodymas atpažinti gali būti atliekamas iš nuotraukų, laikytini ir atvejai, kai per ankstyvas galbūt nusikalstamas veikas darančio asmens informavimas apie atliekamus proceso veiksmus galėtų sutrukdyti išsamiai nustatyti reikšmingas tyrimui aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>).

7.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atliekant parodymo atpažinti veiksmus, esminių BPK pažeidimų nepadaryta. Byloje padaryta logiška išvada, kad parodymo atpažinti gyvai organizavimas vietoj parodymo atpažinti iš nuotraukų buvo neįmanomas dėl ikiteisminio tyrimo taktikos. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo laikomasi BPK 192 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką tvarkos ir liudytojai, prieš parodant jiems atpažintinus asmenis su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis, buvo apklausti apie ypatybes, pagal kurias jie atpažįsta atpažintinus asmenis. Liudytojai asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu pakankamai išsamiai apibūdino atpažintinus asmenis, nurodydami, kad asmenis atpažįsta pagal veido bruožus; atliktas procesinis tyrimo veiksmas užfiksuotas protokole, pasirašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir liudytojo. Taigi nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu gauti duomenys neatitiko BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sąlygos. BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-592/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-592/2010">2K-592/2010</a>, 2K-253/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332/2013">2K-332/2013</a>, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015 ir kt.).

9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiosios: A. A., O. T., A. P. ir R. M., apklausiamos pirmosios instancijos teisme, paneigė savo ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus apie tai, kad dirbo kartu su A. F., J. V., O. F., A. K., S. G. ir jiems atiduodavo pusę iš prostitucijos uždirbtų pinigų, bei parodė, jog pinigus, gautus už seksualinių paslaugų teikimą, šiems nuteistiesiems atiduodavo kaip nuomą už butus. Tokį parodymų pakeitimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojos motyvavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų naudota psichologine prievarta, dėl kurios jos savo apklausos protokolų beveik neskaitė, o parodymus davė būdamos apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu perskaitydamas paminėtų nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, jog nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismas vertino kaip duomenis kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Nors tokie parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų paminėtų nukentėjusiųjų parodymų, perskaitytų teisme, vertinimas atitinka BPK reikalavimus ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332/2013">2K-332/2013</a>, 2K-471/2013, 2K-219-693/2015, 2K-105-699/2016, 2K-79-489/2017). Siekiant įsitikinti nukentėjusiųjų: A. A., O. T., A. P. ir R. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų teisingumu, jų davimo aplinkybėmis, teisme buvo apklausti nukentėjusiųjų apklausas atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai: J. B., I. F., E. A., kiti proceso dalyviai galėjo jiems užduoti klausimus. Nebuvo nustatyta, jog nukentėjusiųjų apklausos būtų buvę atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Taigi nagrinėjamoje byloje nuteistųjų kaltė, bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, kitų duomenų visuma, o paminėtų nukentėjusiųjų parodymais buvo tikrinami kiti byloje esantys įrodymai. Nesutikti su tokiomis teismų išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kasatorių nurodomi argumentai dėl nukentėjusiųjų A. A., O. T., A. P. ir R. M. parodymų netinkamo vertinimo jų patikimumo aspektu bei argumentai, kad gynybos versijos (dėl trumpalaikės butų subnuomos) atmestos jų nepaneigus, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys teismų priimtų sprendimų turiniui ir esmei. Tai, kad S. G. ir kt. nuomojosi butus, kuriuos vėliau pernuomodavo prostitucija užsiiminėjusioms merginoms, nepaneigia, jog merginos mokėjo ne tik nuomą, bet ir atiduodavo dalį pinigų už suteiktas seksualines paslaugas. Nors, kaip nustatyta BPK 301 straipsnio 1 dalyje, prioritetas teikiamas asmens parodymams, duotiems teisme, tai savaime nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apskritai nėra reikšmingos ir jomis negalima remtis vertinant kitus byloje ištirtus įrodymus. Nukentėjusiųjų A. A., O. T., A. P. ir R. M. parodymų keitimas teisme, kaip pagrįstai pripažino teismai, buvo sąlygotas siekio padėti nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bijant keršto. Todėl vien tai, kad teismai kitaip nei kasatoriai įvertino bylos duomenis, nereiškia esminių BPK pažeidimų.

10. Kasatoriai teigia, kad teismai esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes, nesilaikydami teismų formuojamos praktikos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymų vertinimo, apkaltinamąjį nuosprendį grindė šiuo pagrindu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. nepatikimais parodymais. Tokie kasatorių argumentai atmestini.

10.1.BK

10.2.Nagrinėjamoje byloje teismai išsamiai analizavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį R. J. parodymus (pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla buvo išskirta iš didelės apimties bylos dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos, kur R. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsniu), duotus viso baudžiamojo proceso metu, atsižvelgė į minėto asmens procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jo parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais (nukentėjusiųjų parodymais, duomenimis, užfiksuotais parodymų atpažinti protokoluose, kitais byloje ištirtais įrodymais) ir padarė išvadas, kad liudytojo R. J. parodymai yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš bendrininkų veikla padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, naudodamasis savo teise atnaujino įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė R. J. Šis liudytojas dar kartą patvirtino savo ikiteisminiam tyrime ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus tiek apie prostituciją organizavusius ir iš jos pelniusius asmenis, kiekvieno iš jų indėlį darant nusikaltimus, tiek apie kiekvieno bendrininko veiksmus, tarpusavio ryšius. Taip pat pažymėtina, kad liudytojo R. J. parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismai grindė nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Liudytojo R. J. parodymus patvirtino liudytojų (prostitucija užsiiminėjusių merginų): M. G.-B., A. G., V. Ž., O. B. nuoseklūs ir išsamūs parodymai, iš kurių turinio matyti, kad jos ne tik papasakojo apie gautą uždarbį už seksualinių paslaugų teikimą, bet ir detalizavo kiekvieno bendrininko veiklą, vaidmenų pasiskirstymą. Teismai skundžiamuose sprendimuose įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, priimtuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie įrodymai pagrindžia nuteistųjų kaltumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami liudytojo R. J., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymus, laikėsi teismų praktikoje suformuotų reikalavimų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu ir dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį, byloje nepadaryta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendrininkavimo (BK 25 straipsnio 2 dalis)

12. Kasatoriai S. G. ir Ž. V. teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 24 ir 25 straipsnių nuostatas, nenustatė visų būtinų bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, neatskleidė bendrininkavimo turinio. Šie kasatorių teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>).

13.1.Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2008">2K-103/2008</a>, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

13.2.Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>).

14. Pažymėtina, kad skunduose nurodytus esminius argumentus (susijusius su bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimu ir pan.) išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo veikiant bendrininkų grupe pagrįstomis bei teisingomis. Taigi nuteistųjų kasatorių bendri veiksmai darant nusikalstamą veiką atitiko BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkų grupės požymius.

15. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamų teismų sprendimuose nurodytų visų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų jas vertinant, pažymi, kad nustatytos šios esminės bendrininkų grupės darant BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą aplinkybės: A. F., J. V., A. K., S. G., E. B. Vilniaus miesto stotyje asmeniškai arba per kitas prostitucija užsiimančias merginas surasdavo merginų, kurios jau verčiasi prostitucija, jas įkalbėdavo dirbti kartu su jais nuomojamuose butuose, pažadėdami geras darbo sąlygas, apsaugą ir stabilias pajamas, surasdavo ir išnuomodavo butus. Taip šie asmenys prostitucija užsiimančioms merginoms suteikdavo patalpas gyventi ir dirbti, kontroliavo centralizuotą klientų skambučių valdymą. Ž. V., S. T. ir O. F. atsiliepdavo į klientų skambučius, tardavosi su klientais dėl seksualinių santykių pobūdžio, trukmės ir kainos, trumposiomis telefono žinutėmis arba skambučiais apie atvykstančius klientus informuodavo prostitucija besiverčiančias merginas, reikalavo iš jų trumposiomis telefono žinutėmis arba skambučiais atsiskaityti klientui atvykus ir išvykus. Seksualinių paslaugų įkainius ir pinigų pasidalijimą (pusę gautos sumos – merginoms, likusi dalis – jiems), užmokesčio surinkimą, kontroliavo, taip pat reikalavimus dėl išvaizdos ir tvarkos butuose merginoms pateikdavo J. V., A. F., S. G., A. K., O. F., Ž. V., S. T., E. B. Visų nuteistųjų, taip pat ir kasatorių, veikla buvo suderinta, papildė viena kitą ir buvo nukreipta bendram tikslui pasiekti, o kartu – ir būtina jo įgyvendinimui. Nusikalstama veika buvo daroma dvejus metus (nuo 2010 m. iki 2012 m. vasaros), bendrininkų veiksmai buvo suplanuoti, ieškoma merginų, galinčių teikti seksualines paslaugas už užmokestį, nuomojami butai, kurie vėliau pernuomojami merginoms, rūpinamasi prostitucija užsiimančių merginų išvaizda. Taigi tiek kasatorių, tiek kitų nuteistųjų šioje byloje bendrininkavimas darant BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatytas, kaip ir kiekvieno bendrininko kaltė – tiesioginė tyčia, atskleistas jų tyčios turinys; išsamios išvados apie tai išdėstytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šių išvadų tikrumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas.

16. Esant šioms aplinkybėms, teismų išvada, kad BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą kasatoriai padarė veikdami bendrininkų grupe, yra teisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek inkriminuotos nusikaltimo sudėties, tiek ir bendrininkavimo (veikiant bendrininkų grupe) požymiai.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

17. Kasatoriai S. T., Ž. V. ir A. K. nesutinka su konfiskuotinų sumų dydžiais, teigia, kad iš jų ir kitų nuteistųjų šioje byloje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 66 726 Eur – yra per didelė. Tokį prašymą kasatoriai argumentuoja tuo, kad nebuvo vedama oficiali apskaita, iš kurios galima matyti, kokios pajamos gautos iš kitų asmenų prostitucijos. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji iš nusikalstamos veikos – pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos – gavo pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti tikslūs skaičiavimai, kokio dydžio pajamos iš kitų asmenų prostitucijos buvo gautos, nes oficiali apskaita nevesta, merginos nurodė skirtingas sumas ir kad pusę už suteiktas seksualines paslaugas gautos sumos atiduodavo kaltinamiesiems. Tikslių skaičiavimų atlikti nebuvo galimybės ir teisme, todėl siekiant nustatyti dydį gautų pajamų, kurios turi būti konfiskuotos kaip gautos iš neteisėtos veiklos, teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų, t. y. prostitucija užsiminėjusių merginų, parodymais, pagal kuriuos nustatytas iš nusikalstamos veiklos gautų pajamų vidurkis. Toks teismo pasirinktas iš prostitucijos gautų pajamų skaičiavimo principas neblogina nuteistųjų padėties. Teismas, nustatęs, kiek klientų per dieną aptarnaudavo nukentėjusioji, kokį užmokestį ji imdavo ir kiek laiko užsiiminėjo prostitucija, nustatė atitinkamas sumas, kurias sudėjęs ir padalijęs iš dirbusių merginų skaičiaus nusprendė iš kaltinamųjų, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, solidariai konfiskuoti 66 726 Eur kaip iš nusikalstamos veikos gautą rezultatą.

20. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų S. T., S. G., Ž. V. ir A. K. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Armanas Abramavičius

Artūras Ridikas