Civilinė byla Nr. e3K-3-375-684/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33791-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.2.7.1; 3.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – skolininkė daugiabučio namo savininkų bendrija „Amatų kiemas“, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Subačiaus namai“, antstolis I. G.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdant išieškojimą iš daugiabučio namo savininkų bendrijos kaupiamosios sąskaitos, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja teismo prašė panaikinti antstolio I. G. 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S1-33622. Nurodė, kad pareiškėja ir skolininkė daugiabučio namo savininkų bendrija „Amatų kiemas“ (toliau – Bendrija) 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašė depozitinės sąskaitos sutartį, kuria remiantis Bendrijai buvo atidaryta depozitinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 25 d. gavo skundžiamą antstolio patvarkymą, kuriuo buvo areštuota 4333,55 Eur suma, esanti minėtoje sąskaitoje, ir kuriuo pareiškėja įpareigota areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
3. Pareiškėjos nuomone, šis patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes nurodymas buvo pateiktas pareiškėjai vykdyti tiesiogiai, o ne per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), ir Bendrijos sąskaita, kurioje skundžiamu patvarkymu buvo areštuota tam tikra suma, yra sąskaita, kurioje turi būti kaupiamos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, naudojamos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, ir iš tokios sąskaitos draudžiama išieškoti pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir netenkino Bendrijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0008/17/01191 duomenimis, nustatė, kad antstolis I. G. 2017 m. birželio 29 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgwNjgtMjM1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28068-235/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28068-235/2016">e2-28068-235/2016</a> dėl 3748,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Bendrijos išieškotojos UAB „Subačiaus namai“ naudai. Vykdydamas vykdomąją bylą, antstolis 2017 m. birželio 29 d. areštavo skolininkės lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. liepos 24 d. pateikė nurodymą PLAIS. Antstolio nurodymo per PLAIS vykdymas buvo neįmanomas, todėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas patvarkymas areštuoti lėšas Nr. S1-33622 ir pareiškėja buvo įpareigota nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą areštuotas lėšas. Skolininkė savo atsikirtimams pagrįsti pateikė Bendrijos 2016 m. birželio 2 d. susirinkimo protokolo kopiją.
6. Teismas nustatė, jog Bendrijos vardu AB „Swedbank“ atidarytai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteiktas specialusis statusas – depozitinė (kaupiamoji), t. y. sąskaita, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, turi būti kaupiamos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, naudojamos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Kita vertus, byloje nustatyta, jog iš šios sąskaitos 2016 m. birželio 2 d. susirinkime priimtų sprendimų pagrindu yra vykdomi kitokio pobūdžio atsiskaitymai. Be to, byloje nebuvo duomenų, o skolininkė taip pat nenurodė, kad ji turėtų kitą sąskaitą, kurios paskirtis būtų atsiskaitomoji.
7. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog, nepaisant AB „Swedbank“ atidarytai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto statuso, faktiškai šia sąskaita Bendrija naudojasi ir atlikdama atsiskaitymo funkciją. Teismo vertinimu, ginčo sąskaita realiai nėra tik kaupiamoji Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies prasme, ja Bendrija naudojasi ir atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis iki 20 000 Eur, todėl tokios Bendrijos lėšos laikytinos jos turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>) ir antstolis turi teisę areštuoti šias lėšas. Be to, pačios skolininkės (butų savininkų) veiksmai, kai iš dalies tikslinės paskirties kaupiamųjų lėšų buvo nutarta atlikti kitus atsiskaitymus, tačiau nemokėti skolos išieškotojai UAB „Subačiaus namai“ pagal teismo priimtą ir vykdytiną sprendimą, vertintini kaip piktnaudžiavimas vykdymo procesu ir nesąžiningumas siekiant išvengti skolos mokėjimo, todėl pati skolininkė tokiais savo veiksmais (naudodama kaupiamojoje sąskaitoje esančias lėšas kitoms reikmėms) prisiėmė riziką, jog antstolis turės teisę išieškoti iš šios sąskaitos skolą. Be to, 2016 m. birželio 2 d. susirinkime buvo nutarta, jog atsiskaitymui už kitas paslaugas bus naudojamos kaupiamojo fondo lėšos, numatant toms lėšoms skirti iki 20 000 Eur, taigi antstolio taikomo arešto suma – 4333,55 Eur – patenka į daugiabučio namo savininkų nustatytą skirti kitoms reikmėms sumą, t. y. nepažeidžia jų interesų.
8. Teismo vertinimu, vien formalus antstolio privalomojo nurodymo pateikimo būdas negali užkirsti kelio teisėtai vykdomam išieškojimui. Byloje nustatyta, kad nurodymo teikimas per PLAIS šiuo konkrečiu atveju nėra galimas dėl skolininkės sąskaitai suteikto specialaus statuso, todėl antstolis dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti apribojimo elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas konstatavo, kad antstolio reikalavimas nurašyti lėšas yra teisėtas ir turi būti vykdomas, todėl vien jo pateikimo forma negali užkirsti kelio šio reikalavimo realiam įgyvendinimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja yra areštavusi 4333,55 Eur sumą, esančią ginčo sąskaitoje, todėl pareiškėja turi galimybes vykdyti skundžiamame antstolio patvarkyme nustatytą įpareigojimą, neatsižvelgiant į jo pateikimo formą.
9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Bendrijos atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Tačiau nors Bendrijos vardu atidarytai sąskaitai AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteiktas specialus statusas – depozitinė (kaupiamoji), iš minėtos sąskaitos Bendrijos 2016 m. birželio 2 d. susirinkimo priimtu pagrindu yra vykdomi ir kitokio pobūdžio atsiskaitymai. Be to, byloje nebuvo pateikta duomenų, kad Bendrija turėtų kitą sąskaitą, kurios paskirtis būtų atsiskaitomoji.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sąskaita realiai nėra tik kaupiamoji Daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies prasme ir Bendrija šią sąskaitą naudoja ir atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis, todėl antstolis turi teisę areštuoti lėšas, esančias ginčo sąskaitoje, yra pagrįsta. 2016 m. birželio 2 d. susirinkime Bendrija nutarė, jog atsiskaitymui už kitas paslaugas bus naudojamos kaupiamojo fondo lėšos, numatant toms lėšoms skirti iki 20 000 Eur, taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir nurodė, jog antstolio taikomo arešto suma – 4333,55 Eur – patenka į pačių daugiabučio namo savininkų nustatytą skirti kitoms reikmėms sumą, t. y. nepažeidžia jų interesų.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog skolininkės veiksmai, kai iš dalies tikslinės paskirties kaupiamųjų lėšų buvo nutarta atlikti kitus atsiskaitymus, tačiau nemokėti skolos išieškotojai UAB „Subačiaus namai“ pagal teismo priimtą ir vykdytiną sprendimą, vertintini kaip piktnaudžiavimas vykdymo procesu ir nesąžiningumas siekiant išvengti skolos mokėjimo. Teismas akcentavo, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kad Bendrija turi kitą sąskaitą, skirtą atsiskaitymams, iš kurios antstolis galėtų vykdyti išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, be to, byloje nebuvo duomenų, jog įteisėjęs sprendimas būtų vykdomas geranoriškai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Suinteresuotas asmuo Bendrija kasaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.961 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog išieškoti pagal patikėtojo kreditorių ieškinius iš turto, perduoto patikėjimo teise, draudžiama. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad neleidžiama nukreipti išieškojimo pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles į kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Taigi bet kuris kreditorius negali tikėtis, kad iš skolininko bus išieškota skola iš turto, kuris yra patikėtas tretiesiems asmenims patikėjimo teise. Teismas pasisakė ne dėl imperatyviosios normos, draudžiančios išieškoti iš lėšų, patikėtų tretiesiems asmenims, o dėl skolininko vengimo atsiskaityti su kreditoriumi. Nurodytame kontekste kyla CK 6.961 straipsnio 2 dalies, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies ir sąžiningumo principo (CK 1.5 straipsnis) sąveikos klausimas.
13.2. Bendrijos teisės buvo pažeistos, nes iš jai patikėto trečiųjų asmenų turto, skirto naudoti tikslingai pagal paskirtį vykdant savo, kaip bendrojo naudojimo objekto administratorės, pareigas, buvo išieškota. Toks išieškojimas kliudo Bendrijai toliau vykdyti savo pareigas.
13.3. Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, faktinę aplinkybę dėl Bendrijos narių 2016 m. birželio 2 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo dėl kaupiamosios sąskaitos naudojimo prilygino patalpų savininkų sprendimui. Teismai nevertino, kad dėl patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų panaudojimo buvo spręsta ne pačių lėšų savininko, o Bendrijos, kaip tų lėšų patikėtinės, sprendimu. Byloje įrodyta, kad pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą lėšos buvo kaupiamos bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ne atsiskaitomojoje sąskaitoje, o specialiojoje kaupiamojoje pareiškėjos tvarkomoje sąskaitoje. Byloje įrodyta, kad vykdomasis raštas išduotas pagal teismo nutarimą priteisti sumą ne iš patalpų savininkų, o iš Bendrijos. Tokiu būdu buvo pažeista nuostata, kad iš Bendrijos priteista suma negali būti išieškoma iš kitų asmenų, tuo labiau jeigu jie net nedalyvavo teismo procese. Byloje nėra įrodymų, kad patalpų savininkai yra skolininkai pagal antstolio vykdomą lėšų išieškojimą, o antstolis nepateikė įrodymų, kad priteistą sumą galima išieškoti iš patalpų savininkų lėšų.
14. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis skolininkė neturi atskiros atskaitomosios sąskaitos, nors ją privalo turėti atskirai nuo kaupiamosios sąskaitos. Lėšos iš Bendrijos sąskaitos naudojamos ne taip, kaip apibrėžta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, todėl Bendrijos sąskaita nėra vien kaupiamoji ir išieškojimas iš šioje sąskaitoje esančių Bendrijos lėšų buvo galimas.
14.2. Antstolis ėmėsi leistinų ir teisėtų priemonių išieškojimui įvykdyti – taikė lėšų skolininkės sąskaitose areštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnio 2 dalis, 688–689 straipsniai). Skolininkės kaupiamosios sąskaitos kredito įstaigoje statusas buvo paneigtas teismų, įvertinus sąskaitoje atliekamų operacijų pobūdį. Toks sąskaitos pobūdis leido skolininkei nevaržomai piktnaudžiauti sąskaitos statusu ir nevykdyti teismo sprendimų, taip pat atliekant kitas finansines operacijas. Skolininkė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis), neįrodė, kad nevengė vykdyti teismo sprendimo. Sąskaitos pavadinimas „depozitinė“, kai turinys rodo, kad tai yra atsiskaitomoji sąskaita, neturi būti pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš daugiabučio namo savininkų bendrijos kaupiamosios sąskaitos, aiškinimo ir taikymo
15. Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostata, bus pasisakoma tik dėl teisinio reglamentavimo, kuriuo nustatytas daugiabučio namo savininkų bendrijos teisinis statusas ir išieškojimas iš bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitos.
16. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
17. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
18. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos turtas – bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, jis yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, valstybės ar savivaldybės paramos lėšos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos, o butų ir kitų patalpų savininkų pareiga mokėti įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus nustatyta įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte.
19. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti.
20. Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ši pareiga, minėta, nustatyta ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte, o lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390.
21. Kaupiamųjų lėšų sąskaitos teisinis statusas, disponavimas šiomis lėšomis, inter alia (be kita ko), nustatytas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal minėtoje teisės normoje nustatytą reguliavimą visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.
22. Taigi, esant įstatymu nustatytam draudimui į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles, svarbu pasisakyti dėl tokios įstatymo normos imperatyvumo. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).
23. Akivaizdu, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje suformuluota ir išieškojimo pagal bendrijos prievoles iš bendrijos kaupiamosios sąskaitos galimybę eliminuojanti teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio – pagal tokį įstatymo reglamentavimą yra draudžiama į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.
24. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą dėl 3748,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Bendrijos (suinteresuoto asmens) išieškotojos UAB „Subačiaus namai“ naudai, areštavo skolininkės lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo AB „Swedbank“ nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą areštuotas lėšas.
25. Teismai taip pat nustatė, kad Bendrijos vardu AB „Swedbank“ atidarytai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteiktas specialusis statusas – depozitinė (kaupiamoji), t. y. sąskaita, kurioje, remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, kaupiamos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, naudojamos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Minėta, draudžiama į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.
26. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija vertina, kad, esant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytam išieškojimo draudimui, antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš Bendrijos kaupiamosios sąskaitos. Nors antstolio pareiga yra siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus, tačiau ji turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104-684/2017">3K-3-104-684/2017</a>, 13 punktas).
27. Nors bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad iš kaupiamosios sąskaitos Bendrija atlikinėjo atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis, ir pažymėjo, kad Bendrija nenurodė kitos sąskaitos, kurios paskirtis būtų atsiskaitomoji, ir todėl padarė išvadą, kad ginčo sąskaita nėra tik kaupiamoji Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau tokios teismų nustatytos aplinkybės nekeičia kaupiamojoje sąskaitoje esančių lėšų (jų dalies) paskirties – jos gali būti naudojamos tik pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir negali paneigti pirmiau aptarto įstatymu nustatyto imperatyvaus draudimo išieškoti iš bendrijos kaupiamosios sąskaitos lėšų.
28. Pagal byloje nustatytas aplinkybes Bendrija nevykdo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, todėl sutiktina su teismų argumentais, kad ji vengia įvykdyti teismo sprendimą. Esant šiai situacijai galima pripažinti, jog Bendrija piktnaudžiauja vykdymo procesu ir nesąžiningai siekia išvengti prievolės išieškotojui įvykdymo.
29. Tačiau, minėta, išieškojimas pagal Bendrijos prievoles negalimas iš kaupiamosios sąskaitos lėšų. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto; butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalis).
30. Vadinasi, kai vienoje, įvardytoje kaip kaupiamojoje, sąskaitoje kaupiamos ir skolininkės – Bendrijos, ir butų bei kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos pastatui ar bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, išieškojimas iš tokios sąskaitos pagal Bendrijos prievoles būtų galimas tik nustačius kaupiamojoje sąskaitoje esančių Bendrijos lėšų dalį (CPK 670, 671 straipsniai).
31. Pagal nurodytus motyvus pripažinus neteisėtais antstolio I. G. veiksmus, nėra procesinio teisinio poreikio nagrinėti kitus kasacinio skundo argumentus – dėl įrodymų vertinimo taisyklės netinkamo taikymo bei neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių galimo pažeidimo.
32. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė nurodytas nuostatas, todėl yra pagrindas teismų procesinius sprendimus panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą antstolio I. G. 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos bei nurodyta areštuotas lėšas pervesti į nurodyto antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad Bendrija sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, ši suma priteistina jai iš suinteresuoto asmens antstolio I. G. (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalis).
34. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju Bendrija kasaciniame skunde neprašo priteisti jai atstovavimo išlaidų atlyginimo ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė prašymo priteisti šias išlaidas bei jas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
35. Kasacinis teismas patyrė 5,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens antstolio I. G. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą tenkinti ir panaikinti antstolio I. G. 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S1-33622 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01191, kuriuo areštuotos lėšos bei nurodyta areštuotas lėšas pervesti į nurodyto antstolio depozitinę sąskaitą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai „Amatų kiemas“ (j. a. k. 3000038705) 38 (trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, 2018 m. kovo 29 d. sumokėto akcinei bendrovei „Swedbank“ už paduodamą kasacinį skundą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,17 Eur (penkis Eur 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
