Administracinė byla Nr. I1-3881-535/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01298-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Marijampolės pataisos namams ir Vilniaus pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos (toliau – Komisija) 2022-03-02 siūlymą Nr. LV-1287; 2) panaikinti Departamento 2022-03-03 sprendimą Nr. 1S-793 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“.
Pareiškėjas nurodo, kad Departamento sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, į pozityviai jį charakterizuojančias aplinkybes. Komisija ir Departamento direktorius tinkamai neįvertino jo pavyzdinio elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo itin teigiamų rezultatų, reguliariai tik mažėjančios nusikalstamo elgesio rizikos, jo galimybių dirbti laisvėje ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių tikslingumą jį perkelti į Pusiaukelės namus, nesant tam prieštaraujančių aplinkybių, pakankamo pagrindo abejoti, netikėti, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti dar palankesnes sąlygas jo tolimesnei socialinei reabilitacijai, mažinti jo nusikalstamo elgesio riziką, sudaryti sąlygas jį intensyviai rengti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Pareiškėjas nurodo, kad bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) 2022 metų vasario mėnesį jo atžvilgiu buvo atliktas išsamus rizikos vertinimo tyrimas ir surašyta, kurioje kvalifikuoti specialistai padarė išvadą, kad jo elgesio rizika buvo sumažinta. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės bei pateiktos išvados pagrindžia, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 96 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, nes jo elgesio rizika yra akivaizdžiai sumažėjusi, todėl priimti skundžiami sprendimai yra nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovų atsisakymas tenkinti jo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus iš esmės rėmėsi tik argumentu, kad jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai - nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta. Taigi, atsisakymas tenkinti jo prašymą tuo motyvu, kad jis neatlikęs didelės bausmės dalies, prieštarauja minėtoms teisės aktuose numatytų terminų nuostatoms.
Duomenų, kad jis būtų neatitikęs kitų perkėlimo į Pusiaukelės namus sąlygų, Komisijos nutarime ir Departamento sprendime nėra. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas buvo gerai charakterizuojamas, ne kartą buvo skatinamas, jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika pateikiamos socialinės išvados 7 skirsnyje nurodytuose Nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatų ir kriminogeninių veiksnių aprašymuose nurodyta yra 44 balai, 2019-11-27 buvo atliktas pirminis pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys tyrimas parodė vidutinę riziką, pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASys metodiką buvo atlikti 2020-12-08, 2021-08-23 ir 2022-01-31, kurie rodo vidutinės rizikos sumažėjimą - todėl rizika akivaizdžiai yra sumažėjusi, be to jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
Dėl išdėstytų aplinkybių, iš Komisijos ir Departamento sprendimų nėra aišku, kodėl šios institucijos sprendė, kad jis, išėjęs į laisvę, nesilaikys įstatymų ir gali nusikalsti.
Pareiškėjas dėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką ir teigia, kad atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos siūlymas ir Departamento sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl jie naikintini kaip neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo prašymo panaikinti 2022-03-02 Komisijos siūlymą Nr. LV-1287 nutraukti (teismui nusprendus bylos šioje dalyje nenutraukti, pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą), kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas aptaria ginčui aktualų teisinį reguliavimą dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) (BVK ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-03-16 įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau - Aprašas)).
Atsakovas nurodo, kad Komisija, 2022-02-24 surinkusi ir išnagrinėjusi visą su pareiškėjo prašymu susijusią dokumentinę medžiagą (informaciją), pagrįstai nustatė, kad padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo galėtų būti perkeltas į pusiaukelės namus, todėl pareiškėjas neatitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai. Vadovaujantis paminėtu, Aprašo 7.4 punktu (Komisija priima sprendimą teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai) ir siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, 2022-03-02 Komisija pateikė siūlymą Nr. LV-1287 Departamento direktoriui neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus, kuriam buvo pritarta.
Pažymi, kad 2022-03-02 Komisijos siūlymas Nr. LV-1287 yra siūlymas vadovui priimti vieną ar kitą sprendimą, tai yra tarpinis dokumentas galutiniam sprendimui priimti ir pats savaime pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes vadovaujantis Aprašo 13 punktu (Kalėjimų departamento direktoriui pritarus Aprašo 7.4 papunktyje nurodytam Komisijos sprendimui nuteistajam parengiamas atsakymas dėl prašymo perkelti į pusiaukelės namus netenkinimo arba Kalėjimų departamento direktorius priima kitą motyvuotą sprendimą) galutinį sprendimą dėl asmens parkėlimo į pusiaukelės namus priima Departamento direktorius.
Atsakovas mano, kad vadovaujantis paminėtu, byla dalyje dėl pareiškėjo prašymo dėl 2022-03-02 Komisijos siūlymo Nr. LV-1287 panaikinimo turėtų būti nutraukta, nes minėtas Komisijos siūlymas pats savaime pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, siūlymo panaikinimo atveju, pareiškėjo padėtis nepasikeistų.
Atsakovas nurodo, kad Departamentas surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo prašymu susijusią dokumentinę medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir ta aplinkybė, kad Departamento sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Marijampolės PN paaiškina, kad Komisija, 2022-02-24 išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas anksčiau teistas 6 kartus (iš jų 5 kartus Ispanijoje), Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, paskutinė nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje, nusikalstamo elgesio minimizavimas yra kriminogeninis veiksnys, didinantis pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos ir siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, Komisijos sprendimu pareiškėjas nebuvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisves atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005-10-06 sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975-02-21 sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę Nr 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, (Nr. 44362/04). Atsižvelgdami į tai, teismai pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Sprendžiant, ar konkretus elgesio laisvės apribojimas yra teisėtas, taikytinas bendrasis teisinis proporcingumo principas, pagal kurį individo teisės gali būti apribotos, jeigu to reikalauja viešasis, t. y. visos visuomenės, interesas ir ne daugiau kiek yra būtina šio intereso apsaugai (pvz., LVAT 2013-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-122-382/2013 ir kt). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išvystyta praktika, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967-07-11 sprendimas byloje K H C prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66). EŽTT teismas yra m rodęs, kad laisvės atėmimo bausme visada daro }taką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę Konvencijoje įtvirtintų teisių naudojimuisi, asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant apribojimo proporcingumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN, konstatuoja, kad negali abejoti Komisijos priimtu sprendimu, pareiškėjo dokumentinė medžiaga išnagrinėta objektyviai ir nėra pagrindo Departamento direktoriaus 2022-03-03 sprendimą Nr. 1S-793 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ panaikinti.
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos siūlymo neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus ir Departamento sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę, perkeliant į pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamente buvo gautas 2022-02-03 pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.
Komisija 2022-02-24 vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus, vertino dokumentinę medžiagą: nuteistojo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus; nuteistojo sutikimą atskleisti asmens duomenis; sutikimą atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose; nuteistojo sutikimą dirbti bet kokį administracijos pasiūlytą darbą; pažymą apie nuteistojo administracines nuobaudas; nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą; Socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo pažymą dėl įdarbinimo; nuteistojo nuosprendį; žiniaraštį, apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; dosje; pažymą apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus.
Komisijos nariai susipažino su Departamente gauta dokumentine medžiaga ir nustatė, kad pareiškėjas nuteistas Šiaulių rajono apygardos teismo 2018-06-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį((Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 199 straipsnio 2 dalį (Kontrabanda), 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktą – 10 m. laisvės atėmimo bausme,.
Pareiškėjo bausmės pradžia – 2017-04-29, bausmės pabaiga – 2027-04-29. Galimas lygtinis paleidimas atlikus 1/2 bausmės – 2022-04-29.
Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: vidutinė rizika.
Komisija išnagrinėjo pareiškėjo individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, ir kitas aplinkybes, kurias gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.
Komisija įvertino tai, kad nuteistasis nuo 2019-07-09 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą (2021-03-09., nuobauda panaikinta prieš terminą paskatinimo būdu), skatintas 10 kart, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2020-10-19 iki 2021-05-03 buvo įdarbintas sezoniniu kūriko padėjėju. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi Profesinio rengimo centre dažytojo-tinkuotojo profesijos. Paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „Nemėžio autodalys“, yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Įsiskolinimų neturi, tačiau nusikalstama veika susijusi su nusikalstamu praturtėjimu (kontrabanda). Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra dokumentai, patvirtinantys galimybę gyventi pas motiną (Mažeikių r.), asmuo 2021 m. gruodžio mėn. vedė ir taip pat yra pateikti dokumentai, patvirtinantys galimybę gyventi pas žmoną Telšiuose, iki laisvės atėmimo bausmės nuo 21 m. gyveno Ispanijoje.
Komisija išanalizavusi pareiškėjo kriminalinę istoriją nustatė, kad anksčiau asmuo teistas 6 kartus (iš jų 5 kartus Ispanijoje), Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje, nuteistojo nusikalstamo elgesio minimizavimas yra kriminogeninis veiksnys, didinantis jo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje, kadangi nuteistajam sunkiau sekasi atpažinti savo problemines sritis, problemų sprendime kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos.
Komisija, atsižvelgdama į tai, kad rizika vidutinė, nusikaltimas sunkus, kaltę iš dalies tik pripažino, savikritiškumo stoka, sunkiai atpažįsta problemines sritis, kriminalinį elgesį menkina, reikia tikslinių intervencijų nusikalstamo elgesio pasekmių bei žalos kitiems gilesniam supratimui, nusprendė netenkinti nuteistojo E. D. prašymo ir teikti siūlymą Departamento direktoriui neperkelti nuteistojo iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.
Komisija surašė 2022-03-02 siūlymą Nr. LV-1287, kuriame Departamento direktoriui siūlė neperkelti nuteistojo iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.
Departamento direktorius 2022-03-03 sprendimu Nr. 1S-793 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“, įvertinęs pateiktą medžiagą, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos bei siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, pareiškėjo prašymo tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus – netenkino.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, teigia, kad Komisija tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos bei teigiamos charakteristikos, dėl ko nepagrįstai atsisakė sudaryti tinkamas sąlygas jį intensyviai rengti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos perkeliant jį į pusiaukelės namus.
Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) nustatytas BVK ir Apraše.
BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.
BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.
Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.
BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirąją koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Departamento direktorius.
Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, Komisija apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš šių sprendimų: 7.1. teikti siūlymą įstaigos direktoriui perkelti nuteist4)i i pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas atlieka bausmę įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės nariai; 7.2. teikti siūlymą Įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukeles namai; 7.3. teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukeles namai; 7.4. teikti siūlymų Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistoje į pusiaukeles namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai.
Pareiškėjas prašo panaikinti Komisijos siūlymą neperkelti jį į pusiaukelės namus.
Kaip minėta, BVK 69 straipsnyje yra reglamentuotas nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius, kuris nustato nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką (BVK 69 str. 4 d.). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Komisija apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš Apraše nurodytų sprendimų ir teikti siūlymą Departamento direktoriui perkelti/neperkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus.
Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, Komisijos siūlymas yra tik tarpinis dokumentas, kurio pagrindu priimamas Departamento direktoriaus sprendimas perkelti/neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą ir iš esmės Komisijos siūlymas yra Departamento direktoriaus sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo/neperkėlimo sudėtinė dalis. Pats savaime Komisijos siūlymas pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011, „Administracinė jurisprudencija“, 2011).
LVAT yra ne kartą išaiškinęs, kad tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui administracinis teismas gali tirti tik nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo (pvz., LVAT 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2015-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-955-556/2015; 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir pan.).
Teismas pažymi, kad perkėlimas į kitus pataisos namus – tęstinis procesas, o Komisijos siūlymas yra tarpinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas Departamento direktoriaus sprendimas neperkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą ir kuris yra Departamento direktoriaus sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo sudėtinė dalis, kuri pati savaime pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2022-03-02 siūlymą Nr. LV-1287 nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007-03-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012-05-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980-03-11 rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (LVAT 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, nustatytais VAĮ 3 straipsnyje (LVAT 2013-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 punkto, t. y. į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 p.); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 p.), todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į Pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris socialinio tyrimo išvados vertinimu, rodo, kad tikslai dar nepasiekti, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 44 balai.
Kaip matyti iš protokolo turinio, Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi: nuteistojo rizika vidutinė, nusikaltimas sunkus, kaltę iš dalies tik pripažino, savikritiškumo stoka, sunkiai atpažįsta problemines sritis, kriminalinį elgesį menkina, reikia tikslinių intervencijų nusikalstamo elgesio pasekmių bei žalos kitiems gilesniam supratimui.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad perkėlus nuteistąjį į Pusiaukelės namus, iš esmės nuteistojo situacijos rizikos valdyme nepasikeistų, toliau būtų užtikrinami tik formalūs resocializacijos tikslai, taip pat toks nuteistojo perkėlimas padidintų destabilizuojančios aplinkos poveikį jo kriminogeniniams poreikiams ir suponuotų recidyvo tikimybės didėjimą, pareiškėjas yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, todėl Komisija pagrįstai darė išvadą, kad šiuo metu perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus nebūtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.
Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis atitinka Aprašo nuostatas perkėlimui į Pusiaukelės namus, tačiau pažymėtina, jog pagal Aprašo 11.7 punktą Komisija turi įvertinti pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra nuteistas, jų pavojingumą ir pobūdį, o tai Siūlyme dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus labai detaliai ir buvo išdėstyta: pareiškėjo nusikalstamos veikos, dėl kurių pareiškėjas yra nuteistas, jų pavojingumas ir pobūdis, taip pat buvo vertintos ir kitos aplinkybės, kurios turėjo įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, t. y. kad pareiškėjas nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas bei neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių.
Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus sudarytoje 202-02-02 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 111/09-16 nurodyta, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vidutinis: 44 (žema (0–40 taškų), vidutinė (41–99 taškai), aukšta (100–168 taškai).
Kaip minėta, pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta.
Teismo vertinimu, Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus ir remdamasi Socialinio tyrimo išvada, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 44 taškai, t. y. kad bausmės atlikimo metu ši rizika nebuvo akivaizdžiai sumažinta. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada ir priimtu siūlymu, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus nepatenkintas, kadangi pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius sumažinti jų įtaką, o akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą. Nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika pareiškėjo akivaizdžiai buvo sumažinta, sutiktina, kad ji buvo sumažinta, tačiau tai nėra tokia pažanga, kuri reikštų realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą.
Sutiktina ir su Departamento sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, paskutinė nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje, nusikalstamo elgesio minimizavimas yra kriminogeninis veiksnys, didinantis jo nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje, kadangi jam sunkiau sekasi atpažinti savo problemines sritis, problemų sprendime kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos, reikalingos tikslinės intervencijos priemonės nusikalstamo elgesio pasekmių bei žalos kitiems gilesniam supratimui. Padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai ir neleidžia daryti išvadą, kad šiuo metu perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.
Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Departamento 2022-03-03 sprendimas Nr. 1S-793 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ yra pakankamai argumentuotas ir motyvuotas, aiškus, kad būtų suprantamas, yra aiškiai įvardytos prašymo netenkinimo priežastys, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2022-03-03 sprendimas Nr. 1S-793 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo E. D. skundo reikalavimo panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos 2022-03-02 siūlymą Nr. LV-1287 nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė
Jolanta Vėgelienė
