Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-4161-561/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01573-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tinkasas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Pareiškėjas F. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (58.4.7.26)VIZ58-455 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo (b. l. 1–2).

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 18).

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tinkasas“ (toliau – ir UAB „Tinkasas“, Bendrovė) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 3 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti UAB „Tinkasas“ (b. l. 5).

Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (58.4.7.26)VIZ58-455 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ atsisakė išduoti vizą. Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 15 punktu (b. l. 5).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo (b. l. 1–2).

Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos ir Vizų išdavimo tvarkos aprašo nuostatos. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Sprendime nurodyti atsisakyti išduoti nacionalinę vizą yra nepagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjui Ambasadoje nebuvo nurodyta, kad Bendrovė, kuri kviečia pareiškėją atvykti, per pastaruosius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų. Pareiškėjo manymu, buvo padaryta klaida ir neapdairiai buvo įvertintos kitos bendrovės aplinkybės, t. y. bendrovės UAB „Stambus projektas“ vadovė I. O. buvo nubausta administracine tvarka, tačiau Bendrovės vadovas A. O. niekuomet nebuvo baustas ir Bendrovė nėra padariusi jokių pažeidimų. Pareiškėjo teigimu, sutampančios pavardės ir buvo priežastis, dėl ko įsivėlė netikslumai.

Teismas pažymi, jog šių dėstomų faktinių aplinkybių neneigia ir atsakovė. Priešingai – atsakovė visiškai sutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skundžiamame Sprendime teisinis ir faktinis pagrindas ir kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės nustatytos netiksliai, nėra nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Ambasada, priimdama skundžiamą Sprendimą, netinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, neveikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Taigi, skundžiamas Ambasados sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl naikinamas kaip neteisėtas bei nepagrįstas, o Ambasada įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu, teismas

nusprendžia :

Pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (58.4.7.26)VIZ58-455 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Kaminskas

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas