Civilinė byla Nr. e2-11773-1153/2024
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00336-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,
sekretoriaujant Ingridai Valickienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ atstovui advokatui Daliui Boreikai, atsakovui D. G., atsakovo atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinį atsakovui D. G. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo: 1) 360 Eur nuostolių; 2) 8,88 Eur palūkanų už pavėluotą skolos apmokėjimą; 3) 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. birželio 16 d. tarp ieškovės (automobilio nuomotojo) ir atsakovo buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2021/VLN ID28430. Sutarties pagrindu atsakovas iš ieškovės išnuomojo 2 paroms, t. y. nuo 2021 m. birželio 16 d. 11:00 val. iki 2021 m. birželio 18 d. 09:00 val., automobilį Ford Fiesta (v/n Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio nuomos sutarties pagrindu atsakovas ieškovei sumokėjo 65,56 Eur nuomos mokestį (viena para 32,78 Eur), 10 Eur neriboto kilometražo mokestį ir 300 Eur dydžio užstatą. Automobilio perdavimo atsakovui metu 2021 m. birželio 16 d. buvo pasirašytas automobilio apžiūros aktas, kuriuo šis automobilis buvo perduotas atsakovui. Automobilio nuomos sutartyje numatytu automobilio grąžinimo terminu, t. y. 2021 m. birželio 18 d. 09.00 val. atsakovas negrąžino automobilio. Atsakovas pratęsė automobilio nuomos terminą, automobilio nuomos pratęsimą apmokėjo. 2021 m. birželio 29 d. atsakovas atsiuntė ieškovei apgadinto automobilio nuotraukas ir nurodė, jog įvykį užregistravo policijoje. 2021 m. liepos 3 d. Vilniaus oro uosto biure ieškovė rado grąžintą atsakovo išsinuomotą automobilį, o automobilio raktai buvo įmesti į raktų grąžinimo dėžutę. Ieškovė 2021 m. liepos 3 d. užpildė automobilio grąžinimo aktą ir nustatė, kad apgadinta galinė automobilio dalis (bagažinės dangtis, galinis kairės pusės žibintas, galinis bamperis, atšvaitas į galinį bamperį). Kadangi atsakovas grąžino automobilį ne darbo dieną (šeštadienį įmesdamas automobilio raktus į grąžinimo dėžutę), tai atsakovas nepasirašė automobilio grąžinimo akto. Atsakovas, grąžindamas automobilį, nepateikė ir jokio rašytinio paaiškinimo dėl automobilio apgadinimų, jokio eismo įvykio deklaracijos ir (arba) policijos pažymos. Į automobilio nuomos kainą buvo įskaičiuotas standartinis transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimas. Šalys susitarė, kad kai automobilis žūva ar yra sugadinamas draudiminio įvykio metu, nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui padarytus nuostolius, nuomininko atsakomybės ribose, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad automobilis žuvo ar buvo sugadintas ne dėl jo kaltės ir tikrasis įvykio kaltininkas yra nustatytas. Nustačius, kad automobilis buvo sugadintas dėl nuomininko kaltės, nuomininko sumokėtas užstatas įskaitomas į atsiradusius nuostolius, padarytus automobiliui. Atsitikus įvykiui (apgadinus automobilį) sutarties 2.7 punkte nurodyta, kad bus taikomas papildomas 60 Eur žalos administravimo mokestis. Automobilio nuomos sutartyje patvirtindamas savo parašu atsakovas įsipareigojo padengti visas išlaidas nuomotojui, jeigu šios sutarties veikimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas bei sutiko, kad šios išlaidos būtų nuskaičiuotos nuo sutartyje nurodytos kortelės arba palikto užstato. Ieškovas siūlė atsakovui įsigyti papildomai EXTRA ir SUPER apsaugą dėl finansinės atsakomybės sumažinimo. Šiuo atveju atsakovas, sudarydamas automobilio nuomos sutartį, papildomai nepageidavo sumažinti savo finansinę atsakomybę iki 0 Eur dydžio. Atsakovas atsisakė SUPER apsaugos. Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad skolininko atsakomybės dydis (kiekvieno įvykio metu) iki 600 Eur. Ieškovė kreipėsi į UAB „Autobaltic“ tikslu įvertinti atsakovo išsinuomotam automobiliui padarytą žalą ir suremontuoti atsakovo sugadintą automobilį. UAB „Autobaltic“ įvertino būtinus atlikti remonto darbus ir 2021 m. liepos 5 d. pateikė ieškovei remonto darbų sąmatą Nr. 669. 2021 m. liepos 16 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą-pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pranešime nurodyta, kad bendra žalos suma yra 660 Eur, kadangi 300 Eur suma atsakovo jau yra padengta, todėl siekiant sureguliuoti kilusį ginčą taikiai ir išvengti teisminio ginčo, ieškovė pasiūlė geranoriškai atlyginti likusius 360 Eur. Tačiau atsakovas šios sumos neatlygino iki šiol. Tai, kad atsakovas gavo pretenziją, patvirtina šalių el. laiškų susirašinėjimas. Buvo atlikti automobilio remonto darbai už kuriuos 2021 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Autobaltic“ išrašė bei pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4027 bendrai 2 379,53 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2021 m. gruodžio 6 d. Po atsakovo padarytų apgadinimų automobilis buvo visiškai suremontuotas. Atsakovui nepadengus likusios žalos, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškovas neatskleidė savo patirtų nuostolių dydžio. Atsakovas pripažįsta, kad 2021 m. birželio 29 d. apgadino automobilį, apie tai pranešė tiek ieškovei, tiek policijai. Minėtas įvykis buvo draudiminis. Nuomos sutartyje numatyta, kad kai automobilis sugadinamas draudiminio įvykio metu, nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui padarytus nuostolius, kurių dydis ribojamas 600 Eur suma. Pažymi ir tai, kad automobilio nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė informavo atsakovą, kad automobilis turi visus privalomuosius ir KASKO draudimus. Mano, kad draudiminio įvykio atveju ieškovei buvo išmokėta draudimo išmoka, kuri padengė automobilio remonto išlaidas ir ieškovės nuostolius. KASKO sutartyse tarp draudiko ir draudėjo būna susitarimų dėl išskaitos taikymo, ši išskaita galėtų būti pripažinta ieškovo nuostoliais, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia išskaita būtų pritaikyta. Apie išskaitos dydį atsakovas ne kartą teiravosi ieškovės, prašydamas pateikti informaciją apie KASKO sutartį, tačiau ieškovė nepateikė tokios informacijos. Sutartis nenumatė baudos nuomininkui už draudiminio įvykio padarymą, todėl ieškovė turi įrodyti patirtų nuostolių dydį. Taip pat atsakovas mano, kad ieškovės nurodomos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra protingos ir sąžiningos.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad visus turimus įrodymus pateikė byloje, ieškinys grindžiamas tiek sutarties, tiek įstatymo nuostatomis, tiek ir pačio atsakovo elgesiu ikiteisminėje stadijoje. Atsakovas sutiko, kad jo atsakomybė yra iki 600 Eur, tačiau vengė padengti visus ieškovės dėl atsakovo kaltės padarytus nuostolius. Pažymi ir tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs bendrovei anksčiau 300 Eur depozitą, kurie buvo įskaičiuoti į nuostolius. Jeigu atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė nuostolių, tai šiuo atveju atsakovas niekaip neprašė jam grąžinti šio depozito. Atsakovas sutiko su padaryta žala ir ši aplinkybė (nesiekimas susigrąžinti depozito) taip pat įrodo, jog atsakovas iš dalies sutiko atlyginti žalą. Ieškovės atstovui susidarė įspūdis, kad atsakovas tiesiog vengė atsiskaitymo, kėlė įvairias sąlygas, kurios nenumatytos nei sutartyje, nei įstatyme. Atsakovas sugalvojo versiją dėl KASKO draudimo buvimo, nors tokio susitarimo nebuvo, o atsakovo atsakomybė sutartimi ribojama iki 600 Eur, būtent to ir prašė ieškovė, kartu įskaitant sutartyje numatytą žalos administravimo mokestį (kartu įskaičius sumokėtą depozitą). Pats nurodytas žalos dydis pilnai įrodytas sąmata, nuotraukomis (automobilio apgadinimai užfiksuoti paties atsakovo), remontuotos apgadintos detalės sutampa su nuotraukose užfiksuotomis apgadintomis detalėmis, alternatyvių sąmatų, ekspertų ar specialistų išvadų atsakovas neteikė. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad žalos dydis galėtų būti kitoks, nenurodė nė vieno atlikto remonto darbo, kuris buvo nebūtinas atremontuojant šią transporto priemonę. Automobilis buvo suremontuotas, visi patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismui. Sutartyje nėra nieko įtvirtinta apie KASKO draudimą ir nėra užsiminta, sutarties sąlygos pakankamai aiškios. Nėra žinoma net kokios franšizės atsakovas tikėjosi ir jis negalėjo to nurodyti teisme. Aplinkybė, kad rinkoje nuomojama automobilių ir su KASKO draudimu, tai atsakovas galėjo tokią paslaugą pasirinkti (užsakyti) papildomai arba pasirinkti atitinkamai kitą bendrovę išsinuomoti automobilį. Atsakovas nesumokėjo jokios sumos už KASKO draudimą ir to nepageidavo, pats sutartyje atsakovas nurodė, kad atsisako SUPER APSAUGOS. Automobilio nuoma su KASKO draudimu yra ženkliai brangesnė. Pats atsakovas pripažino, kad sutarties neskaitė ir net po įvykio, o prigalvojo aplinkybes apie KASKO draudimą. Pats automobilis buvo apgadintas dėl atsakovo kaltės, kuris pripažino, jog dėl jo neatsargumo, nepalikus automobilio ant rankinio stabdžio, šis nuriedėjo ir buvo apgadintas. Pats automobilis buvo techniškai tvarkingas ir neapgadintas, pats atsakovas patvirtino, kad jį apžiūrėjo ir pastabų neturėjo. Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs aplinkybes apie išmokėtas ieškovei išmokas iš draudimo, tai yra visiškai nepagrįstos aplinkybės, o advokatas, rengęs tokį atsiliepimą, prieš tai galėjo užklausti visas draudimo bendrovės dėl tokių aplinkybių ir įsitikinti, jog tokios aplinkybės neatitinka tikrovės. Jeigu atsakovas nesuprato sutarties sąlygų, jis galėjo kreiptis į teisininkus, kurie jam būtų viską išaiškinę. Prašo teismo, rašant teismo sprendimą, kartu atsižvelgti į paties atsakovo parodymus byloje, kai atsakovas paaiškino, jog neskaitė sutarties, neturėjo klausimų sudarant sutartį, nesiteiravo ir dėl draudimo, skubėjo išvažiuoti, sutarties sudarymas užtruko apie 5 minutes. Ieškovė siūlė padengti pretenziją, taip pat buvo siūlomas pigesnis teisminis procesas (sutikti su teismo įsakymu), tačiau atsakovas vis prieštaravo, dėl to ieškovė patyrė dar papildomas išlaidas. Tuo pačiu teismo įsakymas jau buvo įsiteisėjęs ir perduotas antstoliui, tik po to dėl skolininko prašymo ir prieštaravimų dėl teismo įsakymo teisme, terminas buvo atnaujintas, todėl šias išlaidas, esant reikalavimui pagrįstam, taipogi turi atlyginti atsakovas. Antstolio kontora nemato pagrindo grąžinti vykdymo išlaidas, kadangi paslaugos jau buvo suteiktos. Šioje byloje ieškovė patyrė 2 394,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir antstolio vykdymo išlaidos. Šios išlaidos, protingos ir neviršija rekomendacijų, todėl turi būti priteistos iš atsakovo, patenkinus ieškinį. Pažymi ir tai, kad bendradarbiavimo pareiga nėra beribė, egzistuojama tam tikros ribos. Šiuo atveju atsakovas neturėjo jokio pagrįsto lūkesčio pagal nuomos sutartį, jog turėjo būti KASKO draudimo sutartis, ieškovė kiek galėjo tiek išaiškino atsakovui iš ko susidaro žala, prašo tik to ką atsakovas prisiėmė atlyginti sutartimi. Netgi bandymas priskirti ieškovei neva bendradarbiavimo pareigos nevykdymą, tai neatleidžia nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. Atsakovas iki šiol žalos pilnai neatlygino, nors deklaratyviai nurodo, jog žalą atlygins ir toliau ginčijasi teisme.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad supranta, jog susidarė problema, jam tai bus gyvenimo pamoka, tačiau nuo pat tokios situacijos susidarymo bendradarbiavo su ieškove. Sutartį sudarė atvykęs pas ieškovės atstovus. Sudarant sutartį viskas vyko greitai, atsakovas jau turėjo išvykti ir neturėjo laiko. Atsakovas suprato, kad išnuomojamas automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu. Asmeniškai atsakovas sudarinėjo tokią sutartį pirmą kartą, nesitikėjo, kad taip gausis. Automobilio reikėjo išvažiavimui (komandiruotei), kadangi asmeninis automobilis buvo remontuojamas. Atvykus į ieškovės biurą, sutartis jau buvo paruošta, papildomų užsakymų atsakovas neatlikinėjo. Atsakovas tik pasirašinėjo sutartį, daugiau paaiškinimų iš ieškovės atstovo negavo. Neatsimena, ar ko nors klausė ieškovės atstovo sudarant sutartį. Sutarties sudarymas truko gal apie 5 minutes. Atsakovas pasitikėjo ieškovės atstovais, todėl pasirašant neskaitė sutarties, o dar skubėjo išvykti, nebuvo laiko skaitymui. Atsakovas galvojo iš patirties, kad sudarant tokio pobūdžio sutartį turėjo būti KASKO ir civilinis draudimas, neatsimena, kad ieškovės atstovas ką nors būtų minėjęs dėl draudimo. Atsakovas, paimdamas automobilį, apžiūrėjo kartu su ieškovės atstovu automobilį ir jokių sugadinimų nematė. Atsakovas pripažįsta aplinkybes dėl įvykio ir automobilio apgadinimo, nebuvo užtrauktas rankinis stabdys, automobilis nuriedėjo, atsitrenkė į tvorą ir apsigadino. Po įvykio informavo ieškovę ir policiją, policija nevyko į vietą, kadangi niekas kitas iš kitų asmenų nenukentėjo. Automobilis buvo grąžintas šeštadienį, rakteliai numesti į dėžutę. Pastebėjo po įvykio automobilio pažeidimus, juos užfiksavo nuotraukose. Atsakovas susipažino su ieškovės sąmata, sutinka su pažeidimais, išskyrus abejonių sukėlė apie 900 Eur suma nurodyta sąmatoje, kažkokios smulkios detalės buvo nurodytos, dėl kitų sąmatoje nurodytų sumų pastabų neturi. Atsakovas, gavęs iš ieškovės pretenziją, parašė ieškovei laiškus, kurie pateikti byloje, į juos bendrovė neatsakė. Atsakovas, atsitikus šiai situacijai, jautėsi, kad tiesiog buvo pasinaudota jo pasitikėjimu, kreipėsi ir į teisininkus. Atsakovas nesikreipė dėl kitokios galimos žalos apskaičiavimo į specialistus, kitų įrodymų dėl kitokios galimos žalos dydžio neturi. Atsakovo atstovas papildomai pažymėjo, kad atsakovo įsitikinimu šiuo atveju buvo, jog draudimas apima tiek standartinį privalomą, tiek KASKO draudimą. Atsitikus įvykiui, kurio atsakovas neginčija, atsakovas ne kartą klausė ieškovės dėl KASKO draudimo, klausė dėl atsakomybės ribojimo, tačiau nesulaukė (negavo) atsakymų, nebuvo užsiminta, jog šiuo atveju nebuvo KASKO draudimo, tiesiog buvo reikalaujama maksimalaus ribojamos sumos (600 Eur) nuostolių atlyginimo. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs apie pareigą bendradarbiauti abiem ginčo šalims, toks bendradarbiavimas turi apimti protingumo kriterijų (3K-3-189/2012). Atsakovo atstovo vertinimu, šiuo atveju tiesiog buvo nuslėpta, kad automobilis nebuvo apdraustas KASKO draudimu, šios aplinkybės paaiškėjo tik teisme. Ieškovė nenorėjo aiškinti aplinkybių atsakovui, nors atsakovas ne kartą klausė ieškovės atstovų dėl kokių aplinkybių turi mokėti. Mano, kad teismas šiuo atveju turi atsižvelgti į ieškovės elgesį ir į tai, kad atsakovas šiuo atveju buvo vartotojas, todėl būtų pagrindas, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais mažinti atsakovo atsakomybę šiuo atveju. Šiuo atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos arba nepriteistos.
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkinamas visiškai
6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 16 d. ieškovė UAB „Autobanga“ ir atsakovas D. G. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2021/VLN 28430, kuria ieškovė išnuomojo atsakovui automobilį Ford Fiesta, v/n (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2021 m. birželio 16 d. 11:00 val. iki birželio 18 d. 09:00 val., sutartas nuomos mokestis 65,56 Eur (32,78 Eur para), dar papildomai užsakyta paslauga neribotas kilometražas 10 Eur, bendrai 75,56 Eur. Nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2021 m. liepos 3 d. 09:00 val. Sutartyje dėl nuomininko atsakomybės nurodyta, kad nuomininkas atsisako SUPER APSAUGOS ir įsipareigoja padengti visas išlaidas nuomotojui, jei šios sutarties veikimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas. Sutiko, kad šios išlaidos būtų nuskaičiuotos nuo šioje sutartyje nurodytos kortelės arba palikto užstato. Sutartyje numatytas 300 Eur užstatas, tarp šalių nėra ginčo, kad šis užstatas ieškovei buvo sumokėtas. Tą pačią dieną (2021 m. birželio 16 d.) buvo sudarytas automobilio apžiūros aktas, kuriame atsakovas apžiūrėjo nuomojamą automobilį, akte nurodyta, kad jis be apgadinimų, tik pabraižyti ratlankiai. Teismui pateiktas aktas (grąžinamo automobilio būklė) 2021 m. liepos 3 d., kuriame užfiksuota apgadinta nuomoto automobilio galinė automobilio dalis. Pateiktas atsakovo 2021 m. birželio 29 d. atsakovo el. laiškas ieškovei su pranešimu dėl įvykio, kurio metu apgadinta nuomojama transporto priemonė (užfiksuotas transporto priemonės kontaktas su tvora, matoma ir nulaužta medinė tvora), pateiktos nuotraukos, nurodyta, kad įvykis užregistruotas policijoje. Pateikta UAB „Autobaltic“ 2021 m. liepos 5 d. remonto sąmata 2 379,53 Eur sumai (1 966,55 Eur + 412,98 Eur PVM). Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Pranešime nurodyta, kad automobilio nuomos sutarties sąlygos nustato, jog įvykus draudiminiam įvykiui nuomininko atsakomybė kiekvienos žalos atveju yra iki 600 Eur. Atsitikus įvykiui (apgadinus automobilį) papildomai taikomas 60 Eur žalos administravimo mokestis. Ieškovas nuskaičiavo (įskaičiavo) į padarytą žalą atsakovo jau sumokėtą 300 Eur sumą (užstato), todėl buvo prašoma iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. atlyginti likusią 360 Eur žalą. 2021 m. liepos 16 d. el. paštu atsakovas atrašė, kad nelabai suprato, klausė ar automobilis draustas KASKO draudimu. 2021 m. liepos 19 d. el. paštu vyko tolesnis susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo, kuriame atsakovas nurodo, jog jo atsakomybės dydis numatytas iki 600 Eur. Atsiųsta sąmata neįrodo, kad tokio dydžio žala buvo patirta, be to, nurodo aplinkybes apie KASKO draudimą, dėl to nesupranta, kodėl iš jo reikalaujama žalos, kai turėtų būti prašomas tik frančizės dydis, prašė atsiųsti sąskaitą faktūrą už automobilio remontą; sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; draudimo bendrovės patvirtinimą ar sutartį su draudimo bendrove, kurioje būtų nurodytas frančizės dydis. 2021 m. liepos 22 d. el. paštu ieškovė informavo apie tai, kad automobilis šiuo metu remontuojamas. Atlikus darbus bus atsiskaityta su remonto dirbtuvėmis ir tuomet bus galima pateikti jų išrašytą sąskaitą. Visos su automobiliu draudimu bei nuomininko atsakomybe susijusios sąlygos pateiktos automobilio nuomos sutartyje, kurios kopijos pateiktos tiek išsinuomojus automobilį, tiek el. paštu. 2021 m. lapkričio 29 d. atsakovo prašymu ieškovė pateikė el. paštu dar autoserviso sąskaitą faktūrą už automobilio remontą. 2021 m. lapkričio 29 d. atsakovas teikė el. paštu pranešimą ieškovei, prašydamas pateikti dar draudimo bendrovės patvirtinimą ar draudimo sutartį su bendrove, kurioje būtų nurodytas frančizės dydis. 2021 m. gruodžio 3 d. atsakovas teikė ieškovei el. paštu pranešimą, kuriame nurodė aplinkybes sąskaitos už remontą anuliavimą, prašė pateikti įrodymus apie apmokėtą sąskaitą, neįrodyto nuostolių dydžio, nurodo, kad nepateikta įrodymų, jog šių nuostolių nepadengė draudimas. 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovė pateikė el. paštu atsakymą, jog atsakovui pateikta tiek remonto darbų sąmata, tiek autoserviso sąskaita-faktūra už automobilio remontą, nurodyta, kad sąskaita neapmokėta, kadangi pats atsakovas dar jos neapmokėjęs, nurodė, kad nuomininko atsakomybės dydis nurodytas automobilio nuomos sutartyje. Automobilio remontas faktiškai buvo atliktas ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 2 379,53 Eur sumai, šią sąskaitą už remonto paslaugas ieškovė apmokėjo 2021 m. gruodžio 6 d. 2024 m. vasario 28 d. ieškovė (kaip kreditorė) kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo atsakovo atžvilgiu, 2024 m. vasario 28 d. buvo priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-2538-810/2024 teismo įsakymas. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. kovo 22 d. 2024 m. balandžio 3 d. atsakovas (skolininkas) pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Teismas 2024 m. balandžio 4 d. atnaujino atsakovui (skolininkui) terminą prieštaravimams pateikti, 2024 m. balandžio 19 d. teismo įsakymas buvo panaikintas ir priimtas šis ieškovės ieškinys, kuris persiųstas pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas jau buvo perduotas antstoliui Arminui Naujokaičiui, kuris 2024 m. kovo 27 d. buvo priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. kovo 28 d. priėmė raginimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Antstoliui nutraukus bylą (dėl teismo atnaujinti termino prieštaravimams pateikti ir panaikinto teismo įsakymo) ieškovė padengė 55,04 Eur antstolio vykdymo išlaidas. Pateikta 2021 m. sausio 11 d. Compensa Vienna Insurance Group įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria matyti, jog nuomotas automobilis nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 14 d. buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Teismui pateikti 2024 m. Autorent24.lt portalo pasiūlymai dėl automobilių nuomos su KASKO draudimu.
7. Tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo materialiniai santykiai atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. CK 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).
8. Taigi tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai ir atsakovo (nuomininko) atsakomybės už jam išnuomoto automobilio sugadinimą.
9. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
10. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).
11. Kaip matyti ir nustatyta iš atsakovo (jo atstovo) išdėstytos pozicijos bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, esminio ginčo dėl žalos išnuomotam automobiliui fakto, dydžio ir kaltės nekilo. Atsakovas neneigė bylos nagrinėjimo savo kaltės, padarius 2021 m. birželio 29 d. sugadinimus (galinės dalies) nuomotam automobiliui (t. y. paaiškino, kad nebuvo tinkamai užtrauktas rankinys stabdys, todėl paliktas automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į tvorą, buvo apgadinta galinė automobilio dalis, padarytos apgadinimų nuotraukos, šios pateiktos teismui. Kartu pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog apie įvykį pranešė policijai, tačiau įrodymų dėl to nepateikta), neginčijo (savo įrodymais ar specialistų/ekspertų vertinimais) ieškovės pateiktos remonto sąmatos pagrįstumo, jos dydžio, sąskaitos faktūros už remontą apmokėjimo. Nors atsakovas teigė per paaiškinimus, jog sąmatoje kėlė tam tikrų abejonių smulkių detalių išlaidos (t. y. 989,01 Eur sumai), tačiau faktiškai pripažino, jog bent 600 Eur žala automobiliui buvo padaryta, kita sąmatoje nurodyta suma iš esmės pagrįsta, kitų įrodymų neturi. Esminis ginčas yra tas, kad atsakovas buvo ilgą laiką įsitikinęs, jog išnuomotas automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, todėl, jo manymu, jam nereikėjo atlyginti šių ieškovės prašomų iš jo nuostolių (turėjo būti frančizė) ir tik teisminio proceso metu (iš esmės jau per baigiamąsias kalbas) tiek atsakovas, tiek jo atstovas, iš esmės patvirtino, kad teisminio proceso metu suprato, jog nuomotas automobilis vis dėlto ginčo įvykio metu nebuvo apdraustas KASKO draudimu, tačiau, atsakovo ir jo atstovo vertinimu, šias aplinkybes ieškovė galėjo aiškiai atskleisti atsakovui daug anksčiau (kadangi atsakovas tokios informacijos klausė ieškovės ne kartą), todėl, atsakovo ir jo atstovo teigimu, dėl netinkamo ieškovės bendradarbiavimo šioje byloje susidarė ženklios bylinėjimosi išlaidos, kurios turėtų būti mažinamos.
12. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ginčo įvykio metu nuomojamas automobilis buvo apdraustas KASKO automobiliu, šis buvo apdraustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu. Byloje nenustatyta, kad ieškovė dėl šio įvykio būtų gavusi kokią nors draudimo išmoką. Sutartyje papildomai nurodyta, kad sutartyje dėl nuomininko atsakomybės nurodyta, kad nuomininkas atsisako SUPER APSAUGOS ir įsipareigoja padengti visas išlaidas nuomotojui, jei šios sutarties veikimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas. Sutiko, kad šios išlaidos būtų nuskaičiuotos nuo šioje sutartyje nurodytos kortelės arba palikto užstato.
13. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjctNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327-687/2015">3K-3-327-687/2015</a>).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjEtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-221-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-221-219/2015">3K-3-221-219/2015</a>). Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio.
15. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad atsakovas, būdamas atsakingas už automobilio saugumą sutarties vykdymo metu (sutarties 6.2 punktas), privalėjo ir turėjo įsitikinti transporto priemonės saugiu pristatymu (grąžinimu) automobilio savininkui (nuomotojui), ko atsakovas neįvykdė, kadangi automobilis buvo grąžintas apgadintas dėl pačio atsakovo kaltės.
16. Teismas pažymi, kad CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prisiimtos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Papildomai atsakovui, kaip vartotojui, suteikiama apsauga skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma vartotojo apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), todėl nereiškia, kad vartotojas gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti ar pakeisti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
17. Šių teismo motyvų kontekste taip pat reikšminga, kad atsakovas kvestionuoja netinkamą ieškovės veikimą (bendradarbiavimą), kadangi, jo teigimu, iš ieškovės pusės nebuvo tinkamai bendradarbiaujama ir neatskleista, jog tarp šalių nebuvo sudaryta KASKO draudimo sutartis. Tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino ir paaiškino reikšmingas aplinkybes, kad sudaromos su ieškove nuomos sutarties neskaitė, ją sudarinėjo skubėdamas išvažiuoti (sutarties sudarymas trūko apie 5 minutes), papildomų klausimų (pvz., susijusių su draudimu) bendrovės atstovui sudarant sutartį taip pat neuždavinėjo (ar tokių klausimų neatsimena), o dėl KASKO draudimo egzistavimo pagrinde galvojo iš savo patirties ir pasitikėjimo, nors pats patvirtino, kad tokio pobūdžio nuomos sutarčių anksčiau nesudarinėjo. Tarp šalių vyko įvairūs el. paštu susirašinėjimai (jau po įvykio), pateiktos šio susirašinėjimo kopijos teismui, tačiau atsakovas vietoje to, kad būtų perskaitęs detaliai visas sutarties sąlygas (arba jeigu jam jos vis dėlto neaiškios – iš karto kreiptųsi teisinės pagalbos į teisininkus), nesutiko atlyginti nuostolių, tęsė teisminį ginčą, nesutiko nei su teismo įsakymu (teikdamas prieštaravimus), nei su ieškiniu, nors kartu pažymėjo el. laiške (rašytame 2021 m. gruodžio 3 d.), kad su teismo įrodinėjimo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose teismuose susipažino (taigi faktiškai atsakovas jau domėjosi tokio pobūdžio teisminiais ginčais), tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės atstovai tiesiogiai (susirašinėjant el. paštu) dar iki teismo aiškiai neatsakė (sprendžiant pagal pateiktą šalių el. susirašinėjimo turinį) atsakovui, kad šiuo atveju nėra KASKO draudimo, nors šis ne viename laiške būtent tai akcentavo. Ieškovės darbuotojas, el. paštu atsakydamas į atsakovo klausimus, dėl pačių sutarties sąlygų, buvo nurodęs atsakovui, kad visos su automobiliu draudimu bei nuomininko atsakomybe susijusios sąlygos pateiktos automobilio nuomos sutartyje, kurios kopijas gavo atsakovas tiek išsinuomojęs automobilį, tiek el. paštu. Teismui susidarė vidinis įsitikinimas (vertinant pačio atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio), kad atsakovas tiesiog pats buvo įsitikinęs, jog ginčo sutarčiai turėjo galioti KASKO draudimas, jam buvo netikėtumas, kad iš jo buvo prašoma dėl šio įvykio žalos (kai, jo vertinimu, galiojo KASKO draudimas), tačiau faktiškai bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog pats atsakovas, sudarant nuomos sutartį, būtų ėmęsis konkrečių rūpestingų veiksmų, jog tokia sąlyga su KASKO draudimo būtų iš tiesų įtvirtinta šalių automobilio nuomos sutartyje, domėtųsi jos įtvirtinimu, nenustatyta, kad ir bendrovė būtų suklaidinusi (apgavusi) atsakovą, nenustatyta, kad bendrovė ir būtų suteikusi tokį lūkestį atsakovui dėl KASKO draudimo egzistavimo ginčo nuomos sutartyje. Įžvelgiamas paties atsakovo nepakankamas rūpestingumas (neskaitymas sutarties sąlygų, nesidomėjimas, ar tokia draudimo sąlyga įtvirtinta, klausimų sudarant sutartį neturėjo, skubėjo išvažiuoti su automobiliu), o faktiškai iškilo klausimas dėl KASKO draudimo egzistavimo tik jau atsitikus įvykiui ir kai iš atsakovo buvo reikalauta atlyginti žalą. Vien tai, kad tokias sutarties sąlygas verslo praktikoje galima įtvirtinti (ir atsakovas pateikė duomenų, kad tam tikros nuomos veiklą vykdančios bendrovės siūlo automobilių nuomą su KASKO draudimu), tačiau šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad būtų sudaryta nuomos sutartis su KASKO draudimu. Byloje taipogi nenustatyta, kad šiuo atveju nebūtų įgyvendintas reikalavimas informaciją vartotojui (kadangi nėra ginčo, jog šiuo atveju atsakovas buvo ir vartotojas) pateikti aiškiai ir suprantamai, kadangi faktiškai sutartyje išdėstyta visa esminė situacija dėl sutarties, atsakovas papildomai pasirašęs ir prie SUPER APSAUGOS atsisakymo, kurioje papildomai ir nurodyta, kad nuomotojas įsipareigoja padengti visas išlaidas nuomotojui, jei šios sutarties veikimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas (ši sąlyga įtvirtinta sutartyje gana aiškiai ir prie jos atsakovas pasirašė atskirai). Niekur nuomos sutartyje neminimas KASKO draudimas. Nepateikta duomenų (įrodymų) teismui, kad ir iki sutarties sudarymo stadijoje atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas tokiai nuomos kainai kartu įskaitant su KASKO draudimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą taip pat nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu vartotojui suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, ir tokia informacija suteikta pakankamai aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto stiliaus, gerai struktūruota kalba. Teismas turi spręsti į šias aplinkybes, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir paties vartotojo pastabumo lygį, rūpestingumo lygį. Vidutinis vartotojas turi būti pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, sprendžia, kad iš esmės pateiktos informacijos gana pakako, jog vidutinis vartotojas galėtų įvertinti kokias nuomos paslaugas užsakinėja, nurodyta sutartyje gana aiškiai, struktūruota kalba, pačioje sutarties pradžioje, kad ir atsisakoma SUPER APSAUGOS, kuria, teismo vertinimu, vidutinis vartotojas galėtų prilyginti KASKO draudimui, ši sąlyga gana aiškiai įskaitoma ir prie jos atsakovas atskirai dar pasirašęs. Be to, kaip jau pažymėta, viena iš esminių aplinkybių, ką patvirtino ir pats atsakovas, jis visiškai neskaitė sutarties iki įvykio sutarties, nesidomėjo jos sąlygomis, neturėjo klausimų, skubėjo tiesiog išvažiuoti su automobiliu. Taigi faktiškai pagal susiklosčiusias aplinkybes, vertinama, kad vartotojui buvo pateikta informacija gana pakankamai aiškiai ir suprantamai, o taip pat nenustatyta, kad atsakovui (kaip vartotojui) buvo užkirstos galimybės gauti dar daugiau informacijos (atsakovas patvirtino teismo posėdžio, kad pats skubėjo išvažiuoti ir nebuvo laiko skaityti sutarties sąlygų).
18. Ginčo automobilio nuomos sutarties sąlygos taipogi nurodo, kad nuomininko atsakomybės dydis (kiekvieno įvykio metu) yra 600 Eur.
19. Sudaręs nuomos sutartį su nuomotoju, nuomininkas turi pagrindines pareigas: naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis); laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis); laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis); nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą arba sulygtos sutartyje būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
20. Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip nuomininkas, neįvykdė visų savo pagrindinių pareigų, negrąžino nuomotojui automobilio tokios būklės, kokios gavo, nesilaikė sutarties 6.2 punkto, žala iš esmės padaryta dėl atsakovo neveikimo, kai šis neužtikrino automobilio saugumo, jog automobilis būtų saugiai priparkuotas, neįsitikino, ar tinkamai veikia stovėjimo (rankinis) stabdys, dėl to automobilis nuriedėjo ir buvo apgadintas, atitinkamai dėl to automobiliui buvo padaryta žala. Kitų kaltininkų dėl įvykio nenustatyta ir neatskleista. Dėl įvykio buvo sugadintas ieškovės turtas, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovo atsakomybės taikymo. Atsakovui dar 2021 m. liepos 16 d. buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo (nurodant aplinkybes ir dėl 300 Eur sumokėto užstato įskaitymo), prašant atlyginti likusią 300 Eur žalą pagal sutartį (laikant, kad ribojamos atsakomybės dydis yra 600 Eur, 300 Eur sudaro užstatas, kuris įskaitomas) bei 60 Eur žalos administravimo mokestį pagal sutarties 2.7 punktą.
21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovui būtų perduotas netinkamas, apgadintas automobilis, priešingai automobilio apžiūros akte ir teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad išnuomojamo automobilio būklė buvo tinkama. Nuotraukose matomi pažeidimai iš esmės susiję su sąmatoje nurodytais atliktais darbais, pažeidimai matomi daugelyje vietų galinėje automobilio dalyje, pats atsakovas neteikė jokių kitų įrodymų šioje dalyje, o atsakovas ir pripažino, kad bent 600 Eur žala automobiliui buvo padaryta, kitų įrodymų dėl kitokio galimo žalos dydžio neteikė (CPK 178 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas byloje nekėlė klausimo ir nesinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytas realus žalos atsiradimo dydis bei ekspertų būtą konkrečiai atsakyta, ar pagal buvusius/atsiradusius transporto priemonės apgadinimus, transporto priemonės detales galimai buvo galima remontuoti ar jos turėjo ir privalėjo būti keičiamos ir pan., ar automobilį reikėjo remontuoti atitinkamą laikotarpį (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas klausė dėl to atsakovo (jo atstovo) ir atsakovo atstovas nurodė, kad šia procesine teise nesinaudos. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, t. y. kad automobilis buvo perduotas techniškai tvarkingas ir neapgadintas, o buvo apgadintas būnant atsakovo žinioje, konkrečiai dėl paties atsakovo kaltės, neveikimo, ieškovei buvo padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala, žala padaryta konkrečiai dėl atsakovo kaltės, nėra nustatyta kitų asmenų kaltės.
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3- 155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576/2013">3K-3-576/2013</a>; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404/2014">3K-3-404/2014</a>). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84/2013">3K-3-84/2013</a>).
23. Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, kaip automobilio nuomotoja, iš savo pusės tinkamai įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovas, kaip nuomininkas, neįvykdė vienos pagrindinių savo pareigos – grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės nuomos sutarčiai pasibaigus (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovas (nuomininkas) privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius (CK 6.500 straipsnis) (Panašaus pobūdžio praktikos (su tuo pačiu nuomotojo ginčais) laikosi apygardos teismai, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU1NS03OTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-555-794/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-555-794/2024">e2A-555-794/2024</a>). Byloje įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
24. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartyje įtvirtinta sąlyga, kurioje atsakovo atsakomybė automobilio sugadinimo atveju apribota 600 Eur suma, ieškovė įskaitė į nuostolių sumą 300 Eur atsakovo sumokėtą užstatą, taigi likusi neatlyginta nuostolių suma 300 Eur, taip pat sutartyje 2.7 punkte numatytas 60 Eur žalos administravimo mokestis. Šios likusios bendros 360 Eur sumos (300+60) atsakovas ieškovei nesumokėjo. Todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai, t. y. 360 Eur (300 Eur nuostolių ir 60 Eur sutartyje numatytos žalos administravimo sumos).
25. Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
26. Įvertinus ieškovo nurodytą palūkanų skaičiavimo terminą (nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2024 m. vasario 27 d. už 180 dienų, nuo 360 Eur sumos), į pateiktą ieškovo pretenziją, į atsakovo nepagrįstus atsisakymus sumokėti, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 8,88 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo, šiam neįvykdžius piniginės prievolės pretenzijoje nustatytu terminu, palūkanų už pavėluotą skolos apmokėjimą.
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a>; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (368,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
28. Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, kadangi ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro – 22 Eur žyminis mokestis; 54,50 Eur išlaidos, patirtos sumokėjus antstoliui vykdymo išlaidas už perduotą vykdyti įsiteisėjusį teismo įsakymą; 2 873,75 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (1) 2024 m. liepos 22 d. sąskaita 756,25 Eur sumai už pasirengimą ir atstovavimą posėdžiuose 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. liepos 24 d.; 2) 2024 m. vasario 26 d. sąskaita 484 Eur sumai už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą; 3) 2024 m. balandžio 20 d. sąskaita 1 089 Eur sumai už ieškinio parengimą po prieštaravimų; 4) 2024 m. birželio 11 d. sąskaita 544,50 Eur už rašytinius paaiškinimus pagal teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir pasirengimą atstovavimui 2024 m. birželio 12 d.
30. Teismas vertina, kad išlaidos už sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį ir 54,50 Eur išlaidos, patirtos sumokėjus antstoliui vykdymo išlaidas už perduotą vykdyti įsiteisėjusį teismo įsakymą, patenkinus ieškinį, laikytinos pagrįstomis. Pažymėtina, kad ieškovė pirmiausia kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Šis teismo įsakymas buvo įsiteisėjęs, tačiau atsakovo (skolininko) prašymu dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti, šis prašymas buvo patenkintas – terminas atnaujintas, įsiteisėjęs teismo įsakymas buvo panaikintas, priimti atsakovo prieštaravimai (atitinkamai dėl teismo įsakymo panaikinimo antstolis privalėjo nutraukti vykdymą, tačiau vykdymo išlaidos iš esmės jau buvo patirtos, ieškovė dėl šių aplinkybių turėjo jas padengti antstoliui), kurie teisminio nagrinėjimo metu (po ieškinio pateikimo) nustatyta, kad pateikti kaip nepagrįsti. Nagrinėjama byla susijusi su byla dėl teismo įsakymo, t. y. tęsiama po prieštaravimų pateikimo, panaikinus teismo įsakymą ir priėmus ieškinį, taigi šios išlaidos laikomos susijusios su nagrinėjama byla kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Taigi šios 76,50 Eur išlaidos laikytinos pagrįstomis.
31. Dėl 2 873,75 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647-248/2015">3K-3-647-248/2015</a>). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM2LTk0My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-236-943/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-236-943/2023">e3K-3-236-943/2023</a>). Taipogi CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
33. Iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad ieškovo atstovas teikė įvairias teisines paslaugas (nuo procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo teismo posėdžiuose). Faktiškai nurodyta galutinė susidariusi bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių rekomendacijų dydžio, bet kai kuriose dalyse paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos beveik prilygintos maksimaliems rekomenduojantiems dydžiams, taipogi dvejuose sąskaitose dubliuojasi suteiktos paslaugos (pvz., 2024 m. birželio 11 d. ir 2024 m. liepos 22 d. sąskaitose dubliuojasi išlaidos už pasiruošimą ir atstovavimą 2024 m. birželio 12 d. posėdžiui).
34. Teismas kartu pažymi, kad atsakovo parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, bet pabrėžtina, jog pati byla nepriskirtina prie sudėtingų teisine prasme. Faktiškai byloje atsakovo pagrindinis nesutikimas buvo susietas su aplinkybe dėl KASKO draudimo (ne)buvimu (kitų daugelio aplinkybių atsakovas neginčijo). Kartu pažymėtina, kad ieškovės atstovas, kuris teikė teisines paslaugas ieškovei šioje byloje, kaip matyti iš teismų sistemos LITEKO duomenų, jau daug metų atstovauja ieškovę teisminiuose ginčuose (CPK 179 straipsnio 3 dalis), praktika apygardos lygmeniu tokio pobūdžio bylose išplėtota ir gana aiški (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU1NS03OTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-555-794/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-555-794/2024">e2A-555-794/2024</a>; 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIwNzAtODU0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2070-854/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2070-854/2023">e2A-2070-854/2023</a>; 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEwNzUtODU1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1075-855/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1075-855/2023">e2A-1075-855/2023</a>; 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY1NS02NDMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-655-643/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-655-643/2022">e2A-655-643/2022</a> ir kt.). Taigi ieškovės atstovui pasirengimas ar ruošimas neapėmė itin didelių darbo sąnaudų. Taikant kriterijus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, reikia vadovautis kriterijų visuma. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o kaip byloje nustatyta, tarp šalių vyko įvairus el. paštu susirašinėjimas dar iki teismo dėl kilusio ginčo (nebuvo taip, jog atsakovas tiesiog nusišalino nuo mokėjimų, o teiravosi daug informacijos), nors sutiktina, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes pats atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, neskaitė tinkamai sutarties sąlygų (o jeigu vis dėlto jos neaiškios – iš karto kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus, nesutiko atlyginti nuostolių, tęsė teisminį ginčą, nesutiko nei su teismo įsakymu (teikdamas prieštaravimus), nei su ieškiniu, tačiau ir ieškovės atstovai tiesiogiai dar iki teismo neatsakė aiškiai (sprendžiant pagal pateiktą šalių el. susirašinėjimo turinį) atsakovui (kaip vidutiniam vartotojui), kad šiuo atveju nėra KASKO draudimo. Ieškovės darbuotojas, el. paštu atsakydamas į atsakovo klausimus, dėl pačių sutarties sąlygų, buvo nurodęs atsakovui, kad visos su automobiliu draudimu bei nuomininko atsakomybe susijusios sąlygos pateiktos automobilio nuomos sutartyje, kurios kopijas gavo atsakovas tiek išsinuomojęs automobilį, tiek el. paštu. Nors apie KASKO draudimą tuose sąlygose nebuvo nurodyta. Taigi ir tai būtų pagrindas mažinti šias gana ženklias bylinėjimosi išlaidas pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, tačiau bet kuriuo atveju neteisinamas ir paties gana nerūpestingas vartotojo elgesys. Todėl teismas, išanalizavęs šių patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, atsižvelgęs kartu į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, advokato darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, tam tikrą išlaidų dubliavimąsi sąskaitose ir kt. svarbias aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ir jų dydis yra pernelyg didelis (paskaičiuotas iš esmės beveik pagal maksimalius dydžius) ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų pagal konkretų bylos sudėtingumą, o taip pat atsižvelgiant ir į kitas bylos reikšmingas aplinkybes, o taip pat yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių dėl KASKO draudimo nebuvimo aiškaus neatskleidimo vartotojui kilus ginčui, dėl to teismas šį dydį mažina iki 2 000 Eur sumos, kuri, teismo vertinimu, šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas negali atleisti atsakovą nuo visų šių bylinėjimosi išlaidų, kadangi faktiškai ir paties atsakovo elgesys nebuvo pateisinamas rūpestingumo prasme.
35. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bendrai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 076,50 Eur išlaidų (22+54,50+2 000) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
36. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės UAB „Autobanga“ tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės UAB „Autobanga“ (j. a. k. 126230739) naudai iš atsakovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) nuostolių, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) sutartinio žalos administravimo mokesčio, 8,88 Eur (aštuonis eurus ir 88 ct) palūkanų už pavėluotą skolos apmokėjimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 368,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 076,50 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Malijauskas
