Civilinė byla Nr. 3K-3-369/2006
Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ji prašė teismo iškeldinti atsakovę su visa jai priklausančia manta iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų.
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2005 m. spalio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino: remdamasis CK 4.93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4.98 straipsniu, iškeldino atsakovę su visa jai priklausančia manta iš nurodyto gyvenamojo namo patalpų. Teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. per antstolį įteikė atsakovei teismo šaukimą, kurį ji priėmė, tačiau atsisakė pasirašyti apie tai, kad jį gavo. Atsakovės advokatei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pasirašytinai buvo pranešta 2005 m. rugsėjo 5 d. teismo pranešimu. Atsakovė ar jos atstovė nepateikė teismui prašymo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, ieškovės atstovė prašė priimti sprendimą už akių. Teismas, konstatavęs, kad į teismo posėdį neatvyko nei atsakovė, nei jos atstovė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, rėmėsi ieškovės pateikta medžiaga (Nekilnojamojo turto registro pažyma apie ieškovės ir atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. ir 2005 m. spalio 3 d. nutartimis, 2005 m. rugpjūčio 16 d. gyventojų registro pažyma) ir priėmė sprendimą už akių.
II. Atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Atsakovė 2005 m. spalio 24 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė šį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ji nurodė, kad neatvyko į teismo posėdį todėl, kad jos atstovė 2005 m. rugsėjo 29 d. nutraukė su atsakove atstovavimo sutartį, nes ši negalėjo sumokėti pinigų advokatei už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė dėl sveikatos būklės negalėjo informuoti teismo apie nutrauktą atstovavimo sutartį, taip pat negalėjo atvykti į teismo posėdį, nes atsakovei 2005 m. spalio 3 d. buvo pakilusi temperatūra iki 37,8° C, sutinęs žandas, todėl ji tą pačią dieną kreipėsi į odontologijos kliniką, kur jai buvo atliktos chirurginės procedūros. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovė pateikė gydytojo išduotą pažymą, įrašus atsakovės ligos istorijoje. Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytą pagrindą sprendimui už akių peržiūrėti nes šį sprendimą priėmęs teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas; pagal CK 28 skyriaus 1–3 skirsnio normas atsakovė apie būsimą iškeldinimą turėjo būti įspėta prieš tris mėnesius. Be to, teismas neturėjo remtis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes pagal CPK 635 straipsnio 3 dalį antstolis gali konstatuoti faktines aplinkybes tik pavedus teismui, o teismas tokio pavedimo antstoliui nedavė. Atsakovės teigimu, teismas, priimdamas sprendimas už akių, pažeidė jos teisę į teisinę pagalbą, nes ji per trumpą laiką negalėjo susirasti kito advokato.
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nurodė, kad atsakovė sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, vengė dalyvauti teismo posėdžiuose. Šią išvadą teismas padarė nustatęs, kad atsakovei ir jos atstovei buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką; atsakovė, neatvykusi į 2005 m. spalio 3 d. posėdį, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo teismo informuoti apie savo sveikatos būklę žodžiu ar raštu iki teismo posėdžio pradžios. Atsakovės atstovei nutraukus atstovavimo sutartį su atstovaujamąja, atsakovė teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kad susirastų atstovą. Teismas, vertindamas, ar atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė naujus įrodymus ar argumentus, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, konstatavo, kad atsakovė nepateikė naujų įrodymų, nenurodė argumentų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą, 2006 m. sausio 19 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nekliudė teismui priimti sprendimą už akių, nes atsakovo ar jo atstovo neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės ir panašiai paprastai nelaikomos svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės pateikta pažyma iš Odontologijos klinikos „Lordenta” nepatvirtino pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių; joje užfiksuota tik tai, kad atsakovei buvo skirti vaistai, ir neįrodė, kad dėl to atsakovė negalėjo tinkamai ginti savo teisių. Kolegija nurodė, kad atsakovė informaciją apie tai, kad advokatė su ja nutraukė sutartį, pranešė tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog ji į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui. Kolegija, vertindama atsakovės pateiktų argumentų ir įrodymų pagrįstumą, nurodė, kad ji nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Kolegija pažymėjo, kad sprendimą už akių priėmęs teismas teisingai aiškino ir taikė CK 4.93 ir 4.98 straipsnius, reglamentuojančius savininko teisių apsaugą ir gynimą, nepažeidė bendrųjų teisės principų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškovės, kuri yra teisėta pastatų valdytoja, teisių gynimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, neužtikrino atsakovei CPK 42 straipsnyje nustatytos teisės žodinio proceso metu dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus, turėti byloje atstovą. Atsakovė negalėjo įgyvendinti šių teisių dėl sunkios sveikatos būklės, tačiau pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėję teismai neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų apie tai, kad ji 2005 m. spalio 3 d. dėl blogos sveikatos būklės buvo nedarbinga, kad atsakovei chirurginė procedūra iš esmės buvo atlikta tuo pačiu laiku kaip ir teismo posėdis, todėl ji negalėjo informuoti teismo apie neatvykimą į teismo posėdį.
2. Sprendimą už akių priėmęs teismas turėjo formaliai įvertinti ne tik ieškovės pateiktus įrodymus, bet ir atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, reiškusi reikalavimą iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo patalpų, turėjo remtis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis (CK 4.93 straipsnio l, 2 dalys, 4.98 straipsnis), bet specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis, įtvirtintomis CK 28–32 skyriuose. Be to, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje (civilinė byla UAB „Lavisos agrogrupė” v. UAB „Vilbana”, Nr. 3K-3-167/2005, kategorija 116.5.2) išdėstytų išaiškinimų, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, turi bent formaliai įvertinti byloje esančius ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus įrodymus.
Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistas skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis. Ji nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, teisingai įvertino įrodymus ir nepripažino svarbiomis atsakovės nurodytas aplinkybes. Teismas, priėmęs sprendimą už akių, pagrįstai atliko tik formalų byloje pateiktų įrodymų įvertinimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovė prašė teismo iškeldinti atsakovę su visa jai priklausančia manta iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų. Kauno miesto apylinkės teismas informavo atsakovę ir jos atstovę apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau šioms neatvykus ir nepateikus prašymo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėję atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatė, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl sunkios sveikatos būklės, tačiau nepripažino šios aplinkybės svarbia ir konstatavo, kad ji sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, vengė dalyvauti teismo posėdžiuose; atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo atvykti į teismo posėdį ar informuoti teismo apie savo sveikatos būklę iki teismo posėdžio pradžios. Teismai nurodė, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė argumentų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl kasacinio skundo argumentų, kad sprendimą už akių priėmęs teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.93, 4.98 straipsnius, nes šiose teisės normose nenumatytas iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų
Sprendimą už akių priėmęs teismas nustatė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkė, o atsakovė, buvusi jos marti, naudojosi savininkės gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo, nes šalys nebuvo sudariusios jokių naudojimosi patalpomis sutarčių. Šiuo atveju ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakove, kuri naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovės teisė yra ginama Civiliniame kodekse nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovės iškeldindamas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Sprendimą už akių priėmęs teismas, tenkindamas ieškinį pagal byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė CK 4.93 ir 4.98 straipsnių nuostatas, jų nepažeidė ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., G. K., T. K., Nr. 3K-3-949/2001, bylos kategorijos: 25.8.2; 126; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. S., Nr. 3K-3-163/2005, bylos kategorijos: 29.4; 49). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl kasacinio skundo argumentų, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 285 straipsnį ir, priimdami sprendimą už akių, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, neužtikrino atsakovei galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas, t. y. CPK 285 straipsnis, galimybę priimti sprendimą už akių sieja su tam tikrų sąlygų viseto buvimu:
1) šalis turi neatvykti į teismo posėdį;
2) neatvykusiai šaliai turi būti tinkamai pranešta apie įvyksiantį teismo posėdį;
3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant;
4) atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.
Šalys gali vesti bylas pačios arba per atstovus (CPK 51 straipsnis). Jeigu šalis veda bylą per atstovą, o po to, kai teismas buvo informuotas apie atstovavimo sutarties sudarymą, šią sutartį nutraukia, pareiga apie atstovavimo sutarties nutraukimą tenka tiek atstovaujamajai šaliai, tiek atstovui, nepriklausomai nuo to, kad sutartis su juo nutraukta. Tuo atveju, kai šalis negali atvykti į teismo posėdį, ji turi informuoti apie tai teismą. Negalinti į teismo posėdį atvykti šalis taip pat turi teisę prašyti teismą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant arba, nurodydama neatvykimo priežastis, jeigu jos yra svarbios, prašyti teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Įstatymas nustato teismo teisę įvertinti neatvykimo priežasčių svarbą. Tuo atveju, jeigu asmuo savo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą grindžia priežastimis, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, įstatymas taip pat nustato galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad, jeigu šalis iš viso neinformuoja teismo apie neatvykimo priežastis, tai teismas neturi nei galimybės, nei įstatyminės pareigos svarstyti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Įstatymas netgi neatvykimą dėl ligos paprastai nepripažįsta svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, nors kiekvienu konkrečiu atveju vis tik tokio neatvykimo priežasčių svarbos įvertinimas paliktas teismui (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju pripažįstama, kad, šaliai neatvykus į teismo posėdį ir nepranešus apie tai teismui, esant visoms kitoms CPK 285 straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytoms sąlygoms, yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nei kasatorė, nei jos atstovė, su kuria buvo nutraukta atstovavimo sutartis, nepranešė bylą nagrinėjusiam teismui nei apie atstovavimo sutarties nutraukimą, nei apie pačios kasatorės neatvykimą ir nenurodė neatvykimo priežasčių. Visos kitos sąlygos priimti sprendimą už akių buvo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovė po teismo sprendimo už akių priėmimo informavo teismą apie neatvykimo priežastis ir net būtų galima svarstyti, ar jos laikytinos svarbiomis (atsakovei teismo posėdžio dieną buvo atliekamos chirurginės procedūros, jai buvo pakilusi temperatūra iki 37,80 C), vis tik tai nepaneigė atsakovės pareigos, esant šiuolaikinėms komunikacijos priemonėms, laiku ir tinkamai (pateikiant dokumentus, pateisinančius neatvykimą) informuoti teismą apie neatvykimą į teismo posėdį, kaip to reikalaujama įstatyme (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik neatvykimas dėl svarbių priežasčių nėra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; tam dar yra būtina, kad pareiškėjo nurodyti įrodymai galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje, kaip jau minėta šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, ieškovės ieškinys materialine teisine prasme buvo pagrįstas įstatymu, todėl nėra būtinų sąlygų naikinti teismo sprendimą už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nedaro įtakos skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių teisėtumui, todėl jie taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismų sprendimus kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Romualdas Čaika
Algimantas Spiečius
