Dėl statinio priėmimo naudoti aktų ir teisinės registracijos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-365/2006 Procesinio sprendimo kategorija

50.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Pagrata” ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretysis asmuo - Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovui UAB,,Pagrata”, atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centrui dėl statinio priėmimo naudoti aktų ir teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB,,Pagrata”, kreipdamasis į teismą, prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo atlikti 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 34 punkte numatytus jos kompetencijai priskirtus darbus: parengti prašomo išnuomoti žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos); pasiūlyti žemės nuomos terminą, atsižvelgiant į šiame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę; nurodyti prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą, taip pat pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą numatytus teritorijai, į kurią patenka išnuomojamas žemės sklypas, jeigu žemės sklype esančių statinių ar įrenginių tiesioginė paskirtis neatitinka bendrajame ar specialiajame plane numatytos paskirties, būdo ir (ar) pobūdžio; nurodyti prašomam išnuomoti žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; nustatyti kitus prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo apribojimus ir sąlygas; pateikti apskrities viršininkui pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.

Ieškovas nurodė, kad jis, laimėjęs konkursą, su Vilniaus miesto Justiniškių seniūnija 1995 m. birželio 7 d. sudarė Žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį Nr. K01/95-7239, kurios pagrindu 10 metų išsinuomojo 0,17 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje, Rygos g. 13A (sklypo kadastrinis Nr. l9:19). Šiame žemės sklype nuomininkui (Justiniškių seniūnijai) Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. potvarkiu buvo leista įrengti turgavietę 10 metų su teise pratęsti žemės nuomos sutartį, kol ši vieta nebus reikalinga miesto poreikiams. Žemės kadastro registre yra įregistruoti duomenys apie sklypo nuomininką, subnuomininką ir nuomos terminą. Ieškovui 1995 m. liepos 17 d. atsakovas suteikė leidimą statyti. Kadangi ieškovo pastatyti ir įregistruoti statiniai nėra laikini, tai jis turi teisę išsinuomoti ar nusipirkti naudojamą žemės sklypą Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 pagrindu. Atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimams ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo kuriuo prašė panaikinti VĮ Registrų centro atliktą 83,32 kv. m ploto pastato (prekybos paviljono) Vilniuje, Rygos g. 13a, žymimo raidėmis 3Elg, kurio unikalus Nr. 10/996-0255-00-1, teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre; panaikinti VĮ Registrų centro atliktą 93,79 kv. m ploto pastato (dengtas prekystalis) Vilniuje, Rygos g. 13a, žymimo raidėmis 1I1g, kurio unikalus Nr. 10/996-0255-03-4, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti VĮ Registrų centro atliktą 93,79 kv. m ploto pastato (dengtas prekystalis) Vilniuje, Rygos g. 13a, žymimo raidėmis 2Ilg, kurio unikalus Nr. 10/996-0255-02-3, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti VĮ Registrų centro atliktą kiemo aikštelės Vilniuje, Rygos g. 13a, kurios unikalus Nr. 10/996-0255-04-5, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. rugpjūčio 19 d. statinio priėmimo naudoti aktą Nr. 1417; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1999 m. gruodžio 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą Nr. 1078. Atsakovo teigimu, ginčijami statinio priėmimo naudoti aktai ir jų pagrindu atlikta teisinė registracija prieštarauja galiojusių valstybinės žemės suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo atlikti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 34 punkte numatytus jos kompetencijai priskirtus darbus: parengti ieškovo UAB „Pagrata” prašomo išnuomoti žemės sklypo, esančio Vilniuje, Rygos g. 13 A, planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos); pasiūlyti žemės nuomos terminą, atsižvelgiant į šiame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę; nurodyti prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą, taip pat pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą numatytus teritorijai, į kurią patenka išnuomojamas žemės sklypas, jeigu žemės sklype esančių statinių ar įrenginių tiesioginė paskirtis neatitinka bendrajame ar specialiajame plane numatytos paskirties, būdo ir (ar) pobūdžio; nurodyti prašomam išnuomoti žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; nustatyti kitus prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo apribojimus ir sąlygas; pateikti apskrities viršininkui pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; taip pat atlikti kitus, su nuomos sudarymu būtinus veiksmus.

Teismas nurodė, kad statiniai nėra laikini, nes neatitinka įstatyminio laikinųjų statinių apibrėžimo, be to, laikinieji statiniai negalėtų būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Pats atsakovas juos pripažino nekilnojamaisias objektais, nes iš ieškovo į Vilniaus miesto biudžetą buvo renkamas nekilnojamojo turto mokestis ir mokestis inžineriniams tinklams plėtoti už šiuos objektus. Ieškovas subnuomos sutarties pagrindu įgijo teises 10 metų nuomoti ginčo sklypą ir įrengė turgavietę pagal su žemės nuomotoju (atsakovu) suderintą projektą, todėl nėra jokių teisės aktų pažeidimų. Statiniai nėra laikini, o atsakovui nenuginčijus statinių registracijos teisėtumo, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie ieškovo statinius laikytini teisingi ir išsamūs. Justiniškių seniūnija, kaip nuomininkas, subnuomojo žemės sklypą subnuomininkui UAB,,Pagrata” turėdamas nuomotojo Vilniaus miesto savivaldybės sutikimą. Subnuomininkas neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo nuomininkas. Atsakovo išduotame 1995 m. liepos 17 d. leidime statybos darbams nėra numatytas laikinas statinių pobūdis. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad gyventojų poreikis turėti turgavietę išnyko, taip pat nenurodė, dėl kokių miesto poreikių su ieškovu negalėtų būti pratęsta nuomos sutartis. Ieškovas vykdė pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą taikyti senatį kai kuriems atsakovo priešieškinyje išdėstytiems reikalavimams, motyvuodamas tuo, kad ieškovui nepavyko įrodyti, kada tiksliai atsakovas sužinojo apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. rugpjūčio 19 d. statinio priėmimo naudoti aktą Nr.1417, kurio pagrindu statinių registracija buvo atlikta 1999 m. spalio 4 d. Tuo pagrindu teismas pripažino, kad ieškinio senaties termino atsakovas nepraleido.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 16 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo UAB,,Pagrata” apeliacinį skundą ir netenkino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo bei nutarė palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad subnuomininkui buvo leista nuomotis žemės sklypą 10 metų su teise pratęsti šį terminą, ieškovui buvo išduotas leidimas statyti statinius, nenurodant jų laikinumo, dėl to šiame sklype galėjo būti statomi nuolatiniai statiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas dėl statinio priėmimo naudoti akto Nr. 1417 panaikinimo turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. (nuo šio akto priėmimo momento). Toks termino eigos pradžios skaičiavimas grindžiamas tuo, kad dar iki akto, kuris yra ginčijamas, priėmimo atsakovas buvo supažindintas su planais išsinuomotame žemės sklype statyti statinius. Taigi 3 metų ieškinio senaties terminas priešieškiniui pareikšti yra praleistas. Ieškovui prašant taikyti senatį, yra pagrindas priešieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino subnuomos sutarties nuostatas dėl sąžiningo atlyginimo subnuomininkui, paėmus žemę visuomenės poreikiams arba nesant sutarties, tai rodo, kad šalys numatė ilgalaikio turto atsiradimo galimybę. Sutartyje nurodytas 10 metų terminas pasibaigė ir neturėtų būti pratęsiamas. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos redakcijos 30.3 punktą žemės sklypai, užstatyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotais kioskais, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonais, įvairios paskirties aikštelėmis su dirbtine danga, ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtais statiniais, išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam statinio naudojimo terminui. Taigi žemės sklypas ieškovui galėtų būti išnuomotas statinių eksploatavimo terminui, nustatant, kad pasibaigus nuomos terminui šie statiniai bus nukelti nuomininko lėšomis. Atsižvelgiant į subnuomos sutarties terminą, ieškovas turėjo teisę statyti tik laikinus statinius. Tuo tarpu kapitalinių statinių statyba užkirstų kelią ateityje naudotis sklypu miesto reikmėms.

2. Ieškovo pastatyti statiniai atitinka Statybos įstatyme esantį laikinojo statinio apibrėžimą, dėl to šie statiniai negalėjo būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Pagal Vilniaus miesto generalinį planą 1978 - 2000 m. UAB „Pagrata” subnuomojamas sklypas ir aplinkinė teritorija buvo nurodyta kaip bendramiestinis centras ir rezervas. Vadovaujantis VMDŽDT Vykdomojo komiteto 1978 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 355 „Dėl Justiniškių gyvenamojo rajono detaliojo išplanavimo projekto tvirtinimo” patvirtintais brėžiniais, minėtoje teritorijoje buvo numatyta daugiabučių gyvenamųjų namų, bei visuomeninių objektų – kino teatro ir poliklinikos - vaistinės statyba. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus UAB „Pagrata” subnuomotame sklype ir aplinkinėje teritorijoje buvo numatyta daugiabučių gyvenamųjų namų, bei visuomeninių objektų, t. y. kino teatro ir poliklinikos – vaistinės, statyba, stacionarių prekybos statinių statyba šioje teritorijoje prieštaravo Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintų Teritorijų planavimo laikinųjų nuostatų 24.1. punktui. Šioje teritorijoje galėjo būti statomi tik laikini prekybos statiniai, nekeičiantys žemės tvarkymo ir naudojimo režimo.

3. Dėl ieškinio senaties termino ir momento, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama šio termino pradžia, atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje duomenys apie UAB „Pagrata” įrengtų turgavietės statinių registravimą Nekilnojamojo turto registre buvo gauti kartu su UAB „Pagrata” 2000 m. rugpjūčio 23 d. prašymu nustatyti tiksliąsias sklypo ribas ir parengti sklypo ribų planą. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškinio senaties terminas byloje nebuvo praleistas.

Atsakovas UAB,,Pagrata” atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad subnuomojamas žemės sklypas turgavietei buvo suformuotas, išskirtas kaip savarankiškas objektas ir įregistruotas pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir kitus teisės aktus, apibrėžiančius Vilniaus miesto savivaldybės kompetenciją žemės sklypų skyrimo, jų planų rengimo ir sklypų registravimo procese. Be to, rengiant ir tvirtinant statinių ginčijamame žemės sklype projektus, išduodant statybos leidimus turėjo būti ir buvo tikrinamas statinių atitikimas žemės tvarkymo ir naudojimo režimui bei atliekami kiti Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijai priskiriami veiksmai - tokie veiksmai atlikti ir jokių UAB,,Pagrata” padarytų pažeidimų nebuvo nustatyta, visi reikiami dokumentai išduoti be kliūčių. Todėl kasatoriaus argumentai, kad esą ginčijamo subnuomoto sklypo naudojimo ir tvarkymo režimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra neteisingas. Ginčijamiems statiniams statyti buvo gautas statybos leidimas pagal Vyriausybės 1994 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 411,,Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo” nustatyta tvarka ne kaip laikinajam statiniui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto valdyba 1994 m. gruodžio 22 d. potvarkiu leido Justiniškių seniūnijai 0,17 ha žemės sklype Vilniuje, Rygos-Justiniškių g. kampe, įrengti turgavietę dešimčiai metų su teise pratęsti žemės nuomos sutartį, kol ši vieta nebus reikalinga miesto poreikiams (b. l. 32). 1995 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto Justiniškių seniūnija su UAB,,Pagrata“ sudarė žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį, pagal kurią nurodytą sklypą perdavė subnuomininkui UAB,,Pagrata“ naudotis iki 2004 m. gruodžio 22 d. (b. l. 35-38). Atsakovo išduotame 1995 m. liepos 17 d. leidime turgavietės statybos darbams nebuvo numatytas laikinas statinių pobūdis (b. l. 41). Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad gyventojų poreikis turėti turgavietę išnyko, taip pat nenurodė, dėl kokių miesto poreikių su ieškovu negalėtų būti pratęsta nuomos sutartis. Teismai sprendė, kad nėra priežasčių nepratęsti subnuomos sutarties termino.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje esant ginčui dėl žemės subnuomos sutarties pasibaigimo ir teisės subnuomininkui sudaryti naują šios žemės subnuomos sutartį naujam terminui, taikytinos teisės normos, reglamentuojančios žemės nuomos sutarties pasibaigimą, šios sutarties sudarymą iš naujo tarp tų pačių šalių.

2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos, nepaisant jų atsiradimo momento, toms prievolėms, kurios pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui. Galiojančio CK 6.124 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi suėjus prievolės pabaigos sąlygai – naikinamajam terminui. Suėjus šiam terminui, baigiasi terminuota prievolė, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.

Vilniaus miesto Justiniškių seniūnijos su UAB,,Pagrata“1995 m. birželio 7 d. sudarytos žemės sklypo subnuomos sutarties 2.1 punkte nurodytas subnuomos terminas pasibaigė 2004 m. gruodžio 22 d., šios sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pasibaigus žemės sklypo subnuomos terminui kartu su subnuomininku tokiomis pat sąlygomis pretenduos išsinuomoti žemę ir kiti asmenys, tai nuomininkas (Vilniaus miesto Justiniškių seniūnija) pirmumo teisę teiks subnuomininkui UAB,,Pagrata”, tvarkingai vykdžiusiam sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje teismai nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų sprendžiama, kad UAB,,Pagrata” neįvykdė ar ne visiškai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. CK 6.496 straipsnyje nustatyta, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą. CK 4.56² straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Taigi pasibaigus žemės sklypo subnuomos sutarties terminui, kuriam buvo subnuomojamas sklypas, pasibaigia ir sutarties galiojimas, t. y. pasibaigus subnuomos terminui sutartis netampa neterminuota, jeigu sutarties šalys nesusitaria kitaip.

Dėl to teismai, spręsdami ieškinio reikalavimo dėl žemės subnuomos termino atnaujinimo ir naujos žemės subnuomos sutarties sudarymo pagrįstumą, turėjo išaiškinti sutarties turinį, sudarant sutartį turėtus šalių ketinimus dėl sutarties termino bei šio termino pratęsimo, taip pat aplinkybes, iš kurių ieškovas galėtų tikėtis tolesnio subnuomos termino pratęsimo arba subnuomos sutarties sudarymo naujam terminui. Spręsdami dėl žemės subnuomos santykių atnaujinimo teismai šių aplinkybių neištyrė ir jų teisiškai neįvertino. Darydami išvadą, kad turėtų būti sudaroma subnuomos sutartis naujam terminui, teismai nenurodė pagrindo tokiai išvadai. Žemės nuomos (subnuomos) sutarties termino pasibaigimo pasekmės įtvirtintos CK 6.557 straipsnio 1 dalyje: pasibaigus žemės nuomos terminui už pastatytus pastatus, statinius, įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje.

Be to, sprendžiant šalių ginčą dėl žemės sklypo nuomos termino, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį. Jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik iki žemės sklypo paėmimo (CK 6.549 straipsnio 4 dalis). Pagal 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.12 punktą žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti nuomos terminą. Terminas gali būti pratęstas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nėra pasibaigęs šiame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminas ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Taigi dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą pasiūlyti naują žemės sklypo subnuomos terminą reikia įvertinti, ar subnuomos sutarties sudarymas naujam terminui ir žemės sklypo tolesnis naudojimas sutartyje numatytai paskirčiai neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.

Nurodytų byloje įrodinėtinų aplinkybių aiškinimasis susijęs su naujų įrodymų tyrimu, jų rinkimu, šie procesiniai veiksmai atliekami pirmosios instancijos teisme, dėl to, panaikinus byloje priimtus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis), byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Janina Januškienė

Juozas Šerkšnas