Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei vindikacijos ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 2-340-252-2013

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00358-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

69; 116.1; 116.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. balandžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,

sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams adv. Arvydui Aleknai, A. K.,

atsakovui K. P., atsakovų atstovui adv. Rolandui Vaitekūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ė.-M. P. ieškinį atsakovams K. P., O. P., tretiesiems asmenims I. B., L. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei vindikacijos ir restitucijos taikymo ir

n u s t a t ė:

ieškovės atstovas 2012-12-26 pareiškė patikslintą ieškinį teisme, kuris yra ištisinis vientisas procesinis dokumentas ir prašė:

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4885 ir taikyti restituciją;

pripažinti negaliojančią nuo sudarymo momento 2006-02-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 765 ir taikyti restituciją;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-11-08 žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutartį Nr. 6057 dalyje dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54,1700 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ir taikyti vindikaciją; įpareigoti atsakovą K. P. grąžinti ieškovei 54,17 ha ploto žemės sklypą ir 3 ha ploto žemės sklypą;

skirti ieškovei papildomą psichiatrinę ekspertizę, nustatyti ieškovės Ė.- M. P. psichikos būklę ir jos gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, sudarant ginčijamus sandorius 2004-12-14 ir 2006-02-09;

priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje atstovas nurodė, kad ieškovei 1996-12-06 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 22-6988 ir 2003-06-25 sprendimu Nr. 22-91058-17313 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 54,17 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Į abu žemės sklypus įregistruota ieškovės nuosavybė. Ieškovė nuo 1981 metų iki 2001 metų reguliariai kitų asmenų iniciatyva buvo vežama į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, kur buvo gydoma, todėl negalėjo tinkamai savimi rūpintis bei negalėjo tinkamai pasirūpinti savo turtinėmis teisėmis, todėl jos turtinius reikalus tvarkė kiti įgalioti asmenys. Ieškovė tik apie 2006-2007 metus sužinojo, kad jos žemės sklypai yra parduoti kitiems asmenims, tame tarpe ir šie du minimi žemės sklypai. Abu sklypus pagal įgaliojimą nupirko K. P. O. P. vardu. Vėliau abu sklypus ji padovanojo K. P.. Abu sklypai atsakovui K. P. buvo perleisti neatlygintinai, todėl šiuos sklypus galima išreikalauti iš K. P., nepriklausomai nuo to ar jis yra sąžiningas įgijėjas ar ne. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2002 iki 2006 metų ieškovė neteko ne tik šių dviejų žemės sklypų, bet ir kitų žemės sklypų, kuriuos, turėdama ieškovės įgaliojimą pardavė O. P., kuri yra artima abiejų atsakovų giminaitė. Ieškovė per keletą metų dėl ją prižiūrinčių asmenų apgaulingų veiksmų prarado beveik visą turtą. Mano, kad atsakovai, pasinaudodami apgaule, įgijo iš ieškovės šiuos žemės sklypus ir atsakovai už juos nėra sumokėję. Atstovas ieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovė be to, kad buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje, dar yra senyvo amžiaus moteris, todėl negalėjo savimi tinkamai pasirūpinti, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl ko buvo visiškai priklausoma nuo ja besirūpinančių asmenų. Būdama tokios būklės ieškovė jokiu būdu net negalėjo savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos disponuoti jos turimu turtu ir įgyvendinti turtines teises. Be to, ieškovei nebuvo būtina parduoti turtą, nes ji turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui. Todėl ieškovė ginčijamus sandorius sudarė ne laisva valia, o dėl ją supančių asmenų apgaulės, ekonominio spaudimo ir grasinančių veiksmų jos atžvilgiu.Be to, žemės sklypai buvo parduoti už labai mažą kainą, kai tuo tarpu tuo metu kiti žemės sklypai toje pačioje vietoje buvo gerokai brangesni.

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas A. K. paaiškino, kad ieškovę pažįsta apie 6 metus, susituokė 2008-09-25. Su ieškove susipažino bylos nagrinėjimo metu, kai buvo pakviestas liudytoju, ieškovei ginčijant dėl S. parduotos žemės. 2004-12-14 sudaryto žemės pirkimo sutarties aplinkybių nežino, nes tada ieškovės dar nepažinojo. Apie šį sandorį jis sužinojo iš teismų ir pati ieškovė jam pasakojo, nes tada ji atsiminė. Bylą skaitė pats, todėl ir nutarė kreiptis į teismą, nes žmona buvo apgauta. Apie ieškovės žemes pradėjo domėtis iki santuokos sudarymo. Tuos tris hektarus jis norėjo pirkti iš ieškovės, tačiau bevažiuojant iki sklypo sutiko atsakovą K. P., kuris ieškovę įsisodino į savo mašiną ir neleido apžiūrėti sklypo bei pats jį nupirko. Jis pradėjo viskam vadovauti, nes ieškovę apgavo, jis nori žmonos žemės, nes pats nori ūkininkauti. Šiuo metu žemę nuomoja iš G. Sutarties neturi, nes jam jos nereikia.

Apklausta teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovus abu pažįsta, su jais santykiai geri, kas siūlė parduoti žemę nebepamena, pas notarę važiavo pati ir ant pirkimo pardavimo sutarčių pasirašė ji. Dėl ko ginčija sutartis pasakyti negali, vyras sako, kad reikia atsiimti žemes. Kam jam reikia tų žemių nežino, vyras nesakė. Jai niekas negrasino, ar gavo pinigus nežino, matyt negavo. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji nieko neprisimena. Taip pat negali pasakyti kada susituokė su A. K., ar laisva valia. Seniau ji sirgdavo, skaudėdavo galvą, labai nemiegodavo, todėl buvo gydoma Rokiškyje. Kokius ir kiek pinigų išleido neprisimena, praeitame teismo posėdyje sakė tiesą. Vyras pas gydytojus neveža, ji geria vaistus, nes labai kankina nemiga. Turi baimės jausmą. Jokios psichiatrinės ekspertizės jai nereikia, ji jos nenori, kodėl ieškinyje advokatos to prašo nežino, jos neklausė.

Ieškovės atstovas Advokatas Alekna atsisakė nuo reikalavimo skirti ieškovei pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, ieškovei nepalaikant šio reikalavimo.

Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo vaikystės, ji kartu su jo mama dirbo valgykloje. Vėliau uždarius mokyklą ieškovė persikėlė gyventi į D. kaimą. Apie 2000 metus ieškovė pasiūlė jam pirkti žemę, tačiau jis tada nenorėjo pirkti žemės ir ieškovė pasakė, kad susitvarkė kompensaciją už žemę. Tada jis pasakė, kad pirktų iš jos išvadą ir sumokėjo avansą 30 000 litų. Bet kol susitvarkė dokumentus pasikeitė įstatymas ir išvadų pirkti nebebuvo galima, todėl jis padėjo ieškovei atstatyti žemę natūra į 54 ha ir juos nupirko. Pas notarę sumokėjo ieškovei sutartyje nurodytą sumą. Mokėjo tokią sumą todėl, kad prieš tai buvo sumokėjęs už išvadą 30 000 litų. Visus žemės atkūrimo dokumentus ieškovė susitvarkė pati. Tris hektarus žemės nupirko taip, kaip pasakojo K. Jis pasiūlė daugiau mokėti už hektarą nei K., todėl jam ir pardavė. Tada ji persėdo į jo mašiną ir nuvyko pas notarą, kur sudarė sutartį. Pinigus taip pat sumokėjo. Sandoris sudarytas žiemą. Žemę pirko mamos vardu, nes ji tada ūkininkavo, jis pats pradėjo ūkininkauti nuo 2007 metų, todėl ir sudaryta dovanojimo sutartis, tiek dėl visų žemių, kurias turėjo mama, tiek dėl pastatų. Santykiai su ieškove nutrūko tada, kai K. ją išvežė į Biržus. Jis ją užrakindavo ir neleisdavo bendrauti.

Atsakovė O. P. teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdį jai tinkamai pranešta. Atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad už 54 ha žemės sklypą mokėjo sudarant sutartį tik 27 000 Lt. todėl, kad prieš kelis metus sūnus buvo sumokėjęs ieškovei 30 000 Lt. Nurodė, kad sandoriai sudaryti sutarus su ieškove dėl konkrečios žemės pardavimo, jos kainos ir atsiskaitymo tvarkos. Mano, kad ieškinyje nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kurie niekuo nepagrįsti. Todėl prašo ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo I. B. paaiškino, kad ji patvirtino abu ginčijamus sandorius. Ieškovę pažinojo dar nuo nuosavybės tvarkymo dokumentų, nes yra tvirtinusi jos parašų tikrumą, taip pat tvirtino įgaliojimą O. P.. Iš O. P. pasakojimo žino, kad ieškovei būdavo kartais nemiga, o taip pat ir nevalgydavo, todėl ji būdavo gydoma. Matė kaip pinigai buvo mokami sudarant 2004 metų sandorį. 2000 m ieškovė buvo atvažiavusi su atsakovu dėl išvados pirkimo, tačiau jau nebebuvo galima jos pirkti, tada matė, kaip laukiamajame atsakovas davė ieškovei pinigus. Kodėl sudarant pagrindinį sandorį įrašė mažesnę sumą nežino, nes tvirtina tik šalių valią. Sudarant sandorius ieškovė normaliai atsakinėjo, buvo gerokai stambesnė nei dabar, jokio įtarimo dėl psichikos sutrikimo nesimatė. Jokio įtarimo dėl žemės kainos nekilo, nes tuo metu buvo pardavinėjama žemė ir už mažesnę kainą.

Tretysis asmuo L. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jai tinkamai pranešta, pareiškimu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas(CK 1.63 str.). Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė O. P., veikdama per savo sūnų atsakovą K. P. 2004 m. gruodžio 14 d. sudarė 54,1700 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypo pardavimo kaina 27 085 Lt. (t.1, b.l. 84-85), 2006 m. vasario 9 d. sudaryta 3 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypo pardavimo kaina 6 000 Lt.(t.1,b.l.82-83). Abiejuose sutartyse nurodyta, kad pirkėja (ieškovė) pinigus gavo prieš pasirašant sutartis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovai O. P. ir K. P. 2007 m. lapkričio 8 d. sudarė žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutartį, pagal kurią O. P. padovanojo sūnui K. P. žemės sklypus ir pastatus. Ta pačia sutartimi padovanoti O. P. nupirkti iš ieškovės du žemės sklypai pagal 2004 ir 2006 metų sutartis.(t.1,b.l.143-151).

Ieškovei nepalaikant reikalavimo dėl psichiatrinės ekspertizės jai skyrimo, teismas konstatuoja, kad ieškovės atstovai viršijo jiems suteiktus įgalinimus, todėl toje dalyje byla nutrauktina, ieškovei nepalaikant šio reikalavimo.

Ieškovės atstovai pirkimo pardavimo sandorių negaliojimą grindžia tuo, kad ieškovė ne laisva valia juos sudarė, o grasinimų ir prievartos būdu, apgaulės bei ekonominio nepagrįstumo pagrindu. Sandorių negaliojimo pagrindu nurodė ir tai, kad ieškovė negavo pinigų už parduotus žemės sklypus. Šiuo teiginius įrodinėjo liudytojų pagalba bei pateiktu žemės sklypų vertinimu.

Ieškovės atstovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovė buvo nenuovoki ir negalėjo pati atlikti jokių veiksmų, o tuo labiau tvarkyti savo turtinius reikalus, byloje paneigia apklausti liudytojai M., kurie parodė, kad jie žemė iš ieškovės pirko 2004 metais, dokumentus tvarkė pati ieškovė, ji bendravo laisvai, pasakojo apie savo gyvenimą, turėjo gerą atmintį, atsiskaitė už pirktą žemę dalį grynais, o kitus pervedė į Kredito unijos sąskaitą ją atidarę jos vardu, nes ji sąskaitos neturėjo. Tuo metu mokėjo po 500 Lt už ha, nes tokia kaina tuo metu buvo. Liudytojas L. T. parodė, kad jis dirbo Krinčino agrarinės reformos tarnyboje, vėliau Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriuje, jam teko bendrauti su ieškove, kuri tvarkėsi nuosavybės atkūrimo dokumentus. Tai buvo apie 1994-1995 metus, jokių požymių, kad ieškovė nesuprastų savo veiksmų nesimatė ir ji pati viską susitvarkė. Liudytojas K. J. parodė, kad dirbo žemėtvarkininku Vaškuose nuo 1996 metų. P. pirmą kartą atvykus į tarnybą ir viršininkui G. J. pasakius, kad ji turtinga, ji sakė, kad jai nieko nereikia, tik 3 ha žemės (duomenys neskelbtini). Kitą kartą bendravo su ja, tada kalbėjo ne tik apie žemės reikalus, bet ir apie gyvenimą, rado bendrų pažįstamų, ji pasakojo prisiminimus kaip su tėvu Minske buvo pabėgę nuo trėmimo, tai yra šviesaus proto žmogus. Į kabinetą ieškovė ateidavo visą laiką viena, o kas ją atveždavo nematė. Liudytoja J. T. taip pat parodė, kad ieškovę pažįsta nuo 1984 metų, kai ji dar su tėvu gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė gyvena pas G., pas ją apsigyveno prieš 7-8 metus. Nurodė, kad ieškovė yra rami, gero charakterio, viską atsimena. Atkreiptinas dėmesys, kad Liudytoja J. T. apklausta ieškovės atstovų prašymu. Liudytoja J. R. parodė, kad pažįsta abi šalis, nes dirba Valstybės žemės fonde Panevėžio filiale. Susipažino apie 2006 metus, kai atliko 54 ha sklypo matavimą. Prie matavimo dalyvavo pati ieškovė, pasirašė dokumentus, abejonių dėl jos suvokimo nebuvo, nes ji bendravo normaliai. Liudytojai V. M. ir N. L. taip pat patvirtino, kad ieškovė sveika ir neserga, turi gerą atmintį.(Liudytojai taip pat kviesti ieškovės atstovų prašymu) Be to, byloje esančia pažyma apie ieškovės gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje paneigiamas ieškovės atstovų teiginys, kad ji serga ir yra nenuovoki, nes nuo 2001 metų ieškovė nei kartą nėra gydyta kokioje nors ligoninėje apskritai. Tai, kad ieškovė turi miego sutrikimus ir baimės jausmą patvirtino pati ieškovė, tačiau tai netrukdo jai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

Nepasitvirtino byloje ieškovės atstovų nurodyta aplinkybė, kad sandoriai buvo sudaryti apgaulės ar grasinimų įtakoje. Pati ieškovė nurodė, kad jai niekas negrasino, kad santykiai su atsakovais yra geri, ji juos seniai pažįsta. Tai, kad šiai dienai ieškovė neprisimena sandorių sudarymo aplinkybių ar nenori jų prisiminti, nėra ir negali būti pagrindu naikinti sandorius kaip sudarytus apgaulės ar grasinimų būdu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu, jos atstovas vyras A. K. ieškovę visą laiką tildė, nors pastaroji teismo posėdžio metu elgėsi tinkamai, nekėlė jokių trukdžių teismo posėdžio vedimui, ko negalima pasakyti apie patį K. Teismas kritiškai vertina liudytojos J. T. parodymus toje dalyje, kur ji nurodo ieškovės sandorių sudarymo aplinkybes, jos apsigyvenimą pas jos draugę G. Iš liudytojos parodymų darytina išvada, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, nes yra labai gera draugė G. ir K. ir jos parodymai remiasi tik girdėtomis kalbomis iš kitų asmenų ar bendru pasakymu, kad kalba žmonės. Teigdama, kad ji yra gera ieškovės pažįstama ir viską žinanti apie ieškovę, liudytoja negalėjo pasakyti kokius gimines turi ieškovė, kas pirko jai butą, kieno vardu, tačiau liudytoja akcentavo vienintelį dalyką, kad ieškovė visą laiką buvo sveika ir jos vežti gydyti į Rokiškį nereikėjo, kad asmenys, kurie ją vežė piktnaudžiavo ieškovės pasitikėjimu, žlugdė ją. Liudytoja tik patvirtino ta aplinkybę, kad visus reikalus tvarko ieškovės vyras K., kad ieškovė labai bijo.

Kitų įrodymų, kuo pasireiškė grasinimai ir apgaulė, kurie turėjo įtakos ieškovės valiai sudaryti sandorius, ieškovės atstovai nepateikė.

Teismas nesivadovauja liudytojų N. N. ir N. M. parodymais, nes iš liudytojų parodymų darytina išvada, kad abi liudytojos kalba priešingai viena kitos atžvilgiu, abi yra suinteresuotos bylos baigtimi, viena atsakovų pusėje, kita ieškovės atstovų pusėje. Be to, liudytojų parodymai atskleidžia tik asmenines K., G., P. gyvenimo aplinkybes, kurios esmės bylai neturi.

Kitas sandorių negaliojimo pagrindas nurodytas - per maža sandorių kaina, t.y. ekonominis pobūdis. Byloje yra pateikta V. J. vertinimo ataskaita (t. 2,b.l. 27-46), kurią užsakė atsakovas K. P., ieškovės užsakyta UAB „Verslavita“ atlikta vertinimo ataskaita (t. 2,b.l. 51-106).V. J. ataskaitoje žemės sklypo, kurio plotas 54,17 ha vertė nurodyta 81 600 Lt. Apklaustas byloje liudytoju V. J. paaiškino, kad jis atliko žemės sklypo vertinimą vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir metodikomis, vertino lyginamuoju būdu pagal toje pačioje vietovėje atliktus kitus sandorius, naudojant VĮ Registro centro duomenis. Nurodė, kad 2004 metais toje vietovėje žemės kaina svyravo nuo 500 iki 2000 litų už hektarą. Todėl atliekant vertinimą buvo imamas kainų vidurkis. Vertinant buvo atsižvelgta į žemės naudojimo apribojimus, derlingumo balą, našumą.

UAB „Verslavita“ atlikusi 54,17 ha žemės sklypo vertinimą, jo vertę nurodė 176 000 litų. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad vertinimas taip pat buvo atliktas lyginamuoju metodu, tačiau atskaitoje vertintojas lygino žemės sklypų kainas ne su toje vietovėje vyravusia žemės sklypų pardavimo kaina, o su Panevėžio, Biržų rajone vyravusia esančių žemės sklypų kainomis.

Teismas vertindamas pateiktas vertinimo ataskaitas už pagrindą laiko atliktą V. J. vertinimą. Šią nuostatą teismas grindžia tuo, kad V. J. atlikdamas vertinimą vadovavosi žemės sklypų kainomis, kurios vyravo arčiausiai vertinamo žemės sklypo, tuo tarpu UAB „Verslavita“ žemės sklypo kainą nustatė vadovaudamasis kitų rajonų žemės sklypų vyravusiomis kainomis, kurios ženklai užaukštino vertinamo žemės sklypo kainą. Tai akivaizdžiai parodo byloje esantys duomenys pirkimo pardavimo sutartyje dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pagal VĮ registro centro duomenis 81 905 Lt., o indeksuota jos vertė 175 968 Lt.(t.1,b.l.84). Taigi akivaizdu, kad bendrovės vertintojas žemės vertę nustatė indeksuota verte, kuri yra ženkliai didesnė už vidutinę rinkos kainą, pagal kurią galima spręsti apie tikrąją žemės vertę. Be to, liudytojai M. parodė, kad jie 2004 metais žemė iš ieškovės tame pačiame rajone pirko mokėdami po 1500 Lt už hektarą. Tai yra ta kaina, kurią vertindamas žemės sklypą nurodė vertintojas V. J., atlikęs lyginamąjį metodą su toje vietovėje buvusiomis kainomis.

Dėl 3 ha žemės sklypo vertės, teismas taip pat atmeta ieškovės pateikto vertintojo UAB „Verslavita“ ataskaitą, kurioje sklypo vertė nurodyta 11 000 Lt. Teismas vadovaujasi V. J. pateikta vertinimo ataskaita dėl sklypo vertės(t.3, b.l.3) nes ji realiausiai atitinka sklypo rinkos vertę pardavimo metu. Be to, iš pirkimo pardavimo sutarties duomenų matyti, kad nurodyti duomenys iš VĮ Registų centro duomenų bazės apie sklypo vertę, yra atitinkantys tikrovę. Sklypo rinkos vertė nurodyta 5 100 Lt., indeksuota vertė 9 331 Lt., sandoris sudarytas už 6000 Lt. Teismas mano, kad ieškovės vertintojas jos atstovų prašymu žemės sklypus vertino kiek įmanoma aukštesnėmis kainomis. Teismas sutinka, kad tarp vertintojų gali skirtis žemės vertės, tačiau jos negali taip ženkliai skirtis ir būti labai nutolusios nuo VĮ Registrų centro atliekamų masinių vertinimų, kurie taip pat yra pagrįsti tomis pačiomis vertinimo metodikomis, bei atsižvelgiant į žemės našumą, derlingumą bei apribojimus.

Bylos duomenimis nėra paneigtas atsakovo K. P. ir atsakovės O. P. aiškinimas, kad už 54,17 ha žemės sklypą apmokėta buvo per du kartus, t.y. pirmą kartą 30 000 litų, kai buvo norima pirkti išvadą ir antrą kartą jau sudarant sandorį. Tokiu būdu, susumavus abi sumas, žemės sklypo pardavimo kaina nėra ženkliai mažesnė už tuo metu buvusią vidutinę rinkos vertę. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė su atsakovais buvo pažįstama nuo seno, jų santykiai visą laiką buvo geri ir artimi, ieškovė pati patvirtino, kad jai abu atsakovai buvo geri ir jai niekada negrasino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės atstovas, reikšdamas ieškinį, sandorių kainas nurodė ne pagal paties pateiktas vertinimo ataskaitas, o nurodė sumą, kuri neatitiko nei jų ataskaitoje nurodytų verčių, nei sandoriuose nurodytų verčių, ieškinio kaina nurodyta neaišku kokias žemės sklypų vertes sudedant, nors teismas ir buvo įpareigojęs ieškovę pagrįsti ieškinio kainą. CK 6.313 str. nuostatos teigia, kad parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šalių susitarimu. Byloje nėra paneigtas atsakovų teiginys, kad sandoriai sudaryti susitarus su ieškove dėl tokios kainos. Minimo straipsnio 2 d. numato, kad tuo atveju, kai kaina nėra nurodyta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus. Ginčijamų sutarčių kainos yra nurodytos sutartyse šalių susitarimu, todėl taikyti CK 6.313 str. 2 d. nuostatų nereikia. Be to, 3 ha žemės sklypas parduotas už kainą, kuri viršija vidutinę rinkos kainą ir kuri atitinka tuo metu vyravusioms kainoms.

Ieškovės atstovų argumentas, kad pinigai pagal sutartis nebuvo sumokėti, nepagrįsti jokiais tiesioginiais byloje įrodymais. Kaip buvo sudarytos abi sutartys ieškovės vyras K. negalėjo pasakyti, nes 2004 metais ieškovės dar nepažinojo, o dėl 2006 metų sutarties aplinkybės, kurias nurodė A. K. ir atsakovas K. P. sutampa, kaina yra daug didesnė, nei siūlėsi nupirkti 3 ha žemės sklypą tuo metu dar nebūdamas ieškovės vyru K. Nei vienas iš ieškovės atstovų sandorių sudarymo metu nedalyvavo ir negali nurodyti aplinkybių. Pati ieškovė teigia, kad ji nepamena ar jai buvo sumokėti pinigai. Ieškovės atstovų pakviesti liudytojai taip pat negali pasakyti ar pinigai buvo sumokėti, apie jų nesumokėjimą aiškina tik iš nuogirdų, kitų kalbų. Pripažinti sandorį negaliojančiu dėl to, jog nebuvo sumokėti pinigai, įstatymas nenumato. CK 6.314 str. nuostatos reglamentuoja, kad jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Sutartyse yra nurodyta, kad pinigai sumokėti prieš pasirašant sutartis. Netikėti padarytais įrašais sutartyse, kai notaras tvirtino šalių susitarimą, nėra pagrindo.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nepasitvirtino nei vienas pagrindas, kuriuo buvo ginčijami sudaryti du žemės sklypų pirkimo pardavimo sandoriai.

Reikalavimas pripažinti 2007-11-08 dovanojimo sutarties dalį negaliojančia yra išvestinis reikalavimas iš pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako, nes nepanaikinus pirkimo-pradavimo sutarčių, naikinti vėlesnę abiejų sklypų dovanojimo sutartį nėra teisinio pagrindo.

Ieškovės atstovo tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl to, kad yra teismo sprendimų, kuriais dalis ieškovės atstovės sudarytų sandorių pripažinti negaliojančiais, neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant sandorių negaliojimą, kuriuos sudarė pati ieškovė, neatstovaujama kito asmens, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

Turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis. Atmetus ieškovės reikalavimus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovai O. P. ir K. P. pateikė pinigų priėmimo kvitus (t.1, b.l.80-81), iš kurių matyti, kad jie už atstovavimą ir dokumentų surašymą yra sumokėję advokatui 3000 litų. Advokato 2012-02-22 pateiktas prašymas(t.3,b.l.30) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumoje 3000 Lt nurodant, kad sumą sudaro susipažinimas su ieškiniu ir jo analizė, atsiliepimo surašymas, bylos medžiagos analizė, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir teismo praktikos analizė. Pateikta išlaidų suvestinė atitinka LR Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų nustatytus dydžius, be to, advokatas taip pat ruošė atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl prašomos priteisti išlaidos nėra užaukštintos ir priteistinos pilnba apimtimi.

Iš ieškovės taip pat priteistinos išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 92 str.) sumoje 57 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.

Bylą dalyje dėl papildomos psichiatrinės ekspertizės skyrimo ieškovei nutraukti.

Priteisti iš Ė. M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) O. P. 1500 Lt(vieną tūkstantį penkis šimus litų) ir K. P. 1500 Lt.(vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Ė. M. P. 57 Lt (penkiasdešimt septynis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo K. P. a.k. (duomenys neskelbtini) turtui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė