Teisėja Laima Dumskienė Baudž. bylos Nr. 1A-239-719/2013
Teisminio proceso Nr.1-89-1-01041-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant: prokurorei Irenai Pocienei,
nuteistajam T. K.,
gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2d., pagal BK 180 str. 1 d., pagal BK 178 str. 1 d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams. Į bausmės laiką T. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2011 m. gruodžio mėn. 8 d. iki 9 d. (viena diena) ir nuo 2012 m. liepos mėn. 11 d. iki 12 d. (viena diena). Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. P. pagal BK 178 str. 2d. ir paskiriant jam laisvės atėmimą vieneriems metams, kuris vadovaujantis BK 92 str. atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis; 2) 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, kuriuos jis privalo atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo nuosprendžiu taip pat D. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams, tačiau A. P. ir D. D. apeliacinių skundų nepateikė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
T. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 8 d., apie 19.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami kartus su A. P. ir D. D., A. P. raktu prasukus automobilio bagažinės spynelę, žirklėmis sulaužius užvedimo spynelę, sujungus maitinimo laidus ir užvedus variklį, pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. R. priklausantį 1800 Lt vertės automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo G. R. padarydami 1800 Lt turtinę žalą.
Taip pat T. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 8 d., apie 18.20 val., autobusų stotyje, esančioje A. B. g. 7, Utenos m., veikdamas bendrai su D. D., D. D. pareikalavus, kad Ž. Ž. atiduotų cigarečių pakelį, T. K. sudavus Ž. Ž. ne mažiau, kaip du smūgius kumščiais į galvą ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės akies vokų ir kairio skruosto vidurinės dalies kraujosruvos, pagrobė 7 Lt vertės pakelį „LM“ cigarečių, padarydami nukentėjusiajam Ž. Ž. 7 Lt turtinę žalą.
Be to, T. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 26 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) pagrobė S. V. priklausantį 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Vodafone 845“ su jame buvusiomis 80 Lt vertės „(duomenys neskelbtini)“ SIM ir 25 Lt vertės atminties kortelėmis, tuo nukentėjusiajam S. V. padarydamas 585 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu T. K. iš esmės prašo atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymų vertinimą bei skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, jog nukentėjusysis Ž. Ž. nebuvo nė karto apklaustas teisiamojo posėdžio metu, o jo duoti parodymai skiriasi nuo liudytojų parodymų. Taip pat apeliantas teigia, jog jis vienintelis siekė atlyginti Ž. Ž. padarytą žalą, tačiau to negalėjo padaryti dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesuteiktos prašomos informacijos, pats vienas savanoriškai atlygino nukentėjusiajam G. R. nusikalstama veika padarytą žalą bei niekieno neverčiamas taip pat atlygino S. V. padarytą žalą. Pabrėžiama ir tai, jog šiuo metu yra susituokęs, turi mažametį sūnų, yra vienintelis šeimos maitintojas, o be to su šeima turi gyvenamąją vietą, mokosi gimnazijos 9 klasėje, niekada nebuvo nuteistas lygtinai bei niekuomet nebuvo suteikta galimybė įrodyti namų arešto sąlygų laikymąsi. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog jis nėra įrašytas į priklausomybių ar psichiatrines įskaitas, charakterizuojamas teigiamai ir labai nori kuo greičiau sugrįžti į šeimą.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis bei jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, T. K. kelia klausimą dėl nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymų patikimumo, kadangi šis asmuo nebuvo apklaustas teisiamojoje posėdžio metu, bei prašo atsižvelgiant į jo aktyvius veiksmus siekiant atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant apelianto T. K. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nors ir teisingai T. K. pažymi apeliaciniame skunde, jog priimant skundžiamą nuosprendį buvo teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, tačiau negalima daryti tokios išvados, jog teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą neturi galimybės atsižvelgti į tokią informaciją. Šiuo atveju pagarsinti teisiamajame posėdyje nedalyvavusio nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymai gali turėti reikšmės vertinant kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, tarp jų ir paties apelianto teisme duotus parodymus. Jei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikšmės teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir teisiamojo posėdžio protokolo, nors nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymai, kurie iš dalies prieštarauja nuteistųjų T. K. ir D. D. parodymams, ir buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. K. ir D. D. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d, iš jiems pareikšto kaltinimo pašalino jų ginčijamas ir jokiais kitais įrodymais, išskyrus pagarsintus nukentėjusiojo parodymus, nepatvirtintas aplinkybes (D. D. reikalavimą, jog T. K. suduotų nukentėjusiajam Ž. Ž. smūgius į galvą bei pasikėsinimą pavogti laikrodį), dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo remtasi teisiamojo posėdžio metu pagarsintais nukentėjusiojo Ž. Ž. parodymais, kurie yra nepatvirtinti kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, atmetami, kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šioje baudžiamojoje byloje, Utenos rajono apylinkės teismas, skirdamas apeliantui T. K. bausmę, atsižvelgė ne tik į tai, jog jis yra recidyvistas, padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus nuosavybei turėdamas neišnykusį teistumą bei būdamas neseniai paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos, baustas administracine tvarka (1 t., 170-178 b.l.), tačiau ir į tai, jog T. K. į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas (1 t., 179 b.l.), dirba (2 t., 159-160 b.l.), vedęs (2 t., 133 b.l.), turi mažametį vaiką (2 t., 130 b.l.), mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, o pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (1 t., 180 b.l.). Taip pat skiriat bausmę buvo atsižvelgta ir į tai, jog yra dvi T. K. atsakomybę sunkinančios ir dvi lengvinančios aplinkybės, tame tarpe ir tai, jog jis savo noru atlygino G. R. ir S. V. padarytą turtinę žalą. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, nepažeidė būtinų bausmės skyrimo reikalavimų, atsižvelgė bei įvertino visas tinkamam bausmės individualizavimui reikšmingas bei apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybės, dėl ko T. K. paskirta dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta, proporcinga bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo T. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio yra nepagrįsti, kas rodo, kad naikinti ar keisti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Artūras Ridikas
Teisėjai Algirdas Gaputis
Ričardas Gilys
