V. G. pagal BK 140 str., 146 str.

Teisėja Zita Gavėnienė Baudžiamoji byla 1A – 238 – 350 / 2013

Proceso Nr. 1-53-1-00026-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2; 1.2.6.1; 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,

gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas :

- pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Paskirtos bausmės BK 63 str. 1 ir 5 d. tvarka subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. tvarka subendrinta su 2012-07-09 teismo nutartimi paskirta ir neatlikta bausme ir V. G. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,

NUSTATĖ:

V. G. nuteistas už tai, kad jis 2013m. sausio 21d. apie 15 val., P. F. namuose, esančiuose Anykščių r., S sen., B k., artimoje aplinkoje, panaudodamas smurtą-metaline grandine kelis kartus smogęs per sėdmenis savo sugyventinei P. F., prirakino grandine ją prie krosnies ir šiais savo veiksmais neteisėtai atėmė P. F. laisvę, po to prožektoriumi bei kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus smogė jai į galvą, sėdmenis ir padarė jai odos nubrozdinimus kairiame momenyje, viršugalvyje, ir kairiame sėdmenyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios P. F. sveikatą.

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d nuosprendį pakeisti, skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti, bei pašalinti iš kaltinimo jam inkriminuotą aplinkybę, kad nukentėjusiajai „prožektoriumi bei kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus smogė į galvą ir sėdmenis“.

Nurodo, kad savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Nusikaltimus padarė dėl netinkamo ir provokuojančio nukentėjusios elgesio, nes P. F. kelias dienas negrįžo į namus, jam vienam buvo sunku prižiūrėti namus ir ūkį, todėl jis buvo supykęs. Jei nukentėjusioji butų jo neišprovokavusi, jis nebūtų nusikaltęs. Prašo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad jis nukentėjusiajai prožektoriumi sudavė per galvą 5 smūgius, nes prožektoriumi sudavė vieną smūgį, kumščiai nemušė.

Nurodo, kad savo veiksmais padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, tais pačiais veiksmais, todėl mano, kad jam kaip ir už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas galėjo būti skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, arba savo trukme švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymą prašo atidėti taikant BK 75 str. nuostatas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde neneigia vartojęs smurtą nukentėjusios atžvilgiu, bei atėmęs jai laisvę, tačiau nurodo, kad prožektoriumi sudavė ne 5 smūgius, o vieną, todėl prašo tikslinti kaltinimą.

Šie jo argumentai nepagrįsti. Nukentėjusioji P. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu apeliantas jai kelis kartus smogė grandine per sėdmenis, po to prirakino grandine už kojos prie krosnies, bei sudavė prožektoriumi į galvą, buvo suduotas ne vienas smūgis. Šiuos jos parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje P. F. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame momenyje, viršugalvyje, kairiajame ir dešiniajame sėdmenyse, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, sužalojimai padaryti ne mažiau penkių smūgių pasekoje (b.l. 14). Šie duomenys patvirtina nukentėjusios parodymus, bei paneigia apelianto skundo teiginius, dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajai skaičiaus.

Apeliantas teigia, kad nusikaltimus padarė dėl netinkamo ir provokuojančio nukentėjusios elgesio, prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šie jo argumentai nepagrįsti. Jo skunde nurodomos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti, kad jo padarytas nusikalstamas veikas išprovokavo nukentėjusioji. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai. Priešingai, ji kelias dienas bijojo grįžti į namus, žinodama, kad V. G. girtauja ir būdamas girtas elgiasi agresyviai (ką patvirtina jo ankstesni teistumai už analogiškas veikas). Apeliantas jai skambino, prašė grįžti, sakė, kad grįžus laukia siurprizas, tačiau nukentėjusiai parėjus į namus, ji be jokios dingsties buvo surakinta grandine ir sumušta. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus nėra jokio pagrindo laikyti, kad apelianto nusikalstamiems veiksmams turėjo įtakos netinkamas nukentėjusios elgesys, todėl nuteistojo skundo argumentas, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad nusikaltimus padarė dėl netinkamo ir provokuojančio nukentėjusios elgesio, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to V. G. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu bei skyrė tinkamą bausmę.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 146 str. 1 d. numatytą veiką, gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas V. G. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų veikų pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. V. G. skundžiamas nuosprendis yra trečias, visais ankstesniais nuosprendžiais jis buvo nuteistas už analogiškas BK 140 str. 1 d. numatytas veikas – smurtą prieš savo sugyventinę. Ankstesnės bausmės – laisvės apribojimas nepadėjo apelianto atžvilgiu pasiekti BK 41 str.4 p numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad veikas, už kurias apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bausmės atlikimo metu, jis, kaip asmuo, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, BK 27 str. 1 d. prasme laikomas recidyvistu, o įstatymas (BK 56 str. 1 d.) numato, kad recidyvistams už naujų tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu V. G. paskirtoji bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo taikyti ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

Be to, apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme mažesnės už sankcijoje numatytus šios bausmės vidurkius, subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes apėmimo būdu, švelnesnę bausmę apimant griežtesne bausme, apeliantui paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į neigiamą apelianto asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei į tai, kad apeliantas ne pirmą kartą smurtauja nukentėjusios atžvilgiu, paskirtos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, jog V. G. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės 2012-07-09 teismo nutartimi buvo subendrintos ir paskirta subendrinta vienerių metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri, sutinkamai su BK 65 str. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis atitinka 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį – du mėnesius 2012-07-09 nutartimi paskirtos subendrintos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N u t a r ė :

Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Algirdas Gaputis

Ričardas Gilys

Artūras Ridikas