Administracinė byla Nr. eI3-1258-631/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03583-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija: 12.12; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. K. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), kuriuo atmestas pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymas (toliau – ir Prašymas) ir prašo įpareigoti atsakovę išnagrinėti Prašymą iš naujo.
Nurodo, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą Mokesčių inspekcijai, prašydamas peržiūrėti ir panaikinti dėl senaties priskaičiuotos žalos valstybės biudžetui likusią neišskaitytą sumą.
Teigia, jog atsakovė šį pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo formaliai, nepatikrino, ar nėra įstatyminių pagrindų atleisti pareiškėją nuo likusios sumos išieškojimo. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą, t. y. nenurodė administracinio sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės vertinimu, jog neišieškota suma nėra mokestinė nepriemoka. Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atkreipia dėmesį, jog faktas, kad priteista suma neišieškoma daugiau nei penkiolika metų galėtų sudaryti pagrindą tikėtis, kad ji dar gali būti išieškota tik esant konkrečių ir svarių motyvų. Tačiau pareiškėjo pajamų šaltinis yra senatvės pensija, taip pat jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, todėl, pasak pareiškėjo, nepriemokos išieškojimas netikslingas ir socialiniu požiūriu. Pažymi, jog žala valstybės biudžetui atsirado dėl nesumokėtų mokesčių, todėl laikytina esanti mokestine nepriemoka, nepaisant to, kad nesumokėjimo faktas ir buvo konstatuotas baudžiamojo proceso tvarka.
Nurodo, jog net ir nepripažinus, kad mokestinė nepriemoka yra beviltiška, būtų pagrindas svarstyti dėl priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo. Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi laiko, jog išieškojimo terminas baigėsi dar 201l m. kovo 10 d.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Nurodo, jog pareiškėjo nurodomas MAĮ 113 straipsnio nuostatos taikomos tik mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinį nusižengimą pripažinimui beviltiškomis ir negali būti taikomas baudžiamojo proceso tvarka priteistoms sumoms. Teigia, jog mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška nesudaro pagrindo nutraukti jau pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus, taigi net pripažinus mokestinę nepriemoką beviltiška, antstolio vykdomas išieškojimas nėra nutraukiamas.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas Prašyme prašė panaikinti likusią neišieškotą sumą dėl senaties, tačiau neprašė pripažinti priteistos sumos beviltiška MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, taip pat nebuvo nurodęs, kad jam yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, todėl skunde pateikiami argumentai dėl išieškomos sumos pripažinimo beviltiška negali turėti įtakos vertinant ar egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą raštą.
Teigia, jog teismo baudžiamojo proceso tvarka priteista suma nėra laikoma mokestine nepriemoka, todėl jai negali būti taikomas MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Taigi net jei išieškoma suma būtų laikoma mokestine nepriemoka, pradėtas priverstinis išieškojimas būtų baigiamas.
Paaiškina, jog išieškojimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas. CPK nenumato senaties termino skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas raštas nėra tinkamai motyvuotas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 5 ir 6 punktai.
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl Mokesčių inspekcijos 2021 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 31 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš pareiškėjo turi būti išieškota 32 441,91 Eur žala į Valstybės biudžetą. Vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui S. R.
Pareiškėjas Mokesčių inspekcijai 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė peržiūrėti ir panaikinti priskaičiuotos žalos valstybės biudžetui likusią neišskaitytą sumą dėl senaties.
Mokesčių inspekcija 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė į pareiškėjo prašymą. Nurodė, jog vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo termino, priteista suma nėra sumokėta ar išieškota, todėl nutraukti išieškojimo vykdymo nėra pagrindo
Remiantis antstolio S. R. 2021 m. spalio 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kaip matyti, likusi neišieškota suma sudaro 27 153,23 Eur.
MAĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad mokesčio nepriemoka, tai mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma.
MAĮ 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad mokestinė nepriemoka, tai mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos.
MAĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad su mokesčiu susijusiomis sumomis laikomi MAĮ nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, įskaitant palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai.
Nusikalstama veika padaryta žala, kuri yra priteista teismo ir išieškoma pagal vykdomąjį dokumentą iš pareiškėjo, neatitinka MAĮ 2 straipsnio 19 dalyje pateiktos mokestinės nepriemokos sąvokos.
Pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Pareiškėjo nurodomas MAĮ 113 straipsnio nuostatos taikomos tik mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinį nusižengimą pripažinimui beviltiškomis ir negali būti taikomas baudžiamojo proceso tvarka priteistoms sumoms.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog taikant MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.), o ne vien tik asmens priskyrimą tam tikrai socialinei grupei, t. y. kad asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, gauna socialinę pašalpą ir pan. (žr. LVAT 2021-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03NjItNTU2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-762-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-762-556/2021">A-762-556/2021</a> ir kt.)
Pažymėtina, jog skolos pagal vykdomuosius dokumentus nėra mokestinė nepriemoka, todėl netaikomos nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punkto (mokestinės prievolės pasibaigimas, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui), nei 68 straipsnio (mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis) nuostatos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 638 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.
CPK nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, nėra numatyta skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato įstatyminio pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, o CPK 607 straipsnis numato tik senaties termino nutraukimą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliams, t. y. vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti antstoliui, senaties termino skaičiavimas nutraukiamas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Mokesčių inspekcija, nesilaikė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų t. y. nenurodė administracinio sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.
Nesutiktina su tokiu pareiškėjo vertinimu, Mokesčių inspekcija skundžiamame Rašte aiškiai išdėstė jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nesilaikė minėto teisės akto reikalavimų.
Teismas, įvertinęs visus įrodymus byloje, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad Mokesčių inspekcija pagrįstai pareiškėjui atsakė, jog nutraukti išieškojimo vykdymą nėra pagrindo.
Naikinti atsakovės Rašto pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais ar argumentais nėra teisinio pagrindo. Atmetus skundą dalyje dėl sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė
