Baudžiamoji byla Nr. 2K-205-628/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10218-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
nuteistajam V. M.,
nuteistojo gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,
vertėjai Joanai Rudzianec,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu V. M. (V. M.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ji sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilio „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). priklausančio sutuoktinei T. M., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis, panaikinant jo dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilio „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). konfiskavimas.
Panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. M. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2017 m. kovo 2 d. apie 14.26 val. Vilniuje, Vaduvos–Titnago gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės etilo alkoholio).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių esmė
2. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas BK 72 straipsnio nuostatas V. M., nuosprendyje nurodė, kad nustatyta, jog automobilis „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. M. padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo V. M. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas BK 72 straipsnio taikymą V. M., nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šiuo atveju 1506,40 Eur bauda ir draudimas vairuoti transporto priemones dvejus metus ir taip sukelia didelius ir ilgalaikius netekimus nuteistajam. Be to, transporto priemonė „Toyota Prius“, su kuria V. M. padarė nusikaltimą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl jos konfiskavimo nukentės ir pajamų neteks nuteistojo sutuoktinė T. M., kuriai automobilis yra darbo priemonė. Tai vertintina kaip neužtikrinimas sąžiningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę, kaip vienos pagrindinių žmogaus teisių, ir viešojo intereso, perkeliant neproporcingą naštą ne tik nuteistajam, bet ir sutuoktinei kaip konfiskuoto turto bendraturtei, kas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga).
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras E. Motiejūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Nors Vilniaus apygardos teismas įvertino, kad V. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,67 promilės etilo alkoholio, ir minėtą transporto priemonę pripažino šios nusikalstamos veikos priemone, tačiau nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
3.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvas. Tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Automobilio „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7040 Eur, konfiskavimas negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai neproporcingas. Nesutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad transporto priemonė, su kuria V. M. padarė nusikaltimą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ją konfiskavus nukentės ir pajamų neteks sutuoktinė T. M., kuriai automobilis yra darbo priemonė.
3.3. Nepritartina apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad konfiskavus transporto priemonę tai nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties, o taptų iš esmės dar viena bauda. Šiuo atveju netaikant turto konfiskavimo būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas (iš asmenų, kuriems transporto priemonė priklauso nuosavybės teise, konfiskuojama, o iš asmenų, vairuojančių sutuoktiniui priklausančias transporto priemones, nekonfiskuojama). Tokia situacija ne tik sudarytų prielaidas asmens nebaudžiamumui bei formuotų nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro E. Motiejūno kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
6. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės teismų praktikoje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-463/2011, 2K-514/2007, 2K-339/2008).
7. V. M. nuteistas už tai, kad vairavo automobilį „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šis automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir, nenustačius aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė V. M. padarytam teisės pažeidimui, priimtas sprendimas jį konfiskuoti.
8. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad turto konfiskavimo skyrimas nuteistąjį V. M. varžytų labiau, negu reikia BK nustatytiems bausmės tikslams pasiekti, be to, atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl jo konfiskavimo nukentės ir pajamų neteks nuteistojo sutuoktinė T. M., kuriai automobilis yra darbo priemonė, o tai vertintina kaip neproporcingas naštos perkėlimas ne tik nuteistajam, bet ir jo sutuoktinei kaip konfiskuoto turto bendraturtei. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas panaikino apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria V. M. buvo paskirtas minėto automobilio konfiskavimas.
9. Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas netaikyti nuteistajam BK 72 straipsnio nuostatų yra nepagrįstas. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237/2011">2K-237/2011</a>, 2K-339/2008). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šeimoje yra du automobiliai, dėl to nuteistojo sutuoktinė, pritaikius turto konfiskavimą, nepraras būtinos darbo priemonės. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Vien automobilio vertė – 7040 Eur, kurią nurodo apeliacinės instancijos teismas, negali būti esminis kriterijus, sprendžiant turto konfiskavimo taikymo klausimą. Šioje byloje nėra pagrindo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Sigita Jokimaitė
