Civilinė byla Nr. e2YT-643-962/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00397-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. rugpjūčio 16 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,
sekretoriaujant Linai Kamandulienei, Gailinai Jankauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos L. M. M. atstovėms advokatei S. S., atstovei pagal įgaliojimą R. K.,
suinteresuotam asmeniui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims M. L., Ž. K., M. K., R. K., S. K., E. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja L. M. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, jog ji tuoj po sūnėno A. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir sūnėno G. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad A. K. ir G. K. yra jos sesers O. K. vaikai. A. K. ir G. K. motina O. K. mirė (duomenys neskelbtini). A. K. mirė (duomenys neskelbtini). G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po sūnėnų mirties liko nekilnojamas turtas – 98/390 dalys žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nors šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre iki šiol yra įregistruotas mirusios sesers O. K. vardu, tačiau, po mano sesers O. K. mirties palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – O. K. sūnūs – A. K. ir G. K.. Po A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Po G. K. mirties paveldėjimo byla taip pat nėra užvesta. Po A. K. ir G. K. mirčių turtą kaip penktos eiles įpėdinė ji priėmė per įstatymų numatytą terminą pradedama jį faktiškai valdyti. Juo rūpinasi iki šiol, pjauna žolę, dirba žemę. Po sūnėnų mirties, pradėjus rūpintis šiuo žemes sklypu kaip savo, nei vienas iš pirmesnes eiles įpėdinių pareiškėjai pretenzijų dėl to nereiškė, žemes sklypu nesidomėjo, jo neprižiūrėjo. Kadangi ir po A. K. ir po G. K. mirčių į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Prašo pareiškimą tenkinti.
Pareiškėja L. M. M. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos priedo lapas (toliau – b.l.) 105). Pareiškėja byloje atstovaujama dviejų atstovių advokatės S. S. (b.l. 33) ir atstovės pagal įgaliojimą, dukros R. K. (b.l. 41-43, 65). Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.
Pareiškėjos L. M. M. atstovė pagal įgaliojimą R. K. teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad pareiškėja yra jos mama. Jos mama turėjo dvi seseris ir brolį. 1994 metais jos mama L. M. M. kreipėsi dėl tėvų žemės nuosavybės dokumentų atkūrimo gavimo. (duomenys neskelbtini) mirė jos teta O. K., kurios palikimą pagal įstatymą priėmė sūnūs A. K. ir G. K.. (duomenys neskelbtini) mirė A. K.. 2000 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės į O. K. žemės dalį. Atkurta O. K. žemės dalimi rūpinosi jos mama L. M. M., kuri sudarė su netoliese gyvenusiais žmonėmis Dalia ir V. M. žemės panaudos sutartis ir taip rūpinosi, kad žemė būtų tvarkoma bei prižiūrima.
Pareiškėjos L. M. M. atstovė advokatė S. S. teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, jį pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti.
Suinteresuotas asmuo M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. A. K. buvo jo tėvas, su juo nebendravo, nes tėvai buvo išsiskyrę. Visi vaikai nebendraudavo su tėvu. Kai numirė močiutė O. K. liko butas, kurį A. K. pardavė ir su broliu G. K. pasidalino pinigus, daugiau jokio palikimo nebuvo. Po tėvo mirties nieko negalėjo likti, nes jis nieko neturėjo. Apie žemę jam nieko nėra žinoma. Kiti broliai į žemę nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo S. K. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 106), pateiktame atsiliepime (b.l. 111) nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Ž. K. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 109), pateiktame atsiliepime (b.l. 113) nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo M. L. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 107), pateiktame atsiliepime (b.l. 115) nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 104), atsiliepimo byloje nepateikė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotas asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo E. K. į teismo posėdį neatvyko jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 98-100), atsiliepimo byloje nepateikė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotas asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareikšimą (b.l. 86-88) nurodė, kad pareiškėjai L. M. M. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po O. K. mirties A. K. ir G. K. įstatymų nustatyta tvarka priėmė mirusiosios palikimą, o po A. K. ir G. K. mirties pareiškėja aktyviais veiksmais pradėjo valdyti 0,98 ha žemės dalį bendrame 3,90 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei teismui nustačius, kad pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė A. K. ir G. K. palikimo pradėdami jį faktiškai valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. K. (b.l. 24), kuri buvo pareiškėjos L. M. M. sesuo (b.l. 7-10). O. K. mirė našle (b.l. 66). (duomenys neskelbtini) mirė A. K. (b.l. 22). (duomenys neskelbtini) mirė G. K. (b.l. 23), kurie buvo O. K. sūnūs (b.l. 66, 71, 74-75). Po O. K. mirties jos palikimą priėmė pirmos eilės įpėdiniai, jos sūnūs G. K. ir A. K. (b.l. 6, 140, 142). A. K. turėjo tris vaikus – Ž. K., M. K. ir R. K., bei sutuoktinę S. K. (b.l. 67). G. K. turėjo vieną vaiką – E. K. ir mirė būdamas našliu (b.l. 68). Po A. K. ir G. K. mirties paveldėjimo bylos nėra užvestos, jie testamentų nepaliko (b.l. 28, 44-45, 64, 83). 1999-12-08 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,98 ha (98/390 dalis) žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-39).
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t.y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Dėl A. K. palikimo priėmimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jos atstovės teismo posėdžio metu paaiškino bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Z. P., D. M. ir V. M. patvirtino, kad po O. K. mirties (duomenys neskelbtini), O. K. 1999-12-09 atkūrus nuosavybės teises į 0,98 ha (98/390 dalis) žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), šiuo žemės sklypu rūpinosi pareiškėja, kuri nuo 1999-12-01 iki 2016-12-01 sudarinėjo žemės panaudos sutartis su D. M. ir V. M. (b.l. 12-21). Pareiškėja žeme rūpinasi iki šiol. O. K. sūnus A. K. nors ir priėmė motinos O. K. palikimą iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) neužregistravo minėto žemės sklypo savo vardu, todėl žemės sklypas vis dar yra registruotas O. K. vardu.
Byloje pateiktas pareiškimas, pareiškėjos atstovių paaiškinimai teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens M. K. bei liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje bei kita rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėja L. M. M. po sūnėno A. K. mirties (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi jo iš motinos O. K. paveldėta žemės sklypo dalimi, į kurią O. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Po A. K. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nei vienas įpėdinis nepareiškė teisių į A. K. palikimą.
A. K. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. M. M. iš karto po sūnėno A. K. mirties naudojosi jo iš motinos O. K. paveldėta žemės sklypo dalimi. Taigi, nors ji palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad L. M. M. per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė A. K. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, paveldėjimo tikslu, kad L. M. M., po savo sūnėno A. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Dėl G. K. palikimo priėmimo
Pareiškėja pareiškime nurodė, jos atstovės teismo posėdžio metu paaiškino bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Z. P., D. M. ir V. M. patvirtino, kad po O. K. mirties (duomenys neskelbtini), O. K. 1999-12-09 atkūrus nuosavybės teises į 0,98 ha (98/390 dalis) žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) šiuo žemės sklypu rūpinosi pareiškėja, kuri nuo 1999-12-01 iki 2016-12-01 sudarinėjo žemės panaudos sutartis su D. M. ir V. M. (b.l. 12-21). Pareiškėja žeme rūpinasi iki šiol. O. K. sūnus G. K. nors ir priėmė motinos O. K. palikimą iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) neužregistravo minėto žemės sklypo savo vardu, todėl žemės sklypas vis dar yra registruotas O. K. vardu.
Byloje pateiktas pareiškimas, pareiškėjos atstovių paaiškinimai teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens M. K. bei liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje bei kita rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėja L. M. M. po sūnėno G. K. mirties (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi jo iš motinos O. K. paveldėta žemės sklypo dalimi, į kurią O. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Po A. K. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nei vienas įpėdinis nepareiškė teisių į A. K. palikimą.
A. K. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. M. M. iš karto po sūnėno G. K. mirties naudojosi jo iš motinos O. K. paveldėta žemės sklypo dalimi. Taigi, nors ji palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad L. M. M. per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė G. K. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, paveldėjimo tikslu, kad L. M. M., po savo sūnėno G. K. mirties 2014-07-31, priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 442, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sūnėno A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sūnėno G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Indrė Petrokienė
