Dėl termino priimti palikimą pagal įstatymą pratęsimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Civilinė byla Nr. 2YT-1154-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00859-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20

(S)

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. R., jos atstovui advokatui V. M.,

suinteresuotam asmeniui T. L., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl termino priimti palikimą pagal įstatymą pratęsimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. R. pareiškimu (b.l. 1-2) prašo atnaujinti jai įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti nepilnamečio vaiko sūnaus T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) bei išduoti jai leidimą nepilnamečio vaiko sūnaus T. L. vardu priimti po jo tėvo V. L. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. L. – jos sūnaus T. L. tėvas. Po jo mirties atsirado palikimas, kurį turi priimti T. L. kaip pirmosios eilės paveldėtojas. T. L. yra nepilnametis, todėl jai, kaip vaiko atstovei pagal įstatymą, reikalingas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas T. L. gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad T. L. tėvai - V. L. ir D. R.. Prienų rajono notarė R. V. 2017-07-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad po V. L. mirties paveldėjimo byla nepradėta. VĮ Registrų centro duomenimis, V. L. vardu įregistruoti daiktai: 300/550 dalys 5,50 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis 0,6296 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 17202/131511 dalys 13,1511 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 daiktų: 91,61 kv. m. bendrojo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ji praleido įstatymo nustatytą 3-jų mėnesių terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi dėl teisinių žinių stokos manė, kad vaikas priims palikimą po tėvo mirties automatiškai, o jai niekur nereikia kreiptis. Dėl lėšų stokos ji pavėlavusi kreipėsi po V. L. mirties į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo. Tarnyba 2017 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą teikti jai teisinę pagalbą. Ji viena augina sūnų, viena juo rūpinasi, dėl to visiškai neturėjo laiko nuvažiuoti į Prienų rajono savivaldybę ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių gauti teisinę pagalbą. Be to, užtruko dokumentų, reikalingų pateikti Teismui, rengiant prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir palikimo priėmimo, gavimas. Mano, kad terminą nepilnamečio sūnaus vardu priimti jo mirusio tėvo palikimą ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintas.

Pareiškėja D. R. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog tik 2017 m. sausio mėnesį sužinojo, kad priimti palikimą yra numatyti trumpi terminai ir iš karto kreipėsi į notarę, kuri paaiškino, kokią teisinę procedūrą reiks taikyti praleidus palikimo priėmimo terminą. Žinojo, kad reikės susitvarkyti dokumentus priimti po V. L. mirties palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, tačiau kokia tvarka nežinojo.

Pareiškėjos atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą remiantis jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Suinteresuotas asmuo T. L. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog po jo tėčio V. L. mirties liko turto, kurį jis pagal įstatymą turi paveldėti.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 31) nurodė, kad pareiškėja D. R. augina nepilnametį vaiką T. L.. Skyriuje nėra duomenų apie pareiškėjos netinkamą rūpinimąsi nepilnamečiu vaiku, vaiko teisių pažeidimus. Šeima neįtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Skyrius neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu bei išduotas leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti jo mirusio tėvo V. L. palikimą.

Pareiškimas tenkinamas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnamečio vaiko T. L. vardu priimti jo tėvo V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą baigėsi 2017 m. vasario 7 d., t.y. praėjus trims mėnesiams po palikėjo V. L. mirties, ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali pratęsti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino bei kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėjos paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečio T. L. tėvas V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Po V. L. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs turtas (b.l. 9-15): 300/550 dalys 5,50 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis 0,6296 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 17202/131511 dalys 13,1511 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis daiktų: 91,61 kv. m. bendrojo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, kad V. L. mirė nevedęs, o T. L. yra vienintelis jo vaikas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja mirusiojo V. L. sesuo (2017-08 14 teismo posėdžio garso įrašas).

Nepilnametis T. L. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą paveldint mirusio tėvo V. L. palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimo atsiradimo bei termino priimti mirusio tėvo V. L. palikimą metu T. L. buvo nepilnametis ir, neturėdamas visiško civilinio veiksnumo, negalėjo pats priimti savo tėvo V. L. palikimą. (duomenys neskelbtini) mirusio V. L. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 16). Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja D. R. kaip įstatyminė savo nepilnamečio vaiko atstovė dėl jo tėvo V. L. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą.

Pareiškėja D. R. nurodo terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal įstatymą praleidusi ir anksčiau nepradėjusi paveldėjimo bylos dėl to, kad dėl teisinių žinių neturėjimo manė, kad vaikas priims palikimą po tėvo mirties automatiškai, o jai niekur nereikia kreiptis. Taip pat ir dėl lėšų stokos ji pavėlavusi kreipėsi po V. L. mirties į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo. Apie tai, kad nustatyti terminai, per kuriuos reikia priimti palikimą sužinojo tik 2017 m. sausio mėn., o į notarę kreipėsi 2017 m. vasario mėn., kuri suteikė konsultaciją dėl palikimo priėmimo tvarkos praleidus terminą. Dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tik 2017 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą teikti jai teisinę pagalbą. Ji viena augina sūnų, viena juo rūpinasi, dėl to visiškai neturėjo laiko nuvažiuoti į Prienų rajono savivaldybę ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių gauti teisinę pagalbą. Be to, užtruko dokumentų, reikalingų pateikti teismui, rengiant prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir palikimo priėmimo, gavimas. Minėtas pareiškėjos nurodytas priežastis teismas pripažįsta svarbiomis, nes dėl jų pareiškėja objektyviai negalėjo įgyvendinti palikimo priėmimo teisių. Konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės egzistavo visą palikėjo V. L. palikimo paveldint pirmos eilės įpėdiniui priėmimo terminą, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. vasario 7 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo pačios aplaidumo ir nerūpestingumo. Pažymėtina, kad pareiškėja, sužinojusi apie atsiradusį palikimą, per protingą laiką, t.y. 2017 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, paveldėjimo bylas dėl po V. L. mirties atsiradusio palikimo nepradėta, suinteresuotas asmuo dėl termino atnaujinimo prieštaravimų nepateikė. Konstatuotina, kad termino priimti palikimą atnaujinimas niekieno teisių nepažeis, priešingai, juo bus apgintos pareiškėjos nepilnamečio vaiko kaip įpėdinio teisės priimti palikimą. Tai, kad nepilnamečio T. L. atstovė pagal įstatymą motina D. R. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiui vaikui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus priežastis, dėl kurių praleistas nustatytas terminas priimti palikimą bei kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas pratęsti terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. L. mirties (duomenys neskelbtini), tai atitinka protingumo, socialinio teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 577 straipsnis).

Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje yra vaiko interesų viršenybės principas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis).

Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali būti turto savininkas. Nuosavybės teisę į tam tikrą turtą nepilnametis gali įgyti įvairiais būdais: gauti kaip dovaną, darbo užmokestį, stipendiją, išlaikymą, laimėti loterijoje ir kt. Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis).

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vertina išimtinai vaiko interesus, nepilnamečio vaiko turtinių teisių apsaugą, atsižvelgia į tai, kad tik dalis įpareigojimų išviešinama, todėl egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis atsakys kreditoriams visu savo turtu.

Byloje nėra duomenų, jog vaiko motina, priimdama nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal apyrašą, pažeistų jo teisėtus interesus. CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas įvertino pareiškėjos nurodytas su palikėjo finansiniais įsipareigojimais susijusias aplinkybes ir nustatė, kad informacinių sistemų ir registrų duomenimis palikėjas neturėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, jo atžvilgiu nėra priimtų teismo sprendimų dėl turtinių reikalavimų patenkinimo. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu pagal įstatymą pažeis jo teises ir teisėtus interesus, bei atsižvelgiant į tai, kad tik dalis įpareigojimų išviešinama, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo V. L. mirties pagal apyrašą (CK 3.272 straipsnio 1 dalis).

Apyrašo sudarymo tvarka nustatyta CK 5.53 straipsnyje. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, kuris turto apyrašą sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį (CK 5.53 straipsnio 4 dalis). Per dvi savaites antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja. Įpėdinis antstoliui privalo pateikti visus apyrašui sudaryti būtinus duomenis (CK 5.53 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjai išaiškinama, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą nepilnamečio vaiko T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal apyrašą.

Pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą, kita nutarties dalis neskundžiama.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė