Administracinė byla Nr. eI3-1048-561/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00076-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovei Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuri vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S-(7.4) „Dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą nustatyti planavimo sąlygas rengiamam S. T. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 7,0010 ha) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (paslaugos Nr. KPZP-127930), kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2024 m. vasario 24 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI3-1048-561/2025 buvo sujungta su administracine byla Nr. eI3-8762-1064/2025, kurioje pareiškėjas teismo prašo panaikinti atsakovės Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos 2025 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-43 „Dėl planavimo sąlygų nustatymo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“ (toliau – ir Sprendimas 1) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 17 d. prašymą.
Pareiškėjas pirminiame patikslintame skunde nurodo, kad atsakovė Sprendimą priėmė vykdydama Regionų administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a>, tačiau priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta ne tik į paminėtą teismo sprendimą, tačiau ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTU3LTUwMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-557-502/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-557-502/2022">eA-557-502/2022</a> 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nesprendė klausimo, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-623 „Dėl pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ 26.3.1 p. yra nurodytas savarankiškas pagrindas, kuriuo remiantis vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu.
Pareiškėjas paaiškina, kad tiek Sprendime, tiek atsiliepime į pareiškėjo pirminį skundą atsakovė nurodo, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 838 patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą pareiškėjo žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, patenka į Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinį, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano (toliau – ir Tvarkymo planas) sprendinius žemės sklypas yra išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (ŽEk). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (2019 m. birželio 6 d Nr. XIII-2166) 84 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatomis statinių statybos draustiniuose galimos tik jei jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-333, ir Tvarkymo plano sprendinius pareiškėjo žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statinių statybos galimybė nenumatyta.
Pažymi, kad Regionų administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a> buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad kituose šalia pareiškėjo esančiuose sklypuose daryti pakeitimai, t. y. 2022 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus įsakymas Nr. 12KP5-50-(14.12.125 E.) su pridedamais dokumentais ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo dokumentai; 2023 m. vasario 6 d. NŽT 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 12SK-613-(14.12.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Pabrėžia, kad 2020 m. spalio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-2262 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo“ planuojama teritorija – žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); planuojamas plotas – 4,2908 ha; planavimo uždaviniai – koreguojami 2006 m. spalio 7 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-528 (reg. Nr. 003553000939) patvirtinto detaliojo plano sprendiniai; planavimo tikslai – padalinamas žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), į tris sklypus, pakeičiamas dviejų sklypų naudojimo būdas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, nustatomi teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas žemės sklypas, registro Nr. 44/2746785, adreso (duomenys neskelbtini), tai pat (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas žemės sklypas registro Nr. 44/2746784, adreso (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 20 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus įsakymu Nr. 12KP5-50-(14.12.125 E.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskr., kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų planuojama teritorija – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo plotas 2.5877 ha; planavimo tikslai – parenkama ūkininko ūkio sodybos vieta; planavimo uždaviniai – suplanuojama žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritorija, nustatanti ūkininko sodybos statinių statybos zoną; nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis sklypas yra analogiškoje išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (ŽEk) kaip ir pareiškėjo žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie paminėti priimti institucijų sprendimai parodo, kad sklypuose (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su S. T. sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), gali būti įteisinamos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tai pat analogiškoje išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (ŽEk) gali būti planuojamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritorijos, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną. Ir tai neprieštarauja Tvarkymo plano sprendiniams.
Nurodo, kad Tvarkymo plano 26 punktas, numatantis naujų sodybų kūrimo galimybę, nustato, kad vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu (26.3.1 papunktis).
Pareiškėjo Sklypo plotas yra 7.0010 ha, todėl pagal paminėto papunkčio nuostatas jame galimas naujų sodybų kūrimas.
Paaiškina, kad 2021 m. kovo 22 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius buvo surašęs raštą Nr. 12SD-1305-(14.12.104) „Dėl atsisakymo nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus“. Šiame rašte buvo nurodoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nr. T11-333, sprendiniuose bei Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 „Dėl pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ sprendiniuose statinių statyba (tame tarpe ūkininko ūkio sodybos) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nenumatyta. Pareiškėjas šį raštą skundė ir 2021 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTU1MDgtMzQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-5508-342/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-5508-342/2021">eI3-5508-342/2021</a> Regionų administracinis teismas atmetė S. T. skundą, tačiau LVAT 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTU3LTUwMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-557-502/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-557-502/2022">eA-557-502/2022</a> (toliau – ir LVAT Nutartis) Regionų administracinio teismo sprendimą nutarė panaikinti ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT Nutartyje nurodė, kad pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, Žemės sklypas patenka į Šaipių kraštovaizdžio draustinį. Šiai teritorijai galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai. Pajūrio plano 24 punkte nustatyta, kad regioninio parko teritorijoje palaikomas istoriškai susiformavęs užstatymas, gyvenamųjų vietovių išdėstymas, kuriama kompaktiškai užstatytų, urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė struktūra, puoselėjama tradicinė architektūra, o 26 punkte – naujų sodybų kūrimas galimas: gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinių zonų sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) ir ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (26.1 punktas); buvusių sodybų vietose (26.2 punktas); ekologinės apsaugos prioriteto funkcinės zonos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (26.3 punktas): vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu. Galimas žemės sklypų stambinimas keičiant gretimų sklypų ribas (26.3.1 punktas); kuriant sodybą, ne mažiau 20 % žemės sklypo ploto skiriama želdynams (26.3.2 punktas) (39 punktas).
Regionų administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundą, 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a> iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. 2023 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pažymoje „Apie nustatytas planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“ nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai), be kita ko, taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ koregavimo, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas (pažymos 6 p.). Taigi, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija remdamasi taip pačiai sprendiniais kaip ir atsakovė priėmė sprendimą parinkti ūkininko sodybos vietą žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė kaimo plėtros žemėtvarkos projekto uždavinius – suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į LVAT Nutartyje pateiktus išaiškinimus, selektyviai ir netinkamai taikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-333, ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius, todėl skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Paaiškindamas dėl Sprendimo 1 pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. lapkričio 24 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius vykdydamas 2023 m. balandžio 12 d. Regionų administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a> pagal 2021 m. vasario 19 d. S. T. prašymą priėmė sprendimą Nr. SKP-1063-(14.12.41) dėl automatizuoto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo.
2023 m. gruodžio 11 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas vykdydamas 2023 m. balandžio 12 d. Regionų administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a> priėmė įsakymą Nr. 12KPĮ-(14.12.125 E.) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo“ planuojamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 7,0010 ha.
2023 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vadovaudamasi 2023 m. gruodžio 11 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus įsakymu Nr. 12KPĮ-(14.12.125 E.) priėmė sprendimą „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“.
Tačiau atsakovė 2023 m. gruodžio 29 d. priėmė Sprendimą.
2024 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. MV-1048, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 1V-178 redakcija), 3 punktu bei atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 27 d. gautą VĮ Registrų centro raštą, suteikė numerį (duomenys neskelbtini), S. T. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2024 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės merui priėmus potvarkį Nr. MV-1048 ir žemės sklypui suteikus numerį (duomenys neskelbtini), atsirado nauja teisinė aplinkybė (juridinis faktas), patvirtinanti, kad S. T. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), leidžiama pastatų statyba, todėl 2024 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai pateikė prašymą nustatyti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti.
2025 m. sausio 14 d. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija priėmė Sprendimą 1, kuriame nurodė, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 838 patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą Sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (TAR, 2019 m. birželio 19 d. Nr. 9862) 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto ir 84 straipsnio 1 dalies nuostatomis statinių statybos draustiniuose galimos tik jei jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-333, ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 (Suvestinė redakcija nuo 2024 m. balandžio 3 d.) patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statinių statybos galimybė nenumatyta.
Pareiškėjas paaiškina, kad pagal kitus institucijų priimtus administracinius aktus, susijusius su kitais, šalia pareiškėjo esančiais sklypais, pagal tuos pačius bendrojo plano sprendinius ir Tvarkymo plano sprendinius yra galimos sodybinio užstatymo tipo vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų namų statybos, tačiau pareiškėjui priklausančiame Sklype ūkininko ūkio statinių statyba yra draudžiama. Tai vertina kaip diskriminacinį sprendimą.
Pažymi, kad pagal Tvarkymo plano 26.3.1 papunktį šiame žemės sklype galimas naujų sodybų kūrimas, 2024 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-1048 pripažinta, kad šiame sklype leidžiama pastatų statyba, nes sklypui (duomenys neskelbtini) suteiktas numeris (duomenys neskelbtini), todėl Sprendimu 1 nepagrįstai atsisakyta nustatyti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (paslaugos Nr. KPZP-127930), kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą.
Atsakovė atsiliepime į pirminį pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, o atsiliepime į pareiškėjo skundą, kuriuo skundžiamas Sprendimas 1 nurodė, kad palaiko pateiktą atsiliepimą į pirminį pareiškėjo patikslintą skundą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo minimas Tvarkymo plano 26.3.1 papunktyje nurodytas „savarankiškas pagrindas“, kuriuo remiantis vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu, galioja tik parko ekologinės apsaugos prioriteto funkcinės zonos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (26.3 p.) esantiems žemės sklypams, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha.
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Direkcijos Sprendimo ir Sprendimo 1, kuriais Direkcija atsisakė išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 19 d. su prašymu kreipėsi į NŽT, prašydamas priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų Sklype (duomenys iš Liteko informacinės sistemos, administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a>).
NŽT 2021 m. kovo 22 d. sprendimu „Dėl atsisakymo nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus” atsisakė priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). NŽT nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, buvo kreiptasi į Pajūrio regioninio parko direkciją (po reorganizacijos Mažoji Lietuvos saugomų teritorijų direkcija) su prašymu pateikti informaciją apie galimybę parinkti ūkininko ūkio sodybos vietą saugomoje teritorijoje. Nurodyta, jog Pajūrio regioninio parko direkcija 2021 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1.7-064 „Dėl tarnybinės pagalbos” informavo, kad pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838, ginčo žemės sklypas patenka į Šaipių kraštovaizdžio draustinį. Nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto ir 84 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pažymėta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, sprendiniuose bei Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623, sprendiniuose statinių statyba (tame tarpe ūkininko ūko sodybos) ginčo žemės sklype nenumatyta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo NŽT sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NŽT 2021 m. kovo 22 d. sprendimą „Dėl atsisakymo nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus”. Skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad Pajūrio plano 26 punktas, numatantis naujų sodybų kūrimo galimybę, nustato, jog naujų sodybų kūrimas galimas buvusių sodybų vietose, vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu (26.2 p., 26.3.1 p.). Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog Žemės sklypo plotas yra 7,0010 ha, todėl, pareiškėjo vertinimu, pagal Pajūrio plano 26 punktą, šiame sklype galimas naujų sodybų kūrimas. Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Šaipių k. istorinių žemėlapių kopijos parodo, kad žemės sklypuose buvo įkurtos sodybos, tačiau NŽT Klaipėdos rajono skyrius šių aplinkybių tai pat neįvertino.
Regionų administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTU1MDgtMzQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-5508-342/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-5508-342/2021">eI3-5508-342/2021</a> pareiškėjo skundą atmetė, tačiau LVAT 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LVAT 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, kad teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė padarytų išvadų dėl ginčijamo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. kovo 22 d. sprendimo teisėtumo, nevertino pareiškėjo su skundu pateiktų įrodymų, taip pat skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo nurodytomis Pajūrio plano 26.2 punkto ir 26.3.1 papunkčio nuostatomis. Šiuo atveju tik teisės aktų nuostatų pacitavimo, jų nesusiejant su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepakanka pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai pagrįsti. LVAT nurodė, kad pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, Žemės sklypas patenka į Šaipių kraštovaizdžio draustinį. Šiai teritorijai galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai. Pajūrio plano 24 punkte nustatyta, kad regioninio parko teritorijoje palaikomas istoriškai susiformavęs užstatymas, gyvenamųjų vietovių išdėstymas, kuriama kompaktiškai užstatytų, urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė struktūra, puoselėjama tradicinė architektūra, o 26 punkte – naujų sodybų kūrimas galimas: gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinių zonų sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) ir ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (26.1 punktas); buvusių sodybų vietose (26.2 punktas); ekologinės apsaugos prioriteto funkcinės zonos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (26.3 punktas): vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu. Galimas žemės sklypų stambinimas keičiant gretimų sklypų ribas (26.3.1 punktas); kuriant sodybą, ne mažiau 20 % žemės sklypo ploto skiriama želdynams (26.3.2 punktas).
Regionų administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundą, 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a> iš dalies patenkino pareiškėjo skundą.
LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1849-602/2023 šį teismo sprendimą paliko galioti.
2023 m. lapkričio 24 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius vykdydamas 2023 m. balandžio 12 d. Regionų administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a> pagal 2021 m. vasario 19 d. S. T. prašymą priėmė sprendimą Nr. SKP-1063-(14.12.41) dėl automatizuoto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo.
2023 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vadovaudamasi 2023 m. gruodžio 11 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus įsakymu Nr. 12KPĮ-(14.12.125 E.) priėmė sprendimą „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pažymoje „Apie nustatytas planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“ nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai), be kita ko, taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ koregavimo, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas (pažymos 6 p.).
Atsakovė 2023 m. gruodžio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodoma, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 838 patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą Sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatomis statinių statybos draustiniuose galimos tik jei jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-333, ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statinių statybos galimybė nenumatyta. Direkcija nurodė, kad Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto tikslas (parinkti ūkininko sodybos vietą) ir uždaviniai (suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną) prieštarauja Tvarkymo sprendiniams, todėl Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija negali išduoti planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti.
Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 17 d. su prašymu kreipėsi į Direkciją, prašydamas nustatyti planavimo sąlygas rengiamam Sklypui kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (paslaugos Nr. KPZP-127930), kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą.
Direkcija 2025 m. sausio 14 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti. Sprendime 1 nurodoma, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 838 patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą Sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto ir 84 straipsnio 1 dalies nuostatomis statinių statybos draustiniuose galimos tik jei jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-333, ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statinių statybos galimybė nenumatyta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir Sprendimu 1, su skundais kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Sprendimą, Sprendimą 1 ir įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas rengiamam S. T. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 7,0010 ha) (duomenys neskelbtini)
Pagrindiniai pareiškėjo skundų argumentai, kodėl skundžiami sprendimai tūrėtų būti panaikinti yra šie: nors Sprendimas yra priimtas vykdant Regionų administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE1MzYtMjg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1536-289/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1536-289/2023">eI3-1536-289/2023</a>, tačiau priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta ne tik į paminėtą teismo sprendimą, tačiau ir į LVAT 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTU3LTUwMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-557-502/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-557-502/2022">eA-557-502/2022</a> pateiktus išaiškinimus ir Direkcija nesprendė klausimo, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-623 „Dėl pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ 26.3.1 p. yra nurodytas savarankiškas pagrindas, kuriuo remiantis vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į kitų institucijų priimtus sprendimus, kuriais buvo keičiami kitų, šalia pareiškėjo esančių sklypų, naudojimo būdai, nustatomi teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai, vadovaujantis atsakovės Sprendimuose minimomis teisės aktų nuostatomis.
Teismas pažymi, jog atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojusi administracinio sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir VAĮ), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Aiškindamas VAĮ nuostatas LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzYwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2760-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2760-492/2015">A-2760-492/2015</a>; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų (VAĮ 3 straipsnis).
LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTUwLTUwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1150-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1150-502/2018">A-1150-502/2018</a>, ir kt.). Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 (buvusi VAĮ 8 straipsnio) straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Atsakovė priimdama šioje byloje ginčijamus Sprendimą bei Sprendimą 1 nurodė, kad negali išduoti planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, nes tai prieštarauja Tvarkymo sprendiniams. Pažymėtina, jog nei viename skundžiamame sprendime nėra detalizuojami Tvarkymo plano sprendiniai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiškėjo prašymo, kuriuo buvo prašoma dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų buvo priimtas NŽT 2021 m. kovo 22 d. sprendimas „Dėl atsisakymo nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus”. Šis NŽT sprendimas buvo priimtas įvertinus Pajūrio regioninio parko direkcijos 2021 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1.7-064 „Dėl tarnybinės pagalbos” pateiktą poziciją, kurioje buvo nurodoma, kad pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838, ginčo žemės sklypas patenka į Šaipių kraštovaizdžio draustinį. Nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto ir 84 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pažymėta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, sprendiniuose bei Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623, sprendiniuose statinių statyba (tame tarpe ūkininko ūko sodybos) ginčo žemės sklype nenumatyta. Šiuos argumentus yra įvertinęs tiek Regionų administracinis teismas, tiek LVAT 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje. LVAT nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo yra būtina įvertinti pareiškėjo su skundu pateiktus įrodymus, taip pat skundo argumentus, susijusių su pareiškėjo nurodytomis Pajūrio plano 26.2 punkto ir 26.3.1 papunkčio nuostatomis. Šiuo atveju tik teisės aktų nuostatų pacitavimo, jų nesusiejant su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepakanka sprendimo išvadai pagrįsti. LVAT nurodė, kad pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, Žemės sklypas patenka į Šaipių kraštovaizdžio draustinį. Šiai teritorijai galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai. Pajūrio plano 24 punkte nustatyta, kad regioninio parko teritorijoje palaikomas istoriškai susiformavęs užstatymas, gyvenamųjų vietovių išdėstymas, kuriama kompaktiškai užstatytų, urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė struktūra, puoselėjama tradicinė architektūra, o 26 punkte – naujų sodybų kūrimas galimas: gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinių zonų sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) ir ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (26.1 punktas); buvusių sodybų vietose (26.2 punktas); ekologinės apsaugos prioriteto funkcinės zonos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (26.3 punktas): vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu. Galimas žemės sklypų stambinimas keičiant gretimų sklypų ribas (26.3.1 punktas); kuriant sodybą, ne mažiau 20 % žemės sklypo ploto skiriama želdynams (26.3.2 punktas).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje skundžiamų sprendimų turinį, sprendžia, kad juose nėra pateiktas joks šių paminėtų teisės aktų nuostatų bei faktinių aplinkybių vertinimas. Priimti ir šioje byloje skundžiami atsakovės sprendimai stokoja ne tik faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau ir teismų sprendimuose pateiktų išaiškinimų. Dar daugiau, skundžiamuose sprendimuose yra tik nurodomos tos pačios teisės aktų nuostatos, kurios buvo nurodomos Pajūrio regioninio parko direkcijos 2021 m. kovo 21 d. rašte Nr. 1.7-064 „Dėl tarnybinės pagalbos”, tačiau jų vertinimas ir pagrindimas nėra pateikiamas. Vien tik nuorodų į teisės aktų nuostatas, neleidžia spręsti, kad pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėti visapusiškai.
Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamus sprendimus, todėl nagrinėjamoje byloje įvertinus Sprendimo ir Sprendimo 1 atitikimą VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, darytina išvada, kad aukščiau aptartų argumentų apimtyje yra pagrindas skundžiamus sprendimus panaikinti. Panaikinus skundžiamus sprendimus atsakovė yra įpareigojama iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas rengiamam S. T. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 7,0010 ha) (duomenys neskelbtini) kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (paslaugos Nr. KPZP-127930), kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S-2027 „Dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“; panaikinti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos 2025 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-43 „Dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“.
Įpareigoti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas rengiamam S. T. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 7,0010 ha) (duomenys neskelbtini) kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (paslaugos Nr. KPZP-127930), kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė
