Administracinė byla Nr. 2AT-98-677/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08226-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija
2.10.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Dominyko Varno prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 175 straipsnį ir jam paskirta 14 Eur bauda.
Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o A. K. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. K. pagal ATPK 175 straipsnį nubaustas už tai, kad jo nepilnametis sūnus N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), per prievartą į berniukų persirengimo kambarį įsitempė bendraklasę A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir prieš jos valią rankomis lietė jos kūną. Toks N. K. elgesys A. D. buvo nemalonus, nepageidautinas bei žeminantis jos garbę ir orumą. Už nepilnamečio padarytą nedidelį chuliganizmą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 175 straipsnį traukiamas jo tėvas A. K. (ATPK 13 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Dominyko Varno prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovas advokatas Dominykas Varnas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus matyti, jog teismas netinkamai juos tyrė ir vertino, taip pat nesiaiškino, kokius paaiškinimus iš karto po įvykio parašė moksleiviai, nurodyti liudytojos D. Ž. (mokyklos direktoriaus pavaduotojos). Byloje vykusio paskutinio teismo posėdžio metu buvo reikalaujama mokyklos pateikti rašytų paaiškinimų kopijas, taip pat mokyklos direktoriaus pavaduotojos posėdžio metu buvo klausiama, kam ji perdavė kitų moksleivių (išskyrus N. K.) paaiškinimus, tačiau ji to atsakyti negalėjo.
Taip pat teismai nevisiškai ir netiksliai išdėstė liudytojų parodymus, o tai leidžia abejoti teisminio nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo proceso objektyvumu ir teismo siekiu nustatyti tiesą byloje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. K. kaltę patvirtina jo sūnaus N. K. 2014 m. rugsėjo 25 d. parašytas pasiaiškinimas, kuris tariamai patvirtina, kad šis nepilnametis dėl jo veiksmų su nepilnamete yra davęs rašytinį paaiškinimą. Teismas nurodė, kad N. K. teismo posėdyje nurodytų pasiaiškinimo parašymo prievartinių aplinkybių niekas nepatvirtina, išskyrus jį patį. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybių nustatyti kitų pasiaiškinimo rašyme dalyvavusių asmenų vien jau dėl to, kad šalia nepilnamečio, rašančio apie savo kaltės prisipažinimą, nedalyvavo jo atstovai pagal įstatymą (tėvai), nors tuo metu buvo renkami bylos įrodymai ir mokyklos administracija jau buvo pradėjusi vidinį tyrimą. Pareiškėjo manymu, tyrimo metu nebuvo užtikrintos nepilnamečio mokinio teisės, nustatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte, ir buvo naudojama prievarta prieš vaiką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš karto po įvykio A. D. pati surašė mokyklos vadovybei adresuotą tekstą, kuris kartu su N. K. paaiškinimu vėliau buvo perduotas policijai. Pasiaiškinime vartojamas žodis „grabaliojo“, todėl N. K. kitą dieną rašant pasiaiškinimą buvo reikalaujama vartoti būtent tokį veiksmažodį. Akivaizdu, kad iš mokyklos pradėto tyrimo akivaizdu, jog N. K. jau 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo įtariamas padaręs nusikaltimą. Ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta tik vėliau – 2014 m. spalio 29 d.
Neužtikrinus N. K. tėvų dalyvavimo, mokyklos administracija neturėjo teisės reikalauti, kad N. K. rašytų pasiaiškinimą. Pažymėtina, kad byla buvo iškelta ne N. K., o A. K., todėl N. K. neturėjo nuo ko gintis ir jo teisme duotus parodymus byloje reikėjo vertinti kaip bet kurio kito liudytojo parodymus. Kita vertus, teismų sprendimuose nėra nurodyta, kuo pasireiškė N. K. „įžeidžiamas kibimas“ prie nepilnametės mergaitės. N. K. visada teigė, kad jis tik laikė A. D. rankas, kad ši nesimuštų, o paleido, kai atėjo mokytoja. Tai patvirtinta A. D. mamos bei liudytojos M. M. parodymais, į kuriuos teismas neatsižvelgė.
Taip pat pareiškėjas mano, kad byloje nėra paneigta mokyklos atsakomybė už tariamai įvykusį įvykį. Teismas sutiko, kad, N. K. būnant mokykloje, atsakomybė kyla ugdymo įstaigai, tačiau kartu, vadovaudamasis ATPK 181 straipsniu (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams), nurodė, kad atsakomybė kyla tėvams. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl esant mokyklos atsakomybės taikymo pagrindams, mokinio tėvui, nebuvusiam šalia sūnaus ir jo neprižiūrėjusiam, taikoma tokia pati atsakomybė, kokia turėtų būti taikoma vaiko globėjo pareigas atitinkančiam subjektui – ugdymo įstaigai.
Pareiškėjas pateikia Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. liepos 3 d bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2015 m. liepos 8 d. atsakymus į jo paklausimus, iš kurių turinio matyti, kad mokykloje buvo šiurkščiai pažeidinėjamos vaikų ir jų tėvų teisės, taip pat ir N. K. Mokyklos vadovas tik byloje esančiu 2014 m. spalio 10 d. raštu kreipėsi į policiją, nors pats įvykis įvyko prieš geras dvi savaites ir mokyklos vadovybės sukviesta bendruomenė (tėvų susirinkimas), įvertinusi visas aplinkybes, buvo nusprendusi į policiją nesikreipti. Iš pateikiamų atsakymų matyti, kad mokyklos vadovas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai reikalavo A. K., jog šis atsiimtų savo sūnų N. K. iš mokyklos ir leistų į kitą mokyklą.
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. liepos 3 d. atsakyme nurodyta, kad policija apie teisės pažeidimus mokykloje turi būti informuojama nedelsiant ir tai turi būti fiksuojama mokyklos dokumentuose, o mokykloje negali vyrauti jokia prievarta prieš mokinius ar jų tėvus. Neatmestina, kad likusiųjų trijų mokinių paaiškinimai atskleistų tikruosius įvykio kaltininkus ir aplinkybes, dėl to šių paaiškinimų kopijų, elgdamasis selektyviai ir šališkai rinkdamas įrodymus bylai, mokyklos vadovas ir nepateikė policijai, o vėliau ir A. K. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos atsakyme konstatuojama, kad A. K. pateikti klausimai liudija apie nedemokratiškai valdomą mokyklą, kurioje galbūt pažeidžiamos mokinių ir jų tėvų teisės.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2015 m. liepos 8 d. atsakyme nurodyta, kad vaikui negali būti daromas joks spaudimas ar įtaka, galintys sukliudyti reikšti savo pažiūras, negali būti piktnaudžiaujama jų patiklumu, o pokalbyje (pasiaiškinime dėl susidariusios situacijos raštu ar žodžiu) su vaikais turi dalyvauti bent jau psichologas, taip pat nepaneigtina, kad tėvų dalyvavimas yra būtinas. Akcentuojama, kad į policiją buvo būtina kreiptis nedelsiant, t. y. tą pačią arba kitą dieną.
Todėl manytina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės, teisės aktai, įrodymai ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo aiškią įtaką neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados viršininkas Dainius Trumpelis atsiliepimu į pareiškimą prašo prašymo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nepilnamečio N. K. veiksmai atitinka ATPK 175 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, o nesant BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 168 straipsnio 2 dalimi. Atsiliepime pažymima, kad A. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 175 straipsnį, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti netenkintinas, paliekant galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Dominyko Varno prašymas netenkintinas.
Dėl A. K. nubaudimo pagal ATPK 175 straipsnį
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Pirmosios instancijos teismas A. K. pagal ATPK 175 straipsnį nubaudė už tai, kad jo nepilnametis sūnus N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), per prievartą į berniukų persirengimo kambarį įsitempė bendraklasę A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir prieš jos valią rankomis lietė jos kūną. Toks N. K. elgesys A. D. buvo nemalonus, nepageidautinas bei žeminantis jos garbę ir orumą. Už nepilnamečio padarytą nedidelį chuliganizmą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 175 straipsnį buvo patrauktas jo tėvas A. K. (ATPK 13 straipsnio 2 dalis).
ATPK 175 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos padarytą nedidelį chuliganizmą arba chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą. Šio straipsnio dispozicija yra nukreipiančioji, nes pažeidimo sudėtyje vartojama „nedidelio chuliganizmo“ sąvoka pateikta ATPK 174 straipsnyje, kur nurodyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ar žmonių rimtį.
Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priimtame 2015 m. vasario 23 d. nutarime teismo posėdyje ištirti įrodymai išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti, padarytos išvados argumentuotos ir logiškai pagrįstos. A. K. gynybos versija, neva jo sūnus N. K. tik laikė A. D. rankas, kad ji nesimuštų, ir paleido atėjus mokytojai, buvo tiriama ir, išanalizavus įrodymus, motyvuotai atmesta. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad teismų sprendimuose nėra nurodyta, kuo pasireiškė N. K. „įžeidžiamas kibimas“ prie nepilnametės mergaitės.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai E. R. G., V. M., D. Ž., taip pat nepilnametės A. D. atstovė pagal įstatymą R. D., kurių parodymai, sutampantys esminėmis detalėmis, parodė, kad nepilnametė A. D. prieš savo valią buvo prievarta įtempta į berniukų persirengimo kambarį, kur kitos lyties paaugliai persirenginėjo, o N. K. A. D. laikė prispaudęs patalpos kampe, liesdamas jos krūtinę, matant kitiems berniukams. A. D. dėl tokių šio nepilnamečio veiksmų neturėjo galimybės išeiti iš patalpos. Pažymėtina, kad A. D. savo nesutikimą išreiškė žodžiais „paleisk“, „Migle, padėk“, iš kurių N. K. suvokė nepilnametės nepasitenkiną jo veiksmais. Taigi tokius nepilnamečio N. K. veiksmus teismai pagrįstai įvertino kaip priekabiavimą, žeminantį mergaitės garbę ir orumą.
Administracinę atsakomybę už nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytą nedidelį chuliganizmą nustato ATPK 175 straipsnis, kur pasakyta, kad už šią veiką baudžiami tėvai arba globėjai. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad už nepilnamečio N. K. padarė nedidelį chuliganizmą, numatytą ATPK 175 straipsnyje, administracinėn atsakomybėn, vadovaujantis ATPK 13 straipsnio 2 dalimi, trauktinas jo tėvas A. K.
Kolegija pažymi, kad didelė dalis pareiškime išdėstytų teiginių yra susiję su padarytais procesiniais pažeidimais, mokyklos administracijai tiriant įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad šie teiginiai nėra atnaujintos administracinės bylos dėl padarytų esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėti. Be to, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad, iki A. K. surašant ATP protokolą policijoje, byloje nebuvo paimtas nei jo, nei jo sūnaus paaiškinimas dėl įvykio ar byloje tiriamų aplinkybių. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad A. K. savo paaiškinimus dėl administracinio teisės pažeidimo yra davęs surašant administracinių teisės pažeidimų protokolą, nes ATPK nereikalauja, kad policijoje būtų apklaustas ir nepilnametis, atlikęs chuliganiškus veiksmus. Be to, byloje yra N. K. rašytinis 2014 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimas dėl jo veiksmų su nepilnamete. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas nebuvo pažeistas, nes pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas tiek A. K., tiek ir N. K.
Pareiškėjas prašyme iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Kartu kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Esant šioms aplinkybėms, N. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 175 straipsnį, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis pareiškėjo prašyme nurodomais argumentais naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Dominyko Varno prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
Viktoras Aidukas
