Baudžiamoji byla Nr. 2K-583-139/2015
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03066-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.14.12;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutarties.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą bei pagal 201 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2012 m. spalio 15 d., t. y. trys dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, tai sudaro 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą, ir nustatyta, kad A. J. šiuo nuosprendžiu neatlikta bausmė yra 344 MGL (12 955,04 Eur) dydžio bauda.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. J. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iki 2012 m. spalio 9 d., Danijos Karalystėje (toliau – Danijoje), tikslesnė data ir vieta nenustatyti, žinodamas, kad pakabinami vandens transporto priemonių varikliai: 23 156,50 Lt (6706,59 Eur) vertės SUZUKI DF50, kėbulo Nr. 05001F-884220, 9262,60 Lt (2682,63 Eur) vertės YAMAHA E25AMH, kėbulo Nr. 61RL454823, 60 206,90 Lt (17437,12) vertės YAMAHA F150AET, kėbulo Nr. 63PX1044916, 23 156,50 Lt (6706,59 Eur) vertės SUZUKI DF115, kėbulo Nr. 11501F-684237, 37 050,40 Lt (10730,54 Eur) vertės MERCURY F25ELPT, kėbulo Nr. OR109792, 27 787,80 Lt (8047,90 Eur) vertės HONDA BF 50, kėbulo Nr. BBEJ-1014360, ir 45 382,11 Lt (13143,57 Eur) vertės YAMAHA F115AET, kėbulo Nr. 68VL1125915, kurių bendra vertė 226 002,81 Lt (65 454,94 Eur), yra pagrobti Danijoje, šį didelės vertės, žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo iš nenustatytų asmenų. 2012 m. spalio 9 d., vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, automobiliu „Seat Alhambra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtus variklius atgabeno į aikštelę, esančią prie Frederisijos (Fredericia) miesto, Danijoje, ir sukrovė į J. K., kuriam nebuvo žinoma apie A. J. daromą nusikalstamą veiką, vairuojamą autovežį „Skania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir turėdamas tikslą šiuos variklius realizuoti Lietuvos Respublikoje (toliau – Lietuvoje) susitarė, kad J. K. už 1000 Eur atlygį minėtus variklius parveš į Tauragę. 2012 m. spalio 11 d., apie 22 val., J. K. minėtus variklius atgabenus į aikštelę, esančią Tauragėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, V. B., kuriam nebuvo žinoma apie A. J. daromą nusikalstamą veiką, kartu su nenustatytais asmenimis minėtus variklius perkrovė į A. J. automobilį „Mercedes Benz 212“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vairuodamas gabeno iki kol 2012 m. spalio 12 d., apie 00.15 val., Tauragėje, Tilžės pl., jį – V. B. su gabenamu kroviniu sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Taip pat jis nuteistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2009 m., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, Plungės r., Rietavo turguje, neturėdamas tikslo realizuoti, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų įgijo 10,65 l namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 47,4 proc., neteisėtai nenustatytu automobiliu gabeno ir laikė savo bute, esančiame Šilutės r., (duomenys neskelbtini). 8-3, iki 2012 m. spalio 13 d., 9.00 val., kol kratos metu minėtą namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę – rado ir paėmė pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias baudžiamąją atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus, ir nepagrįstai laikė, jog nusikalstama veika padaryta Lietuvoje.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kasatorius šioje byloje buvo nuteistas tik dėl Danijos Karalystėje padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kad jis Danijoje iki 2012 m. spalio 9 d. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo variklius, juos perdavęs pargabenti į Lietuvą. Beje, kaip matyti iš kaltinamojo akto, kasatorius šioje byloje buvo kaltinamas tik tuo, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą. Akivaizdu, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta Danijoje, todėl tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog kasatorius galimai ateityje turėjo tikslą šiuos variklius realizuoti Lietvuoje, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo padarymo vietos, šiuo atveju jokios reikšmės neturi, nes BK 189 straipsnio dispozicijoje įvardytas tokio turto realizavimas (ar ketinimas realizuoti) kasatoriui nėra inkriminuotas. Be to, pagal kasatoriui pateiktą kaltinimą, net ir ketinimas ateityje Lietuvoje realizuoti daiktus kilo iki spalio mėn. 9 d., t. y. būnant Danijos Karalystėje, todėl ši veika taip pat turėtų būti vertinama kaip padaryta užsienio valstybėje.
Pažymėtina, kad pagal BK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą abipusio veikos baudžiamumo sąlygą asmenų baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje už užsienyje padarytas veikas galimas tik tada, kai veika, kurios padarymu šie asmenys kaltinami, laikoma nusikaltimu tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, tiek pagal veikos padarymo vietos valstybės baudžiamuosius įstatymus ir pagal šių abiejų valstybių įstatymus yra baudžiama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2013).
Todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, kasatorių pripažįstant kaltu dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo Danijoje ir ketinimo šį turtą vėliau realizuoti Lietuvoje, teismai turėjo įsitikinti dėl šios veikos baudžiamumo pagal Danijos baudžiamuosius įstatymus.
Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įrodymų teisėtumo reikalavimą.
Teismas nuosprendyje rėmėsi pareigūnų V. M. bei M. N. parodymais. Šie asmenys apklausos teisme metu patvirtino turėję operatyvinės informacijos apie tai, kad kasatorius užsiima vagystėmis užsienyje, kada išvyko į užsienį, kokiais telefonais ir su kuo bendrauja, kada ruošiasi grįžti į Lietuvą ir kada planuoja atgabenti Danijoje vogtus vandens transporto priemonių pakabinamus variklius. Gavus šią informaciją ir buvo nuspręsta sulaikyti šį krovinį Lietuvoje. Teismai neįvertino VSAT pareigūnų gautos operatyvinės informacijos patikimumo, nors remiantis šia informacija Lietuvoje buvo sulaikytas krovinys. Tokia informacija galėjo būti gauta operatyvinio tyrimo metu klausantis kasatoriaus pokalbių telefonu, tačiau tam reikalinga teismo sankcija. Atliekant operatyvinius veiksmus, neteisėtu būdu gauti duomenys neturi juridinės galios ir negali būti naudojami baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tiesiogiai nenaudojo telefoninio pokalbio įrašų šios bylos nagrinėjimo metu, o tik naudojo jų metu gautą informaciją, neturi esminės reikšmės vertinant tokių duomenų teisėtumą BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.
Taikant BK 189 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią asmens veikoje, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimas dėl tiesioginės tyčios buvimo kasatoriaus veiksmuose neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes jis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas pripažino teisingomis bylos nepatikrinęs tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ginčijant BK 189 straipsnio 2 dalies taikymą, ir priimtame sprendime į visus esminius apelianto argumentus neatsakė, teismo išvados apie tai, kad kasatoriui buvo žinoma, jog varikliai vogti, nėra motyvuotai pagrįstos.
Pirmosios instancijos teisme buvo pateikta Danijoje sudaryta variklių įsigijimą patvirtinanti pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad ši sutartis neatitinka sąskaitai ar pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamų reikalavimų, reglamentuotų norminiuose aktuose. Be to, teismai nepagrįstai nurodė, kad net jei ir būtų galima pripažinti, kad išrašyta sąskaita atitinka Danijos norminius aktus, reglamentuojančius šiems dokumentams keliamus reikalavimus, ji vis vien nepaneigtų kasatoriaus kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo pirmosios instancijos teismui pateiktos Danijoje sudarytos variklių įsigijimą patvirtinančios pirkimo-pardavimo sutarčiai taikytinos teisės. Vadovaujantis teismų praktika, esant juridiniam faktui, kurio pagrindu atsirado šalių teisiniai santykiai ir kuris buvo atliktas užsienio valstybėje (šiuo atveju – Danijoje su šios valstybės piliečiu F. K. 2012 m. spalio 9 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis), ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį elementą.
Taigi taikomos teisės klausimas sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai yra itin aktualus, nes teismai šios sutarties sąlygas vertino būtent pagal nacionalinės teisės keliamus reikalavimus ir neatsižvelgė į tai, kad ginčui turi būti taikoma Danijos teisė (juo labiau kad visi veiksmai, kurie kasatoriui inkriminuoti kaip nusikalstami, įvykdyti Danijoje), kaip nurodyta į Romos I reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte „prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė“. Taip pat teismai nesilaikė nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintų nuostatų (CK 1.38 straipsnio 2 dalis, 1.10 straipsnio 1 dalis, CPK 808 straipsnio 1 dalis).
Kasatorius nurodo, kad netinkamas pirkimo-pardavimo sutarties įforminimas ar reglamentuotų norminių aktų nuostatų neatitikimas neįrodo, kad jis, įgydamas laivo variklius pagal galimai teisės aktų neatitinkančią sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo, jog pardavėjas variklius įgijo neteisėtu būdu ir to norėjo. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apelianto keliamą klausimą dėl jo ir A. B. veiksmų pavojingumo skirtumo, t. y. kodėl A. B. veiksmai, esant iš esmės analogiškoms faktinėms aplinkybėms, nelaikytini nusikalstamais.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tai, kad sąskaita išrašyta tik 2013 m. spalio 20 d., t. y. jau po to, kai policijos pareigūnai sulaikė pagrobtus laivų variklius ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teismui, kelia pagrįstų abejonių dėl jos autentiškumo ir neva pagrįstai leidžia manyti, jog tai tik buvo ketinamas įteisinti neva buvus teisėtą sandorį. Pirma, tai, kad kasatorius vėliau pristatė objektų pirkimo-pardavimo sąskaitą teismui (tik perdavus kaltinamąjį aktą), neįrodo dokumento fiktyvumo, nes įrodymus galima teikti viso proceso metu. Taip pat nėra įtvirtinta, kad vėlesnis sąskaitos išrašymas dėl įgyjamų objektų reiškia, jog dokumentai fiktyvūs. Be to, priešingai nei teigiama nutartyje, dviejų datų ant sąskaitos nurodymas kaip tik įrodo kasatoriaus sąžiningumą, nes viena data (2012 m. spalio 9 d.) nurodo prikimo-pardavimo momento laiką, o kita (2013 m. spalio 20 d.) – kada sąskaita išrašyta, o tai reiškia, jog kasatorius neketino klastoti dokumento. Anot kasatoriaus, jeigu jis būtų norėjęs suklastoti dokumentą, jis pirkimo-pardavimo sutartyse tiesiog būtų nurodęs atgalinę datą – 2012 m. spalio 9 d.
Kasatorius mano, kad byloje buvo netinkamai nustatyta variklių vertė, nes Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2013 m. kovo 19 d. rašte Nr. VG/7361/023/LT/12 nurodoma variklių vertė akivaizdžiai skyrėsi nuo Lietuvoje parduodamų tų pačių markių ir modelių variklių vertės. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nepaskyrė valčių variklių vertės ekspertizės. Kadangi paimtų variklių apžiūros protokole užfiksuota, kad paimti varikliai yra ne nauji, naudoti, o kai kurie iš jų netgi ne visos komplektacijos (be sraigtinės dalies), daikto vertė turėjo būti nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, priešingai nei konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje, rašte Nr. VG/7361/023/LT/12 nėra pažymėta, kad nurodytos kainos buvo faktinės objektų kainos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiesiog įvardyta variklių pavogimo data, ikiteisminio tyrimo numeris, savininkas ir draudimo išmokos dydis. Iš to išplaukia, kad ne tik nebuvo nustatyta faktinė variklių vertė kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir neatžvelgta į daiktų nusidėvėjimo faktą.
Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 dalį, nes nepagrindė, kodėl konfiskavo jam priklausančias transporto priemones, t. y. automobilį „Seat Alhambra“ ir „MB 212“. Kasatorius pažymi, kad teismai, konfiskuodami automobilį „Seat Alhambra“, turėjo išsiaiškinti, ar tokią galimybę numato Danijos baudžiamieji įstatymai, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu automobilis „MB 212“ buvo konfiskuotas nesant net teisinio pagrindo, nes V. B., nurodytu automobiliu gabenęs šiuos variklius ir policijos pareigūnų su jais sulaikytas, apskritai nežinojo apie jų nusikalstamą kilmę. Taip pat kasatorius šioje byloje nebuvo kaltinamas ar nuteistas už tai, kad organizavo, vadovavo ar kokiu nors kitokiu būdu prisidėjo prie šių variklių gabenimo Lietuvoje ar kad V. B. būtų veikęs kasatoriaus nurodymu. Taigi nėra pagrindo šį automobilį laikyti nusikaltimo padarymo priemone.
Anot kasatoriaus, kalbant apie jam inkriminuotą neteisėtą naminio stipraus alkoholinio gėrimo gabenimą ir laikymą, būtina pažymėti, kad 2012 m. spalio 13 d. atliktos kratos metu ne tik kad nebuvo fotografuojama ar kitaip fiksuojami paimami daiktai, turintys reikšmės šios nusikalstamos veikos tyrimui, tačiau net nebuvo pažymėta, jog paimama naminė degtinė buvo plombuojama, antspauduojama ar pan. Be to, dar svarbesnė yra ta aplinkybė, kad kratos metu užfiksuotas 10 1 dydžio bakelis buvo beveik pilnas skysčio, kai tuo tarpu po keturių dienų atliktos apžiūros metu bakelis jau aprašytas kaip pilnas skysčio. Pažymėtina, kad pagal specialisto išvadą rastos medžiagos kiekis viršija ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė itin nežymiai, t. y. tik 650 cm3, todėl bakelio turinio pakitimas iš beveik pilno (kratos metu) į pilną (po keturių dienų vykusios apžiūros) yra itin svarbus. Vadovaujantis BPK 207 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apžiūra atliekama tik tų objektų, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje byloje pati tyrėja, apžiūros metu užfiksavusi užplombavimą, jokio tyrimo ar apžiūros neatliko, protokole nurodė tik tai, kad ji bus siunčiama ekspertizei. Beje, tarp apžiūros protokole užfiksuoto bakelio antspaudavimo bei esančio specialisto išvadoje taip pat yra svarbių prieštaravimų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus argumentai, jog veika buvo padaryta Danijoje, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nekėlė klausimo, pagal kurios valstybės baudžiamuosius įstatymus turėtų būti kvalifikuojama jo padaryta nusikalstama veika, Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyti pažeidimai apeliacine tvarka nebuvo apskųsti ir apeliaciniame teisme nenagrinėti, todėl nesudaro kasacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyko (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
Taip pat nepagrįsti ir deklaratyvūs kasacinio skundo argumentai neva nuteistojo veikoje nėra tiesioginės tyčios, o įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes remiamasi vien tik VSAT pareigūnų V. M. ir M. N. parodymais apie atliktą operatyvinį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė aiškius motyvus dėl minėtų pareigūnų parodymų patikimumo pažymėdamas, kad nuteistasis nenurodo, kokioms būtent bylos aplinkybėms prieštarauja minėtų pareigūnų parodymai, kodėl teismas turėjo jais netikėti, kurie, remiantis bylos medžiaga, buvo nuoseklūs, atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes, juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo teiginiai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi ir patikėjo pareigūnų M. N. ir V. M. parodymais, yra niekuo nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo abejoti minėtų pareigūnų duotais parodymais.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo Danijoje sudarytos variklių įsigijimą patvirtinančios pirkimo-pardavimo sutarčiai taikytinos teisės. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti, nes nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad įvertinus tai, jog net jeigu ir būtų galima pripažinti, kad išrašyta sąskaita atitinka Danijos Karalystės norminius aktus, reglamentuojančius šiems dokumentams keliamus reikalavimus, ši sąskaita nepaneigia A. J. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas teisingai pažymėjo, kad sąskaitoje tik nurodoma, jog parduoti septyni laivo varikliai, ir jų pavadinimai, tačiau nėra jokių kitų juos identifikuojančių duomenų, todėl negalima daryti išvados, kad pagal šią sąskaitą buvo parduoti būtent tie varikliai, kurie buvo sulaikyti. Taip pat pastebėtina tai, jog sąskaita išrašyta tik 2013 m. spalio 20 d., t. y. jau po to, kai policijos pareigūnai sulaikė pagrobtus laivų variklius ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teismui. Taigi, pagrįstai kyla abejonių dėl šios sąskaitos autentiškumo ir teigtina, kad tai tik buvo ketinimas įteisinti neva buvus teisėtą sandorį, todėl teismai pagrįstai šią sąskaitą kitų įrodymų kontekste vertino kaip pasirinktos gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į skundo argumentą dėl kasatoriaus ir A. B. veiksmų pavojingumo skirtumo, t. y. kodėl A. B. veiksmai, esant iš esmės analogiškoms faktinėms aplinkybėms, nelaikytini nusikalstamais. Tačiau pažymėtina, kad byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis 1 dalis), įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui.
Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai dėl variklių vertės nustatymo. Į šiuos argumentus išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad nėra pagrindo abejoti byloje pateiktais įgaliotų institucijų duomenimis apie pagrobtų daiktų vertes. Iš susirašinėjimų tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos matyti, jog tikslinant duomenis dėl pagrobtų variklių vertės buvo klausiama, kokia jų vertė nusikaltimo padarymo metu. Interpolas ir Danijos draudimo kompanija pateikė oficialius duomenis, kokia pagrobtų variklių vertė buvo nusikaltimo padarymo metu, šiais oficialiais duomenimis ir buvo remtasi.
Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai neteisingai taikė BK 72 straipsnį ir konfiskavo jam priklausančias transporto priemones. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad be minėtų transporto priemonių nebūtų galima pergabenti vandens transporto priemonių variklių, t. y. be transporto priemonių panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai nepažeidė BK 72 straipsnio nuostatų.
Kasatorius skunde taip pat pateikia motyvus dėl neteisėto naminio stipraus alkoholio gėrimo gabenimo ir laikymo. Jo teigimu, atliktos kratos metu nebuvo fotografuojami ar kitaip kaip nors fiksuojami paimami daiktai, turintys reikšmės šios nusikalstamos veikos tyrimui, dokumente net nėra jokių žymų apie tai, kad paimama naminė degtinė apskritai kokiu nors būdu būtų plombuojama, antspauduojama ar pan. Šie kasatoriaus deklaratyvaus pobūdžio argumentai atmestini pažymint, kad tiek nusikalstamos veikos pėdsakų fiksavimo būdas, tiek pėdsakų laikymo tvarka nekelia jokių abejonių dėl tų duomenų patikimumo. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kasatoriaus veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 3 dalį.
Nuteistojo A. J. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos (BK 4 straipsnio 2, 3 dalys)
Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
Baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje klausimus reglamentuoja BK 4 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.
A. J. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iki 2012 m. spalio 9 d. Danijos Karalystėje (toliau – Danijoje), tikslesnė data ir vieta nenustatyti, žinodamas, kad pakabinami vandens transporto priemonių varikliai, kurių bendra vertė 226 002,81 Lt (65 454,94 Eur), yra pagrobti Danijoje, šį didelės vertės akivaizdžiai nusikalstamu būdu gautą turtą, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo iš nenustatytų asmenų. Po to, turėdamas tikslą šiuos variklius realizuoti Lietuvoje, susitarė, kad J. K. už 1000 Eur atlygį minėtus variklius parveš į Tauragę. J. K. minėtus variklius atgabenus į aikštelę, esančią Tauragėje, V. B., kuriam nebuvo žinoma apie A. J. daromą nusikalstamą veiką, kartu su nenustatytais asmenimis minėtus variklius perkrovė į A. J. automobilį ir vairuodamas gabeno iki kol 2012 m. spalio 12 d., apie 00.15 val., Tauragėje, jį – V. B. – su gabenamu kroviniu sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Taigi, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteistas kasatorius, buvo pradėta Danijoje, tačiau nutrūko Lietuvoje tuo metu, kai A. J. automobilį, gabenantį nusikalstamu būdu gautus variklius, sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į BK 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kasatorius nusikalstamą veiką padarė užsienyje (Danijoje).
Dėl įrodymų vertinimo ir kitų nuteistojo A. J. kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus, neatskleidė jų turinio, nevertino kompleksiškai, nepalygino jų tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų tarp jų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Anot kasatoriaus, teismai nepagrįstai rėmėsi išimtinai vien tik VSAT pareigūnų V. M. ir M. N. parodymais apie operatyvinio tyrimo metu gautą informaciją dėl kasatoriaus daromos nusikalstamos veikos. Taigi nurodyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis) sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Be to, skunde akcentuojama, kad tiesioginės tyčios kasatoriaus veikoje nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Tokie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti.
Pažymėtina tai, kad didžiąją dalį kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nuteistasis skiria įrodymų vertinimui, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasaciniai pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir teisingu įstatymų taikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>).
Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu konstatuojama, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo A. J. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Šiame teismo nuosprendyje, kaip kad reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys nuteistojo A. J. parodymai, o kitais įrodymais (liudytojų V. M. ir M. N. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais ir kt. duomenimis). Teismas kasatoriaus kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, kad šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistojo A. J. kaltės. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžių turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 189 straipsnio 2 dalis) pritaikytas tinkamai. Nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Teismai įvertino VSAT pareigūnų – liudytojų V. M. ir M. N. – parodymų patikimumą juos palyginę su visa bylos medžiaga. Kasatoriaus teiginiai, esą šie pareigūnai informaciją apie galimą jo nusikalstamą veiką gavo neteisėtai, pagrįsti ne bylos duomenimis, o jo paties samprotavimais apie galimus tokios informacijos gavimo būdus. Tokių duomenų byloje nėra, kasatorius teisėtvarkos pareigūnams žinomas kaip linkęs daryti nusikalstamas veikas asmuo, jam buvo taikomos Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos, teistas už jam paskirtų įpareigojimų nevykdymą.
Taip pat teismai motyvuotai atmetė kasatoriaus versiją dėl tiesioginės tyčios nebuvimo jo veikoje: neva jis nežinojo ir nesuvokė, kad varikliai įgyti nusikalstamu būdu, nes egzistavo Danijoje sudaryta variklių pirkimo-pardavimo sutartis, o tai leido kasatoriui pagrįstai manyti, jog jie įgyti teisėtai. Pažymėtina, kad vien tik pirkimo-pardavimo sutarties ir sąskaitos pateikimas nepatvirtina variklių įgijimo teisėtumo, nes joje nėra nurodyta jokių variklius identifikuojančių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog buvo parduoti tie varikliai, kurie ir buvo sulaikyti. Be to, kaip teismai teisingai pastebėjo, sąskaita buvo išrašyta tik 2013 m. spalio 20 d., t. y. jau po to, kai policijos pareigūnai sulaikė pagrobtus laivų variklius ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teismui, todėl jos pateikimas sukėlė pagrįstų abejonių dėl sandorio teisėtumo ir leido daryti išvadą apie siekį įteisinti neegzistavusį sandorį. Toks pateiktos sutarties vertinimas savaime paneigia kasatoriaus argumentą dėl galimybės variklių įsigijimo sutarties formai taikyti užsienio (Danijos) teisės normas.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltus argumentus dėl variklių vertės nustatymo ir ekspertizės skyrimo, pažymėdamas, kad nėra pagrindo abejoti byloje pateiktais įgaliotų institucijų duomenimis dėl pagrobtų daiktų vertės. Iš susirašinėjimų tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos matyti, kad buvo klausiama, kokia buvo jų vertė būtent nusikalstamos veikos padarymo metu. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo skirti variklių vertės nustatymo ekspertizę.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, teismai nepažeidė, kitų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių kasacine tvarka apskųsti teismų sprendimai turėtų būti naikinami ar keičiami, nagrinėjamoje byloje nepadarė, o baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Kasatoriaus argumentas, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnį ir konfiskavo jam priklausantį automobilį, kuriuo kiti asmenys gabeno nusikalstamu būdu įgytus variklius, yra nepagrįstas.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomos šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė – tai įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad be transporto priemonių nebūtų buvę įmanoma gabenti vandens transporto variklių, todėl teismai jas pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
Kasatoriaus teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, o būtent kratos, kurios metu buvo rasta ir paimta naminė degtinė, atlikimo ir fiksavimo, paliktini nenagrinėti. Formaliai nurodydamas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasatorius, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, jų nepagrindžia teisiniais argumentais (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. J. kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Dalia Bajerčiūtė
Vladislovas Ranonis
