Dėl servituto suteiktų teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-442/2006

Procesinio sprendimo kategorija 32.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Linas“ ir T. I. (T. I.) dėl servituto suteiktų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. prašė teismo įpareigoti sodininkų bendriją „Linas“: 1) užtikrinti, kad dėl jo žemės sklypo Vilniaus r., Skirgiškių k., nustatytas servitutinis kelias būtų 0,16 ha ploto; 2) netrukdyti ieškovui naudotis servitutiniu keliu - tiesiąja jo dalimi, einančia per sodininkų bendrijos „Linas“ teritoriją tarp sklypų Nr. 329, Nr. 328, Nr. 327, Nr. 326, Nr. 325, Nr. 324, Nr. 323, Nr. 322, Nr. 321, Nr. 342 iš vienos pusės ir sklypų Nr. 332, Nr. 333, Nr. 334, Nr. 335, Nr. 336, Nr. 337, Nr. 338, Nr. 339, Nr. 340, Nr.341 iš kitos pusės, t. y. teise naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis; 3) pašalinti pažeidimus servitutinio kelio tiesiojoje dalyje, einančioje per sodininkų bendrijos „Linas“ teritoriją tarp sklypų Nr. 329, Nr. 328, Nr. 327, Nr. 326, Nr. 325, Nr. 324, Nr. 323, Nr. 322, Nr. 321, Nr. 342 iš vienos pusės ir sklypų Nr. 332, Nr. 333, Nr. 334, Nr. 335, Nr. 336, Nr. 337, Nr. 338, Nr. 339, Nr. 340, Nr. 341 iš kitos pusės, t. y. išardyti savo lėšomis servitutinio kelio tiesiojoje dalyje virš vartų metaliniais varžtais pritvirtintą prie vartų rėmų sutvirtinimą; taip pat įpareigoti sodininkų bendriją „Linas“ ir sodo bendrijos narį T. I. : 1) netrukdyti ieškovui naudotis servitutinio kelio atšaka, atsišakojančia nuo tiesaus kelio ir einančia per sodininkų bendrijos „Linas“ teritoriją tarp sklypų Nr. 341, Nr. 359, Nr. 358, Nr. 357, Nr. 356 iš vienos pusės ir sklypų Nr. 340, Nr. 352, Nr. 353, Nr. 354, Nr. 355 iš kitos pusės, t. y. teise naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis; 2) pašalinti pažeidimus servitutinio kelio atšakoje, einančioje per sodininkų bendrijos „Linas“ teritoriją tarp sklypų Nr. 341, Nr. 359, Nr. 358, Nr. 357, Nr. 356 iš vienos pusės ir sklypų Nr. 340, Nr. 352, Nr. 353, Nr. 354, Nr. 355 iš kitos pusės, t. y. išardyti savo lėšomis servitutinio kelio atšakoje įrengtą sieto tvorą ir metalinį užtvarą, pritvirtintą prie į žemę įkastų metalinių strypų, o sodininkų bendrijai „Linas“ ir T. I. nepašalinus užtvarų per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui pašalinti šias užtvaras savo lėšomis atsakovų sąskaita, vėliau išieškant šias lėšas iš atsakovų solidariai. Ieškinyje nurodyta, kad pagal 2003 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį ieškovas įsigijo 1,66 ha žemės sklypą Vilniaus r., Skirgiškių k., sodininkų bendrijos „Linas“ naudojamoje žemėje. 2003 m. gruodžio 11 d. ir 2004 m. liepos 12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymais ieškovui buvo nustatytas servitutas - teisė naudotis keliu 0,16 ha plote, grafiniame priede pažymėtu raide „S“. Atsakovai trukdo ieškovui naudotis servituto teise, neleidžia patekti į savo sklypą nei keliu, nei per jo atšaką - atsakovai kelio pakraštyje įrengė metalinius vartus, sutvirtintus metaliniais varžtais, o kelio atšakos pabaigoje įrengė sieto tvorą, todėl ši ieškovo teisė gintina.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinys atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimą.

Teismai nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu ir 2004 m. liepos 12 d. papildomu įsakymu nustatytas kelio servitutas A. S. suteikė teisę naudotis sodininkų bendrijos naudojamoje žemėje esančiu keliu, besiribojančiu su sodo sklypais Nr.330, Nr.329, Nr.328, Nr.327, Nr.326, Nr.325, Nr.324, Nr.323, Nr.322, Nr.321, Nr.342 iš vienos pusės ir sklypais Nr.331, Nr.332, Nr.333, Nr.334, Nr.335, Nr.336, Nr.337, Nr.338, Nr.339, Nr.340, Nr.341 iš kitos pusės. Kadangi grafiniame priede, kuris yra neatskiriama Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr.6621-41 dalis, servitutinis kelias pažymėtas raide „S“, tai kritiškai vertintinas ieškovo argumentas, kad servitutas nustatytas sodininkų bendrijoje „Linas“ esančio kelio atšakoje, esančioje tarp sodo sklypų Nr.341, Nr.359, Nr.358, Nr.357, Nr.356 iš vienos pusės ir sklypų Nr.340, Nr.352, Nr.353, Nr.354, Nr.355 iš kitos pusės. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad servitutinis kelias yra mažesnis nei 0,16 ha ploto, todėl atmestinas reikalavimas įpareigoti sodininkų bendriją „Linas“ užtikrinti, kad servitutinis kelias būtų 0,16 ha ploto. Sodininkų bendrijos naudojamoje žemėje buvo nustatytas servitutas dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo - teisė naudotis keliu 0,16 ha plote, grafiniame priede pažymėtu raide „S“, tačiau suteiktų teisių naudotis šiuo keliu apimtis konkrečiai nenurodyta. Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr.1278 „Dėl servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ neįtvirtinta galimybė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatyti servituto turinį. Šiuo atveju servitutas laikomas mažiausiu, o servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka dėl servituto turinio nustatymo nesikreipė. Kadangi nenustatytas servituto turinys, t. y. konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės, tai nėra galimybės spręsti klausimą, kokia apimtimi yra pažeistos ir turi būti ginamos ieškovo teisės (CK 4.112 straipsnio 2, 3 dalys, 4.113, 4.124 straipsniai, CPK 93, 96 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį patenkinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias servitutus. CK 4.112 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Šiuo atveju teismai, priimdami procesinius sprendimus, vadovavosi tik CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, tačiau turėjo taikyti šio straipsnio 3 dalį. Ieškovo teigimu, jis negali įgyvendinti savo teisės naudotis servitutiniu keliu, kurio dydis (0,16 ha), tai - kelias, skirtas transporto priemonėms važiuoti (CK 4.117, 4.121 straipsniai). Taigi jis negali įgyvendinti savo teisių naudojantis savo nuosavybe - 1,66 ha žemės sklypu Vilniaus rajono savivaldybės Skirgiškių kaime.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai sodininkų bendrija „Linas“ ir T. I. prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad servitutas buvo nustatytas suteikiant teisę naudotis ne tik Vilniaus apskrities viršininko įsakymo grafiniame priede pažymėtu keliu, bet ir jo atšaka, einančia atsakovo T. I. sklypo link. Pagal šio įsakymo turinį neaišku, kokios rūšies kelio servitutas šiuo įsakymu buvo nustatytas. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyrius 2005 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 4471 informavo atsakovus, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gruodžio ll d. įsakymas Nr. 6621-41, kuriuo buvo nustatytas minėtas servitutas, bus tikslinamas. Pagal CK 4.112 straipsnio 2 dalį, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį nustatyti, laikytina, kad servitutas yra mažiausios apimties; šiuo atveju - kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad prieiti prie savo sklypo pėsčiomis atsakovas sodininkų bendrija „Linas“ jam netrukdo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad naudojantis žemės sklypu jam yra būtinas kitoks kelio servitutas, nei suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku. Pažymėtina, kad ieškovui priklausantis sklypas turi teisės aktų nustatytą specialų režimą - jis priskirtas vandens telkinių apsaugos juostoms ir zonoms, jame nustatyti miško naudojimo apribojimai. Taigi galimybės šį sklypą naudoti yra suvaržytos, ir remtis įprastiniais žemės sklypo naudojimo poreikiais šiuo atveju neįmanoma. Ieškovo žemės sklypo buvimo faktas savaime dar nesuteikia ieškovui teisės reikalauti, kad neapibrėžto turinio servitutas būtų traktuojamas kaip maksimalaus dydžio kelio servitutas, t. y. servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai, kuriuos turi nurodyti ir įrodyti servituto turėtojas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servitutus, vadovavosi tik CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias, ir nesivadovavo šio straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tokiu atveju servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad servituto, nustatyto Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 6621–41 ir patikslinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 2.3–5166–41, turinys – servituto suteikiamų teisių apimtis nėra apibrėžti ir aiškūs. CK 4.117 straipsnyje nustatytos trys kelio servituto rūšys. Jų turinys yra atskleistas CK 4.118, 4.119 ir 4.120 straipsniuose. Patikslintame Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. 2.3–5166–41 tai apibrėžiama taip: „teisė naudotis keliu 0,16 ha plote, grafiniame priede pažymėtu raide S“. Kelio servituto rūšis, servituto suteikiamų teisių apimtis nenurodyta. Tokiu atveju įstatymo CK 4.112 straipsnio 2 dalies nustatyta, kad kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti laikoma, kad servitutas yra mažiausias. CK 4.112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Taikant šią normą būtina nustatyti viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikius. Kasatorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose nepateikė įrodymų, patvirtinančių sklypo naudojimo poreikius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti servituto turinį, taikant CK 4.112 straipsnio 3 dalį. Kasatorius ieškinių pareiškimuose ir bylą nagrinėjant teisme neteigė, kad nustatyto servituto turinys yra neapibrėžtas ir neaiškus, laikė, kad atsakovai pažeidė nustatyto servituto teisę. Dėl to bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo sprendimą grįsti ieškovui priklausančio sklypo naudojimo pagal paskirtį poreikiais, kurių ieškovas teisminio nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (CPK 13 straipsnis). Be to, ir esant reikalavimui, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismai neturėjo teisinio pagrindo ginčo teisiniams santykiams taikyti CK 4.112 straipsnio 3 dalį. Kasacinio skundo argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais. Servitutinio kelio krypties klausimu byloje surinkti ir teismų įvertinti įrodymai patvirtina, kad servitutas buvo nustatytas naudotis grafiniame priede pažymėtu keliu S. Reikalavimas dėl teisės naudotis kelio atšaka pagrįstai teismų netenkintas.

CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkcija vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Atsižvelgdama į tai, kolegija pasisako tik dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų teisės taikymo aspektu. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) išvadytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas