Dėl potvarkio dalies, sandorių bei jų teisinės registracijos panaikinimo

Civilinė byla Nr.3K-3-485/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams 305–ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai, M. M., A. M., P. K., UAB „Pramoninė santechnika“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio dalies, sandorių bei jų teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašė:

1) pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V 1 punkto dalį dėl teisės suteikimo 305–ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai (toliau tekste – 305–oji GNSB) remontuoti butus bei patalpas su visais priklausiniais bei 2.3 punkto dalį dėl dokumentų, suteikiančių teisę įregistruoti butus ir patalpas 305–osios GNSB nuosavybės teise, išdavimo;

2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio skyriaus 1995 m. balandžio 10 d. pagrindinių priemonių perdavimo–priėmimo aktą dėl pastatų (duomenys neskelbtini) perdavimo 305–ajai GNSB;

3) pripažinti negaliojančia pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją 305–osios GNSB vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

4) pripažinti negaliojančia pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją 305–osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos,,Bokštas“ (toliau tekste – 305–oji DNSB) vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

5) iškeldinti 305–ąją GNSB iš neteisėtai valdomų patalpų (duomenys neskelbtini);

6) pripažinti negaliojančia patalpų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją M. M. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

7) pripažinti negaliojančia patalpų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją A. M. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

8) pripažinti negaliojančia patalpų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją P. K. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

9) pripažinti negaliojančiomis 1996 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas A. M. ir UAB,,Pramoninė santechnika“, dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini);

10) pripažinti negaliojančiomis 1996 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas M. M. ir UAB,,Pramoninė santechnika“, dėl butų (duomenys neskelbtini);

11) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą P. K. ir UAB,,Pramoninė santechnika“, dėl buto (duomenys neskelbtini);

12) pripažinti negaliojančia butų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją UAB,,Pramoninė santechnika“ vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

13) grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei pastatus (duomenys neskelbtini);

14) atkurti valstybei nuosavybės teisę į jai priklausantį turtą (duomenys neskelbtini);

15) areštuoti atsakovams M. M., A. M., P. K. ir 305–ajai GNSB priklausantį turtą ir pinigų sumas kiekvienam iš jų 411 550 Lt sumai.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V pagrindu atsakovui 305–ajai GNSB buvo suteikta teisė savo lėšomis remontuoti patalpas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio skyrius 1995 m. balandžio 10 d. sudarė pagrindinių priemonių perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo šios patalpos buvo perduotos eksploatuoti atsakovui 305–ajai GNSB.

Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkis Nr. 838V turi būti pripažintinas negaliojančiu, nes ginčo patalpų perdavimas 305–osios GNSB (1996 m. sausio 19 d perregistruota į 305–ają DNSB,,Bokštas”) nuosavybėn prieštarauja imperatyviosioms Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“ nuostatoms, taip pat Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, Valstybės turto pirminio privatizavimo ir Butų privatizavimo įstatymų normoms (1964 m. CK 47 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, konstatavo, kad minėtas Vilniaus miesto valdybos potvarkis yra niekinis, taip pat kad 305–oji GNSB buvo neteisėtai perregistruota į 305–ają DNSB,,Bokštas”. Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio skyriaus 1995 m. balandžio 10 d. pagrindinių priemonių perdavimo–priėmimo aktas, sudarytas pagal neteisėtą Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 838V, taip pat pripažintinas negaliojančiu, kaip ir ginčo patalpų teisinė registracija atsakovo 305–osios GNSB (vėliau 305–osios DNSB,,Bokštas”) vardu, nes ji atlikta, remiantis neteisėtais potvarkiu ir perdavimo–priėmimo aktu.

Ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) teisinė registracija atsakovams M. M., A. M. ir P. K. naikintina, nes šias patalpas jie iš 305–osios DNSB,,Bokštas“ įgijo nesąžiningais veiksmais. Atsakovai A. M. ir P. K. nebuvo 305–osios GNSB nariai (tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002). Atsakovams nebuvo įstatymų nustatyta tvarka leista remontuoti ginčo patalpas. Be to, ginčo patalpų teisinė registracija šiems atsakovams buvo atlikta nesant baigtos statybos naudoti valstybinės komisijos akto ir jokio kito dokumento, patvirtinančio jų teises į ginčo turtą.

Ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos atsakovų M. M., A. M., P. K. su UAB,,Pramoninė santechnika“, pripažintinos negaliojančiomis bei naikintina šių patalpų teisinė registracija atsakovui UAB,,Pramoninė santechnika“. Atsakovas, pasirašydamas ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, veikė neprotingai, neapdairiai, nesąžiningai, nes nepatikrino viešame registre perkamų ginčo patalpų naudojimo teisėtumo.

Atsakovai nėra sąžiningi ginčo patalpų įgijėjai, todėl viešasis turtas turi būti grąžintas į ankstesnę padėtį, taikant restituciją.

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Teismas pripažino negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V 1 punktą – dėl teisės suteikimo 305–ajai GNSB remontuoti butus bei patalpas su visais priklausiniais bei 2.3 punktą – dėl dokumentų, suteikiančių teisę įregistruoti butus ir patalpas 305–osios GNSB nuosavybės teise, išdavimo. Teismas motyvavo tuo, kad apie galimybę dalyvauti remontuojant savivaldybei priklausančius ginčo pastatus nebuvo paskelbta viešai, nebuvo sudarytas visų pretendentų, norinčių remontuoti pastatus, sąrašas, taip pat atitinkamos sutartys dėl pastatų remonto. Remdamasis tuo, kad ginčo pastatai atsakovui 305–ajai GNSB buvo perduoti remontuoti neteisėtai, teismas panaikino 1995 m. balandžio 10 d. pagrindinių priemonių perdavimo–priėmimo eksploatuoti aktą ir jo pagrindu atliktą teisinę ginčo pastatų registraciją atsakovo 305–osios GNSB vardu. Teismas konstatavo, kad 305–ąją GNSB neteisėtai perregistravus į 305–ąją DNSB,,Bokštas“, buvo neteisėtai atlikta ginčo pastato (duomenys neskelbtini) teisinė registracija 305–osios DNSB,,Bokštas“ vardu, kurią teismas panaikino. Teismas taip pat panaikino ginčo patalpų teisinę registraciją atsakovų M. M., A. M., P. K. vardu, nes ši atlikta pagal tikrovės neatitinkančius duomenis ir niekines pažymas, jų savininkais melagingai nurodžius minėtus atsakovus, kuriems nustatyta tvarka nebuvo leista remontuoti ginčo patalpų. Atsakovai M. M., A. M. ir P. K. nelaikytini sąžiningais įgijėjais. Šie atsakovai, neturėdami teisės į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, siekė nesąžiningai pasipelnyti iš viešosios nuosavybės, ją neteisėtai perparduodami. Teismas pripažino negaliojančiomis ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas atsakovų su UAB,,Pramoninė santechnika“. Teismas konstatavo atsakovo UAB,,Pramoninė santechnika“ nesąžiningumą. Pripažinęs negaliojančiomis nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis, teismas taikė restituciją ir priteisė atsakovui UAB,,Pramoninė santechnika“ iš A. M. 290 229 Lt, iš M. M. – 184 614 Lt, iš P. K. – 63 743 Lt. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo 3241 Lt atsakovui 305–ajai GNSB, iškeldino pastarąją iš ginčo patalpų, pripažino negaliojančia patalpų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją atsakovo UAB,,Pramoninė santechnika“ vardu bei grąžino jas ieškovui.

Teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įpareigojimo panaikinti ginčo patalpų teisinę registraciją, nes, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis bus privalomas visiems subjektams, dėl to atskiro įpareigojimo panaikinti patalpų teisinę registraciją nereikia. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo atkurti nuosavybės teisę valstybei į jai priklausantį turtą, nes šis reikalavimas yra tapatus reikalavimui grąžinti ieškovui ginčo pastatus, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų M. M., 305–osios GNSB, UAB,,Pramoninė santechnika“ apeliacinius skundus, 2005 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija.

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Pramoninė santechnika“ prašė panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis pripažintos negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos atsakovų M. M., A. M., P. K. su UAB „Pramoninė santechnika“, ir taikyta restitucija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistus. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai pagrįstai ir teisėtai pripažino atsakovą UAB „Pramoninė santechnika“ nesąžiningu turto įgijėju.

Atsakovas UAB „Pramoninė santechnika“ 2006 m. gegužės 2 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kuriuo prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2006 ir išnagrinėti kasacinį skundą; 2) panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartį, priimti naują nutartį, kuria jo kasacinį skundą patenkinti.

Prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje atsakovas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Atsakovo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis neteisėta, nes ją priėmė neteisėtos sudėties teismas. Prašyme nurodoma, kad pagal CPK 352 straipsnio 1 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas 2005 m. spalio 4 d. nutartimi sudarė UAB „Pramoninė santechnika“ kasaciniam skundui nagrinėti trijų teisėjų kolegiją: R. Čaika (kolegijos pirmininkas), B. Pupkovas (pranešėjas) ir A. Simniškis. Paskirto posėdžio dieną, t. y. 2005 m. lapkričio 30 d., teisėjas A. Simniškis nuo bylos nagrinėjimo nusišalino. Skyriaus pirmininkas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi pakeitė teisėjų kolegijos sudėtį ir vietoj nusišalinusio teisėjo A. Simniškio paskyrė teisėją Z. Levickį, teismo posėdžio datą paskyrė 2005 m. gruodžio 21 d. Likus dviem dienoms iki bylos nagrinėjimo, skyriaus pirmininkas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė teisėjų kolegijos sudėtį; motyvuodamas teisėjo B. Pupkovo liga, vietoj jo pranešėju paskyrė teisėją Z. Levickį, kiti kolegijos teisėjai – R. Čaika ir Č. Jokūbauskas. Skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas priėmė šią nutartį, pažeisdamas CPK 352 straipsnio 1 dalį, nes nepaskyrė teisėjų kolegijos pirmininko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 12 straipsnyje nustatyta, kad skyrių pirmininkai sudaro teisėjų kolegijas ir skiria jų pirmininkus, jeigu to nebuvo padaręs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai (Statuto 12 straipsnis), todėl vietoj paskirto kolegijos pirmininko R. Čaikos jis negalėjo tapti kolegijos pirmininku; Aukščiausiojo Teismo pirmininkas jo nepaskyrė bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininku. Skyriaus pirmininkas nesilaikė bylų paskirstymo tvarkos, todėl nebuvo užtikrintas kasacinio teismo nešališkumas nagrinėjant bylą. Šis procesinis pažeidimas turėjo esminę reikšmę neteisėtai teismo nutarčiai priimti, todėl turi būti atnaujintas bylos nagrinėjimas. Nurodytos aplinkybės rodo, kad dėl neaiškių ir nepagrįstų priežasčių buvo net tris kartus keista teisėjų kolegijos sudėtis, byla kasacine tvarka buvo išnagrinėta tik po pusės metų. Buvo pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Dėl kolegijos sudėties kaitos teisėjai negalėjo visapusiškai ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl buvo priimta nepagrįsta teismo nutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko padaryti pažeidimai neužtikrino atsakovo teisių į teisingą teismą ir privertė suabejoti teisėjų nešališkumu. Atsakovė A. M. 2006 m. sausio 30 d. pateikė prašymą dėl skyriaus pirmininko Č. Jokūbausko nušalinimo bei kolegijos teisėtumo, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas.

Atsiliepime į atsakovo prašymą atnaujinti procesą byloje atsakovės A. M. ir M. M. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Jame nurodoma, kad kolegijos pirmininko nepaskyrimas yra šiurkštus CPK 62 straipsnio 5 dalies ir 352 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, todėl procesas byloje turi būti atnaujintas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ kasaciniam skundui nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas 2005 m. spalio 4 d. nutartimi sudarė tokią teisėjų kolegiją: R. Čaika (kolegijos pirmininkas), B. Pupkovas (pranešėjas), A. Simniškis, nustatė teismo posėdžio datą – 2005 m. lapkričio 30 d.

Teisėjas A. Simniškis 2005 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškė apie nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi pakeitė teisėjų kolegiją ir sudarė tokios sudėties kolegiją: R. Čaika (kolegijos pirmininkas), B. Pupkovas (pranešėjas), Z. Levickis, nustatė teismo posėdžio datą – 2005 m. gruodžio 21 d.

Atsižvelgdamas į tai, kad teisėjas B. Pupkovas serga, skyriaus pirmininkas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi, siekdamas užtikrinti proceso tęstinumą ir operatyvumą bei vadovaudamasis CPK 352 straipsnio 1 dalimi, pakeitė teisėjų kolegijos sudėtį ir sudarė tokią teisėjų kolegiją: R. Čaika, Z. Levickis, Č. Jokūbauskas, paskyrė pranešėju teisėją Z. Levickį, nustatė naują teismo posėdžio datą – 2006 m. sausio 30 d. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurios pirmininkas buvo Č. Jokūbauskas, 2006 m. sausio 30 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ kasacinį skundą ir priėmė nutartį.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl proceso atnaujinimas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), yra ekstraordinari procesinė priemonė. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindus nustato įstatymas (CPK 366 straipsnis). Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovo UAB,,Pramoninė santechnika” prašymas atnaujinti kasacinį procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino, todėl toliau nutartyje tiriamas prašymo pagrįstumas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Prašymas atnaujinti procesą argumentuojamas tuo, kad civilinę bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2006 m. sausio 30 d. išnagrinėjo ir nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.

Įstatymo reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra labai svarbi teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo dalis. CPK 62 straipsnyje reglamentuojama teismo sudėtis civilines bylas nagrinėjant apylinkių, apygardų teismuose, Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Straipsnio 5 dalyje yra visiems civilines bylas nagrinėjantiems teismams bendra norma, kad tais atvejais, kai civilinę bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, o teisėjų kolegija, ją sudaro ir kolegijos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas nagrinėja trijų arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija (CPK 62 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos sudarymą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme reglamentuoja ir speciali CPK 352 straipsnio 1 dalies norma; pagal ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją. Vertinant teisėjų kolegijos teisėtumą nurodytų CPK normų požiūriu, svarbu yra tai, ar kolegiją sudarė, jos pirmininką ir pranešėją paskyrė tokius procesinius įgaliojimus turintys asmenys, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Pagal civilinį procesą reglamentuojančius įstatymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti skyriaus teisėjai, jis gali būti civilinę bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininkas, bylos pranešėjas. Vadinasi, turėdamas įstatymo nustatytus įgaliojimus dėl teisėjų kolegijos sudarymo, skyriaus pirmininkas gali įtraukti save į jos sudėtį, paskirti save kolegijos pirmininku, bylos pranešėju. Prašyme atnaujinti procesą remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 12 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai sudaro teisėjų kolegijas ir skiria jų pirmininkus, jeigu to nebuvo padaręs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Prašyme pabrėžiama, kad vietoj kolegijos pirmininku paskirto teisėjo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas negalėjo tapti kolegijos pirmininku, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas jo nepaskyrė. Toks nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto normos ir procesinės situacijos aiškinimas pripažintinas nepagrįstu štai dėl ko: 1) 1995 metais priimto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto preambulėje nustatyta, kad šis teisės aktas reguliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą, kurios nereglamentuoja galiojantys įstatymai. Nuo 2003 m. sausio 1 d. galioja civilinį procesą reglamentuojantis specialus kodifikuotas įstatymas – Civilinio proceso kodeksas, teismo sudėtį, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sudarymą, reglamentuoja CPK normos. CPK straipsniuose (62 straipsnio 5 dalis, 352 straipsnio 1 dalis) normos dėl teisėjų kolegijos sudarymo suformuluotos kiek kitaip, negu minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto normoje, todėl teisėjų kolegijos sudarymo teisėtumas pirmiausia vertintinas CPK normų laikymosi požiūriu (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys); 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime „Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų“ (byla Nr. 13/04-21/04-43/04) atkreipė dėmesį į tai, kad toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas, koks galioja šiuo metu, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją apskritai yra negalimas; 3) net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutą, tektų pripažinti, kad iš nurodytos 12 straipsnio nuostatos neišplaukia, jog skyriaus pirmininkas apskritai negali paskirti savęs kolegijos pirmininku, kad tai gali padaryti tik teismo pirmininkas.

Kai teisėjas nušalinamas ar nusišalino, jis pakeičiamas kitu teisėju (CPK 70 straipsnio 2 dalis). Teismo sudėtį reglamentuojančiose CPK VI skyriaus normose nėra draudimo teisėjui dėl kitų svarbių priežasčių (pavyzdžiui, ilgalaikės ligos) negalint nagrinėti bylos jį pakeisti kitu teisėju. Tokiais atvejais CPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sudarytos naujos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sudėtis laikytina teisėta. Civilinei bylai pagal atsakovų kasacinį skundą nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija buvo keičiama nusišalinus teisėjui A. Simniškiui ir dėl teisėjo B. Pupkovo ligos. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, pakeisdamas šiuos teisėjus kitais, abiem atvejais nutartimi sudarė naujas teisėjų kolegijas, keitė bylos pranešėją, bylos nagrinėjimo datą. Skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi sudarė tokios sudėties trijų teisėjų kolegiją: R. Čaika, Z. Levickis, Č. Jokūbauskas, paskyrė bylos pranešėju teisėją Z. Levickį, nustatė bylos nagrinėjimo datą – 2006 m. sausio 30 dieną.

Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2005 m. spalio 4 d. nutartimi kolegijos pirmininku buvo paskirtas teisėjas R. Čaika; pasikeitus kolegijos sudėčiai, 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje dėl naujos kolegijos paskyrimo nenurodyta, kad kolegijos pirmininku vėl skiriamas teisėjas R. Čaika. Nutartis dėl naujos kolegijos sudarymo priimama CPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tokia nutartimi sprendžiamas ne tik personalinės kolegijos sudėties pasikeitimas, bet ir kiti įstatymo normoje nurodyti klausimai. 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi dėl naujos kolegijos teisėjas R. Čaika nepaskirtas kolegijos pirmininku, prašyme atnaujinti procesą nepagrįstai teigiama, kad jis tokius procesinius įgaliojimus tebeturėjo pagal nurodytą 2005 m. spalio 4 d. nutartį. Minėta, kad sisteminis CPK normų aiškinimas duoda pagrindą teigti, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali save paskirti civilinę bylą nagrinėjančios kolegijos teisėju ir jos pirmininku. Kasacinėje praktikoje yra ir tokia nuostata, kad pagal CPK 62 straipsnio 6 dalies normos analogiją tuo atveju, kai kasacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija ir jo sudėtyje yra Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, jis pirmininkauja posėdžiui, 2006 m. sausio 30 d. nutartis priimta šioje civilinėje byloje vadovaujantis CPK 69 straipsnio 4 dalimi; taigi išplauktų, kad tokiais atvejais CPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimamoje nutartyje nebūtina rašyti, jog skyriaus pirmininkas skiriamas teisėjų kolegijos pirmininku. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant CPK 352 straipsnio 1 dalies normą taip, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas bet kuriuo atveju nutartyje turėtų nurodyti, jog skiria save civilinę bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininku, vis tiek nėra pagrindo pripažinti kolegijos sudėtį neteisėta ir atnaujinti procesą vien dėl to, kad CPK 352 straipsnio 1 dalies tvarka priimtoje nutartyje skyriaus pirmininkas nenurodė savęs teisėjų kolegijos pirmininku. Pažymėtina ir tai, kad bylą išnagrinėjus kasacinio proceso tvarka teismo nutartis priimama balsų dauguma, laikantis CPK reikalavimo, jog pirmas kalba mažiausią darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turintis teisėjas, o paskutinis – posėdžio pirmininkas (CPK 358 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas dėl to, jog buvo teisėjų kolegijos pirmininkas, neturėjo jokių procesinių pranašumų ar išskirtinių galių 2006 m. sausio 30 d. priimant nutartį civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti kasacinį procesą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nesudaro prielaidų manyti, kad dėl šių aplinkybių galėjo būti priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija atsisako atnaujinti bylos kasacinį procesą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 370 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

atsisakyti atnaujinti procesą pagal atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams 305–ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai, M. M., A. M., P. K., UAB „Pramoninė santechnika“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio dalies, sandorių bei jų teisinės registracijos panaikinimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Aloyzas Marčiulionis