Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-438/2006

Procesinio sprendimo kategorija 24.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės AS „ERGO Kindlustuse“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės AS „ERGO Kindlustuse“ ieškinį atsakovams UAB „Transmėja“ ir DUAB „Baltijos garantas“, trečiajam asmeniui M. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 8 d. nutartimi, pagal UAB „Ergo Lietuva“ 2005 m. liepos 4 d. prašymą, netinkamas ieškovas UAB „Ergo Lietuva“ pakeistas tinkamu – Estijos bendrove „Ergo kindlustuse“.

Ieškovas 2005 m. vasario 21 d. ieškiniu teismui nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta Estijos bendrovei AS Talpet Trans priklausanti puspriekabė LOHR (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas M. V. (UAB „Transmėja“ darbuotojas), pažeidęs KET reikalavimus. Kadangi puspriekabė buvo apdrausta Estijos draudimo bendrovėje AB ERGO Kindlustus transporto priemonių kasko draudimu, tai draudėjo atstovas prašė atlyginti žalą. 2002 m. vasario 18 d. ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, pervedė draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. UAB „Ergo Lietuva“, veikdama ieškovo vardu, kreipėsi į eismo įvykio kaltininko darbdavį UAB „Transmėja“ ir DUAB „Baltijos garantas“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau šios bendrovės atlyginti nuostolius atsisakė.

Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovų 10 464,39 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 14 d. sprendimu atnaujino ieškinio senaties terminą ir ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UAB „Transmėja“ 2092,88 Lt žalos atlyginimo, o iš atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ - 8371,51 Lt žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad bendrovė jau 2004 m. birželio 17 d. ėmėsi priemonių ginti savo teises, taip pat ir Lietuvos Respublikos teisme, atstovauti įgaliojant bendrovę UAB „Ergo Lietuva“. Nustačius, kad ieškovas yra netinkamas, 2005 m. liepos 8 d. jis buvo pakeistas tinkamu: vietoje UAB „Ergo Lietuva“ - Estijos bendrovė „Ergo Kindlustuse“. Teismas sprendė, kad ieškovas laiku ėmėsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, ir tik netinkamas įgalioto asmens, paduodant ieškinio pareiškimą, faktas lėmė, jog, pakeitus ieškovą tinkamu, buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas padarė išvadą, kad netinkamas įgalioto asmens UAB „Ergo Lietuva“ elgesys laikytinas svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti.

Teismas nurodė, kad neginčytinai susidariusi 10 464,39 Lt žala yra pervesta žalą patyrusiai Estijos bendrovei, todėl ieškovas Estijos bendrovė „Ergo kindlustuse“ įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Teismas nustatė, kad už žalą yra atsakingas atsakovo UAB „Transmėja“ vairuotojas M. V., todėl UAB „Transmėja“ atsirado pareiga atsakyti už žalą. Teismas, nurodydamas, kad abu atsakovus sieja sutartis, pagal kurią DUAB „Baltijos garantas“ turi prievolę atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, esant UAB „Transmėja“ kaltei, padarė išvadą, kad atsakovai yra subsidiariai atsakingi dėl žalos atlyginimo. Spręsdamas žalos, kurią turi padengti DUAB „Baltijos garantas“, dalies dydį, teismas kaip analogiją taikė Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas. Vadovaudamasis jomis, teismas sprendė, kad atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ turi padengti 80 procentų padarytos žalos, o likusią žalos dalį – 20 procentų – turi atlyginti UAB „Transmėja“.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą ir motyvuodamas, jog netinkamas įgalioto asmens UAB „Ergo Lietuva“ elgesys laikytinas svarbia priežastimi jį atnaujinti, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra komercinė įmonė, siekianti pelno, užsiimanti draudimo verslu, taip pat ir ginčų, kylančių iš draudimo santykių, sprendimu teismuose, todėl žinanti, kaip tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kurioje šiuo klausimu nurodyta, kad komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo, rūpestingumo standartai įgyvendinant reikalavimo teises, kylančias iš profesinės veiklos, yra nustatomi aukštesni nei fiziniam asmeniui atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų. Svarbiausiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Kolegijos nuomone, iš bylos duomenų nematyti, kad ieškinio senaties termino eigos metu tokios priežastys egzistavo, o tai, kad ieškovas įgaliojo kitą asmenį, kuris netinkamai atliko savo pareigas, negali būti ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Estijos draudimo bendrovė AS „Ergo Kindlustuse“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimą. Kasacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

Kolegija taikė ieškinio senatį, nors vienas iš atsakovų – DUAB „Baltijos garantas“, iš kurio teismas priteisė 80 procentų ieškinio sumos, nereikalavo taikyti senatį. Šis atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nėra pareiškęs jokių prašymų dėl senaties taikymo. Apeliacinės instancijos teismas senatį dėl šios dalies taikė savo iniciatyva, nors CK 1.126 straipsnio 2 dalyje tai draudžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 nurodė, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasatoriaus nuomone, CK 1.126 straipsnio 2 dalyje išdėstyta teisės norma reiškia, kad jeigu ginčo šalis (skolininkas) reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasatoriaus teigimu, tuo atveju, jeigu viena iš dalyvaujančių byloje ginčo materialinio teisinio santykio šalis ieškinio senatį prašo taikyti, o kita – ne, ieškinys, pareikštas šiai šaliai, negali būti atmetamas taikant ieškinio senatį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad savo poziciją dėl ieškinio senaties taikymo jis išsakė 2005 m. lapkričio 20 d. atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad sutinka su apelianto UAB „Transmėja“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl nepagrįsto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Taigi DUAB „Baltijos garantas“ išreiškė savo valią dėl ieškinio senaties taikymo tiek UAB „Transmėja“, tiek ir DUAB „Baltijos garantas“ atžvilgiu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Transmėja“ prašo jį atmesti, o kasacinį procesą dėl jo nutraukti. Atsakovas nurodo, kad teismas 2005 m. spalio 14 d. sprendimu iš atsakovo priteisė 2092,88 Lt žalos atlyginimo. Kasatorius šio teismo sprendimo neskundė. Todėl ginčas tarp kasatoriaus ir atsakovo yra dėl 2092,88 Lt žalos atlyginimo priteisimo. CPK 341 straipsnyje nustatyti atvejai, kada bylos nagrinėjimas kasacine tvarka yra negalimas. Pagal CPK 341 straipsnio 2 dalį kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jei ginčijama suma yra mažesnė nei 5000 Lt. Ginčas nepatenka į tam tikras nustatytas kategorijas turtinių ginčų, kuriems nėra apribojimų dėl ginčijamos sumos dydžio, todėl kasacinis procesas turi būti nutrauktas UAB „Transmėja“ atžvilgiu. Atsakovas taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nelaikė netinkamų kasatoriaus įgalioto asmens veiksmų svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad senaties terminas atnaujintas nepagrįstai, nes ieškovas yra komercinė pelno siekianti įmonė, užsiimanti draudimo verslu, taip pat ginčų, kylančių iš draudimo santykių ir susijusių su jais sprendimu teismuose, jai taikytini atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Bylos duomenys nesudaro įstatyme numatyto pagrindo senaties terminui atnaujinti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Atsižvelgdama į tai, kolegija pasisako tik dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde iš esmės keliamas ieškinio senaties taikymas, reglamentuotas CK 1.126 straipsnio.

CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę, net kai ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, tam reikia ištirti bylos aplinkybes. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Esant tokiai įstatymo nuostatai, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis turi pareikšti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme tokį prašymą galima pareikšti tuo atveju, jeigu tokia būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiame teisme pareikšti prašymo taikyti ieškinio senatį ginčo šalis negali. Prašymą taikyti ieškinio senatį šalis turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (CPK 112 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis) bei parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimas bei kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 110 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Dėl to ir prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi išdėstyti raštu. Papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis), taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą leidžia pateikti. Tokiu atveju apie pareikštą reikalavimą taikyti ieškinio senatį pažymima teismo posėdžio protokole (CPK 169 straipsnio 2 dalis 7 punktas, 230 straipsnio 4 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašymas taikyti ieškinio senatį pateikiamas raštu. Atsakovas draudimo uždaroji akcinė bendrovė,,Baltijos garantas” atsiliepimu į pareikštą ieškinį, pateiktą teismui, prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 40). Šio atsakovo atstovas parengiamuosiuose posėdžiuose ir teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvavo, tačiau raštuose teismui nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Šis atsakovas savo poziciją dėl ieškinio senaties taikymo išdėstė ir atsiliepime į kito atsakovo - UAB,,Transmėja” - apeliacinį skundą, kuris savo turiniu dėl ieškinio senaties termino ir kt. iš esmės yra prisidėjimas prie šio apelianto apeliacinio skundo (b. l. 213-215). Savo poziciją dėl ieškinio senaties taikymo atsakovas išreiškė ir rašte ieškovui (b. l. 41). Dėl to negalima sutikti su kasaciniu skundu, kad ieškinio senatį teismas taikė, nesant šalies – atsakovo draudimo uždarosios akcinės bendrovės reikalavimo. Ieškinio senatį byloje prašė taikyti abu atsakovai ir į bylą įtrauktas tretysis asmuo. Ji taikyta nepažeidžiant aptartos įstatymų nustatytos procedūros, taip pat CK 1.126 straipsnio reikalavimų.

Teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai praleistas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Tačiau sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolė įvykdymo momento. Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad Estijos bendrovė,,Ergo Kindlustuse” 2002 m. vasario 18 d., vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudimo išmoką, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos pervedimo dienos, t. y. 2002 m. vasario 18 d. Ieškinys teisme pareikštas 2002 m. vasario 21 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškinys būtų pareikštas įstatymo nustatytu terminu. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai ieškinį pareiškia netinkamas ieškovas, ieškinio senaties termino eiga nutraukiama nuo tos dienos, kurią teismas priima nutartį netinkamą šalį (ieškovą) pakeisti tinkama (CPK 45 straipsnis). Tinkama šalis Estijos bendrovė,,Ergo Kindlustuse” į bylą įstojo 2005 m. liepos 8 d. teismo nutarties pagrindu. Pagrįsta yra teismų išvada, jog ieškinys teisme pareikštas praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas ir pagrįstai laikė, jog, šios bylos duomenimis, nėra pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ir ginti pažeistą teisę taikant CK 1.131 straipsnio 2 dalį. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis ieškinio senatį atnaujinti, ir pagrįstai pažymėjo, jog ieškovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai. Skolininko atsiliepimą į pretenziją ir ieškinį pagal jų turinį negalima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) išvardytų pagrindų naikinti skundžiamą sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas