Baudžiamoji byla Nr. 1-18-332/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48976-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.;
1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.3.3.;
2.3.6.4.4.2.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,
kaltinamajam A. T.,
gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. D.,
nukentėjusiojo R. D. atstovui advokatui Ramūnui Putinui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neturintis pastovios gyvenamosios vietos, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., prokurorės pateiktu 2019-01-03 prašymu pakeisti kaltinimą kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
A. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 spalio16 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui, ranka tyčia sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius D. D. į galvą, tuo jai padarydamas dauginius galvos odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, akių junginių kraujosruvas, muštines žaizdas abiejų lūpų gleivinėse, kraują burnos ertmėje ir nosies šnervėse, difuzinį galvos smegenų sumušimą; nuo galvos sumušimo visumos D. D. mirė įvykio vietoje. Šiais veiksmais A. T. tyčia nužudė D. D.. Ši A. T. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 st. 1 d.
Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad neturėjo gyvenamosios vietos, todėl glausdavosi, miegodavo pas D. D. adresu (duomenys neskelbtini). Jį iš nakvynės namų pašalino, kadangi gėrė. D. D. žinojo seniai. Pas D. D. gyveno tris - keturis mėnesius, visą laiką gėrė su pertraukomis. Ryte dažniausiai išeidavo į miestą.
2015-10-16 jis su D. D. kartu išėjo į miestą, išgėrė sidro ar dar kažko, paskui jų keliai išsiskyrė. Kai jis parėjo naktį, D. D. miegojo virtuvėje, prie pečiaus, galvą atrėmusi į krosnį. Jis nuėjo miegoti. Prabudo, nes norėjo į tualetą, buvo paryčiai. Ėjo į tualetą, D. D. pusiau gulom sėdėjo ant grindų, jos sprandas buvo atremtas į krosnį. D. D. labai knarkė, jis jai išorine plaštakos vieta, pirštais, vieną ar du kartus „kepštelėjo“ per jai žandą, sakė, kad ji neknarktų. Jai „kepštelėjo“, nes ji knarkė ir tuo trukdė miegoti." Kai D. D. „kepštelėjo“, galėjo pataikyti į antakį. Kai „kepštelėjo“, matė D. D. veidą, sumušimo žymių ant jos veido nebuvo. Tyčia D. D. nemušė, jos sužaloti nenorėjo. Po „kepštelėjimo“ ji atsibudo, jam pasakė, kad, jei jis nori, gali eiti lauk. Grįžęs iš tualeto, nuėjo gulti.
2016-10-17, atsikėlęs apie 7 valandą ryto, pamatė, kad ant stalo buvo du alaus buteliai po litrą talpos ir vienas butelis sidro. Nuėjo žadinti D. D., pasakė, kad yra „pachmielkos“, patempė jai už nosies, tada pamatė jai iš burnos išbėgusį kraujas. Labai sutriko, paskambino R. P., pasakė, kad mirė D. D.. Atėjo R. P., tada iškvietė medikus, policiją.
Nukentėjusysis R. D. parodė, kad mirusi D. D. buvo jo mama. Kai mama mirė, jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Tėvas miręs, brolių ir seserų neturi. Su mama palaikė ryšį laiškais, ji buvo vienintelis artimas žmogus. Mama spalio mėnesį sušalti, kaip nustatė ekspertai, negalėjo. Iš kalto asmens dėl mamos mirties prašo priteisti 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja L. S. parodė, kad D. D. gyveno (duomenys neskelbtini). Ji (liudytoja) gyvena tuo pačiu adresu, tik antrame bute. D. D. pažinojo, kaltinamąjį A. T. taip pat žino. Pas D. D. buvo didelė netvarka, ji buvo nuolatos sudaužyta, ji išeidavo į kiemą ir sakydavo, kad gelbėtume ją, kadangi ją muša. D. D. paakiuose matydavosi smurto žymės, tai kakta būdavo praskelta. Ji skųsdavo, kad ją muša A. T.. A. T. pas D. D. gyveno apie metus laiko. Ji gaudavo pensiją ir jie su A. T. iš to gyveno. Bandė sakyti A. T., kad nemuštų D. D., o jis atsakydavo, kad jos neskriaudžia. Ji iš kaimynų sužinojo, kad D. D. rado mirusią.
Liudytoja S. G. parodė, kad dirba medicinos greitojoje pagalboje. Atvykus į įvykio rado moters lavoną. Nukentėjusioji gulėjo prie krosnies, jos veidas buvo patinęs, šiek tiek nubrozdintas. Radus lavoną pranešė policijos pareigūnams, kadangi mirties priežastis nebuvo aiški. Mirusioji buvo pašalusi, kojos buvo baltos, ant galūnių matėsi lavondėmės. Bute buvo vienas vyriškis, o to atėjo jo draugas.
L. R. P. parodė, kad ryte paskambino A. T. ir pasakė, kad mirė senikė, prašė ateiti. Jis atėjo, pamatė gulinčią D. D., jos veidas buvo patinęs. D. D. pažinojo iš matymo, matydavo ją mieste. Ji visada būdavo negražiai apsirengusi, purvina, ji dažnai griuvinėdavo, vaikščiodavo nubrozdintu veidu. Abu iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. A. T. pasakė, kad prabudo ir rado D. D. gulinčią. A. T. neturėjo kur gyventi, tuo metu jis gyveno pas D. D., duodavo jai valgyti.
Iš 2016-10-17 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje - bute adresu (duomenys neskelbtini), rastas ant grindų gulintis D. D. lavonas (1t., b. l. 14-30).
2016-10-18 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. D. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo visumos. Į tai nurodo dauginiai galvos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, akių junginių kraujosruvos, abiejų lūpų gleivinės muštinės žaizdos, kraujas burnos ertmėje ir nosies šnervėse, difuzinis galvos smegenų sumušimas (histologinio tyrimo duomenimis: perivaskulinės kraujosruvos vyraujančios galvos smegenų požievio srityje ir kamiene). Tai, kartu ir apsinuodijimas etilo alkoholiu, galėjo sąlygoti sąmonės praradimą ir komplikavosi bendru kūno atvėsimu (1 t., b. l. 103-106).
Teisiamajame posėdyje, kilus abejonių dėl 2016-10-18 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų išvadų, teismo 2017-11-22 nutartimi paskirta teismo medicinos ekspertizė nustatyti D. D. mirties priežastį (2 t., b. l. 195-196).
Iš 2018-01-26 VTMT Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto J. S. surašyto Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad D. D. mirtis įvyko nuo žemos temperatūros poveikio sukelto bendro kūno atvėsimo. Į tai nurodo menko intensyvumo rausvai violetinės lavondėmės, šviesus kraujas širdies ertmėse ir pavieniai mišrūs kraujo krešuliai, skaisčiai raudonos spalvos sausoki plaučiai, V. dėmės skrandžio gleivinėje, histologiškai nustatyta bronchų gleivinių hipersekrecija ir epitelio atsisluoksniavimas, galvos smegenų pabrinkimo ir plaučių pabrinkimo nebuvimas, katamnezės duomenys (senyvas nuo alkoholio apsvaigęs asmuo, žema gyvenamojo kambario temperatūra mirusiosios kūno radimo vietoje). D. D. mirtis įvyko nuo bendro žemos temperatūros poveikio, o ne dėl mechaninių sužalojimų. Dėl bendro šalčio poveikio nukentėjusiuosius ištinka priešmirtinė sumišimo būsena, kuri apibūdinama šalčio idiotizmo sąvoka. Šalčio idiotizmo priežastimi laikomas paradoksalus šilumos jutimas faktiškai didėjant atšalimui. Tokiu atveju kūno atvėsimo paveiktas asmuo nėra pajėgus suteikti sau pagalbą, apsisaugoti nuo hipotermijos.
D. D. muštinės žaizdos ir kraujosruvos lūpų gleivinėje, nubrozdinimai ir kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešiniame antakyje, kaktoje, kraujosruvos kairiame žande, kairės akies vokuose, abiejų akių junginėse, dešiniame skruoste, dešiniame smilkinyje, pakaušyje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai ir kraujosruvos abiejose blauzdose padaryti trauminiais poveikiais bukais kietais daiktais ar kontaktuojant su bukais kietais paviršiais paros bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
D. D. padaryti kūno sužalojimai- muštinės žaizdos ir kraujosruvos lūpų gleivinėje, kairės akies vokuose, abiejų akių junginėse, kairiame žande, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje nėra būdingi griuviminei traumai. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo šešių smūgių bukais kietais daiktais į veidą.
D. D. nubrozdinimai ir kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešiniame antakyje, kaktoje, kraujosruvos dešiniame smilkinyje ir pakaušyje galėjo būti padaryti tiek griuviminių traumų metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, tiek ir suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais.
D. D. padaryti galvos sužalojimai (muštinės žaizdos ir kraujosruvos lūpų gleivinėje, nubrozdinimai ir kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešiniame antakyje, kaktoje, kraujosruvos kairiame žande, kairės akies vokuose, abiejų akių junginėse, dešiniame skruoste, dešiniame smilkinyje, pakaušyje) nesukėlė nukentėjusiosios gyvybei pavojingos būsenos, todėl iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės tvirtinti, jog šie sužalojimai galėjo sukelti sąmonės praradimą.
D. D. lavono tyrimo metu nenustatyta kaukolės smegeninės ir veidinės dalies kaulų lūžių, kraujo?šlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, povoratinklinės kraujosruvos, kontuzinių židinių galvos smegenyse, kraujo pėdsakų smegenų skilveliuose, smegenų pabrinkimo, smegenyse pakauškaulio didžiosios pakaušinės angos kraštų jspaudimo žymių nerasta, histologinio smegenų tyrimo metu nenustatyta smegenų pabrinkimo, aksonų pažeidimo ir degeneracijos, todėl Specialisto išvadoje Nr. M 523/2016(04) diagnozė „difuzinis galvos smegenų sumušimas“ nustatyta nepagrįstai, neturint klinikinių duomenų (3 t., b. l. 11-14).
Byloje esant dviem skirtingoms - specialisto ir ekspertizės – išvadoms dėl D. D. mirties priežasties, teisiamajame posėdyje 2018-03-23 nutartimi paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė, ją pavedant atlikti VTMT Vilniaus skyriaus ekspertams.
VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad:
1. D. D. mirė nuo bendro kūno atvėsimo.
2. Dumšienei nustatyti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide bei kojose (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-9) buvo padaryti maždaug prieš keletą-keliolika valandų iki mirties. Visi jie tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Smulkūs odos nubrozdinimai kaktoje, dešinio antakio srityje, nosies nugarėlėje, kraujosruvos dešinės pusės kaktos akies srities (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-4).
Kraujosruvos kairės pusės akies, skruosto srityje bei lūpų kairės pusės sumušimas (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 5, 6) yra paaiškinamas vienu-dviem trauminiais poveikiais kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pvz. suduodant smūgį ranka.
Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai apatinėse galūnėse (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 7-9) padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar šiurkščiais paviršiais. Tikėtina, jie susiformavo nukentėjusiajai pačiai atsitrenkiant į tokio pobūdžio paviršius.
3. Histologinis galvos smegenų tyrimas rodo, kad morfologinių požymių būdingų difuziniam aksonų pažeidimui nėra.
4. D. D. mirtis nėra sietina su jai nustatytais kūno sužalojimais.
5. Galvos sužalojimai, kurie nėra būdingi griuviminei traumai - tai kraujosruvos kairės pusės akies, skruosto srityje bei lūpų kairės pusės sumušimas (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 5, 6) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
6. Galvos sužalojimai, kurie priskirti griuviminei traumai - tai smulkūs odos nubrozdinimai kaktoje, dešinio antakio srityje, nosies nugarėlėje, kraujosruvos dešinės pusės kaktos akies srities (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-4) galėjo gautis vienkartinio griuvimo metu.
7. Šalčio idiotizmo būsena yra būdinga asmenims apsvaigusiems nuo alkoholio. Didėjant kūno atšalimui tokie asmenys gali paradoksaliai jausti šilumą. Konkrečiu atveju, įvertinus lavono radimo aplinkybes bei įvykio vietos apžiūros protokolą (nukentėjusioji šaltoje aplinkoje guli nuogomis kojoms, kurių paviršiuje matyti odos nušalimai, neapsiklojusi), galima teigti, jog D. D. prieš mirtį buvo patyrusi šalčio idiotizmo būseną (3 t., b. l. 57-62).
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Ž. T. Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K532/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>, 2K-68-942/2016).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.
VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad D. D. mirė nuo bendro kūno atvėsimo. D. D. nustatyti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide bei kojose (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-9) buvo padaryti maždaug prieš keletą-keliolika valandų iki mirties. Visi jie tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. D. D. mirtis nėra sietina su jai nustatytais kūno sužalojimais. Šią Ekspertizės išvadą pateikė trijų medicinos ekspertų komisija, išvada išsami, aiški, abejonių dėl išvadų teisingumo nėra, todėl teismas minėta išvada remiasi priimdamas baudžiamojoje byloje nuosprendį. Taip pat teismas pažymi, kad VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada dėl D. D. mirties priežasties patvirtina 2018-01-26 VTMT Šiaulių skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą, kad D. D. mirtis įvyko nuo žemos temperatūros poveikio sukelto bendro kūno atvėsimo. Kaltinamasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai patvirtino, kad jis prieš D. D. fizinio smurto nepanaudojo, apart to, kad „kepštelėjo“ jai rankos pirštais per veidą dėl jos knarkimo, šie jo veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su D. D. mirtimi. Kaip jau minėta aukščiau, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad D. D. mirtis nėra sietina su jai nustatytais kūno sužalojimais.
Remdamasis nustatytomis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. T. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl išteisintinas.
Prokurorės pateiktu 2019-01-03 prašymu pakeisti kaltinimą A. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 spalio16 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui, ranka tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius D. D. į galvą, tuo jai padarydamas kraujosruvas kairės pusės akies, skruosto srityje bei lūpų kairės pusės sumušimą, ir sukėlė D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši jo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad D. D. nustatyti galvos sužalojimai – kraujosruvos kairės pusės akies, skruosto srityje bei lūpų kairės pusės sumušimas (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 5, 6) yra paaiškinamas vienu-dviem trauminiais poveikiais kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pvz. suduodant smūgį ranka. Šie galvos sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. D. D. nustatyti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide bei kojose (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-9) buvo padaryti maždaug prieš keletą – keliolika valandų iki mirties.
Teisiamajame posėdyje A. T. parodė, kad prabudęs ėjo į tualetą, tuo metu D. D. pusiau gulom sėdėjo ant grindų, jos sprandas buvo atremtas į krosnį. D. D. labai knarkė, todėl jis jai išorine plaštakos vieta, pirštais, vieną ar du kartus „kepštelėjo“ per jai žandą, sakė, kad ji neknarktų. Kai „kepštelėjo“, matė D. D. veidą, sumušimo žymių ant jos veido nebuvo. Tyčia D. D. nemušė, jos sužaloti nenorėjo.
Surinktiems įrodymams patikrinti, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., teismas perskaitė A. T. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus. Apklausiamas 2017-02-20 A. T. parodė, kad naktį D. D. gulėjo ant grindų, jis eidamas į tualetą „kepštelėjo“ D. D. per veidą, galėjo pataikyti į žandą (2 t., b. l,. 62-63). Apklausiamas 2017-04-05 A. T. parodė, kad „kepštelėjo“ gulinčiai D. D. per veidą, prieš tai jos paprašė neknarkti (2 t., b. l. 65-66). Šiuos parodymus A. T. patvirtino apklausiamas 2017-05-29 (2 t., b. l. 70). Šie ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo tyrėjui A. T. duoti ir, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaityti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl teismas juos vertina visų ištirtų įrodymų kontekste. Liudytoja L. S. parodė, kad D. D. buvo jos kaimynė, gyveno tame pačiame name. Pas D. D. buvo didelė netvarka, ji buvo nuolatos sudaužyta, ji išeidavo į kiemą ir sakydavo, kad gelbėtume ją, kadangi ją muša, paakiuose matydavosi smurto žymės, tai kakta būdavo praskelta. Liudytojas R. P. parodė, kad D. D. pažinojo iš matymo, matydavo ją mieste. Ji visada būdavo negražiai apsirengusi, purvina, ji dažnai griuvinėdavo, vaikščiodavo nubrozdintu veidu.
Įvertinęs ištirtų įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis A. T. 2016-10-16, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, ranka tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius D. D. į galvą, tuo jai padarydamas kraujosruvas kairės pusės akies, skruosto srityje bei lūpų kairės pusės sumušimą, kas sukėlė D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jis D. D. išorine plaštakos vieta, pirštais, vieną ar du kartus „kepštelėjo“ jai per žandą norėdamas, jog ji nebeknarktų, jai jokių kūno sužalojimų nepadarė. Kad būtent šiais A. T. veiksmais buvo padaryti D. D. nustatyti kūno sužalojimai, patikimų, neabejotinų duomenų nėra. Kaip jau buvo minėta, VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, jog D. D. nustatyti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide buvo padaryti maždaug prieš keletą – keliolika valandų iki mirties. Liudytojai L. S. ir R. P. parodė, kad D. D. dėl jos netinkamo gyvenimo būdo dažnai būdavo sužalota. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. D. po jos mirties nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitomis aplinkybėmis.
Esant išdėstytoms aplinkybėms kaltinamasis A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d., teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.
Nukentėjusysis R. D. dėl jo motinos D. D. mirties pareiškė civilinį ieškinį prašydamas iš kaltinamojo A. T. priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 156). Pagal Civilinio kodekso nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. T. dėl R. D. motinos D. D. mirties nėra atsakingas, dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., t. y. dėl D. D. nužudymo jis išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas:
5 vnt. cigarečių nuorūkų, 1 vnt. cigarečių pakelis, 13 butelių, paimti iš įvykio vietos, paimti D. D. rūbai – 1 megztinis, 1 marškiniai, 1 sijonas, porą kojinių, plaukų ir nagų pavyzdžiai, A. T. ir D. D. daktiloskopinės kortelės, saugomi Šiaulių apygardos teisme (paketai Nr.3 ir Nr.4), remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti kaip menkaverčiai;
2 vnt. CD su garso įrašais paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 5 d. 1, 2 punktais, 308 str., 310 str.,
n u s p r e n d ž i a:
A. T. išteisinti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veika.
A. T. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento - asmens tapatybės kortelės Nr. 14219317 – paėmimą panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. 14219317 A. T. gražinti po teismo nuosprendžio paskelbimo.
Nukentėjusiojo R. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
5 vnt. cigarečių nuorūkų, 1 vnt. cigarečių pakelis, 13 butelių, D. D. rūbus - 1 megztinis, 1 marškinius, 1 sijonas, porą kojinių, plaukų ir nagų pavyzdžiu, A. T. ir D. D. daktiloskopines korteles (paketai Nr.3 ir Nr.4), saugomus Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti;
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliaciniams skundams, paduotiems nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis
