Dėl skolos už žemės nuomą priteisimo

Civilinė byla Nr. 2-795-913/2015

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00549-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.10.; 2.5.16.8.; 3.2.6.4.

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 26 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,

dalyvaujant ieškovei R. K.,

atsakovei B. D. ir jos atstovui advokatui Eugenijui Karosui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei B. D. dėl skolos už žemės nuomą priteisimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 284,55 Eur skolos už privačios žemės sklypo nuomą 2014 metais, iš atsakovės priteisti ieškovei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gegužės 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią nuomotoja R. K. išnuomojo nuomininkei B. D. trejų metų laikotarpiui 19,6500 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šalys susitarė, kad metinis žemės sklypo nuomos mokestis yra po 400 Lt už hektarą ir sumokamas nuomotojai gruodžio 31 d. (Sutarties 14 p.). Kadangi buvo išnuomotas 19.6500 ha bendro ploto žemės sklypas, todėl metinis mokestis sudarė 7860 Lt (2276,41 Eur). 2014 m. gruodžio 29 d. atsakovė į ieškovės banko sąskaitą sumokėjo 3000 Lt (868,86 Eur), žemės nuomos mokesčio, o likusią skolos dalį 4860 Lt (1407,55 Eur) turėjo sumokėti 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau gera valia pinigų nesumokėjo. 2015 m. gegužės 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, nepasibaigus nuomos sutarties terminui, kadangi žemės nuomininkė laiku nemoka viso sutartyje nustatyto žemės nuomos mokesčio. Gavusi minėtą pranešimą, 2015 m. gegužės 11 d. atsakovė sumokėjo 1123,00 Eur žemės nuomos mokesčio už 2014 metus ir liko skolinga 284,55 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimą pilnai palaikė ir paaiškino, kad ji išnuomojo visą žemę, o kiek atsakovė deklaravo yra jos asmeninis reikalas. Pagal sutartį yra išnuomota visa žemė, t.y. 19,6500 ha. Su atsakove sutartis buvo sudaryta dėl žemės nuomos. Sudarant sutartį nuomininkei buvo parodytas VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas, kuriame matyti, kiek yra žemės. Nuomos sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Buvo tartasi dėl visos žemės nuomos, kalbos nebuvo apie tai, kiek atsakovė konkrečiai deklaruos žemės. Buvo sutarta, kad išnuomojama visa žemė ir buvo sutarta dėl kainos, t.y., kad už vieną hektarą yra mokama 400 Lt. Atsakovei žemės sklypas buvo aprodytas, jie apžiūrėjo, jiems viskas tiko. Atsakovė nieko nenurodė, kokiu tikslu ji nuomojasi žemę, atsakovė nieko nesakė apie tai, jog ji šią žemę nuomojasi tam, kad deklaruotų. Atsakovei buvo perduoti visi dokumentai, atsakovė iš savo pusės nedarė jokių pataisymų. Atsakovė sudarė sutartį, bet laiku neatsiskaitė, tada teko ieškoti atsakovės, kad ji sumokėtų likusią nuomos mokesčio dalį. Ieškovė patvirtino, kad tuo metu, kai ji pati deklaruodavo žemę, tai būdavo deklaruojama 17,200 ha, bet ji atsakovei atidavė visą žemę, nes atsakovė net neklausė apie tai, kiek žemės galima deklaruoti. Atsakovė turėjo ir žemės sklypo planą, ir kitus dokumentus, bet ji nesidomėjo apie tai, kiek žemės yra tinkamos deklaravimui. Apžiūrint žemę, jai viskas tiko.

Atsakydama į klausimus ieškovė nurodė, jog atsakovė su ja nebuvo susisiekusi ir nieko nesakė apie tai, jog deklaruojamos žemės plotas yra mažesnis, nei visa išnuomota žemė. Jei atsakovė būtų pageidavusi, jos būtų galėjusios sudaryti nuomos sutarties pakeitimus, tačiau atsakovė apie tai jos neinformavo ir į ją nesikreipė. Ieškovei pačiai teko ieškoti atsakovės.

Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad kai ji deklaravo žemę, ji paskambino ieškovei ir padavė raštelį, kiek ji deklaravo žemės. Ji deklaravo 17,200 ha. Atsakovė rado skelbimą apie tai, kad išnuomojama žemė 19,650 ha. Jos susitiko, susitarė dėl žemės nuomos. Nuvažiavo į VĮ Registrų centrą pasirašyti žemės nuomos sutarties. Kartu su sutartimi jai buvo perduoti visi dokumentai. Sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Nuo gegužės mėn. žemę reikėjo dirbti, matuoti, deklaruoti. Ji pasikvietė matininką, kuris išmatavo žemę, ir rado mažesnį žemės plotą. Atsakovė net nepagalvojo, kad ten nebus 19,6500 ha. Ieškovė turėjo jai pasakyti, kad ten nėra tiek žemės. Atsakovė nurodė, kad ji nuomojasi žemę ir iš kitų asmenų, bet ji moka tiek, kiek deklaruoja. Sudarant šią sutartį ji tikėjosi to paties, tačiau apie tai, kad atsakovė ieškovei mokės už tiek hektarų kiek deklaruos, ji nesakė. Jos buvo susitarę, kad už hektarą mokės 400 litų. Ieškovė galėjo pasakyti, kad ten nėra tiek žemės. Visų laukų jie neapėjo, ten nėra 19,6500 ha. Ieškovė pati deklaravo tiek žemės (17,200 ha), ir turėjo pasakyti, kiek yra deklaruojamos žemės. Pagal save, kaip ji nuomoja iš kitų, tai yra taip, kad kiek dirba, tiek ir moka. Atsakovė pasitikėjo ieškove, ir manė, kad ieškovė turėjo pasakyti, kad ten nėra tiek žemės deklaravimui. Atsakovė su ieškove nesikalbėjo apie tai, ką ji ketina daryti su žeme, t.y., kad ji žemę deklaruos. Atsakovė tik vėliau, kai atliko matavimus matininkas, sužinojo, kad deklaruojamos žemės yra mažiau. Atsakovė galvojo, kad kiek ji žemės dirba, tiek ji ir moka už nuomą, tačiau aiškiai ieškovei to nepasakė.

Atsakovės atstovas advokatas Eugenijus Karosas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudarant sutartį atsakovės tikslas ir įsitikinimas buvo, kad ji visus 19,6500 ha deklaruos. Todėl nei viena, nei kita šalis nepagalvojo, tačiau atsakovės mintyse tikslas buvo išsinuomoti tokį kiekį žemės, kiek deklaruoja. Atstovas pažymėjo, kad išnuomoto žemės sklypo plotas nėra tikslus, nes ir VĮ Registrų centro išraše yra nurodyta, kad žemės sklypo planas yra tikslintinas. Atsakovės pasamdytas matininkas išmatavo sklypo ribas, tačiau atsakovė nesugebėjo išsakyti savo pageidavimo ieškovei. Atsakovė informavo ieškovę vėliau apie tai, kad deklaruojamos žemės yra mažiau. Ieškovė, būdama sąžininga, turėjo įspėti atsakovę apie tai, kad deklaruojamos žemės yra mažiau, kad ji pati deklaravo 17,200 ha. Nes logiškai mąstant, ir protingumo kriterijais vadovaujantis akivaizdu, kad žmogus nemokės už žemės gabalą, kuris niekam nereikalingas, už bendro naudojimo kelio dalį, už vandens telkinį.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančios privačios žemės nuomos sutarties matyti, kad 2014 m. gegužės 29 d. ieškovė R. K. (nuomotoja) ir atsakovė B. D. (nuomininkė) sudarė žemės nuomos sutartį, kuria nuomotoja išnuomojo nuomininkei 19,6500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sutartis sudaroma 3 metų laikotarpiui, žemės ir jame esančių pastatų ir įrenginių nuomos mokestis – 400 Lt (115,85 Eur) už 1 ha per metus (b.l. 19). 2015 m. gegužės 4 d. pareiškimu nuomotoja R. K. nutraukė žemės nuomos sutartį, sudarytą su nuomininke B. D., kadangi nuomininkė neatsiskaitė už žemės nuomą (b.l. 24). Iš pateiktų R. K. banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2014-12-29 B. D. sumokėjo ieškovei R. K. 3000 Lt (868,86 Eur) už žemės nuomą už 2014 metus, ir 2015-05-11 sumokėjo 1123 Eur už žemės nuomą už 2014 metus (b.l. 22, 23). Iš teismui pateikto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2015-10-30 rašto Nr. BR6-14096(11.2.6) matyti, kad atsakovės B. D. nuomoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 3452/0001:313, 2014 metais deklaruoto žemės sklypo plotas sudarė 17,20 ha (b.l. 61).

Tarp šalių kilo ginčas dėl 284,55 Eur skolos už žemės nuomą pagal šalių sudarytą 2014 m. gegužės 29 d. privačios žemės nuomos sutartį.

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 284,55 Eur skolą pagal šalių sudarytą žemės nuomos sutartį už 2014 metus, nes atsakovė deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai ne 19,6500 ha, o tik 17,200 ha. Atsakovė nežinojo, o ieškovė jos neinformavo apie tai, jog ne visą žemės plotą galima deklaruoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, todėl atsakovė nesutinka mokėti ieškovei žemės nuomos mokestį už tą žemės sklypo plotą, kurio atsakovė nedeklaravo.

Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje išklausius abi sutarties šalis nustatyta, kad sudarydamos žemės nuomos sutartį šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, tai yra dėl sutarties dalyko ir kainos. Šalių sudarytos sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkui 19,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties 14 punkte numatyta, kad žemės ir jame esančių pastatų ir įrenginių nuomos mokestis 400 Lt (115,85 Eur) vienam hektarui (400 Lt už 1 ha per metus). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei visus žemės dokumentus: VĮ Registrų centro išrašą, žemės planą, atsakovė kartu su ieškove nuvyko apžiūrėti išnuomojamos žemės; šalys sutartį sudarė nuvykusios į VĮ Registrų centrą, kur jų sudaryta sutartis buvo perduota įregistravimui ir buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė žemės nuomos sutarties sudarymo metu savo intereso iš ieškovės išsinuomoti tiek žemės, kiek galima bus deklaruoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, neatskleidė. Ši aplinkybė nebuvo šalių aptariama nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau. Po sutarties sudarymo atsakovė, pasitelkdama matininką ir atlikusi išsinuomoto žemės sklypo matavimus nustatė, jog deklaravimui tinkamos žemės plotas yra mažesnis, t.y. 17,200 ha. 2014 metais būtent tokio ploto sklypas atsakovės ir buvo deklaruotas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (b.l. 61). Tačiau atsakovė į ieškovę nesikreipė su pasiūlymu dėl žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė teisme patvirtino, jog jei atsakovė būtų į ją kreipusis dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo, jos būtų galėjusios susitarti, bet tokio kreipimosi iš atsakovės pusės nebuvo. Priešingai, atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, atsakovė vėlavo mokėti nuomos mokestį, dėl ko ieškovei teko ieškoti atsakovės, o vėliau ir nutraukti žemės nuomos sutartį (b.l. 24).

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškindamasis rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, darydamas išvadą dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų) teismas gali spręsti, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir gali remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu.

CK 6.550 straipsnis reglamentuoja žemės nuomos sutarties turinį, ir šio straipsnio 1 dalies 11 punktas nurodo, kad žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą, į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita. Šalių sudarytos sutarties 14 punktas nustatė, kad žemės ir jame esančių pastatų ir įrenginių nuomos mokestis 400 Lt vienam hektarui per metus. Teismo vertinimu, šalių sudarytos sutarties sąlygos yra aiškios, todėl atsakovė, pasirašydama šią sutartį, turėjo aiškiai suprasti prisiimamus įsipareigojimus. Atsakovės ir jos atstovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė nebuvo pakankamai sąžininga ir sudarant sutartį neįspėjo atsakovės apie tai, kad deklaruojamos žemės yra mažiau, nes ieškovė pati deklaruodavo 17,200 ha, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą nelaikytina reikšminga, kadangi sudarant sutartį ieškovė aiškiai nurodė, jog ji išnuomoja visą jai priklausantį žemės sklypą, kurio plotas yra 19,650 ha, o atsakovė nekėlė jokių papildomų sąlygų ir nesiaiškino, ar visas žemės sklypo plotas gali būti deklaruojamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Be to, atsakovė turėjo visus su nuomojamu žemės sklypu susijusius dokumentus, iš kurių matyti, kad į minėtą žemės sklypo plotą įeina 0,2200 ha kelių ploto ir 0,7900 ha vandens telkinių ploto, kad VĮ Registrų centro duomenų banko išraše yra nurodyta, jog žemės sklypo plotas tikslintinas (b.l. 20-21), buvo apžiūrėjusi žemės sklypą, bet vis tiek pasirašė sutartį, kur nurodyta, jog išnuomotos žemės kaina yra 400 Lt už vieną hektarą. Kaip jau nurodyta, įstatymas numato, kad nustatant užmokestį už žemės nuomą, į jį yra įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, ir kt.

Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog atsakovė sudarydama sutartį nesielgė apdairiai, protingai, ir neįvertinto visų veiksnių, aktualių atsakovei sudarant žemės nuomos sandorį. Ieškovė sutarties sudarymo metu pateikė visus duomenis, reikalingus žemės nuomos sutarties sudarymui bei aiškiai išreiškė savo ketinimus – išnuomoti 19,6500 ha ploto žemės sklypą bei turėjo teisėtus lūkesčius gauti sutartą nuomos kainą. Atsakovės subjektyvus sudaromos sutarties sąlygų suvokimas arba kitaip tariant visiškas neatskleidimas tų aplinkybių, kurios galimai atsakovei buvo svarbios arba tapo svarbios vėlesniu sutarties vykdymo laikotarpiu, kuomet paaiškėjo, jog ne visas išsinuomotas žemės sklypas gali būti deklaruojamas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, kas sąlygojo, jog atsakovė nesumokėjo ieškovei dalies nuomos mokesčio, negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį (bonus pater familias). Teismas konstatuoja, kad atsakovė nesilaikė sutartyje numatytų sąlygų atsiskaityti už išsinuomotą žemės sklypą, todėl laikytina, jog atsakovė neįvykdė sutarties (CK 6.205 str.).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovė prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais atsiskaityti su ieškove už išsinuomotą žemės sklypą neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 284,55 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovės B. D. ieškovei R. K. nurodytą sumą.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis i vadovaujantis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais įrodymais, ieškovei ir atsakovės priteistina 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 4, 18, 5, 6, 25).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. valstybei iš atsakovės priteisiamos 5,27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l.2).

Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 284,55 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 55 centus) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,27 EUR (penkis eurus 27 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė