Civilinė byla Nr. e2VP-8668-887/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02328-2024-2
Procesinio dokumento kategorijos:
3.2.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.14.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 27 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokatui V. T., suinteresuotam asmeniui R. I., jos atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8063-887/2024.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8063-887/2024. Prašyme nurodė, kad R. I. neleidžia jam bendrauti su dukra, nes jis atsisako duoti daugiau pinigų negu priklauso dukros išlaikymui. Nuo 2025-01-03 jis išvyko dirbti į Norvegiją, R. I. neleidžia bendrauti su dukra nuotoliniu būdu, o nuo 2025-04-04 iki 2025-04-06 buvo jį užblokavusi.
Suinteresuotas asmuo R. I. pateikė atsiliepimą, prašo netenkinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kerštauja jai, nurodydamas melagingą informaciją, dėl to, kad ji gyvena ne su juo, o kitu asmeniu. Pareiškėjas nebendravo su dukra, nes buvo išvykęs į Norvegiją. Ji telefono neužblokavusi, dukra pati nenorėjo su tėvu bendrauti telefonu. Skambučiai buvo vos keli, dukra kalbėdavosi paviršutiniškai, išeidavo iš kambario arba pasislėpdavo. Po taikos sutarties patvirtinimo, kai pareiškėjas 2 ar 3 kartus per metus nepranešęs atvyko į darželį, dukra A. nei karto nevyko su tėvu. 2025-07-23 A. V. jėga plėšė verkiančią dukrą iš auklėtojos rankų, apie tai buvo pranešta jai bei tarnyboms. Buvo ne vienas kartas, kuomet pareiškėjui atvažiavus į namus, dukra pasakydavo, kad nevažiuos su tėvu, kaip ir 2025-04-06 bei 2025-05-31, dėl ko jis iškvietė policiją. Dukrai buvo pasakyta, kad šv. Velykas turės švęsti su tėčiu, tačiau ji apsiverkė, sakė, kad nenori, dėl ko šventę šventė pas jos mamą, buvo išvykę į Trakus. Dukros gimtadienio proga siūlė pareiškėjui kartu susidėti ir nupirkti dukrai dovaną - kubilą, apie kurį ji svajojo, tačiau pareiškėjas atsisakė. 2025-06-21 dukra išreiškė norą bendrauti su tėvu, ji paskambino pareiškėjui, davė kalbėti dukrai. Pareiškėjas dukrai žadėjo atvykti 12.00 val., po to 18.00 val., bet taip ir neatvažiavo, dėl ko dukra labai nusivylė. 2025-04-05 kad dukra neatsisakytų važiuoti su tėvu, ji važiavo kartu su jais į Kauną, į Akropolį, kur su pareiškėju susipyko vaiko akivaizdoje, pareiškėjas ją koliojo necenzūriniais žodžiais, dukra verkė.
Pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. I. nevykdo 2024-10-22 teismo nutartimi patvirtintos jo bendravimo tvarkos su dukra. R. I. nesilaikė bendravimo tvarkos nustatytos 2025 m. sausio – gegužės mėnesiais, t. y. nesilaikė 3.2.1. papunkčio - jam nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką 2025-02-22 ir 23 d. - savaitgalį, detaliau aplinkybių paaiškinti negali. Nesilaikė 3.2.2. papunkčio dėl jo bendravimo su dukra trečiadieniais, datų nurodyti negali, tačiau 2025 metų pavasarį buvo 2 atvejai, kuomet jis atvyko į dukros darželį, tačiau negalėjo bendrauti su dukra neleidus motinai arba nenorint dukrai. Darželio auklėtojos neleisdavo jam pasiimti dukros iš darželio, paaiškino, kad toks susitarimas su vaiko motina, raštiško susitarimo jam nepateikė. Suinteresuotas asmuo taip pat nevykdė bendravimo tvarkos nustatytos nuo 2025 m. birželio mėnesio, t. y. nesilaikė 3.3.1. papunkčio: 2025-04-19 ir 20 d. nevyko jo bendravimas su dukra, nes R. I. informavo, kad šį savaitgalį išvyksta; 2025-05-31 ir 2025-06-01 dukra motinos įtakoje atsisakė su juo važiuoti; 2025-09-06 ir 07 d. bei 2025-10-04 ir 05 d. suinteresuotas asmuo prašė jo neatvykti, nes turėjo svečių. Jo bendravimas su dukra taip pat nevyko birželį, liepą, rugpjūtį, tikslių priežasčių neatsimena, tačiau visais atvejais atvykus dukra jam pasakydavo, kad važiuos tik kartu su mama. Mano, kad motina nuteikinėja dukrą prieš jį, ką patvirtina jo ir dukros motinos pokalbių garso įrašai, kuriuose R. I. prašo jo dingti iš jų gyvenimo. Suinteresuotas asmuo taip pat nesilaikė 3.3.2. papunkčio – analogiška situacija dėl jo bendravimo su dukra trečiadieniais, datų nurodyti negali, tačiau buvo 2 ar 3 atvejai, kuomet jis buvo atvykęs į darželį, tačiau negalėjo pasiimti dukros dėl jau minėto vaiko motinos susitarimo su auklėtojomis. Nesilaikė 3.3.8. papunkčio, šv. Velykos sutapo su jo bendravimo su dukra savaitgaliu - 2025-04-19 ir 20 d. Bendravimas su dukra nevyko dėl jau nurodytos priežasties - R. I. informavo, kad išvyks. Bei R. I. nesilaikė 3.3.11. papunkčio, Tėvo diena sutapo su jo bendravimo su dukra savaitgaliu - 2025-05-31 ir 2025-06-01, kaip minėjo, dukra įtakojama motinos atsisakė su juo važiuoti. Patvirtina, kad nuo 2025 metų sausio mėnesio kas mėnesį skrido dirbti į Norvegiją, tačiau tikslių datų nurodyti negali.
Pareiškėjo atstovas advokatas Vytautas Tučkus teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas patvirtino šalių taikos sutartį dėl pareiškėjo bendravimo su dukra tvarkos. Jis turi pretenzijų suinteresuotam asmeniui dėl tvarkos laikymosi. Šiuo atveju pareiškėjas per metus turi galimybę matytis su dukra dešimt savaitgalių – dvidešimt pasimatymų ir pareiškėją piktina, kad tais atvejais kai jis galėjo pasimatyti su dukra, pasimatymai neįvyko dėl vaiko motinos veiksmų. Tais atvejais, kai pareiškėjas dirbo ir negalėjo bendrauti su dukra, pretenzijų R. I. neturi. Motina nesuvokia, kad vaikui žalinga būti be tėvo. Pareiškėjo įrašuose girdisi tik meilė dukrai, jiems vienas kito reikia, belieka apgailestauti, kad motina to nesupranta ir vaiko neskatina vykti su tėvu. Pareiškėjas vaiko atžvilgiu pavyzdingas. R. I. pretenzijos reiškiamos dėl bendravimo 2025 metų sausio mėnesį, vasario mėnesį pareiškėjas negalėjo bendrauti su dukra dėl asmeninių priežasčių, kovo 8-9 d. pareiškėjui pasimatyti su dukra neleido motina, nes vyko į kavinę. Kovo 22-23 d. pareiškėjas buvo išvykęs į Norvegiją, balandžio 19-20 d. dukros motina pranešė pareiškėjui, kad jis bendrauti su dukra negalės, nes jos išvyks. Pareiškėjas grįžo į dukros gimtadienį gegužės 28 d., tačiau į šventę nebuvo pakviestas, 2025-05-31 ir 2025-06-01 dukros motina vėlgi pranešė, kad išvyks. R. I. informavo, kad pareiškėjas negalės bendrauti su dukra rugpjūčio 23-25 d., nes išvyks į Palangą, rugsėjo 6-7 d. informavo pareiškėją, kad neatvyktų, nes turės svečių. Bei spalio 18-19 d. dukra atsisakė vykti su pareiškėju. Yra penki ar šeši apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo atvejai, kuomet pareiškėjas stengėsi pabendrauti su dukra, o jam neleido. Kai dukra skambina tėvui pasišnekėti, motina visuomet būna šalia ir šnibžda, ką ši turi sakyti tėvui. Mergaitė nori bendrauti su tėvu, ji būna patenkinta bendraudama su tėvu, tačiau R. I. gyvenime atsiradus draugui, prasidėjo problemos dėl bendravimo. Dukros motina atima iš pareiškėjo jo bendravimo su dukra dienas, kurių nekompensuoja ir dargi pati piktinasi bei pagal tvarką pareiškėjas neturėjo iš anksto derinti savo atvykimų.
Suinteresuotas asmuo R. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo paaiškinimais. Dėl teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 3.2.1. papunkčio - 2025-02-22 ir 23 d. pareiškėjo bendravimo su dukra paaiškino, jog ji prieš dieną perspėja dukrą, kad savaitgalį bendraus su tėvu. Dukra visais atvejais atsisakė vykti su tėčiu be mamos, bet pareiškėjas nesutikdavo, kad ji vyktų kartu, iškviesdavo tarnybas dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Dėl 3.2.2. papunkčio – jokio susitarimo su darželio auklėtojomis, kad neleistų tėčiui pasiimti bendravimui dukrą, nėra sudariusi. Ji kasdien atvykdavo pasiimti dukrą iš darželio, nes nežinojo ar pareiškėjas bus atvykęs. 2025-07-23 įvyko konfliktas darželyje, pareiškėjas bandė jėga išsivesti verkiančią dukrą. Kuomet dukra nori bendrauti su tėčiu ne pagal tvarką numatytą savaitgalį, ji paskambindavo pareiškėjui pranešti apie dukros norą. Pareiškėjo bendravimas su dukra nevyko pagal 3.3.1. papunktį, nes dukra atsisakydavo vykti su pareiškėju be jos, nors ji ir įkalbinėdavo dukrą važiuoti. Patvirtina, kad 2025-09-06 ir 07 d. prašė pareiškėjo neatvažiuoti pasiimti dukros, nes turėjo atvykti svečių, kitos datos ji nesiūlė, nes nežinojo, kada jis vyksta į Norvegiją, pareiškėjas kompensuoti jo savaitgalio neprašė. Tačiau buvo atvejų kada pareiškėjas nevykdė bendravimo su dukra tvarkos. Dėl 3.3.2. bendravimo tvarkos papunkčio - dukra atsisakydavo vykti su pareiškėju, nes tėvas pasakė dukrai, kad išsiveš ją į Norvegiją. Dėl 3.3.3. papunkčio - dar prieš mėnesį laiko iki dukros gimtadienio ji su draugu skambino pareiškėjui paklausti, ar jis prisidės prie dovanos dukrai - kubilo, apie kurį ji svajojo, tačiau pareiškėjas atsisakė. Dukros gimtadienis buvo švenčiamas tik darželyje, daugiau jokios šventės neorganizavo, iš darželio ji su dukra vyko namo, pareiškėjas neatvyko, ji atvykti nedraudė. Dėl 3.3.8. papunkčio, kuomet šv. Velykos sutapo su pareiškėjo bendravimo su dukra savaitgaliu - 2025-04-19 ir 20 d., - pareiškėjas nepranešė, kad grįš iš Norvegijos, be to, dukra pasakė, kad nori likti su ja, todėl šv. Velykas išvyko švęsti pas tėvus. Dėl 3.3.11. papunkčio, kuomet tėvo diena sutapo su jo bendravimo su dukra savaitgaliu - 2025-05-31 ir 2025-06-01, pareiškėjas atvyko pasiimti dukrą, tačiau ši atsisakė važiuoti. Pareiškėjas iškvietė policiją, dukra pareigūnams pasakė, kad nenori važiuoti su tėvu, dėl ko pareigūnai iškvietė vaiko teisių specialistus, kuriems dukra taip pat pasakė, kad nenori važiuoti su tėvu. Ji kalbasi su dukra, aiškina, kad ji turi vykti su tėvu, tačiau galimai dukrai tinka buvęs įprotis kai pramogauti važiuodavo visi kartu. Ji kreipėsi į vaikų psichologę, kuri pasakė, kad mergaitė dar per maža, kad su ja galėtų konstruktyviai dirbti. Ji dukros prieš pareiškėją nenuteikinėja, dukra tiesiog turi savo nuomonę. Rugsėjo 20-21 d. dukra labai norėjo pasimatyti su tėvu, jam du kartus skambino, pareiškėjas žadėjo atvykti 12.00 val., po to 18.00 val., bet taip ir neatvažiavo, dėl neva sugedusio automobilio, dukra labai nusivylė. Spalio 18-19 d. pareiškėjas atvykęs be leidimo įėjo į namus, dukra pasakė, kad su juo nevažiuos, tačiau pareiškėjas atsisakė išeiti iš namų, pasiūlė kviesti policiją, ką ji ir padarė. Ir ji, ir pareiškėjas dirbo su psichologais, praėjo kursą, tačiau niekas nepasikeitė. Pareiškėją piktina tai, kad ji kuriasi savo gyvenimą su kitu žmogumi.
Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Vytautas Kucevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas įrodinėja neva motina trukdo jam bendrauti su dukra, tačiau pareiškimas iš esmės nepagrįstas. Pareiškėjas neįrodė motinos kaltės, daugeliu atvejų pats nurodė, kad dukra atsisakė su juo vykti arba pats buvo išvykęs ir negalėjo bendrauti su dukra. Pareiškėjas pateikė versiją dėl motinos susitarimo su darželio auklėtojomis, kad jam neleistų susitikti su dukra, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Taigi, pareiškėjo bendravimas su dukra nevyko arba dėl dukros atsisakymo, arba dėl paties pareiškėjo kaltės. Dėl kitų atvejų suinteresuotas asmuo informavo pareiškėją, kad išvyks, pareiškėjas neprieštaravo, pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas R. I. kaltę dėl nevykdomos bendravimo tvarkos bando įrodinėti garso įrašais, tačiau jie daryti 2024 metais iki lapkričio 31 d., o tai nėra ginčo laikotarpis. Daugelio datų ir neįvykusio bendravimo su dukra aplinkybių negalėjo paaiškinti. Motina netrukdo tėvui bendrauti su dukra, tėvas turi apsvarstyti savo elgesį, kuomet jis išvysta į Norvegiją ir nevykdo bendravimo su dukra tvarkos, tačiau dėl to problemų nemato. Pareiškimas nepagrįstas, abstraktus, paremtas prielaidomis, pareiškėjas neįrodė, kad motina trukdo jam bendrauti su dukra.
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2010">3K-3-108/2010</a>). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
Teismų sistemos Liteko duomenimis, Alytaus apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-8063-887/2024 pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje 2024-10-22 patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl itin detalios tėvo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra A. V. tvarkos 2024 metais, 2025 metų sausio - gegužės mėnesiais tėvui bendraujant su vaiku be nakvynių ir nuo 2025 metų birželio mėnesio tėvui bendraujant su vaiku su nakvynėmis.
Pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos papunkčių: 3.2.1., 3.2.2., 3.3.1.; 3.3.2., 3.3.3., 3.3.8. ir 3.3.11. Prašymą grindžia tuo, kad jo bendravimo tvarka su dukra nevyksta, nes bendrauti neleidžia motina R. I., kuri taip pat susitarusi su darželio auklėtojomis, kad jam nebūtų leidžiama pasiimti dukros bei ji nuteikinėja dukrą prieš jį, dėl ko dukra atsisako su juo vykti. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutinka, nurodė, kad ji pareiškėjui bendrauti su dukra netrukdo, darželyje jokių prašymų neleisti pareiškėjui pasiimti dukros nepateikusi, dukra pati atsisako be jos vykti su tėvu. Daugeliu atvejų pareiškėjo bendravimo tvarka su dukra nevyko dėl pareiškėjo kaltės, nes jis dirbo Norvegijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
Pareiškėjas prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl papunkčių: 3.2.2., 3.3.2. ir 3.3.11. - bendravimo su dukra kas antrą trečiadienį ir tėvo dieną, negalėjo nurodyti nei konkrečių datų, nei neįvykusio bendravimo su dukra priežasčių. Pareiškėjas paaiškino, kad dažniausiai pati dukra atsisakydavo su juo vykti, mano, kad motina nuteikinėja dukrą prieš jį. Suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, kad pati dukra atsisako vykti su tėvu, ką mergaitė ne kartą patvirtino pareiškėjo iškviestiems policijos pareigūnams ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, nes ji turi savo nuomonę bei pripratusi, kad pramogauti vykdavo su abiem tėvais, todėl ir dabar sutinka vykti tik kartu su mama, tačiau pareiškėjas nesutinka, kad dukros motina vyktų kartu. Teismas įvertinęs šalių argumentus bei byloje esančius įrodymus, pareiškėjo prielaidas dėl dukros prieš jį nuteikinėjimo vertina kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Sutiktina, kad abu tėvai privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę, norus, negali naudoti prieš vaiką prievartos, kas neatitiktų vaiko interesų bei gali nepataisomai sugadinti santykius su pareiškėju. Tačiau taip pat abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad vaiko ir kartu negyvenančio tėvo bendravimas vyktų.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad R. I. susitarusi su darželio auklėtojomis ir direktore, kad jam nebūtų leidžiama pasiimti dukros iš darželio, tačiau šias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. R. I. neigė, kad parašė prašymą darželio administracijai, siekiant uždrausti pareiškėjui pasiimti dukrą iš darželio pagal susitartą bendravimo tvarką. Be to, ši pareiškėjo nurodyta faktinė aplinkybė teismui kelia abejonių dar ir dėl to, kad toliau duodamas parodymus, pareiškėjas paaiškino, kad vis dėlto buvo atvejų kuomet jis pasiėmė dukrą iš darželio.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas patvirtino, jog nuo 2025 metų sausio mėnesio iki spalio mėnesio, kas mėnesį vyko dirbti, į gydymo įstaigas ir kitais reikalais į Norvegiją, tačiau detaliai nurodyti, kada vyko į Norvegiją ir grįžo į Lietuvą pareiškėjas negalėjo.
Todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, į tai, kad abi šalys patvirtino, jog daugeliu atvejų vykti su pareiškėju atsisakė pati mergaitė, kad pareiškėjas nenurodė neįvykusio bendravimo su dukra datų, priežasčių, susijusių su R. I. veiksmais, nenurodė savo buvimo kas mėnesį Norvegijoje laikotarpių, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė prašymo pagrįstumo dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl papunkčių: 3.2.2., 3.3.2. ir 3.3.11.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vykdomasis raštas turi būti išduotas dėl papunkčio 3.3.3., nes jam nebuvo sudaryta galimybė kartu su dukros motina organizuoti ir dalyvauti dukros gimtadienyje. Tačiau R. I. paaiškino, kad siūlė dukros tėvui kartu nupirkti dovaną, bet jis atsisakė, pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neneigė. Taip pat paaiškino, kad dukra gimtadienį šventė tik darželyje, daugiau nieko nebuvo organizuojama, todėl pareiškėjo nebuvo į kur pakviesti, į namus pasveikinti dukros jis pats neatvažiavo. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad R. I. pažeidė bendravimo tvarkos 3.3.3. papunktį, tiesiog tarp šalių pritrūko aiškios komunikacijos.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad nuo 2025-01-03 išvyko į Norvegiją ir dukros motina neleido bendrauti su dukra trečiadieniais ryšio priemonėmis. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pastarasis susitarimas numatytas tik bendravimo tvarkoje 2024 metais (3.1.4. papunktis), tokios sąlygos nuo 2025 metų bendravimo tvarkoje šalys nesusitarė.
Bei pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl papunkčių: 3.2.1.; 3.3.1., 3.3.8. - bendravimo su dukra kas antrą savaitgalį ir šv. Velykas, nurodydamas, kad bendravimas su dukra nevyko 2025-02-22 ir 23 d., 2025-04-19 ir 20 d. (savaitgalis sutapo su šv. Velykomis), nes R. I. informavo, kad išvyksta. Taip pat bendravimas nevyko 2025-09-06 ir 07 d. bei 2025-10-04 ir 05 d. - R. I. prašė jo neatvykti, nes taip pat ketino turėti svečių. Suinteresuotas asmuo šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis), patvirtino, kad balandžio mėnesį pranešė pareiškėjui, jog per šv. Velykas išvyks, nors tą savaitgalį pareiškėjas turėjo bendrauti su dukra. Tačiau pareiškėjas nepranešė jai ar ketina grįžti iš Norvegijos. Bei rugsėjo mėnesį prašė pareiškėjo neatvykti 6-7 d., kadangi laukė svečių, kitomis dienomis pareiškėjui bendravimo su dukra nekompensavo, nes jis neprašė.
Pažymėtina, jog teismo nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis turi įstatymo galią (CK 6.985 straipsnis) ir turi būti vykdoma. Todėl suinteresuoto asmens argumentai dėl išvykimo iš namų, dėl svečių atvykimo į namus, pareiškėjo bendravimo su dukra metu, vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo nesilaikyti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog bendravimo tvarkoje nenumatyta, kad pareiškėjas prieš savo bendravimo laiką su dukra turi informuoti suinteresuotą asmenį apie įvyksiantį bendravimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad nebuvo laikomasi taikos sutarties: 3.2.1., 3.3.1., 3.3.8. papunkčiuose susitartų sąlygų, teismas sprendžia, jog šioje dalyje pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas, pareiškėjui išduotinas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 3.2.1., 3.3.1. ir 3.3.8. papunkčių sudarytai taikos sutarčiai vykdyti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Dėl kitų šalių argumentų, kurie teismo vertinimu nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>).
Teismo vertinimu natūralu, kad ne visada pavyksta bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, tačiau tėvams tereikia geranoriškai bendradarbiauti. Nors pareiškėjas kaltina suinteresuotą asmenį dėl jo bendravimo tvarkos su dukra nesilaikymo, tačiau pats patvirtino, kad ir jis nesilaikė tvarkos dėl įvairių priežasčių. Nekyla abejonių, kad pareiškėjai myli savo dukrą ir geba ja pasirūpinti, tačiau teismo posėdžiuose stebint šalių bendravimą akivaizdu, kad nesusipratimai, nesusikalbėjimai ir konfliktai kyla, nes jų santykiai sudėtingi, grindžiami nepasitikėjimu, šalys nedemonstruoja vienas kitam pagarbos ir supratingumo, kas atsispindi ir pareiškėjo pateiktuose garso įrašuose. Toks vaiko tėvų bendravimas neatitinka kooperavimosi principo esmės, dėl ko kiekvienu atveju kyla ginčas.
Atkreiptinas šalių dėmesys, kad esant priežasčių, dėl kurių šalys negali vykdyti taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos ne visuomet laikomasi, ką iš esmės pripažįsta ir pats suinteresuotas asmuo, teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas iš dalies pagrįstas, todėl iš dalies tenkintinas, pareiškėjui išduotinas vykdomasis raštas sudarytai taikos sutarčiai vykdyti dėl 3.2.1.; 3.3.1., 3.3.8. papunkčių (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
Iš dalies tenkinti pareiškėjo A. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Išduoti pareiškėjui A. V. vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2024-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8063-887/2024 patvirtintos taikos sutarties 3.2.1.; 3.3.1. ir 3.3.8. papunkčius.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė
