K. J. pagal ANK 119 str.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-7-366/2024

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00168-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.10; 21.11.10

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo.

Teismas

nustatė:

1. K. J. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė du pareiškimus su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl teisės gauti įstatymuose nustatytą informaciją ir dėl neturtinių teisių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškimai sujungti į vieną bylą ir pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimai padarytų ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimų, t. y.:

2.1. dėl to, kad E. B., būdamas akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, turėdamas įstatymu nustatytą pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 461 straipsnyje, gavęs K. J. 2023 m. liepos 26 d. reikalavimą išpirkti jam nuosavybės teise priklausančius 2213 vienetus akcijų, neįvykdė 461 straipsnyje numatytų pareigų: 8 punkte, kuris numato, kad bendrovės akcininkas, vykdantis išpirkimo pareigą, šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą bendrovei turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo bendrovės pranešimo apie akcininko reikalavimą, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, gavimo dienos; 9 punkte, kuris nustato, kad bendrovė gautą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas viešai paskelbia bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį bendrovės akcininką;

2.2. dėl to, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius E. B., turėdamas įstatymo numatytą pareigą, nustatytą ABĮ 461 straipsnio 10 dalyje, kuri numato, kad prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, 2023 m. rugsėjo 29 d. nusiųsdamas elektroniniu paštu pranešimą akcininkui K. J. apie tai, kad K. J. informuojamas pagal ABĮ 7 ir 9 dalis, kad akcininkas (duomenys neskelbtini) S. A. 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė reikalavimą, jog visi bendrovės akcininkai parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas ir vėliau tuos pačius dokumentus nusiųsdamas K. J. registruotu laišku, nepateikė ABĮ 461 straipsnio 10 dalyje nustatyto dokumento – dokumentų, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas.

3. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nutrauktas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui E. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjas abejais atvejais kelia klausimą ne dėl ABĮ numatytos teisės gauti įstatymu numatytą informaciją dėl bendrovės akcijų pardavimo ir galimų jo, kaip akcininko, teisių pažeidimų ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme, bet ginčija vykusias akcijų išpirkimo procedūras, kurios laikytinos civilinių santykių klausimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškimuose nurodyti E. B. teisės pažeidimai nepatenka į neturtinę akcininko teisę gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją (teismo nutarimo 12 punktas).

4. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba išspręsti klausimą iš esmės, nubausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skunde nurodoma, kad Panevėžio apylinkės teismo 2023-11-20 nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino ANK 119 straipsnio, ABĮ, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) antros knygos nuostatas.

4.2. ABĮ 461 straipsnio nuostatos yra laikomos specialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis informacijos pateikimą akcininkui apie nustatytą akcijų vertę (kainą) be akcininko atskiro prašymo (privaloma tvarka, kartu su akcijų išpirkimo pasiūlymu), o ABĮ 18 straipsnis yra bendroji teisės norma, kuri skirta akcininko teisei gauti informaciją apie bendrovę, kai akcininkas tokios informacijos paprašo. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta akcininko neturtinė teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją. Tuo tarpu ABI 461 straipsnio 10 dalis nustato, kad siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga. Akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimų turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. Už išperkamas akcijas atsiskaitoma pinigais.

4.3. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad ABI 461 straipsnio 10 dalis nustato specialią akcininkui suteikiamos informacijos tvarką. Bendrovei kyla įstatyminė pareiga pateikti prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą dokumentus, kurie pagrindžia akcijos vertės nustatymą. Ši Bendrovės pareiga pateikti informaciją akcininkui, o akcininko teisė gauti informaciją atsiranda ne iš akcininko teisės numatytos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies (akcininkui raštu pareikalavus gauti informaciją), o iš ABĮ 461 straipsnio 10 dalyje nustatytos pareigos pateikti (pridėti) dokumentus, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. Teismas administracinio nusižengimo byloje turėjo taikyti ABĮ 461 straipsnio nuostatas, tame tarpe ir 10 dalį, nustatančią Bendrovės pareigą pateikti dokumentus, pagrindžiančius akcijų vertės nustatymą, tačiau šios normos netaikė ir tuo padarė esminį materialinių teisės normų pažeidimą netinkamai taikydamas ir aiškindamas įstatymą.

4.4. Akivaizdu, kad Bendrovė turi dokumentus, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas ir šie dokumentai tyčia nebuvo pateikti kaip priedas prie pasiūlymo išpirkti akcijas. Ši situacija suponuoja išvadą, kad buvo pateiktas netinkamas pasiūlymas, t. y. jis pateiktas be būtinojo priedo - dokumentų, kurie pagrindžia akcijos vertės nustatymą. Būtinos informacijos nepateikimas akcininkui patenka į ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes paminėta teisės norma nustato atsakomybę už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą ir neturtinių akcininko teisių pažeidimą.

4.5. (duomenys neskelbtini) 2023-09-28 pranešime, skirtame (duomenys neskelbtini), AB dėl akcijų išpirkimo sąlygų nurodyta, kad yra paruošta (duomenys neskelbtini) ataskaita dėl akcijų vertės. Šio dokumento 4 punkte nurodyta, kad su vertinimo ataskaitos kopija ir akcininko laiško kopija bus sudaroma galimybė susipažinti Bendrovės buveinėje nuo paskelbimo dienos iki 6 mėnesių kvietimo periodo pabaigos (darbo dienomis nuo 9:00 val. iki 16:00 val.) kaip nurodyta 7 punkte žemiau. Iš šio pranešimo darytina išvada, kad dokumentas, kuris pagrindžia akcijų vertės nustatymą, yra (duomenys neskelbtini) ataskaita dėl akcijų vertės. Taigi, būtent ataskaita, o ne pažyma yra tas dokumentas, kurį Bendrovė privalo pateikti akcininkui kartu su reikalavimu parduoti akcijas. Bendrovė tokio dokumento nepateikė, kaltu laikytinas Bendrovės administracijos vadovas E. B..

4.6. Pareiškėjas nurodo, kad E. B. yra padaręs ir kitą pažeidimą - nepateikė atsakymo į jo 2023-07-26 reikalavimą išpirkti akcijas. Yra (duomenys neskelbtini), AB akcininkas, jam priklauso 2213 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. 2023-07-22 gavo pranešimą registruotu laišku iš (duomenys neskelbtini), AB, kuriuo informuotas, kad vienas iš akcininkų (duomenys neskelbtini), veikdamas savarankiškai, 2023-07-14 įsigijo ir viršijo 95 procentus balsų, kaip (duomenys neskelbtini), AB akcininkas, todėl praneša, kad likę akcininkai turi teises numatytas pagal ABI 461 straipsnio 2 dalyje. Gavęs minėtą pranešimą, 2023-07-26 registruotu laišku, remdamasis ABĮ 461 straipsnio 6 punktu, nusiuntė Bendrovei reikalavimą išpirkti akcijas. Vėliau, 2023-09-29 el. paštu nusiuntė priminimą pateikti atsakymą dėl reikalavimo išpirkti akcijas. Jokio raštiško atsakymo negavo. Jo (pareiškėjo reikalavimas išpirkti akcijas buvo pateiktas dvejais mėnesiais anksčiau, negu bendrovė pateikė (duomenys neskelbtini) reikalavimą išpirkti jo (pareiškėjo) turimas akcijas. 2023-07-26 reikalavimu jis (pareiškėjas) realizavo ABĮ 461 straipsnio 2 dalyje jam suteiktą teisę

4.7. Teismo nutarime (9 p.) remiamasi ABĮ 16 straipsnio l dalies 4 punkto ir 18 straipsnio l dalies nuostatomis, tačiau šie ABĮ straipsniai reglamentuoja bendros informacijos apie įmonę pateikimą akcininkams, o ABI 461 straipsnis reglamentuoja konkrečios informacijos privalomą pateikimą akcininkams išperkant akcijas. Atkreipiamas dėmesys, kad net ir 18 straipsnyje kalbama apie tai, kad bendrovės teikiamos informacijos negalima laikyti konfidencialia, „kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus“. Būtent tokia situacija ir yra šiuo atveju.

4.8. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo pretenzijas, konstatuodamas, kad: „K. J. abejais atvejais kelia klausimą ne dėl ABĮ numatytos teisės gauti įstatyme numatytą informaciją“. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškime bendrovei aiškiai nurodė, kad pateikė reikalavimą išpirkti akcijas ABĮ 461 straipsnyje nustatyta tvarka, o šis straipsnis neįpareigoja pareiškėjo papildomai teikti prašymą bendrovei dėl informacijos apie bendrovės akcijų išpirkimo tvarką ir terminus, priešingai, ABĮ 461 straipsnio nuostatos numato bendrovės prievolę reikalavimą pateikusiam akcininkui raštu pateikti ABĮ 461 straipsnio 7 ir 10 dalyse nurodytą informaciją, 8 ir 9 dalyse nurodytais terminais. Bendrovė, nepateikusi laiku visos ABĮ 461 straipsnyje numatytos informacijos apie akcijų išpirkimą, pažeidė pareiškėjo teisę laikų gauti ABĮ 461 straipsnyje numatytą informaciją.

4.9. Teismas nutarime (12p.) be pagrindo vadovaujasi ABĮ 18 straipsnio l dalies, o ne 461 straipsnio nuostatomis, ko pasėkoje padarė klaidingas išvadas, kas leidžia Bendrovės administracijos vadovui likti nebaudžiamam už akcininko neturtinių teisių pažeidimą, informacijos nepateikimą.

4.10. Skunde pažymima, kad ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 16 punktas nustato, kad “Bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams“, 18 punktas nustato: “kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą”.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (duomenys neskelbtini), AB generalinio direktoriaus E. B. atstovas advokatas M. J. prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad esminė aplinkybė yra ta, kad K. J. net neprašė informacijos iš E. B. – jis prašė per (duomenys neskelbtini), AB, kad kitas akcininkas – (duomenys neskelbtini), kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), išpirktų jam priklausančias akcijas. (duomenys neskelbtini), AB tik po bylos išnagrinėjimo gavo K. J. registruotą laišką, kuriuo prašė per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos pateikti visus dokumentus, kuriais grindžiamas (duomenys neskelbtini), AB akcijų vertės nustatymas ir (duomenys neskelbtini), AB pateikė atsakymą įstatymu nustatytais terminais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog dėl pasirinktos susipažinimo su akcijų vertinimo dokumentais tvarkos (bendrovės patalpose) buvo pasiremta kitų bendrovių praktika. K. J. neteikė (duomenys neskelbtini), AB prašymo pateikti informaciją ABĮ 18 straipsnio tvarka, o teikė tik nekonkrečius prašymus dėl akcijų išpirkimo.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamas nutarimas yra tikrinamas teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami 2023-10-12 pareiškimo Panevėžio apylinkės teismui teiginiai, kad buvo pažeista K. J. kaip akcininko teisė gauti informaciją bendrovės akcijų išpirkimo procese, kurio tvarka numatyta ABĮ 461 straipsnyje.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliaciniu skundu, atsiliepimu į apeliacinį skundą bei išklausęs teismo posėdžio garso įrašą, nesutinka su apylinkės teismo argumentais, jog pareiškėjas abejais atvejais kelia klausimą ne dėl ABĮ numatytos teisės gauti įstatymu numatytą informaciją dėl bendrovės akcijų pardavimo ir galimų jo, kaip akcininko, teisių pažeidimų ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme, bet ginčija vykusias akcijų išpirkimo procedūras, kurios laikytinos civilinių santykių klausimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. J. viso proceso metu aiškino tik apie jo teisę gauti informaciją, kuri, jo manymu buvo pažeista du kartus: pirmą kartą - kai nesulaukė jokios bendrovės vadovo reakcijos pateikus reikalavimą dėl akcijų išpirkimo ir antrą kartą – kai bendrovė gautą akcininko (duomenys neskelbtini) šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą, pateikė el. paštu, o vėliau ir registruotu laišku K. J. ne pilną - be dokumentų, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. K. J. nekelia klausimo dėl akcijų išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, todėl jo keliami klausimai negali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Vis tik aukštesnysis teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus E. B. atžvilgiu nutraukta pagrįsta, nes jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

9. Nagrinėjamoje byloje aktualus vienas iš ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose Administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami ABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

10. Pareiškėjo K. J. reikalavimas grįstas ABĮ 461 straipsnio nuostatomis, kurio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise, ir akcininkas, reikalaujantis, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, apie tai raštu informuoja bendrovę. 7 dalyje nurodyta, kad bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise ar vykdantis išpirkimo pareigą, apie akcijų išpirkimą informuoja bendrovę pateikdamas bendrovei pranešimą apie akcijų išpirkimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas pranešimas, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) akcijas išperkančio akcininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė) ir jo turimų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jų suteikiamų balsų skaičius; 3) akcijas išperkančio akcininko reikalavimas, kad bendrovės akcininkai, kuriems skirtas pranešimas, parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas; 4) akcijos išpirkimo kaina, o jeigu pranešimas yra susijęs su skirtingų klasių akcijomis, – kiekvienos klasės akcijos išpirkimo kaina ir jos nustatymo būdas; 5) akcijų išpirkimo tvarka; 6) ne trumpesnis kaip 6 savaičių terminas, per kurį bendrovės akcininkai, kuriems skirtas pranešimas, turi atlikti šio straipsnio 13 dalyje nurodytus veiksmus. 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės akcininkas, vykdantis išpirkimo pareigą, šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą bendrovei turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo bendrovės pranešimo apie akcininko reikalavimą, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, gavimo dienos. 9 dalyje nurodyta, kad bendrovė gautą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas viešai paskelbia bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį bendrovės akcininką. 10 dalyje nurodyta, kad siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga. Akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. Už išperkamas akcijas atsiskaitoma pinigais.

11. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad padaryta veika laikoma administraciniu nusižengimu, kai ji ne tik formaliai atitinka konkrečiame ANK straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir yra pavojinga.

12. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, iš tiesų bendrovė reikalavimą išpirkti turimas akcijas pateikusiam K. J. nepateikė ABĮ 461 straipsnio 9 dalyje numatytu terminu išpirkimo pareigą turinčio akcininko (duomenys neskelbtini) pranešimo, kurio turinys nustatytas ABĮ 461 straipsnio 7 dalyje. Dėl šio epizodo administracinėn atsakomybėn traukiamas (duomenys neskelbtini), AB generalinis direktorius E. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis K. J. reikalavimą dėl akcijų išpirkimo persiuntė pagrindiniam akcininkui ir, būdamas tik administracijos atstovas, nelaiko savęs atsakingu už tai, kad pagrindinis akcininkas įstatymu nustatytu terminu nepateikė bendrovei ABĮ 461 straipsnio 7 dalyje numatyto pranešimo. Minėto pranešimo akcininkas (duomenys neskelbtini) negalėjo pateikti bendrovei per 20 darbo dienų nuo K. J. reikalavimo išpirkti akcijas gavimo dienos, nes tuo metu nebuvo nustatyta akcijos vertė. Byloje esantys duomenys patvirtina akcijų išpirkimo eigą: 2023-07-14 akcininkas (duomenys neskelbtini) įgijo ir viršijo 95 procentus balsų ir 2023-07-18 pranešė apie tai (duomenys neskelbtini), AB, o ši bendrovė 2023-07-19 apie tai pranešė akcininkui K. J.. Akcininkas K. J. 2023-07-26 registruotu laišku, remdamasis ABĮ 461 straipsnio 6 dalimi, nusiuntė reikalavimą išpirkti akcijas, tikėdamasis, kad akcininkas (duomenys neskelbtini) per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo pateiks bendrovei ABĮ 461 straipsnio 7 dalyje numatytą pranešimą, o bendrovės vadovas per 5 darbo dienas šį pranešimą persiųs jam (K. J.). Tačiau akcijų vertinimas užtruko - bylos duomenimis į nepriklausomą turto vertintoją „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreiptasi 2023-07-12 ir akcijų vertinimas baigtas tik 2023-09-26. Todėl ABĮ 461 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytais terminais akcininkas (duomenys neskelbtini) negalėjo pateikti bendrovei minėto pranešimo, o bendrovė dėl pateisinamos priežasties nepateikė šio pranešimo K. J.. Akivaizdu, kad šioje kaltinimo dalyje nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo (duomenys neskelbtini), AB generalinio direktoriaus E. B. kaltės dėl to, kad akcininkui K. J. nebuvo laiku pateikta informacija - (duomenys neskelbtini) pranešimas apie akcijų išpirkimą. Apeliantas teigia, kad ši informacija nepateikta iki šiol, tačiau tai paaiškinama tuo, kad akcininkas (duomenys neskelbtini), gavęs išvadą dėl akcijų vertės, pats ėmėsi iniciatyvos išpirkti akcijas iš likusių akcininkų ir akcijų išpirkimo procese pateikė akcininkams to paties turinio, t. y. ABĮ 461 straipsnio 7 dalyje numatytą pranešimą, kurį gavo ir K. J..

13. Antrame epizode AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius E. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas įstatymo numatytą pareigą, nustatytą ABĮ 461 straipsnio 10 dalyje, kuri numato, kad prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, 2023 m. rugsėjo 29 d. nusiųsdamas elektroniniu paštu pranešimą akcininkui K. J. dėl akcininko (duomenys neskelbtini) reikalavimo parduoti nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas ir vėliau tuos pačius dokumentus nusiųsdamas K. J. registruotu laišku, nepateikė dokumentų, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas.

14. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius E. B. ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad el. laišku, o vėliau registruotu laišku siųstame akcininko (duomenys neskelbtini) pranešime su reikalavimu parduoti akcijas nurodyta siūloma akcijos išpirkimo teisinga kaina, nustatyta nepriklausomo vertintojo ir kaina su akcininko (duomenys neskelbtini) nustatytu 20% kainos priedu bei kita informacija. Pripažino ir tai, kad dokumentų, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas minėtuose laiškuose pateikta nebuvo (ABĮ 461 straipsnio 10 dalis), su šiais dokumentais suteikta galimybė susipažinti Bendrovės patalpose bei pasidaryti jų kopijas.

15. (duomenys neskelbtini) 2023-09-28 pranešime, skirtame (duomenys neskelbtini), AB dėl akcijų išpirkimo sąlygų (b. l. 7-11) nurodyta, kad yra paruošta (duomenys neskelbtini) ataskaita dėl akcijų vertės. Šio dokumento 4 punkte nurodyta, kad su vertinimo ataskaitos kopija ir akcininko laiško kopija bus sudaroma galimybė susipažinti Bendrovės buveinėje darbo dienomis nuo 9:00 val. iki 16:00 val. nuo paskelbimo dienos iki 6 mėnesių kvietimo periodo pabaigos. Kaip matyti, bendrovė neišsiuntė pareiškėjui dokumentų, kuriais grindžiama akcijų kaina, kopijų, tačiau jo teisė susipažinti su dokumentais nebuvo apribota ir iš esmės neturėjo ir neturi jokio neigiamo poveikio jam, nes su šiais dokumentais jis turi galimybę susipažinti iki balandžio mėnesio.

16. Kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius E. B. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teisena nutrakta pagrįstai.

17. Kadangi aukštesnysis teismas apeliacinį skundą atmeta, apelianto K. J. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą

nepakeistą ir pareiškėjo K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas