Baudžiamoji byla Nr. 2K-108-628/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00006-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. A. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutarties.
Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu Z. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, į paskirtą baudą įskaitant taikyto laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. ir Z. A. paskiriant 496 MGL (18 679,36 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš Z. A. į valstybės biudžetą išieškota 7215,71 Eur dydžio suma.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartimi nuteistojo Z. A. gynėjo advokato A. Alimo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Z. A. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) seniūnijos melioracijos statinių naudotojų asociacijos (toliau – ir Asociacija), įm. k. (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininkas (išrinktas 2009 m. rugsėjo 2 d. – Asociacijos valdybos posėdžio protokolas Nr. 2) bei Asociacijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas (paskirtas 2014 m. spalio 27 d. – Asociacijos valdybos pirmininko įsakymas Nr. A-2) ir turėdamas administracinius įgaliojimus veikti Asociacijos vardu, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytose vietose, 2015 m., laikotarpiu nuo balandžio 24 d. iki rugsėjo mėn., tiesioginių susitikimų su J. P. metu reikalavo ir 2015 m. birželio–rugsėjo mėn. savo, sutuoktinės I. A. ir sūnaus G. A. naudai netiesiogiai iš UAB „N“ direktoriaus J. P. per UAB „N“ per tris kartus priėmė kyšį paslaugomis, kurių vertė 7215,71 Eur, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad UAB „N“, įm. k. (duomenys neskelbtini), nesant išankstinio susitarimo su Z. A., laimėjo Asociacijos organizuotą supaprastintą atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų pirkimas kartu su viešinimo paslaugomis“ ir 2015 m. balandžio 24 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 4 dėl melioracijos darbų, kurių vertė 306 343,42 Eur, atlikimo: 2015 m. birželio–rugsėjo mėnesiais adresu: (duomenys neskelbtini), savo ir I. A. naudai netiesiogiai iš J. P. per UAB „N“ priėmė kyšį statybos darbų paslaugomis – UAB „N“ I. A. priklausančio namo kieme (duomenys neskelbtini) neatlygintinai atliko trinkelių klojimo darbus, kurių vertė 3188,23 Eur; 2015 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 2 d. adresu: (duomenys neskelbtini), savo ir I. A. naudai netiesiogiai iš J. P. per UAB „N“ priėmė kyšį statybos darbų paslaugomis – UAB „N“ I. A. priklausančiame sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini) atliko dviejų priešgaisrinių tvenkinių valymo darbus, kurių vertė 964,44 Eur; 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais adresu: (duomenys neskelbtini), G. A. naudai netiesiogiai iš J. P. per UAB „N“ priėmė kyšį statybos darbų paslaugomis – UAB „N“ G. A. priklausančiame sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini) atliko melioracijos statinių darbus, kurių vertė 3063,04 Eur.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistojo Z. A. gynėjas advokatas A. Alimas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3. Teismai turėjo itin kruopščiai įvertinti liudytojo J. P. asmenybę, jo procesinį statusą, elgesį einant juridinio asmens UAB „N“ vadovo pareigas, proceso metu duotų parodymų nuoseklumą, nes kaltinimas grįstas daugiausia liudytojo J. P. parodymais, kiti liudytojų parodymai yra išvestiniai iš minėto liudytojo parodymų. Nors byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp J. P. ir V. B. bei P. P., iš byloje esančių telefoninių pokalbių nėra nė vieno pokalbio tarp Z. A. ir J. P., kuriame būtų kalbama apie kyšį – jo reikalaujama, įvardijama jo vertė, nurodoma, kad UAB „N“ atliekami darbai yra kaip kyšis ir pan. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257-788/2017">2K-257-788/2017</a>, 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-7-2-699/2016), atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų patikimumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus, jie negali būti vieninteliai asmens kaltę patvirtinantys įrodymai.
4. Pagal BK 227 straipsnio 6 dalį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra savanoriškas pranešimas apie nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms ir to padarymas per įmanomai trumpiausią laiką. J. P. kreipėsi į teisėsaugos instituciją 2016 m. rugsėjo 13 d., pareiškime nurodydamas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek liudytojas J. P., tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti liudytojai V. B. ir P. P. su atitinkamais pareiškimais į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT) kreipėsi tik po to, kai pas liudytojus ir UAB „N“ buvo atliktos kratos, o jie patys buvo pristatyti į STT patalpas. J. P. pranešimas apie nusikaltimą buvo lemtas ne J. P. ir kitų atleistų nuo atsakomybės liudytojų savanoriškumo, bet jų faktinio sulaikymo, apie kurį liudytojas nurodė apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Byloje inkriminuoti veiksmai atlikti 2015 m. balandžio–rugsėjo mėnesiais, o J. P. su pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką į STT kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 13 d., tad J. P. neatitiko ir antrosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Teismo nebuvo nustatytos J. P. delsimo kreiptis į teisėsaugos institucijas priežastys. Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą J. P. nėra pasisakyta, ar J. P. atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Kasatorius daro išvadą, kad J. P. mainais už ikiteisminiam tyrimui reikalingus procesiniam sprendimui priimti būtinus parodymus buvo pažadėtas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, dirbtinai sudarant sąlygas tokio procesinio sprendimo priėmimui.
5. Taip pat kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo J. P. kreipimosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą iki prokuroro nutarimo nutraukti jam ikiteisminį tyrimą jis turėjo būti apklaustas ne kaip liudytojas, bet kaip įtariamasis ar specialusis liudytojas. Liudytojas J. P. viso proceso metu buvo apklausiamas apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas, tačiau, nepaisant to, jis buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai patvirtina byloje esantys teisių ir pareigų išaiškinimo protokolai su liudytojo parašais; taip pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punktas, 82 straipsnio 3 dalis.
6. Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad liudytojas J. P. nuo UAB „N“ slėpė gautas pajamas ir jų neapskaitydavo finansiniuose dokumentuose, t. y. nesąžiningai vykdė UAB „N“ direktoriaus pareigas ir bendrovės reikalus tvarkė pažeisdamas nustatytą tvarką. Bylos duomenys, be to, patvirtina, kad kasatoriui inkriminuojamų veikų metu J. P. atliko ne tik kaltinime nurodytus trinkelių klojimo, dviejų priešgaisrinių tvenkinių valymo ir papildomų melioracijos statinių kasatoriui darbus, bet ir tvenkinio valymo darbus liudytojui B. J., kūdros kasimo darbus kasatoriui, smėlio vežimo paslaugas liudytojui G. A., t. y. tuos darbus, kurie buvo atlikti, pasitelkus UAB „N“ žmogiškuosius ir technikos išteklius. Už šiuos neapskaitytus darbus J. P. gavo grynųjų pinigų, kurių neįnešė į UAB „N“ kasą, tačiau juos pasisavino. Teismai tinkamai neatsižvelgė į J. P. parodymų nepatikimumą rodančias aplinkybes.
7. Viso proceso metu J. P. parodymai dėl Z. A. veikų buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Kasatorius analizuoja J. P. apklausas dėl trinkelių klojimo epizodo, nurodo J. P. parodymų prieštaravimus dėl trinkelių klojimo kaip garantinių darbų, atlygio gavimo aplinkybių. Dėl dviejų priešgaisrinių tvenkinių valymo darbų epizodo J. P. parodymai taip pat buvo nenuoseklūs, prieštaringi, teigiant, kad jis negavo iš Z. A. pinigų už tvenkinių valymą, tačiau gavo atlygį už jo kaimyno tvenkinio valymą; kasatorius daro išvadą, kad J. P. neprisiminė jam Z. A. pinigų perdavimo aplinkybių. Taip pat analizuojamas papildomų melioracijos statybos darbų epizodas ir nurodoma, kad J. P. parodymai šiame epizode taip pat yra prieštaringi. Į šias aplinkybes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, liudytojo J. P. patikimumo nevertino. J. P. parodymai apie kyšį Z. A. yra vienintelis tiesioginis įrodymų šaltinis; kiti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyti įrodymai (liudytojų V. B., P. P., M. S. parodymai, byloje užfiksuoti pokalbiai tarp J. P. ir šių asmenų) yra netiesioginiai įrodymai.
8. Šioje byloje Z. A. nuteistas dėl trijų skirtingų vienos nusikalstamos veikos epizodų, todėl dėl kiekvieno iš jų turėjo būti surinkti ir aptarti neginčijamai jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Vertindami įrodymus teismai klydo dėl įrodymų turinio, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Kasatorius dar kartą pažymi, kad nors faktą, kad UAB „N“ ir kitu atveju taisė savo darbo broką ir perklojo trinkeles, patvirtino liudytojas K. S., tačiau teismams tai nebuvo UAB „N“ atlikto Z. A. garantinio trinkelių klojimo darbo įrodymas tik dėl to, kad K. S. buvo klotas mažesnis trinkelių plotas negu Z. A., kad J. P. santykiai su K. S. buvo draugiški. Trinkelių klojimo plotas nei patvirtina, nei paneigia garantinių darbų pobūdžio. Kasatorius nurodo, kad pirminiai trinkelių klojimo darbai buvo atliekami be dokumentų, o sumokėtus už darbus pinigus J. P. pasisavino. UAB „N“ anksčiau yra klojusi trinkeles ir K. S., paskui jas taisiusi, tačiau teismai tikėjo, kad K. S. buvo atlikti tiek pirminiai trinkelių klojimo, tiek garantiniai trinkelių perklojimo darbai. Kasatorius analizuoja byloje esančius telefoninius pokalbius tarp Z. A. ir J. P. ir teigia, kad teismai nevertino specifinių tarp J. P. ir UAB „N“ faktinio savininko ir valdytojo V. B. susiklosčiusių santykių. J. P., naudodamasis UAB „N“ žmogiškaisiais ir technikos resursais, atlikdavo neapskaitytus darbus Z. A. ir kitiems asmenims, Z. A. už dalį atliktų darbų J. P. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, taip pat suteikdavo įvairių neapskaitytų paslaugų J. P. vadovaujamai UAB „N“. Šie ūkiniai santykiai ir dėl jų gaunamos neapskaitytos lėšos buvo slepiami nuo V. B. Taip pat nepaneigta galimybė, kad J. P. faktiniam UAB „N“ savininkui V. B. melavo, kad Z. A. reikalauja kaip kyšio nemokamų darbų, ir, žinant V. B., šiuos darbus atliko, o iš Z. A. ėmė pinigus už atliktus darbus ir juos pasisavino.
9. Vertindami įrodymus dėl dviejų priešgaisrinių tvenkinių valymo darbų epizodo, teismai pažeidė in dubio pro reo principą. Kadangi J. P. neprisimena, koks kiekis pinigų jam buvo perduotas, o Z. A. teigia atsilyginęs šiam už atliktus darbus, visos abejonės turėtų būti vertinamos Z. A. naudai. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų J. P. parodymų prieštaravimų, neatitikties kitiems bylos įrodymams. Dėl melioracijos statinių epizodo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas prioritetą teikė J. P. parodymams, kad jokių darbų Z. A. UAB „N“ naudai, dėl ko galėtų kilti koks nors jo ir Z. A. tarpusavio lėšų už vieno kitam atliktus darbus balansas, nebuvo atlikęs. Tačiau liko abejonių dėl tam tikrų darbų ir vertybių, dėl kurių išimtinai tarėsi J. P. ir Z. A. (Z. A. šiaudai, naudoti įrengimų statybos procese, akmenys, Z. A. lėšomis sutvarkytas kelias, sugadinta UAB „N“ naudota technika). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neįvertindami J. P. parodymų nepatikimumo, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai ir neteisingai J. P. parodymus pripažino Z. A. kaltės įrodymais.
10. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Z. A. kreipėsi į STT Panevėžio valdybą, pageidaudamas pranešti apie (duomenys neskelbtini) seniūno papirkimą 2015 m. Dėl šios veikos J. P. buvo pripažintas įtariamuoju ir apklaustas, dokumentai buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau šis nepagrįstai atsisakė juos pridėti prie baudžiamosios bylos ir ištirti bei įvertinti. Taigi Z. A. bylos atveju pareiškėjas apie savo paties nusikalstamą veiką buvo apklaustas kaip liudytojas, įspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atsisakydamas priimti J. P. parodymų patikimumui svarbius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
11. Sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Z. A. inkriminuotas kyšio reikalavimas niekaip nepažeidė viešojo intereso įgyvendinimo, nes viešasis interesas šioje situacijoje pasireiškė būtent tuo, kad konkursas įvyko viešai ir skaidriai, o jo laimėtoja pripažinta geriausią pasiūlymą pateikusi UAB „N“. Z. A. ir J. P. ūkiniai santykiai yra išimtinai privataus pobūdžio ir niekaip nesusiję su projekto įgyvendinimu, juolab viešuoju interesu. UAB „N“ laimėjus projektą ir pasirašius su Asociacija sutartį, Z. A. niekaip nedarė įtakos UAB „N“, to nenustatė ir bylą nagrinėję teismai. Z. A. yra Asociacijos pirmininkas, veikiantis išimtinai aštuonių Asociacijos narių interesais. Asociacijos veikla nesusijusi su valstybės funkcijų vykdymu, jai nėra perduota, deleguota ar kitaip pavesta vykdyti kokių nors viešųjų paslaugų. Z. A. taip pat nesieja jokie pavaldumo santykiai su niekuo. Z. A. nebuvo kaltinamas tuo, kad darė kokią nors neleistiną įtaką konkurso rezultatams ar sudarė išskirtines sąlygas UAB „N“ laimėti konkursą. To nepatvirtino nė vienas byloje apklaustas liudytojas ar byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. UAB „N“ laimėjo konkursą sąžiningai, konkurso organizavimo ir vykdymo procedūra negalėjo pažeisti ir nepažeidė viešojo intereso, to nenurodoma ir kaltinime. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino įstatymų apibrėžtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens sąvokų ir atliekamų funkcijų. Z. A. viešųjų paslaugų teikimo neadministravo, neatliko viešojo administravimo subjekto funkcijų. Jis nelaikytinas BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektu.
12. Atsiliepimu į nuteistojo Z. A. gynėjo advokato A. Alimo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
13. Kasaciniame skunde nurodomi analogiški apeliaciniam skundui argumentai, į kuriuos išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
14. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. y. pagal BK 227 straipsnio 6 dalį) yra besąlyginis ir prokurorui bei teismui privalomas. Konkrečių asmenų atleidimo ikiteisminio tyrimo stadijoje nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumas nėra pripažįstamas kasacijos dalyku. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus bei pats apklausęs liudytoją J. P., pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Z. A. kaltumo padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, kurių pakanka neabejotinoms teismo išvadoms padaryti. Kasatorius skunde analizuoja tik kai kuriuos proceso metu užfiksuotus pokalbius, tvirtina, kad jie nepagrindžia jo ginamojo kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, konstatavo, kad jų pakanka Z. A. kaltei pagrįsti, ir iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais.
15. Iš teismų sprendimų matyti, kad jie tinkamai įvertino ir pagrįstai vadovavosi liudytojų J. P., V. B., P. P., M. S., kitų teisme apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais, telefoninių pokalbių kontrolės metu surinktais duomenimis. Pagal bylos aplinkybes teismai tinkamai Z. A. padarytus nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Teismai įrodymus vertino kaip visumą, būtent Z. A. savo kaltę neigė prieštaringais parodymais, kuriuos teismas nelaikė patikimais. Kasaciniame skunde vadovaujamasi tik nuteistajam palankiais įrodymais, jie selektyviai vertinami, neatsižvelgiant, ar jie patvirtina, ar paneigia kokias nors reikšmingas šios bylos aplinkybes, nesiejant tarpusavyje su visais bylos duomenimis.
16. Taip pat pažymėtina, kad Z. A. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu ėjo (duomenys neskelbtini) melioracijos statinių naudotojų asociacijos valdybos pirmininko bei Asociacijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas, turėjo administracinius įgaliojimus veikti Asociacijos vardu, tai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius. Viešasis pirkimas, kurį laimėjo UAB „N“, buvo finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis ir iš Lietuvos valstybės biudžeto. Dalis šių lėšų paslaugų pavidalu kaip kyšis buvo perduotos Z. A., taip pažeidžiant viešąjį interesą, nes tiek Lietuvos valstybės biudžeto, tiek Europos Sąjungos skirtų lėšų panaudojimas yra neatsiejama viešojo intereso dalis. Teismai, spręsdami nusikalstamos veikos subjekto klausimą, nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
17. Nuteistojo Z. A. gynėjo advokato A. Alimo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo
18. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas bei jų pakankamumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde nurodomi analogiški apeliaciniam skundui argumentai, į kuriuos išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
19. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama byloje žemesnės instancijos teismų surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų vertinimui iš naujo, savos versijos dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių pateikimui. Priešingai, nei nurodo kasatorius, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino bylos įrodymus kaip visumą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklaustas liudytojas J. P. Nuosprendyje ir nutartyje nuosekliai išdėstyti įrodymai, jų gavimo šaltiniai bei byloje surinktų įrodymų turinys, kuriais remdamiesi teismai darė išvadą dėl nuteistojo Z. A. padarytų neteisėtų veiksmų ir jo kaltės. Teismai atskleidė nuteistojo Z. A. parodymų prieštaringumą, liudytojų J. P., V. B., P. P., M. S. parodymų patikimumą, vertindami juos lygino su kitais įrodymais byloje. Liudytojo J. P. parodymus apie kyšio dalyko pobūdį ir apimtį patvirtino liudytojai V. B., P. P. Byloje esantys ir teismų išanalizuoti telefoniniai pokalbiai akivaizdžiai rodo, kad neatlygintinai atlikti Z. A. naudai darbai siejami su pinigų suma, kuri yra gaunama už atliktus darbus pagal UAB „N“ ir Asociacijos, kuriai vadovavo Z. A., sudarytą rangos sutartį. Pagrindo teigti, kad atlikdami įrodymų vertinimą ir darydami išvadas dėl Z. A. inkriminuotų BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos epizodų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nėra. Teismų sprendimuose paneigtos Z. A. versijos dėl atliktų darbų kaip garantinių, taip pat dėl atsiskaitymo už juos.
Dėl Z. A. pripažinimo valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu
20. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio nusikaltimo subjektas yra specialusis, t. y. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako tik valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas ir asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Z. A. veikų padarymo metu ėjo (duomenys neskelbtini) melioracijos statinių naudotojų asociacijos valdybos pirmininko pareigas bei Asociacijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas, turėjo teisę veikti Asociacijos vardu. Teisė veikti Asociacijos vardu šioje byloje reiškėsi sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos įgyvendinant melioracijos statinių rekonstrukciją pasirašymu, viešųjų pirkimų procedūrų organizavimu, nustatant laimėtoją, rangos sutarties pasirašymu, Asociacijos vardu atliktų darbų priėmimu. Vadinasi, Z. A. atitiko BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusui pripažinti būtinus formaliuosius požymius. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas byloje pagrįstai nurodė, kad vien formaliųjų požymių tam, kad asmuo būtų pripažintas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu BK 230 straipsnio 3 dalies prasme, nepakanka. Taip pat turi būti įvertinama ir tai, kad asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus kaip visumą, Z. A. kompetencijos ribas vykdant viešuosius pirkimus, pagrįstai sprendė, kad viešasis pirkimas, kurį laimėjo UAB „N“, buvo finansuojamas ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, ir iš Lietuvos valstybės biudžeto. Dalis UAB „N“ gautų lėšų paslaugų pavidalu kaip kyšis buvo perduotos Z. A., taip akivaizdžiai iškreipiant nacionalinio ir Europos Sąjungos lėšų biudžeto panaudojimo principus, pažeidžiant viešąjį interesą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjekto, tinkamai vadovavosi kasacinės instancijos teismo praktika dėl valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvokos išaiškinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-648/2015).
Dėl BK 227 straipsnio 6 dalies
21. Pagal BK 227 straipsnio 6 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti ar davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. P., V. B. ir P. P. šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 227 straipsnio 6 dalimi. Tai buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu. Akcentuotina, kad ikiteisminis tyrimas, esant BK 227 straipsnio 6 dalyje nustatytam pagrindui, nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 214 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 214 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 442 straipsnio 2 dalį apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Taigi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 227 straipsnio 6 dalimi, teisėtumui patikrinti kasacinė tvarka nėra nustatyta (pagal BPK 367 straipsnio 4 dalį kasacine tvarka skundžiamos tik BPK 318 straipsnio 1 dalyje ir 326 straipsnio 1, 5 dalyse išvardytos nutartys). Tad kasaciniame skunde keliami argumentai dėl J. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 6 dalį teisėtumo paliekami nenagrinėti. Juolab akcentuotina, kad prokurorui yra suteikta teisė, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai vertinami kartu su kitais įrodymais byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-696/2016">2K-248-696/2016</a>, 2K-390-895/2016, 2K-98-697/2017, 2K-P-178/2012). Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai buvo įvertinti kartu su kitais įrodymais byloje: nuteistojo, kitų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, telefoninių pokalbių klausymosi protokolais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo Z. A. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
