Dėl išdaužė

Baudžiamoji byla Nr. N1-185-1199/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31226-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.4; 2.1.15.3.3.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 17 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,

sekretoriaujant Donatai Kojytei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam A. (A.) J., jo atstovei pagal įstatymą G. J., gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

nukentėjusiajam E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) suaugusių centre, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant A. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Teismas

nustatė:

A. J. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. 2024 m. rugpjūčio 12 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), stovinčio užrakinto UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio automobilio Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur abejomis rankomis išdaužė automobilio vairuotojo pusės stiklą, ranka atrakino automobilio dureles ir taip pateko į automobilio saloną, iš kur iš automobilio daiktų dėtuvės pagrobė E. S. priklausančią juodos spalvos piniginę su 1 310 eurais, nuo automobilio skydelio viršutinės dalies pagrobė du džemperius bendros 100 eurų vertės, taip pagrobė svetimą E. S. priklausantį, bendros 1 410 eurų vertės, turtą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. J. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Parodė, kad tiksliai neatsimena kurią rugpjūčio dieną, 9 valandą vakare ėjo namo, pamatė automobilį, markės neatsimena, bet buvo šviesios spalvos, išdaužė langą. Jis šiek tiek buvo pravertas, kiek pamena, ir paėmė daiktus, du džemperius, piniginę ir pabėgo. Tada paskambino draugams, išsidalino pinigus. Buvo 9 vakaro, žmonių aplink nebuvo, pagunda buvo turbūt, todėl išdaužė. Piniginė buvo daiktų dėtuvėje. Išdaužė dviem rankom stiklą, šiek tiek atviras buvo, paėmė du megztinius, piniginę, paskambino draugams, išsidalino pinigus ir išėjo namo. 6 valandą ryte policininkai atvažiavo į namus. Įsibrovęs į mašiną, ieškojo joje piniginės, kai rado, joje pamatė pinigus, dokumentus, korteles. Piniginę išmetė bėgdamas. Kiek buvo pinigų tiksliai neatsimena, bet 1 100 Eur tikrai buvo. Prisimena, kad buvo 100 ir 50 eurų kupiūros. Pinigus išsidalino per pusę, viską išsidalino. Dėl alkoholio taip pasielgė, labai neblaivus buvo. Savo veiksmus vertina neįtikėtinai, blogai. Nukentėjusiojo nepažįsta. Nebandė su juo bendrauti. Savo pajamų neturi. Liko vieneri metai mokytis, ir eis į profesinę mokyklą. Kažkur megztinius išmetė, kur slėpėsi, juos tikriausiai paėmė tam, kad kraują išsivalytų. Jo draugai nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, jie buvo pas žmogų, pas kurį kartu gėrė. Jis kartu su jais gėrė, bet išėjo namo, o po poelgio savo jiems paskambino. Neatsimena, ką jie A. J. sakė, išvažiavo į Trakus, pasidalino pinigus, nes pas jį ryte jau nieko nebuvo. Jo sprendimas buvo paimti pinigus, jie jo neprašė taip padaryti. Planuoja eiti dirbti ir atlygins civilinį ieškinį, vasara ne už kalnų, tai per vasarą dirbs. Atsiprašė nukentėjusiojo, kai jis buvo atvažiavęs pas A. J. į namus. Sutinka, kad prieš du mėnesius jam buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio. Čia tiesiog su klasiokais buvo įvykis, jie vartojantys ir narkotikus, ir alkoholio, tokie buvo, sako jam „imk imk“, todėl išgėrė. Nori baigti mokyklą, kažkur toliau mokytis. Planuoja nebevartoti alkoholio, su draugais baigti visus santykius ir eiti mokytis. Sutinka su nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe, kad piniginėje buvo 1 310 eurų, tokia pinigų suma ten galėjo būti.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo atstovė pagal įstatymą G. J., atsakydama į proceso dalyvių klausimus dėl jos sūnaus elgesio pastaruoju metu, parodė, kad A. turi negerų draugų, kurie yra vyresni, daro blogą įtaką jos sūnui, rašė jiems į „messenger“, prašė, kad nebendrautų su juo. Vienam (duomenys neskelbtini) metai, kitam (duomenys neskelbtini) metų, dar vienas dabar išėjo tarnauti į armiją. Negali jų niekaip išskirti, jos sūnus žadėjo, kad su jais nesusitikinės, nedraugaus, ji galvojo, kad gal jie jį gąsdina ar kažką. Nemoka jų išskirti, nežino kaip. Suaugusiųjų mokykloje, kurioje mokosi sūnus, bendrauja dažnai su socialine darbuotoja, būna visaip, būna pasako, kad neklauso per pamokas, bet būna, kad ir giria, kad atsakinėja, visoks elgesys būna. A. elgesys pasikeitė į gerą pusę, bet jei nebūtų draugų, būtų geriau. Su policija dabar nėra jokių reikalų, dabar neturi tokių bėdų. Jos sūnus yra kaltas, kažkaip bandys grąžinti tą žalą. Bet dabar dar tokia nelaimė įvyko, kad buvo slidu, nugriuvo jos vyras, pripažino jam sutrikimą, sutriko kalba, vaikšto sunkiai, pas daktarus vežioja, bet bandys rasti išeitį. Nesusitikinėjo su nukentėjusiuoju, pasakė jai žentas apie šį įvykį, jam paskambino pati, pasakė, kad čia jos sūnus, vardą, pavardę pasakė, žinojo, kad taip negalima. Gėdino jos sūnų nukentėjusysis, kai buvo atvažiavęs pas juos į namus, ir teisingai. Labai bijo, kad jis neatsidurtų kalėjime. Su vyru yra išsiskyrusi, bet dabar tokia situaciją, tai kartu dar gyvena. Labai nori už sūnų atsiprašyti, bandys po truputį atlyginti žalą. Nekalbėjo su advokate, kad žalą galima atlyginti dalimis. Paskutinį kartą įvykis su policija buvo prieš du mėnesius. Sūnus irgi buvo apsvaigęs. Kai atvyko, A. jau sėdėjo pareigūnų mašinoje, ant kojų net negalėjo pastovėti, koliojo ir ją, ir pareigūnus, bet kai buvo pas tyrėjus, dėl telefonų atsiėmimo, atsiprašė pareigūnų tada. Nežino iš kur tada jis gavo alkoholio, sakė su klasiokais buvo, užėjo į PC „Rimi“ paėmė tą mažiuką buteliuką. Jai žinoma, kad jis vartojęs buvo ir narkotikų, važiavo į Santariškes, buvo rasta kanapių šlapime. Su narkotinėmis medžiagomis dabar kažkaip nėra problemų. Tada buvo įvykis sodyboje irgi prigėrė, norėjo užeiti į namus, bet namai buvo užrakinti. Pamatė jį tada namų šeimininkas, pradėjo mušti. Ji mano, kad sūnus galvoja taisytis, labai daug bendrauja apie tai, ji jam aiškina, kad taip negalima. Su tokiais draugais sako nebendrauti, mano, kad jam jie sako užeiti ten, kažką padaryti, kadangi jis dar nepilnametis. A. J. nesupranta, galvoja, kad laiko jį draugu, bet kai problema, nieko nėra. Ir psichologai buvo, ir psichiatrai buvo, ir Kauno centrai buvo, kur siunčia, visur dalyvauja, važiuoja, kaip kalba, tai žada pasikeisti, labai nori tikėti juo. Kažkiek laiko praeina, kai vėl susitinka su draugais, tai tą patį per tą patį. Prieš šį įvykį buvo įvykis su narkotikais, tai buvo su tais pačiais draugais, daugiau po to įvykio su narkotikais nebuvo nieko. Jam buvo haliucinacijos, pagavo jį namo šeimininkas, trenkė per galvą. Tada jam ligoninėje padarė tuos tyrimus ir kanapes rado.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Teismo posėdžio metu dėl byloje pareikšto civilini ieškinio, jo dydžio, apklaustas nukentėjusysis E. S. parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, dabar tikslios sumos, kurią prašo priteisti, negali pasakyti. Kai buvo policijoje, galutinius duomenis surašė apie tai, kas buvo pavogta ir kiek išleido tam, kad sutvarkytų automobilį. Nes dalis pinigų, ką turėjo policija, jam grąžino, prašo priteisti likutį. Iš pradžių pinigų piniginėje buvo daugiau nei buvo pavogta, nes tą dieną, jis krikštijo savo vaiką, su tėvu paskaičiavo ko reikia, tai ta suma buvo didesnė, nes dar reikėjo ir žmonėms sumokėti. Piniginėje buvo kupiūros po 100, 50, 20 eurų. 300 eurų atidavė žmogui, kuris jiems darbus atliko, bet, kad 1 500 eurų buvo tikrai piniginėje. Du džemperiai buvo grąžinti, piniginė su dokumentais ir 200 su kažkiek eurų buvo grąžinti. Jie buvo grąžinti po įvykio, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas A., jis jam pasakė su kuo buvo, nuvažiavo pas M., tada nuvyko pas D., vienas atnešė 200 eurų, kitas grąžino dar 70 eurų. Atidavė policijai, vėliau po tyrimo policija jam tuos pinigus atidavė. Teisinga suma reikia laikyti tą, kurią nurodė, kai nuvyko pas tyrėją, nes tada jau viską buvo apskaičiavęs tiksliai, kiek turėjo būti pinigų piniginėje. 1 310 eurų čia realiai ta suma, kuri buvo piniginėje. Kaltinamasis ir jo draugai jam pasakojo, kad jie iš pradžių buvo visi kartu lentpjūvėje. Po įvykio buvo subūręs juos, jie jam papasakojo, jog A., eidamas namo, pamatė automobilį, išlaužė langą, išsivalė kraują su jo džemperiais. A., kiek jam žinoma, bėgo kiemais, prie šiukšliadėžes nukentėjusysis rado savo piniginę, buvo sutikęs du žmones, kurie pasakė, kad tikriausiai, žino, kas tai padarė, jie per „Whatsapp“ parašė jam.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas N. K. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu, šiandien, t. y. 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.40 val., sugrįžo į namus. Būnant dar kieme, pastebėjo pro daugiabučio namo kiemą einantį iš matymo pažįstamą A. J. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris praeinantis pro jį paprašė vandens atsigerti, kadangi rankose turėjo butelį vandens. Jam pasakius, jog vandens neduos, ir einant toliau išgirdo, jog kažkas jam iškrito. Bandė žiūrėti kas tai, tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi buvo jau vėlu, bet daiktas buvo panašus į tamsios spalvos didesnę piniginę. Jis tuomet jam nieko daugiau neatsakė, pasilenkęs kieme susirinko pamestą daiktą ir toliau nuėjo. Tuomet grįžus namo pastebėjo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) yra naujas įrašas, kad buvo pavogta piniginė išdaužus automobilio langą, tuomet pagalvojo apie minėtą prieš tai asmenį A., kad iškritęs jam daiktas galėjo būtent ir būti pavogta piniginė. Susisiekė su asmeniu, kuris buvo paskelbęs įrašą ir apie matytą situaciją su A. jam papasakojo, kadangi žino, jog minėtas asmuo A. J. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, ir vogti svetimus daiktus. Ar tai būtent buvo pavogta piniginė, garantuoti negali, tačiau kiek pastebėjo tuo metu, tai buvo tikrai panašu į piniginę. Daugiau šiuo metu jokių bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti neturi (b. t. 1, b. l. 96–99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. D. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuo 20 val. kartu su draugais A. J. ir D. P. gėrė alkoholį. Gėrė sidrą ir alų. Jis jautėsi pasigėręs, tačiau ne iki tiek, kiek A.. A. pradėjo žodžiai pintis, daryti nesąmones, pradėjo rėkaut. Jis išvarė A. eiti į namus, nes niekas nenorėjo su A. būti. A. paklausė ir išėjo. Jis buvo dar (duomenys neskelbtini) lentpjūvėje kartu su D. P., kai jam paskambino D. B. ir pasakė, kad jam skambino A. ir prašė skubiai ateit, nes yra reikalų. Pasakė ateit prie butų, prie kelio netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos. Jiems kelio buvo 5?10 minučių. Jis su D. pėsčiomis ėjo iš lentpjūvės, o D. atvažiavo su paspirtuku iš namų. Atėję prie butų, adreso nežino, netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos, pamatė A., mašinos išdaužtos nematė. A. parodė, kad turi pinigų, nesakė, iš kur jis gavo. Jis klausė, iš kur gavo, A. sakė nesvarbu. A. jam buvo skolingas 20 eurų. Jam A. padavė 100 eurų, o D. nežino kiek davė, o D. jam atrodo visai nedavė. D. nuėjo atgal į lentpjūvę, o jie trise, jis A. ir D., nuėjo į Šilo parkelį. Šilo parkelyje palaukė žmogaus R. C., kuriam paskambino per „mesendžerio“ programą ir R. sutiko nuvežti juos iki Trakų degalinės „Petrolium“. Jis su D. davė po 10 eurų už nuvežimą. A. pinigų už važiavimą nedavė. Degalinėje jie nusipirko pavalgyt, atsigert ir atvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Jis nei piniginės, nei džemperių pas A. nematė. Tik matė, kad turėjo pinigų užsidėjęs telefone už dėkliuko. Kai grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), jie pasėdėjo stoties parkelyje ir visi trys išsiskirstė. Jis jau apie 1 val. nakties buvo namie. D. paspirtuką jam atrodo dėjo į bagažinę, kai važiavo į Trakus. Jis išleido 30 eurų duotų A. J. ir 70 eurų nori pateikti prie bylos. Apie tai, kad pinigai yra vogti, jis sužinojo vakar, tai yra 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 17 val., kai į jo namus atvažiavo A. ir dar du vyriškiai apie 25?28 metus, kuriuos žino tik kaip (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojus ir jam papasakojo, kad A. apvogė vieno iš vyriškių mašiną, kurioje buvo piniginė su pinigais. Pinigų buvo 1 200 eurų. Jis tik tada sužinojo, kad pinigai, kuriuos jam davė A. yra vogti. Taip pat vyriškis pasakė, kad piniginę ir džemperius iš mašinos A. kažkur išmetė. Dar jis tuomet pakvietė D. B., ir jie viską papasakojo, kaip gavo pinigus. Vaikinai iškvietė policiją, ir prie policijos papasakojo kaip viskas vyko. Jis nori pateikti pinigus 70 eurų, kuriuos jam davė A. J., tyrėjai. 30 eurų pateiks vėliau (b. t. 1, b. l. 112–115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. B. parodė, kad yra supažindintas su teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį, įtariamąjį sūnų, geranoriškai sutinka duoti parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. Su žmona E. augina du sūnus, D., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnametį E., gim. (duomenys neskelbtini). D. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 12 klasėje. 2024 m. rugpjūčio 13 d. apie 18 val. jis buvo namuose garaže. Jam žmona pasakė, kad reikia važiuoti iki M. K. namų ir ten reik pakalbėti. D. buvo M. namuose, jam žmona paaiškino, kad M. namuose yra ir policija. Dėl kokios priežasties reikia važiuoti į M. namus nepaaiškino. M. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis persirengė ir jie su žmona E. nuvažiavo iki M. namų. Jiems atvažiavus buvo atvykusi policija, buvo M. K. mama, M., sėdėjo kartu su A. J. ant suoliuko, D. stovėjo ir buvo du vyriškiai, jam nepažįstami. Žmona pasakė, kad D. atidavė skolą A., D. buvo A. skolingas 250 eurų, o atidavė 200 eurų. Čia iš D. žodžių. Pokalbio metu įsiterpė asmenys, iš pokalbio jis sužinojo, kad vienas iš vyriškių yra nukentėjęs asmuo, kurio buvo 2024 m. rugpjūčio 12 d. įsilaužta į automobilį, iš kurio buvo pavogti pinigai. Iš nukentėjusiojo vyriškio pokalbio jis suprato, kad vagystę įvykdė A. J., kuris atidavė iš tų vogtų pinigų skolą jo sūnui D. – 200 eurų. Jo sūnus D. jiems nepasakė, kada jam A. atidavė skolą. Daugiau apie vagystės įvykį nieko nepasakojo, tik D. prie policijos pateikė jam A. duotus pinigus, kuriuos jis nori pateikti prie apklausos (b. t. 1, b. l. 102–105).

Tarnybiniame pranešime, dėl atliktų veiksmų ieškant įtariamojo, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad reaguojant į įvykį ROIK 0124000502330, atvykus į įvykio vietą, buvo imtasi veiksmų dėl įtariamojo nustatymo, t. y. apžiūrėta aplinkinė teritorija ir (duomenys neskelbtini) esančios asmenų susibūrimo vietos, atlikinėjamu veiksmų metu rasti du pavogti sportiniai megztiniai, ant vieno iš jų buvo rausvos dėmės, panašios į kraujo dėmes, jie paimti prie medžiagos, bendrauta su sutiktais asmenimis, tikrintas asmenų batų raštas pagal rastus pėdsakus įvykio vietoje, tačiau surasti asmens ar asmenų, įvykdžiusių vagystę, nepavyko. Ant namo adresu (duomenys neskelbtini) sienos kampo link įtariamojo pasišalinimo krypties pastebėta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau namo savininkas iš 4 buto J. K. buvo išvykusi, įteikti reikalavimą dėl vaizdo įrašo nebuvo galimybės (b. t. 1, b. l. 92–93).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, nuo pagrindinio kelio pusės 14 metrų atstumu matomas neaptvertoje teritorijoje ant trinkelėmis dengtos dangos stovintis baltos spalvos automobilis Fiat Doblo Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matomas išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, stiklai yra pabirę ant trinkelių grindinio ir automobilio salono skyriuje. Automobilio viduje ant keleivio priekinės sėdynės matomi baltos spalvos popieriai, vieta kur pareiškėjo teigimu buvo juodos spalvos piniginė su viduje esančiu turiniu. Apžiūrint aplinkinę teritoriją šalia trinkelių išklotos aikštelės link Trakų miesto pusės matomas žvyro ir smėlio dangos pagrindas, ant kurio stebimas galimai įtariamojo batų pėdsakas, kuris panaudojus spec. lagaminėlį su medžiaga skirta daryti pėdsakų išliejai paimtas prie medžiagos, supakuota į kartoninę dėžutę, paketas Nr. 3. Ant namo adresu (duomenys neskelbtini) matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera (vaizdo įrašas neperžiūrėtas kadangi jos savininkas yra išvykęs). Apžiūrėjus įvykio vietą pagal batų pėdsakus stebima, kad pėdsakai veda link Trakų m. pusės, jais einant, pakilus į kalniuką, po kaire puse nuo automobilio kairės pusės šono, matomi krūmai, kuriose ant žolės rasti du pavogti sportiniai megztiniai, t. y. vienas juodos spalvos su gobtuvu, kitas pilkos spalvos. Ant pilkos spalvos sportinio megztinio matomos raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmes, minėti drabužiai paimti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Vokas Nr. 1. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nestebima (b. t. 1, b. l. 17–29).

BIRT ataskaitų žiūryklės užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. 21.51 val. į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau ir – BPC) skambino E. S., kuris pranešė, jog valandos laikotarpiu, nuosavo namo kieme buvo išdaužtas jo automobilio Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių stiklas ir pavogta piniginė, kurioje buvo 1 500 eurų. Kaimynai turi vaizdo stebėjimo kameras. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. rugpjūčio 12 d. 21.47 val., BPCID=92298137609, pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). (b. t. 1, b. l. 31).

BIRT ataskaitų žiūryklės užfiksuotais duomenimis nustatyta, 2024 m. rugpjūčio 13 d. 17.07 val. į BPC skambino E. S., kuris pranešė, jog vakar kvietė policiją, dėl apvogto automobilio ir pavogtų pinigų. Vakar kas apvogė nepaaiškėjo. Šiandien kartu su juo yra galimai vagys, kurie nori prisipažinti. Visi vietoje. Prašo atvykti, patikrinti. Laukia. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. rugpjūčio 13 d. 17.03 val., BPCID=92298294834, pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 40).

2024 m. rugpjūčio 16 d. perklausius BPC pateiktus du garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambino vyras prisistatęs kaip E. S. Nurodo, kad buvo išmuštas jo automobilio Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklas ir pavogta piniginė. Automobilis stovi (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad tiesiog ėjo piniginės paimti, kvailai padėjo piniginę ir gal daiktų dėtuvė buvo atidaryta, vienu žodžiu taip va gavosi. Kad tik ką ėjo piniginės paimti, žiūri išdaužtas stiklas. Piniginėje buvo 1 500 eurų. Perklausius antrąjį garso įrašą, nustatyta, kad į BPC paskambina pirmiau minėtas vyras E. S., kuris nurodo, kad nesenai skambino dėl apvogtos mašinos. (duomenys neskelbtini). Prašo pareigūnams, kurie atvyksta, nurodyti jo kontaktinį telefono numerį, kad su juo tiesiogiai susisiektų, nes jis savo piniginę rado vienoje šiukšliadėžėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) ir atėjo prie miško ūkio, kuris yra priešais jo namą, jam nurodė žmogus kontaktą, kuris nesenai taip pat buvo apvogęs mašiną ir nurodė (duomenys neskelbtini), tai jis dabar su žmogumi tiesiai ten (b. t. 1, b. l. 32–35).

2024 m. rugpjūčio 16 d. peržiūrėjus tris vaizdo ir garso įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini), kur juos pasitinka vyras, pareigūnai su juo pasisveikina ir informuoja, jog yra daromas vaizdo ir garso įrašas, vyras pasako, kad dėl įvykio policijos pareigūnus kvietė jo sūnus, kaip vėliau paaiškėjo, tai E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), vyras parodo į aikštelėje stovintį baltos spalvos, Fiat Doblo markės, automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnui paklausus, ar vyras vaikščiojo prie sugadinto automobilio, E. S. tėvas atsako, kad vaikščiojo. Vyras parodo pareigūnui, kuris automobilio stiklas yra apgadintas ir nuveda prie automobilio kairės pusės, vairuotojo durelių stiklo. Matyti, kad stiklas yra išmuštas. Pareigūnas pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūri automobilio vidų ir paklausia vyro, kur gulėjo jo sūnaus piniginė automobilyje, vyras atsako, kad tuoj E. S. pats atvažiuos ir paaiškins viską, nes pats piniginę rado šiukšlių dėžėje netoli namų. Pareigūnui vyro paklausus, kiek piniginėje buvo pinigų ir ar piniginė priklausė jo sūnui E. S., vyras atsako, kad kiek pinigų buvo nežino, o piniginė tikrai priklausė jo sūnui. Pareigūnas paklausia vyro, ar ir automobilis priklauso jo sūnui, vyras atsako, kad taip. Toliau pareigūnui paklausus, kur yra vaizdo stebėjimo kameros, vyras atsako, kad vaizdo kameros yra pas jo kaimynus, antrajame namo aukšte. Pareigūnui paklausus vyro, ar kaimynai yra namuose, vyras atsako, kad ne. Toliau pareigūnai nueina iki namo ir apžiūri vaizdo stebėjimo kamerą, esančią prie kambario lango ir pasako, kad kamera yra nukreipta visai į kitą pusę ir iš jos jokios naudos nebus. Pareigūnai grįžta prie Fiat Doblo markės automobilio, prie kurio jau jų laukė automobilio savininkas E. S., kuris papasakoja, jog rado savo piniginę šiukšlių dėžėje, netoli Miško ūkio, kur sužinojo, kad ten visai nesenai, taip pat buvo apvogti žmonės, ir jis gavo to asmens, kuris galimai pavogė turtą, kontaktus ir gyvenamosios vietos adresą. E. S. nurodo, kad radęs piniginę, tik pažiūrėjo jos turinį, tačiau nieko daugiau nelietė ir mano, kad ant jos galėjo likti ir ją pavogusio asmens pirštų antspaudai. Pareigūnams paklausus E. S., kas yra tas asmuo, kuris galimai galėjo padaryti nusikaltimą, E. S. atsako, kad to žmogaus pravardė yra (duomenys neskelbtini). Šalia stovintys vyras atsako, kad jo tėvas yra (duomenys neskelbtini), jo sūnus (duomenys neskelbtini) metų nesenai mašinas „apšvarino“ prie bažnyčios adresu (duomenys neskelbtini) ir kadangi (duomenys neskelbtini) yra šalia (duomenys neskelbtini), tai gali būt, kad pasiėmęs pinigus, piniginę tiesiog eidamas išmetė. Pareigūnui paklausus E. S., kur dabar yra ta piniginė, kurią iš jo pavogė ir jis ją rado šiukšlių dėžėje, E. S. atsako, kad namuose. Pareigūnas kartu su E. S. nueina iki namo. E. S. pasako, kad anksčiau, kol nebuvo sudėtos aikštelėje trinkelės, jie automobilius statydavo arčiau namo ir tokių dalykų nebūdavo, o šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) jis turėjo paduoti žmogui 80 eurų pinigų už padarytą darbą ir nuėjęs iki automobilio Fiat Doblo pamatė, kad yra išdaužtas langas. E. S. pasako, kad prieš tai pats paliko piniginę su pinigais automobilio Fiat Doblo viduje, tik nepamena, ar automobilio priekinę daiktadėžę (bardačioką) uždarė, ar ne. E. S. parodo rastą šiukšliadėžėje savo piniginę pareigūnams ir pasako pareigūnams, kad ją šiukšliadėžėje jis rado pradarytą ir kad gali pareigūnams parodyti šiukšliadėžę, kurioje jis rado piniginę. Pareigūnui paklausus E. S., ar ten gali būti filmuojama, E. S. atsako, kad kamerų toje vietoje nematė, bet vaizdo stebėjimo kameros yra netoli esančioje mokyklos teritorijoje. Pareigūnui paklausus, E. S., kokiomis kupiūromis buvo pinigai, E. S. atsako, kad tikrai buvo vienas 10 eurų banknotas, du 20 eurų banknotai ir du ar trys 100 eurų banknotai, bei 50 eurų banknotai buvo, tačiau didžiąją dalį sumos sudarė 50 eurų banknotai. Pareigūnas toliau paklausia E. S., kokia bendrai suma buvo pavogtoje piniginėje, E. S. atsako, kad tiksliai negali pasakyti, kadangi grynuosius jis retai kada nešiojasi, nebent tai liečia statybas ir dabar nepamena ar 1500 eurų buvo ar iš tos sumos jau buvo 450 eurų padavęs ir piniginėje galėjo likti 850 ar 950 eurų sumą. E. S. patikslina, kad 10 eurų kupiūra tikrai buvo, kadangi ją dar dienos metu paėmė iš savo brolio. Toliau pareigūnai kartu su E. S. važiuoja prie šiukšliadėžės, kurioje jis rado savo piniginę. E. S. pasako, kad taip pat automobilyje, ant panelės buvo džemperis, kuris taip pat dingo. Pareigūnui paklausus, kaip atrodė iš mašinos dingęs džemperis, E. S. atsako, kad tamsiai pilkos spalvos. Toliau pareigūnai atvažiuoja pas E. S. manymu galėjusį pavogti piniginę asmenį, į namus. Namų duris atidariusi moteris ir vyras pasako, kad jų sūnaus namuose nėra. Pareigūnui paklausus moters, ar senai jos sūnaus nėra namie, moteris atsako, kad ji grįžo iš darbo 17.30 val. ir jo jau nebuvo namie, tačiau su juo nesenai kalbėjo ir jis jai pasakė, kad yra Vilniuje išvažiavęs. Pareigūnai atsisveikina ir grįžta link tarnybinio automobilio. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Peržiūrėjus antrąjį ir trečiąjį vaizdo ir garso įrašus nustatyta, kad tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. t. 1, b. l. 36–39).

Tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad siekiant išimti vaizdo įrašus buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Ant namo sienos kampo link įtariamojo pasišalinimo krypties, pastebėta vaizdo stebėjimo kamera, nuvykus ir papildomai apžiūrėjus pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini), jokių vaizdo kamerų nepastebėta. Tarnybiniame pranešime minėta savininkė iš 4 buto J. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi, įteikti reikalavimą dėl vaizdo įrašo nebuvo galimybės. Susisiekus nurodytu mobiliuoju telefonu, atsiliepė visai kita moteris, beldžiant į 4 buto duris, durų niekas neatidarė. Laiptinėje sutikus namo gyventoją paklausta, ar kas iš namo gyventojų turi vaizdo kameras, gyventojas nurodė, kad apie sumontuotas vaizdo kameras jokių duomenų neturi, ir pats asmeniškai jų nematė (b. t. 1, b. l. 147–148).

2024 m. rugpjūčio 26 d. peržiūrėjus garso ir vaizdo įrašą, nufilmuotą policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini) į nuosavo namo kiemą. Pareigūnus į nuosavo namo kiemą įleidžia moteris. Matyti nuosavo namo kieme stovintis pranešėjas E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir prie namo stovintys keturi jaunuoliai. E. S. parodo ranka į vieną iš jaunuolių ir pasako, kad jaunuolis prisipažino jam, kad išdaužė automobilio stiklą ir paėmė automobilio viduje buvusius pinigus. Toliau, ką kalba sunku suprasti dėl garso trikdžių ir tylaus balso. Pareigūnui paklausus jaunuolio, kaip vėliau paaiškėjo, A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), pasako, kad buvo vienas. Pareigūnui paklausus E. S., kokia pinigų suma dingo, E. S. atsako, kad 1 200 eurų. Pareigūnas paprašo vieno iš jaunuolio parodyti turimus pinigus, kuriuos jam davė A. J. Jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), parodo vieną žalios spalvos 100 eurų kupiūrą ir dvi 50 eurų kupiūras. Pareigūnas jas nufotografuoja. Taip pat turimas kupiūras parodo ir M. D. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. t. 1, b. l. 44–46).

2024 m. rugpjūčio 26 d. perklausius BPC pateiktus du garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambino vyras, kuris nurodo, kad čia kur vakar buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Šiandien susibūrė jie visi į vieną krūvą. Tie žmonės surinkti į vieną krūvą ir jam savo nuodėmes pasakoja, tai jis norėtų, kad atvažiuotų policijos pareigūnai, ir jie visą šitą reikalą užfiksuotų. Vyras nurodo, kad jis buvo nukentėjęs, E. S. Dabar vagys, kurie buvo užfiksuoti, kurie jau prisipažino, kad jie padarė tą nusikaltimą. Su kuo buvo ir būtent vienas, kuris išdaužė ir paėmė pinigus. Jie visi yra (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 41–43).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas –juodos spalvos piniginė ir juodos spalvos bei pilkos spalvos vyriški bliuzonai. Piniginės viršutinėje dalyje yra metalinė sagtis su užrašu „Verity“. Piniginė atsisega užtrauktuku. Atsegus piniginę matosi skyreliai kortelėms. Kairėje kortelėms skirtoje piniginės pusėje matosi sudėtos nuolaidų kortelės: Promo; Viada Plius; telefono kortelė. Kitoje piniginės pusėje matosi, skyreliuose sudėtos nuolaidų kortelės: Maxima Ačiū; Norfa; bitė.lt; elektroninio parašo kortelė; Iki mylimiausia. Piniginės atskiruose skyriuose sudėta parduotuvės čekiai, Banko kortelė „Luminor“ VISA Nr. (duomenys neskelbtini), Valid Thru 03/23 E. S.; kortelė „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) Month/Year valid Thru 05/21 E. S., implanto pasas, nuolaidų kortelė Orlean eco. Apžiūrėtas juodos spalvos vyriškas bliuzonas. Bliuzonas su kapišonu. Kapišonas su baltos spalvos raišteliais. Priekinėje bliuzono dalyje yra baltos spalvos ženkliukas „Naiko“. Apžiūrėtas pilkos spalvos vyriškas bliuzonas. Bliuzonas su kapišonu. Kapišonas su baltos spalvos raišteliais. Priekinėje bliuzono dalyje įsiūtos kišenės (b. t. 1, b. l. 74–76).

Vaiko situacijos vertinimo sprendime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 6 d. apie 10.30 val. telefonu ((duomenys neskelbtini)), iš anksto suderinus su vaiko motina, su vaiku A. J. bendrauta ne pirmą kartą, bendravo lengvai. A. paaiškino, kad lanko suaugusiųjų centrą, stengiasi mokytis, po pamokų lanko sporto klubą. Dabar jau ketvirtą dieną neina į mokyklą, nes serga. Paskutiniu metu nieko nevartoja, nerūko. Planuoja baigęs mokyklą siekti profesijos Vilniuje ir dirbti. Apie 2024 m. rugpjūčio 12 d. įvykį pasakoja, kad tą dieną su dar dviem draugais buvo išgėrę alkoholio (viskio), gėrė lentpjūvėje. Vėliau jis išėjo namo, tačiau „kažkas šovė į galvą“, ir jis įsibrovė į svetimą automobilį, pagrobė ten buvusią piniginę ir daiktų, kodėl taip padarė, paaiškinti negalėjo. Teigė, kad vagystę vykdė vienas, viskas užfiksuota kamerose. Jau buvo susitikęs su tyrėja. Po vagystės grįžo su pinigais pas sugėrovus, ir jie visi nuvyko į Trakus. Į Trakus juos nuvežė kažkoks vieno pažįstamo pažįstamas, vardo nežino. Kartu su draugais išleido pinigų dar degalinėje, visko prisipirko, 400 eurų pavyko grąžinti automobilio savininkui. Kartu buvo D. B. ir M. K., jis dabar kariuomenėje, pilnametis. Alkoholio jiems nupirko E. P. apie 29 metų amžiaus pažįstamas (duomenys neskelbtini), kuris dabar gyvena kažkur Vilniuje. A. teigė, kad pas tyrėją jau yra jo išsamus įvykio paaiškinimas. Teigė, jog padarė išvadas, jam dėl tokio elgesio labai gėda, tai nesikartos. Vaikas nurodė, kad buvo psichiatro konsultacijoje, specialistas nurodė apsilankyti dar kartą. Konsultuojasi su psichologu. 2024 m. gruodžio 5 d. apie 18.30 val. telefonu vaiko (A. J.) motina pasakojo, kad A. elgesys kol kas valdomas, ji bijo „nepersigirti“, nes kai tik pasigiria, kad normalizuojasi, būtinai kas nors įvyksta. Buvo nuvykę su sūnumi pas psichiatrą, specialistas nurodė, jog jeigu ugdymo įstaiga nukreips PPT tyrimui dar kartą, jį atlikti ir jeigu išvados bus tos pačios, tuomet kreiptis dėl neįgalumo nustatymo. Dėl 2024 m. rugpjūčio 12 d. įvykio jau buvo tyrimas, vaikas ir motina buvo apklausoje. Tyrėja sakė, kad visos turimos medžiagos, dėl vaiko poelgių bus apjungtos ir perduotos teismui. Laukia „verdikto“. Vaiko motina nurodė, kad sūnus lanko suaugusiųjų centrą noriai, dabar kelias dienas serga, ryt ar pakartotinai darys testą dėl Covid, jei bus neigiamas galimai pirmadienį galės eiti į pamokas. Moteris nurodė, kad visas atvejo vadybos plane numatytas ir specialistų rekomenduotas pagalbos priemones vykdo, nuolat bendrauja ir konsultuojasi su socialine darbuotoja O. A. išpirko sporto kubo abonementą, sūnus norėjo ir tai pasiteisino, nes vaikas po pamokų sportuoja, o praradęs sportuodamos energijos, grįžta namo pavargęs ir neina susitikti su draugais ar vaikščioti gatvėmis, taip galimai apsisaugo ir nuo pagundų kažką pavartoti. Vaiko motina nurodė, kad nuolat bendrauja ir su ugdymo įstaigos socialine pedagoge. Tariasi, nedelsiant reaguoja į pastabas, vykdo rekomendacijas (b. t. 1, b. l. 188–201).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. išdauždamas kaltinime nurodyto svetimo automobilio langą, jį atsirakinęs, pavogė piniginę su joje esančiais pinigais ir dokumentais bei du džemperius, paaiškino, kad taip pasielgė, dėl alkoholio, tuo metu buvo labai neblaivus. Pinigus, buvusius piniginėje, išsidalino su draugais, o džemperius su pinigine išmėtė kažkur. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žadą jį atlyginti.

A. J. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: nukentėjusiojo E. S. duoti parodymai, kur jis nurodė, kad pinigus bei džemperius pavogė A. J.; liudytojo M. D. K. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad jam pinigus davė A. J.; liudytojų N. K. ir G. B. duoti parodymai; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; BPC garso įrašuose užfiksuoti duomenys; policijos pareigūnų mobiliosiomis kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtinantys, jog A. J. prisipažino nukentėjusiajam, jog jis pavogė pinigus bei nurodė policijos pareigūnams, kad buvo vienas; kiti byloje esantys duomenys.

Teisiamojo posėdžio metu, teismui tikslinantis pagrobtoje piniginėje buvusios pinigų sumos dydį, nukentėjusysis nurodė, kad iš karto, atvykus policijos pareigūnams, negalėjo tiksliai nurodyti piniginėje buvusios pinigų sumos, nes tą dieną turėjo atsiskaityti grynais pinigais už vykdytus statybos darbus, turėjo kitų išlaidų. Vėliau viską ramiai paskaičiavęs, prisiminęs su kuo jau buvo atsiskaitęs prieš jam priklausančio turto pagrobimą, nurodė tyrėjai, kad piniginėje buvo 1 310 eurų, iš kurių 270 eurai jam yra grąžinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent tokią jo pagrobtoje piniginėje buvusią pinigų sumą nukentėjusysis nurodė ir jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praėjus devynioms dienoms po įvykio (b. t. 1, b. l. 58). Pažymėtina, kad tos pačios apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad jam priklausanti piniginė buvo jo palikta automobilio daiktų dėtuvėje. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas 2024 m. lapkričio 19 d. (b. t. 1, b. l. 65). Duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis nurodė, kad piniginę jis pagrobė iš automobilio daiktų dėtuvės. Teismui įspėjus kaltinamąjį, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo faktinės aplinkybės gali keistis, nurodant, kad jo pagrobtoje piniginėje buvo didesnė nei kaltinime nurodoma pinigų suma, t. y. 1 310 eurų (BPK 256 straipsnis), A. J. nurodė supratęs teismo paaiškinimą ir su juo sutinkantis, nes piniginėje tokia pinigų suma iš tikrųjų galėjo būti. Esant šioms aplinkybėms, A. J. inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės tikslintinos.

Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus įrodymus, teismas lako byloje įrodytu, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, A. J. priėjo prie automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), stovinčio užrakinto UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio automobilio Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur abejomis rankomis išdaužė automobilio vairuotojo pusės stiklą, ranka atrakino automobilio dureles ir taip pateko į automobilio saloną, iš kur iš automobilio daiktų dėtuvės pagrobė E. S. priklausančią juodos spalvos piniginę su 1 310 eurais, nuo automobilio skydelio viršutinės dalies pagrobė du džemperius bendros 100 eurų vertės, taip pagrobė svetimą E. S. priklausantį, bendros 1 410 eurų vertės, turtą. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas (išdauždamas stiklą) į užrakintą transporto priemonę, t. y. į saugyklą. Be to, byloje nustatyta, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad įsibrauna į svetimą automobilį, pagrobia svetimą turtą, numatė, kad dėl šių jo veiksmų kils turtinė žala ir to norėjo.

Dėl nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį

Kaltinamojo A. J. gynėja advokatė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis yra nepilnametis, nebuvo teistas iki šio nusikaltimo, atsiprašė, gailisi, pasižada laikytis įstatymų, daugiau nedaryti nusikaltimų, gyvena šeimoje, mama jo itin rūpinasi, jis mokosi, sportuoja.

BK 93 straipsnyje nustatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 67 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362-942/2015">2K-362-942/2015</a>, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-599-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-599-976/2015">2K-599-976/2015</a>).

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs visas šiam klausimui spręsti reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, teismas nesutinka su gynėjos siūlymu atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu. Darydamas tokią išvadą, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad kalinamajam 2025 m. kovo 3 d. priimtas apkaltinamasis Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1dalį, dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2023 m. gruodžio 20 d. Minėtas teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė ir tai, kad šiuo metu A. J. atžvilgiu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai (b. t. 1, b. l. 167?169), neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai teigti, kad jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir teisės aktų reikalavimų. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys apie A. J. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerius metus (b. t. 1, b. l. 171?176), kurie patvirtina, kad per 2024 m. jam buvo pradėta dešimt administracinio nusižengimų teisenų. Sprendimai, remiantis bylos duomenimis, priimti keturiais atvejais, paskiriant kaltinamajam įvairaus dydžio baudas, kurios nėra sumokėtos. A. J. yra du kartus nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau? ANK) 108 straipsnio 1 dalį, už administracinius nusižengimus įvykdytus 2024 m. birželio 1 d. ir 2024 m. rugsėjo 21 d.; vieną kartą pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. gegužės 21 d. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines, psichotropines medžiagas; pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. liepos 11 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio reljefo, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir įvažiavo į griovį. Likusios šešios administracinių nusižengimų teisenos, kuriose sprendimai dar nėra priimti, kaltinamajam yra pradėtos pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 2 dalį; 108 straipsnio 1 dalį (keturios teisenos); pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad duomenys apie galimai netinkamą A. J. elgesį, yra užfiksuota ir Vaiko duomenų anketoje, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. nepilnametis smurtavo prieš kitą nepilnametį, 2024 m. rugpjūčio 7 d. vaikas su draugais užpuolė taksi vairuotoją, atėmė pinigus, smurtavo (b. t. 1, b. l. 196).

Remiantis pastaruoju dokumentu, byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 6 d. vykusio telefoninio pokalbio metu, A. J., bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstove, nurodė, jog alkoholinių ir narkotinių medžiagų jau nebevartoja, padarė dėl savo elgesio išvadas (b. t. 1, b. l. 197), o jau gruodžio 8 d. jam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad jis, būdamas nepilnametis, vartojo narkotines medžiagas – kanapes (patvirtinta atliktais tyrimais), ir alkoholinius gėrimus (alkotesteriu nustatytas 1.42 prom. girtumas). Įvertinus pirmiau byloje nustatytas aplinkybes kaip visumą, teismas sprendžia, kad BK 93 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamajam yra netikslingas. Toks teismo sprendimas galėtų jam sudaryti nebaudžiamumo įspūdį ir, teismo vertinimu, būtų netinkama valstybės reakcija į byloje nustatytą kaltinamojo koreguotiną elgesį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šio nuosprendžio priėmimo metu yra nepilnametis, vadovaujasi BK 91 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Teismas, skirdamas bausmę A. J. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį A. J. charakterizuojančius, duomenis – nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas (b. t. 1, b. l. 168–170), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas keturis kartus, tarp jų ir už smulkias vagystes bei narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 1, b. l. 171–177), mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centre (b. t. 1, b. l. 102). Po nusikaltimo padarymo kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, jam buvo pradėtos penkios administracinių nusižengimų teisenos. Tačiau kaltinamasis gyvena kartu su tėvais, pasak mamos, A. J. elgesys pasikeitė į gerąją pusę, šiuo metu (pastaruosius du mėnesius) jis reikalų su policija neturi. Taip pat vaiko situacijos vertinimo sprendimo duomenimis nustatyta, kad A. J. stengiasi mokytis, po pamokų lanko sporto klubą, pasak motinos, nuolat bendrauja su ugdymo įstaigos socialine pedagoge, tariasi ir nedelsiant reaguoja į pastabas, vykdo rekomendacijas (b. t. 1, b. l. 188–201).

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis visgi stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, žada vasaros laikotarpiu dirbti ir atlyginti civilinį ieškinį (šiuo metu savarankiškų pajamų neturi), pabaigęs mokslus nori mokytis toliau profesinėje mokykloje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą (BK 90 straipsnio 5 dalis), be intensyvios priežiūros, A. J. įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), uždraudžiant bendrauti su D. B., M. D. K. ir D. P. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, šie kaltinamajam paskirti įpareigojimai ir draudimai darys teigiamą įtaką A. J. elgesiui ir padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kaltinamąjį įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), uždraudžiant bendrauti su D. B., M. D. K. ir D. P. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 1 210 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini), kurios įmonės direktorius jis yra, priklausančio automobilio Fiat Doblo, stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), į automobilį buvo įsilaužta. Buvo išdaužtas priekinis vairuotojo pusės stiklas, kurio vertė 60 eurų (stiklo pakeitimo ir taisymo paslaugos kainavo papildomai 110 eurų), tad bendra stiklo ir jo pakeitimo kaina sudarė 170 eurų. Iš automobilio daiktadėžės buvo pavogta piniginė su 1 310 eurų pinigų suma ir du džemperiai. E. S. buvo grąžinta piniginė su visais asmens dokumentais, taip pat du džemperiai ir 270 eurų, tad jis prašo priteisti likusią įvykio metu jo patirtos turtinės žalos dalį. Prie civilinio ieškinio prideda remonto darbų sąskaitą, automobilio dokumentus bei įmonės įstatus (b. t. 1, b. l. 83–88). Teismo posėdyje nukentėjusysis E. S. palaikė savo civilinį ieškinį, nurodė, kad teisinga suma yra ta, kuri buvo nurodyta jam pirmą kartą nuvykus pas tyrėja, t. y. 1 310 eurų, nes tada jau viską buvo apskaičiavęs, kiek pinigų turėjo būti piniginėje. Šios aplinkybės kaltinamasis neginčijo, su ja sutiko ir jo atstovė pagal įstatymą. Byloje nustatyta, kad pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus įvykdė kaltinamasis A. J., pagrobdamas E. S. priklausantį turtą. Nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateiktais duomenimis, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, E. S. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant E. S. iš kaltinamojo A. J., o jam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą G. J., 1 210 eurų nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė? rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 166?167), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus? panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pėdsako išlieja, perduota saugojimui į Policijos Departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina; šlepetės, paimtos kratos metu, perduotos saugojimui į Policijos Departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos kaltinamajam A. J.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų vaizdo įrašai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

A. (A.) J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. (A.) J. bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždraudžiant bendrauti su D. B., M. D. K. ir D. P., bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) J. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. (A.) J. bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, dalyvauti elgesio pataiso programoje, ir uždraudžiant bendrauti su D. B., M. D. K. ir D. P., bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. (A.) J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti E. S. naudai iš A. (A.) J., o jam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą G. J., iš viso 1 210 eurų (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pėdsako išlieją, perduotą saugojimui į Policijos Departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; šlepetes, paimtas kratos metu, perduotas saugojimui į Policijos Departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam A. (A.) J.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų vaizdo įrašus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

Išaiškinti A. (A.) J., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova