Civilinė byla Nr. e2YT-306-541/2025
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01455-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2; 3.2.4.11.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 14 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Jolantai Maleronkienei, Astai Kielytei,
dalyvaujant pareiškėjui K. Ž., jo atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,
suinteresuotam asmeniui R. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. Ž., M. Š., R. J.,
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas K. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos R. J. Ž. (toliau – palikėja) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą iškart nuo palikimo atsiradimo dienos.
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama R. J. Ž.. Paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties likusį jos turtą sudarė įvairūs asmeniniai ir buities daiktai, taip pat asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjos butas). Po mamos mirties paveldėjimo byla buvo užvesta, palikimą priėmė suinteresuotas asmuo R. Ž., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas, ką patvirtina Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro 2024 m. liepos 26 d. pažyma Nr. S-68. Iškart po mamos mirties pareiškėjas pradėjo naudoti kai kuriuos palikėjos asmeninius daiktus, taip pat su savo seserimi, suinteresuotu asmeniu R. Ž., pradėjo rūpintis mamai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra ir išlaikymu. Pareiškėjas ir R. Ž. kartu mokėjo mokesčius už minėto buto paslaugas (mokesčius tiesiogiai sumokėdavo R. Ž., o pareiškėjas jai pervesdavo ½ dalį jos sumokėtos sumos, ką patvirtina pridedami 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. pavedimai). Vėliau pareiškėjas su R. Ž. nusprendė butą išnuomoti, kartu derino buto nuomos sutarties sąlygas ir butą išnuomojo tretiesiems asmenims. Taigi, pareiškėjas ir R. Ž. elgėsi kaip teisėti mamai priklausiusio turto savininkai. Reginos J. Ž. sutuoktinis Z. Ž. yra miręs, taip pat yra mirusi ir palikėjos dukra B. J.. B. J. turėjo du vaikus – M. Š. ir R. J.. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad notarė galėtų išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą ir jis galėtų disponuoti paveldėtu turtu.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad teismui nepatenkinus K. Ž. prašymo, suinteresuotas asmuo neduos sutikimo paveldėjimui.
5. 2024 m. spalio 25 d. teismo nutartimi suinteresuotiems asmenims M. Š. ir R. J. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau per nurodytą terminą suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė pareiškimą tenkinti iš esmės pareiškime nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad iš karto, po palikėjos mirties, jis pasiėmė iš mamos namų kėdes, nuotraukas, laikrodį. Praėjus kelioms dienoms po mamos laidotuvių, su seserimi R. Ž. buvo nuėję pas notarą palikimo priėmimo klausimu, notarinėje kontoroje atsišvietė jų pateiktus dokumentus ir nurodė, kad informuos dėl tolimesnių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo valia buvo priimti jam priklausančią motinos palikimo dalį. Su seserimi tarėsi, kad perves seseriai dalį mokesčių už palikėjos butui teikiamas komunalines paslaugas, ką ir padarė, tarėsi, kad sesuo išnuomotų palikėjos butą, o gauti pinigai būtų panaudoti apmokėti už buto renovaciją. Praėjus trijų mėnesių terminui po mamos mirties, sesuo nustojo su juo bendrauti.
7. Suinteresuotas asmuo R. Ž. nesutiko su pareiškimu, nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Po laidotuvių su broliu susiginčijo, brolis sakė, kad jam nieko nereikia. Pripažino, kad praėjus kelioms dienoms po mamos mirties su pareiškėju ėjo pas notarą dėl palikimo priėmimo. Vėliau brolis sakė, kad ji nueitų ir sutvarkytų dokumentus, pats pas notarą neatvažiavo. Brolis pervedė pinigų (du pavedimai) apmokėti dalį mamos buto komunalinių paslaugų. Tarėsi su broliu, kad reikia butą išnuomoti. Butą išnuomojo, tačiau nuoma truko neilgai. Butas reikalauja išlaikymo.
8. Suinteresuotiems asmenis M. Š. ir R. J. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkinamas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo K. Ž. tėvai yra R. J. Ž. ir Z. Ž.. R.J. Ž. turėjo tris vaikus: R. Ž., B. J. ir K. Ž.. Pagal mirties liudijimo (įrašo Nr. 394) duomenis, B. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), gautą iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro, nustatyta, kad R. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė ištuokoje. Santuoka su Z. Ž. nutraukta (duomenys neskelbtini). Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso palikėjai, įregistravimo pagrindas – 1992 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Iš byloje pateikto Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro pranešimo matyti, kad duomenys apie palikimą priėmusius asmenis turi būti teikiami tais atvejais, kai informacija apie palikimą priėmusius asmenis nėra Testamentų registre (iki 2010 m. kovo 30 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
10. Byloje pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. Ž. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas su R. Ž. susitarė palikėjos butą valdyti ir prižiūrėti kartu, t. y. mokėti kartu komunalinius mokesčius už butą, išnuomoti butą tretiesiems asmenims, o gautus pinigus panaudoti buto renovacijai apmokėti. Iš į bylą pateiktų įrodymų, o būtent 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. pavedimų, matyti, kad pareiškėjas pervedė R. Ž. pinigų sumas, kurios buvo kirtos palikėjos buto komunaliniams mokesčiams apmokėti. Suinteresuotas asmuo neginčija šių aplinkybių, kad tarėsi su pareiškėju dėl palikėjos buto išlaikymo, neginčija. Suinteresuotas asmuo R. Ž. neginčija, kad praėjus kelioms dienoms po palikėjos mirties ėjo su pareiškėju į notarinę kontorą palikimo priėmimo klausimu – abiem priimti palikėjos palikimą pagal įstatymą. R. Ž. taip pat neginčija, kad pareiškėjas po palikėjos mirties paėmė sau iš buto kelis kilnojamus daiktus (laikrodį, kėdes).
11. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-162/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-162/2008">3K-3-162/2008</a>; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-322/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-322/2009">3K-3-322/2009</a>; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>).
12. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadai, kad pareiškėjas K. Ž., kartu su suinteresuotu asmeniu R. Ž., rūpinosi ir prižiūrėjo turtą (butą) kaip savo, kuris liko po jų motinos R. J. Ž. mirties. Pareiškėjas negali kitaip, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad K. Ž. priėmė palikimą po motinos R. J. Ž. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2007">3K-3-171/2007</a>).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos R. J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą iškart nuo palikimo atsiradimo dienos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Jolanta Vėgelienė
