R. Ž. pagal BK 235 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-159-628/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00105-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu R. Ž. buvo išteisintas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. Ž. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a>, 2017 m. kovo 1 d. teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip liudytojas, prisiekęs sakyti tiesą ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, pakeitė ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį kaip liudytoją 2013 m. gruodžio 23 d. duotus parodymus, kuriais jis parodė, kad 2012 m. klube „P.“ dirbusi mergina sūkurinės vonios kambaryje jam suteikė seksualines paslaugas, t. y. jo lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu, taip davė melagingus parodymus.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi R. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį – R. Ž. nuteisė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

2.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. Ž., apklausto kaip liudytojo, 2013 m. gruodžio 23 d. parodymuose užfiksuoti teiginiai apie jam 2012 metais klube „P.“ dirbusios merginos vardu arba slapyvardžiu V. suteiktas seksualines paslaugas, patenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu, yra objektyvi tiesa, apie kurią jis sąmoningai davė tikrovės neatitinkančius parodymus apklausiamas kaip liudytojas Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. kovo 1 d. vykusiame teisiamajame posėdyje.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. ir jo gynėjas advokatas R. Kivylius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl to buvo sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

3.2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateiktas prašymas teismui į teisiamąjį posėdį iškviesti merginą slapyvardžiu V., kuri, kaip nurodyta R. Ž. apklausos protokole, jo lytinę aistrą neva patenkino oraliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, tačiau buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, o apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas išteisinamąjį nuosprendį, nesiėmė pareigos nustatyti byloje objektyvią tiesą, t. y. neatnaujino įrodymų tyrimo. Atmetus gynybos prašymą apklausti liudytoją, buvo atimta galimybė nustatyti objektyvią tiesą. Prašymo apklausti liudytoją, kuri gali duoti parodomus apie bylos esmines aplinkybes, atmetimas, įrodinėjimo veiksmų neatlikimas laikytini esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimu, kuris suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai ir šališkai atrinko duomenis apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o duomenis ir įrodymus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nutylėjo, be to, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, taip padarė esminį BPK nuostatų pažeidimą. Teismas išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog R. Ž. suklydo vertindamas seksualinių paslaugų turinį, nes nėra jokio pagrindo abejoti R. Ž. gebėjimu suvokti, kas yra seksualinė paslauga, grindė prielaidomis. Gebėjimą suvokti, kas yra seksualinė paslauga, apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad R. Ž. yra aukštąjį išsilavinimą turintis, įmonei vadovaujantis asmuo, buvęs Seimo narys, „Vikipedijoje“ pristatomas kaip visuomenės ir politikos veikėjas, tačiau teismas šių duomenų ir informacijos nepatikrino. Be to, nepaneigta R. Ž. nuosekliai dėstoma pozicija, kad 2013 m. gruodžio 23 d. vykusios liudytojo apklausos metu jis neteisingai suprato aplinkybes, apie kurias buvo apklausiamas, ir dėl to suklydo, nes nuogos merginos šokį sūkurinės vonios kambaryje vertino kaip suteiktas seksualines paslaugas, be to, neįsigilino prieš pasirašydamas atspausdintame apklausos protokole ir savo parašu patvirtino, kad jis surašytas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į „Tarptautinių žodžių žodyne“ pateikto žodžio „seksas“ apibrėžimą, iš kurio matyti, kad jis nesiejamas tik su fiziniais lytiniais santykiais, todėl išvados apie R. Ž. suvokimo gebėjimus, turėtus prieš septynerius metus, ir apie seksualinių paslaugų sąvokos turinio supratimą yra paremtos prielaidomis.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė apie svarbią bylos aplinkybę, kurią buvo nustatęs ir pirmosios instancijos teismas, t. y. kad 2013 m. gruodžio 23 d. apklausos protokole užrašyta frazė apie lytinės aistros patenkinimą oraliniu būdu įprastai buitinėje kalboje nevartojama ir paprastai yra minima aprašant nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei sudėčių požymius, tai teisiniai terminai, kurių apklausiamas asmuo paprastai nepasako. Atsižvelgiant į tai, daroma pagrįsta išvada, kad apklausos protokolas buvo surašytas ne iš apklausiamo asmens žodžių.

3.5. Skundžiamame nuosprendyje teismas pakankamai dėmesio skyrė I. R. parodymų vertinimui, tačiau ši liudytoja nagrinėjamoje byloje nebuvo apklausta, nors gynyba to prašė. I. R. (slapyvardžiu V.) apklausiama nenurodė, kad R. Ž. teikė seksualines paslaugas, ji tik patvirtino, kad dirbdama klubuose neoficialiai teikė klientams seksualines paslaugas. Vis dėlto teismas neįvertino I. R. nurodytos aplinkybės, kad privačių paslaugų metu nebūtinai buvo lytiškai santykiaujama.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas tendencingai nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareigūnai V. M. ir D. B. padarė šiurkščius proceso pažeidimus, vykdydami R. Ž. apklausą ikiteisminio tyrimo metu: tyrėjo V. M. dalyvavimas apklausos protokole nebuvo užfiksuotas, R. Ž. buvo apklausiamas apie jo paties neteisėtus veiksmus, o tai yra draudžiama ir laikoma proceso bei apklausiamo asmens procesinių teisų pažeidimu, V. M. uždavinėjo klausimus, tačiau protokole nei klausimai, nei atsakymai į juos nėra nurodyti. Šių aplinkybių teismas nevertino, tačiau deklaratyviai pasisakė, kad minėtų asmenų suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti R. Ž. nenustatytas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vienu atveju nuosprendyje nurodo, kad tiek V. M., tiek D. B. neprisiminė R. Ž. apklausos aplinkybių, kitu atveju teismas nurodo, kad neginčijamais ir patikimais laiko liudytojų paaiškinimus, jog R. Ž. merginos slapyvardis „V.“ nebuvo nurodomas. Taigi tie patys asmenų parodymai buvo vertinami skirtingai.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir tai, kad techninės priemonės, vykdant R. Ž. apklausą, nebuvo naudotos, į tai, kad R. Ž. pasirašytinai prieš apklausą nebuvo įspėtas, jam nebuvo išaiškintos teisės, pareigos, atsakomybė už melagingų parodymų davimą, į tai, kad R. Ž. užduoti klausimai protokole neužfiksuoti, apklausos tekstas vientisas, nors liudytojas – tyrėjas V. M., dalyvavęs apklausoje, nurodė klausimus liudytojams uždavinėjęs.

3.8. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. kaltė grindžiama Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a>, kurioje R. Ž. 2017 m. kovo 1 d. buvo apklaustas kaip liudytojas, apkaltinamuoju nuosprendžiu, nors R. Ž. šios bylos įrodymų tyrime nedalyvavo, aplinkybės, kurios buvo tiriamos, ir jų kontekstas jam nežinomi, todėl duomenys, kuriais grindžiama jo kaltė, privalėjo būti patikrinti baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka šioje byloje. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme kaltinimas neįrodinėjo objektyviosios tiesos, R. Ž. pareikšti įtarimai nebuvo patikrinti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o kaltinimas buvo formuojamas kitoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to, kaip nurodyta pirmiau, R. Ž. nebuvo pastarosios bylos proceso dalyvis, neturėjo jokių procesinių teisių, tačiau nepaisant to, kas nurodyta, jis nuteistas vadovaujantis kitoje byloje tariamai nustatyta objektyvia tiesa.

3.9. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a> vienam iš liudytojų, kuris ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jam klube „P.“ buvo suteiktos seksualinės paslaugos, o teisme tvirtino priešingai (pakeitė parodymus), buvo priimtas sprendimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl šios veikos padarymo.

3.10. Matyti ir tai, kad teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a>, nepriėmė nutarties dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš liudytojus, kaip tai nustatyta BPK 257 straipsnio 1 dalyje.

3.11. Tiek BK 235 straipsnio dispozicijoje, tiek teismų praktikoje nustatyta, kad asmuo už melagingų parodymų davimą gali būti nuteistas tik nustačius realiai ir tikrai buvusią objektyvią tiesą, kuri skiriasi nuo asmens duodamų parodymų. O R. Ž. nuteistas nenustačius ir neįrodžius, kad duodamas teisme parodymus jis melavo, buvo apsiribota tik parodymų pakeitimo aplinkybe ir parodymų palyginimu. Taigi R. Ž. buvo kaltinamas ir nuteistas ne už tai, kad pateikė melagingus parodymus, o už tai, kad juos pakeitė. Parodymų keitimą prilyginus melavimui, sukuriama ydinga praktika, nes nebereikia nustatyti ir įrodyti objektyvios tiesos, kadangi tam, kad būtų konstatuoti melagingi parodymai, pakanka nustatyti, kad pirmiau duoti parodymai buvo pakeisti. R. Ž. pareikštas kaltinimas yra neteisingas ir neatitinka BK 235 straipsnio 1 dalies dispozicijos, nes sąvokos „pakeitė parodymus“ ir „davė melagingus parodymus“ nėra tapačios.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teisės į gynybą, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi apeliacinės instancijos teisme ir in dubio pro reo principo

5. Kasatoriai skunde nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, nei apeliacinės instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, nesiėmė pareigos nustatyti byloje objektyvią tiesą, nes netenkino gynybos prašymo į teisiamąjį posėdį iškviesti merginą slapyvardžiu V. (liudytoja I. R.) ir taip suvaržė R. Ž. teisę į gynybą. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

6. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, be kita ko, pateikti prašymus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2014">2K-109/2014</a>, 2K-173-976/2016). Be to, proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar kad teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEwLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-210-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-210-303/2017">2K-210-303/2017</a>, 2K-253-693/2017, 2K-25-699/2018, 2K-122-303/2020).

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme R. Ž. prašė iškviesti į apklausą merginą slapyvardžiu V., kuri, kaip nurodyta R. Ž. apklausos protokole, jo lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, išteisintasis nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismo posėdyje nei R. Ž., nei jo gynėjas iškviesti ir apklausti pirmiau nurodytos liudytojos neprašė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas išsakė poziciją, jog pagrindo atlikti įrodymų tyrimą nėra, tokiai pozicijai pritarė ir pats R. Ž..

8. Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo teiginiai, jog teismai nesiėmė pareigos nustatyti byloje objektyvią tiesą ir suvaržė R. Ž. teisę į gynybą, yra deklaratyvūs. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-22-489/2022, 2K-73-495/2022).

9. Nurodydami iš esmės deklaratyvius pažeidimus dėl liudytojos neiškvietimo šios bylos nagrinėjimo procese, kasatoriai vis dėlto pateikia liudytojos I. R. parodymų vertinimą, o būtent, anot kasatorių, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nenurodė, kad teikė R. Ž. seksualines paslaugas. Nurodo, kad ji tik patvirtino, jog dirbdama klubuose neoficialiai teikė klientams seksualines paslaugas. Kasatorių nuomone, teismas neįvertino I. R. nurodytos aplinkybės, kad privačių paslaugų metu nebūtinai buvo lytiškai santykiaujama.

10. Vertinant šiuos argumentus ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo liudytojos I. R. parodymus ir pateikė dėl jų savo išvadas. Įvertinęs šių parodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors liudytoja I. R. ir nenurodė konkrečiai teikusi seksualines paslaugas R. Ž., tačiau įvertinus duomenis apie tai, jog ši liudytoja apskritai neįvardijo konkrečių asmenų, kuriems teikė seksualines paslaugas, tačiau patvirtino, kad dirbdama klubuose, kaip ir ten dirbusios kitos merginos, neoficialiai teikė klientams seksualines paslaugas (intymias paslaugas klubo klientams ji suteikė ne mažiau kaip 100 kartų), šie jos parodymai iš esmės patvirtina 2013 m. gruodžio 23 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotus R. Ž. parodymus apie tai, kad naktiniame klube esančiame sūkurinės vonios kambaryje seksualines paslaugas jam suteikė mergina vardu ar slapyvardžiu V..

11. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir I. R. parodymus apie tai, kad Klaipėdos ir Vilniaus klubuose buvo po 2 VIP kambarius, kur klientai galėdavo nusivesti pasirinktą merginą ir juose galėjo būti teikiamos ir seksualinės paslaugos. Sugretino šiuos parodymus su R. Ž. parodymais apie tai, kad jis sutiko su klube „P.“ dirbusios merginos, kurios vardas ar slapyvardis V., pasiūlymu nueiti į vadinamąjį „Privatų šokį“, t. y. į „Jakuzi“ kambarį“, ir už paslaugas atsiskaitė. Taigi, kaip nusprendė apeliacinės instancijos teismas, I. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užfiksuoti duomenys ir liudytojo R. Ž. 2013 m. gruodžio 23 d. apklausos protokole užfiksuoti duomenys dėl esminių detalių tarpusavyje sutampa, ir tai paneigia apylinkės teismo abejones, jog R. Ž. liudytojo apklausos protokole esantys teiginiai apie suteiktas seksualines paslaugas – lytinės aistros patenkinimą oraliniu būdu – yra objektyvi tiesa.

12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė byloje R. Ž. nepalankias išvadas, nereiškia, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.

13. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tendencingai nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog pareigūnai V. M. ir D. B. padarė šiurkščius proceso pažeidimus, vykdydami R. Ž. apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Su šiais kasatorių argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, abejonėms dėl R. Ž. apklausos eigos ir tvarkos aplinkybių pašalinti šioje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmosios instancijos teisme buvo apklausta apklausą vykdžiusi tyrėja bei kriminalinės žvalgybos veiksmus ir neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones atlikęs pareigūnas. Apeliacinės instancijos teismas vertino baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a> ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausas vykdžiusios tyrėjos D. B. ir minėtoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmus ir neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones atlikusio pareigūno V. M. parodymus. Šių liudytojų parodymais aplinkybė, kad V. M., dalyvaudamas liudytojų apklausose, apklausiamiems asmenims nurodė pageidaujamus iš jų gauti parodymus, t. y. R. Ž. su juo klube kontaktavusios merginos vardą (slapyvardį) „V.“, paneigta. Taip pat iš minėtų liudytojų parodymų nustatyta, kad joks neleistinas poveikis R. Ž. jo apklausos metu nebuvo daromas.

14. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a>, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-495/2019 nustatyta, kad liudytojų, įskaitant R. Ž., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka faktines aplinkybes.

15. BPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuota objektyvi tiesa, t. y. tai, kad buvo teikiamos seksualinio pobūdžio paslaugos. Tokią išvadą teismai padarė, be kita ko, atsižvelgdami į R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jo lytinė aistra buvo patenkinta oraliniu būdu. Be kita ko, būtent pirmiau aptartame baudžiamajame procese buvo išspręstas klausimas dėl R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų reikšmės, jų patikimumo ir galimybės jais grįsti teismų sprendimus. Grįsti daromas išvadas šiais parodymais teismai galėjo tik įsitikinę, kad, atliekant apklausą, buvo laikomasi tuo metu galiojančių BPK nuostatų.

16. Kasatoriai nepagrįstai akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai ir šališkai atrinko duomenis apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o duomenis ir įrodymus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nutylėjo, be to, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis.

17. Kaip nuosekliai pažymima kasacinio teismo praktikoje, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021, 2K-69-387/2022). Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-628/2021, 2K-69-387/2022).

18. Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ar buvo pažeistas in dubio pro reo principas, nėra.

19. Iš apkaltinamojo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad R. Ž. kaltė grindžiama 2013 m. gruodžio 23 d. jo apklausos protokolu ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. kovo 1 d. teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame fiksuoti jo duoti parodymai teisme, liudytojos D. B., kuri atliko R. Ž. apklausą, parodymais, liudytojo V. M. parodymais. Kaip jau minėta, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad R. Ž. kaltę patvirtina ir I. R., kuri teikė seksualinio pobūdžio paslaugas ir buvo pasivadinusi slapyvardžiu „V.“, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00229-12 atlikimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos parodymus Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a>, pripažino patikimais ir jais rėmėsi.

20. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai, jog R. Ž. suklydo vertindamas seksualinių paslaugų turinį, t. y. nuogos merginos šokį sūkurinės vonios kambaryje vertino kaip suteiktas seksualines paslaugas, yra tapatūs apeliacinio skundo argumentams, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvams pritaria.

21. Kasaciniame skunde taip pat be pagrindo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad 2013 m. gruodžio 23 d. apklausos protokole užrašyta frazė apie lytinės aistros patenkinimą oraliniu būdu įprastai buitinėje kalboje nevartojama ir paprastai yra minima aprašant nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei sudėčių požymius, tai teisiniai terminai, kurių apklausiamas asmuo paprastai nepasako. Atsižvelgdami į tai, kasatoriai daro išvadą, kad apklausos protokolas buvo surašytas ne iš apklausiamo asmens žodžių.

22. Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, kad, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas detaliai analizavo nuteistojo R. Ž. asmenines, profesines savybes ir gebėjimą suvokti, kas yra terminas „seksualinė paslauga“. Akivaizdu, kad aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo žino, supranta ne tik buitinėje, bet ir oficialioje kalboje vartojamus terminus, todėl apklausos protokole užrašyta frazė apie lytinės aistros patenkinimą oraliniu būdu niekaip nepatvirtina kasatorių nurodytos aplinkybės, kad apklausos protokolas buvo surašytas ne iš apklausiamo asmens, t. y. ne iš R. Ž., žodžių.

Dėl kaltinimo formulavimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo

23. Kasatoriai skunde nurodo, kad R. Ž. buvo kaltinamas ir nuteistas ne už tai, jog pateikė melagingus parodymus, o už tai, jog juos pakeitė. Parodymų keitimą prilyginus melavimui sukuriama ydinga praktika, nes nebereikia nustatyti ir įrodyti objektyvios tiesos, kadangi tam, kad būtų konstatuoti melagingi parodymai, pakanka nustatyti, kad pirmiau duoti parodymai buvo pakeisti. R. Ž. pareikštas kaltinimas, anot kasatorių, yra neteisingas ir neatitinka BK 235 straipsnio 1 dalies dispozicijos, nes sąvokos „pakeitė parodymus“ ir „davė melagingus parodymus“ nėra tapačios.

24. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-222/2019">2K-121-222/2019</a>, 2K-259-942/2019). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQtMjIyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24-222/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24-222/2020">2K-24-222/2020</a>). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-222/2019">2K-121-222/2019</a>, 2K-107-511/2022).

25. Kaip matyti iš kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo: „R. Ž. <...> kaltinamas tuo, kad davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme <..>“, toliau detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis jis davė melagingus parodymus. Detalizuojant aplinkybes, kurioms esant buvo duoti melagingi parodymai, nurodoma, kad R. Ž., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

26. Taigi kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, kad R. Ž. kaltinamas melagingų parodymų davimu, jį apklausiant kaip liudytoją teisme, o toliau yra konkretizuojama, kuo pasireiškė melagingų parodymų davimas nagrinėjamoje situacijoje, t. y. pirmiau procese (ikiteisminio tyrimo metu) duotų teisingų parodymų pakeitimu į melagingus.

27. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dispoziciją, kaltinamojo akto turiniui (BPK 219 straipsnis) keliamus reikalavimus, konstatuoja, kad tiek kaltinamajame akte, tiek apkaltinamajame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodytos R. Ž. inkriminuoto (teisme pasitvirtinusio) kaltinimo aplinkybės, būtent melagingų parodymų davimas, kuris pasireiškė pirmiau duotų parodymų pakeitimu, t. y. tuo, kad R. Ž. 2017 m. kovo 1 d., apklausiamas kaip liudytojas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a>, kurioje kiti asmenys, be kita ko, buvo kaltinami pelnymusi iš kito asmens prostitucijos, davė melagingus parodymus, paneigdamas minėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu savo kaip liudytojo 2013 m. gruodžio 23 d. apklausos metu duotus parodymus apie tai, jog 2012 metais, jam būnant klube „P.“, šiame klube dirbusi mergina sūkurinės vonios kambaryje suteikė jam seksualines paslaugas, t. y. jo lytinė aistra buvo patenkinta oraliniu būdu.

28. Kasatorių argumentai, kad R. Ž. pareikštas kaltinimas yra neteisingas, atmestini. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistojo R. Ž. veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Ž. 2017 m. kovo 1 d. teisiamajame posėdyje, prieš tai, kai jis davė parodymus, buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, perskaitė ir pasirašė liudytojo priesaikos tekstą. Be kita ko, kaip jau minėta pirmiau, byloje, kurioje jis buvo apklausiamas kaip liudytojas, nebuvo nustatyta, kad apklausos buvo atliktos pažeidžiant BPK reikalavimus.

30. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a> (teisminio proceso Nr. 1-30-1-00229-2012-3), kurioje R. Ž. buvo apklausiamas kaip liudytojas, asmenys buvo kaltinami ir teisiami, be kita ko, ir už organizavimą ir vadovavimą prostitucijai, ir pajamų turėjimą iš kito asmens prostitucijos. Asmenų, kuriems buvo suteiktos seksualinio pobūdžio paslaugos, teisingi ir objektyvią tiesą atitinkantys parodymai buvo itin svarbūs, siekiant įrodyti nusikaltimo, nustatyto BK 307 straipsnyje, padarymą. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, jais tik galima patikrinti kitus byloje esančius duomenis. Tuo tarpu parodymai, duoti teisme, gali būti pripažinti įrodymu ir turi savarankišką įrodomąją reikšmę, todėl pirmosios instancijos teismui minėtame procese buvo apsunkinta reali galimybė įrodyti asmenų kaltę, buvo apsunkintas pats įrodinėjimo procesas, nes liudytojas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, paneigiančius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

31. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatavę, kad R. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamojo posėdžio metu, yra patikimi, nagrinėjamoje byloje teismai turėjo nustatyti, ar R. Ž. veiksmuose buvo BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis – kaltė, pasireiškusi tiesiogine tyčia.

32. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-222/2019">2K-121-222/2019</a>, 2K-259-942/2019).

33. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir detaliai pagrindė išvadą dėl R. Ž. veikimo tiesiogine tyčia, t. y. konstatavo, kad, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tiesą, R. Ž. suvokė, jog meluoja teismui, teigdamas, kad jo lytinė aistra nebuvo patenkinta oraliniu būdu, ir norėjo tokius (ikiteisminio tyrimo metu duotiems priešingus) parodymus duoti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

34. Atsakant į kasatorių argumentą, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a>, nepriėmė nutarties dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaip tai nustatyta BPK 257 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, kad dėl melagingų parodymų davimo, apklausiant teismo posėdyje liudytoją R. Ž., ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal prokuroro 2018 m. gegužės 29 d. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 1–3). Tarnybinis pranešimas surašytas jau priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl liudytojų, kurie pakeitė pirmiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu (įskaitant ir nuteistąjį R. Ž.), pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

35. Tai, kad byloje, kurioje kaip liudytojas apklaustas R. Ž., bylą išnagrinėjęs teismas nepriėmė nutarties BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o ikiteisminį tyrimą pradėjo prokuroras, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio teisėtumui jokios įtakos neturi.

36. Kasatoriai taip pat nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a> vienam iš liudytojų, kuris ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jam klube „P.“ buvo suteiktos seksualinės paslaugos, o teisme tvirtino priešingai (pakeitė parodymus), buvo priimtas sprendimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą.

37. Atsakant į šiuos argumentus pažymėtina, kad, iš tiesų, vienam iš melagingų parodymų Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05LTI1NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-9-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-9-255/2018">1-9-255/2018</a> davimu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį įtariamam asmeniui – V. M. (V. M.) – baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Iš procesinio sprendimo motyvų matyti, kad tyrimo metu nepavyko paneigti V. M. versijos, jog lankymosi klube metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gerai nepamena klube vykusių įvykių. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog, duodamas parodymus teisme, V. M. melavo. Kaip pagrįstai konstatavo skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas, šie individualūs V. M. baudžiamojo persekiojimo nutraukimo motyvai nėra reikšmingi sprendžiant R. Ž. kaltės klausimą.

38. Apibendrinus visus pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad kasatorių argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas R. Ž. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti R. Ž. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė