Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-64-628/2022
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00989-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 9.37
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. S. Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutarimu pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį nubausta 900 Eur bauda už tai, kad būdama AB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), deklarantė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS) 2021 m. balandžio 30 d. elektroniniu būdu pateikė eksporto manifestą MRN 21LTLU9000MA0058F9 (prekės – mediniai valgomųjų svetainių baldai, gabenamos konteineryje Nr. CSNU7303354). Apie tai ji 2021 m. balandžio 30 d. 10.57 val. pranešė elektronine žinute IE547LT, informuodama išvežimo muitinės įstaigą Malkų įlankos jūrų uosto postą apie faktinį prekių atgabenimą ir kad šios įstaigos muitinis tikrinimas ir įforminimas gali būti pradėtas. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad konteinerio su gabenamomis prekėmis muitinės priežiūros zonoje nėra – jis į Malkų įlankos jūrų uosto postą atvyko 2021 m. gegužės 3 d. G. S. savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013), 15 straipsnio 2 dalies a punkto, 172 straipsnio 1 dalies ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punkto nuostatas.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi G. S. atstovės advokatės L. Daumantaitės skundas netenkintas ir Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Netenkintas ir G. S. atstovo advokato V. Adomaičio prašymas priteisti 1913,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartis palikta nepakeista ir G. S. bei jos atstovų advokatų B. Varsackio ir V. Adomaičio apeliaciniai skundai netenkinti. Taip pat netenkintas G. S. ir jos atstovų advokatų prašymas priteisti patirtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti atlyginimą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti, taip pat priteisti patirtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Teismų sprendimuose nurodoma, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. balandžio 30 d. 10.59 val. išsiuntė pareiškėjai MDAS priemonėmis elektroninį pranešimą IEM61LT, kuris reiškia, kad prekių pateikėjas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su prekių tikrinimu, tačiau pareiškėja minėto elektroninio pranešimo iš Klaipėdos teritorinės muitinės nėra gavusi ir tai patvirtina teismui pateiktas išrašas iš MDAS. Klaipėdos teritorinė muitinė klaidina teismus, nurodydama, kad muitiniai formalumai išvežimo muitinės įstaigoje turi būti pradėti tuomet, kai prekių pateikėjas nurodo elektroninio eksporto manifesto MRN arba pateikia eksporto lydimąjį dokumentą.
5.2. Pareiškėja veikė laikydamasi teisės aktų, reglamentuojančių muitinės procedūras, reikalavimų, o tai, kad fiziškai prekės buvo pristatytos per kitą laiką, nei ji nurodė muitinės įstaigai, negali būti traktuojama kaip prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui. Pareiškėja neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, kad jos nurodomi duomenys yra neteisingi, o atliekami veiksmai – neteisėti. Ji nesiekė tyčia ar dėl neatsargumo suklaidinti muitinę. Priešingai, ji ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė kuo greičiau atsidurtų krovinių poste. Jos veiksmuose nėra ne tik objektyviojo administracinio nusižengimo požymio – prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės (tyčios ar neatsargumo). Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi muitinės formalumus pagal pareiškėjos pateiktus muitinei dokumentus, nenustatė jokių pažeidimų, išskyrus formalų pažeidimą, dėl kurio ji buvo patraukta atsakomybėn.
5.3. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jokiame teisės akte nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Preziumuojama tik tai, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kuo greičiau ir jam atlikti neturėtų būti sudaromos kliūtys. Tai patvirtinta ir Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo 3.33 punkte, kuriame nurodoma, kad muitinei nusprendus, jog deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija (ne eksporto manifestas). Taigi prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui minučių skirtumu nuo deklaracijos pateikimo nelaikomas administraciniu nusižengimu (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE4LTI0NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-18-245/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-18-245/2018">AN2-18-245/2018</a>, Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTc2LTM2Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-76-366/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-76-366/2021">AN2-76-366/2021</a>).
5.4. Iš Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nuostatų galima daryti išvadą, kad asmuo prekes muitiniam patikrinimui privalo pristatyti nedelsdamas, tačiau jokiame teisės akte, reglamentuojančiame muitinės procedūras, nėra nurodytas konkretus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momentas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 „Dėl Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4.1 punkte nurodyta, kad deklarantas pateikia eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenis eksporto muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu IE515LT, kuriam deklarantas turi būti suteikęs unikalų eksporto (reeksporto) deklaracijos registravimo numerį. Eksporto (reeksporto) deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai) arba jau pateikus atitinkamas prekes eksporto muitinės įstaigai. Jeigu eksporto (reeksporto) deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės turi būti pateiktos eksporto muitinės įstaigai ne vėliau kaip per Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Nepateikus prekių per minėtą laikotarpį, eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenys MDAS panaikinami. Nors Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1 B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 punkte nustatyta, kad automatiškai priimamos ir apdorojamos eksporto standartinės (A tipo) deklaracijos, laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis, minėtame Kioto konvencijos pakeitimo protokolo 3.33 punkte nurodyta, kad muitinei nusprendus, jog deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija, o Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnyje nurodoma, kad muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei. Jeigu prekės nepateikiamos per 30 dienų nuo muitinės deklaracijos pateikimo, muitinės deklaracija laikoma nepateikta.
5.5. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 172 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-414 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 6.5 papunktyje įtvirtinta analogiška nuostata, kad muitinei pateikta pasirašyta deklaracija priimama, jeigu deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei. Pažymėtina, kad elektroniniu būdu pateikta deklaracija turi tokią pat juridinę galią kaip asmens pasirašyta ir įprasta tvarka pateikta deklaracija. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą privalu pateikti prekes muitinei prieš arba tuo pačiu momentu, kai muitinėje priimama elektroninė deklaracija su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei.
5.6. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, taip pat būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Šioje byloje nebuvo laikomasi ANK 566 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų teisenos principų. Teismai šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė įstatymą, nukrypo nuo formuojamos teisinės praktikos, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Taip pat buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.
5.7. Analogiškoje situacijoje administracinio nusižengimo teisena nutraukta motyvuojant, kad 2020 m. liepos 15 d. iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muitinės procedūrų skyriaus gautame atsakyme Nr. (17.17/5)3B-4462 „Dėl prekių pateikėjo veiksmų išvežimo muitinės įstaigoje“ nurodyta, jog: „<...> nei Sąjungos muitinės kodekse, nei jį įgyvendinančiame bei deleguotame reglamentuose nėra nustatytas terminas, per kurį nuo elektroninio pranešimo apie išvežimo muitinės įstaigai pateikiamas prekes gavimo muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje jos turi būti pristatytos minėtai įstaigai. Muitinės departamento specialistų nuomone, praktikoje sunkiai įgyvendinamas fizinis prekių pateikimas ir minėto elektroninio pranešimo išsiuntimas tuo pat metu. Todėl, mūsų nuomone, Jūsų paklausime aprašytas prekių pateikėjo veiksmas nelaikytinas pažeidimu. <...>“, todėl „administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra kaltės dėl muitinės formalumų atlikimo tvarkos nusižengimo, nes asmuo vadovavosi viešai pateikta informacija“. Tokį pat paaiškinimą ne tik muitinei, bet ir teismams dėl jai inkriminuotos veikos pateikė ir pareiškėja.
6. Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė Rita Kunickienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Pateikusi elektroninius pranešimus IE547LT „Elektroninio eksporto manifesto pateikimas“ ir IE507LT „Pranešimas apie prekių atvykimą“ deklaruotai išvežimo įstaigai, pareiškėja informavo muitinės įstaigą apie faktinį prekių atgabenimą ir kad muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas. Esminis aspektas yra faktinis prekių pateikimas išvežimo muitinės įstaigai. 2021 m. balandžio 30 d. 10.59 val. MDAS priemonėmis iš išvežimo muitinės įstaigos MDAS viduje (automatiškai) buvo suformuotas elektroninis pranešimas IEM61LT „Sprendimas tikrinti prekes, nurodytas eksporto manifeste“, nes Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (RIKS3) elektroninį eksporto manifestą MRN 21LTLU9000MA0058F9 nukreipė į raudonąjį tikrinimo kanalą. IEM61LT pranešimas pareiškėjai nebuvo išsiųstas, nes elektroniniai pranešimai IEM61LT nesiunčiami verslininkams nuo 2020 m. gruodžio 29 d. Tačiau elektroninio pranešimo IEM61LT neišsiuntimas deklarantei nėra jos administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė.
6.2. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomo 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr. (17.17/5)3B-4462 „Dėl prekių pateikėjo veiksmų išvežimo muitinės įstaigoje“ paskutinėje pastraipoje nurodyta svarbi aplinkybė, jog atsižvelgus į išgabenamų krovinių specifiką nemanoma, kad nacionaliniuose teisės aktuose turėtų būti nustatytas terminas, per kurį nuo pranešimo apie prekių pateikimą išvežimo muitinės įstaigai turi būti fiziškai pristatytos prekės, nes muitinės formalumai išvežimo muitinės įstaigoje turi būti pradėti tuomet, kai prekių pateikėjas nurodo elektroninio eksporto manifesto MRN arba pateikia eksporto lydimąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju būtent tai pareiškėja ir atliko, nes eksporto manifestas pateiktas 2021 m. balandžio 30 d. 10.57 val. Tai reiškia, kad nuo to laiko ir turėjo būti pradėti muitinės formalumai. Minėtas raštas neturėtų būti vertinamas išskiriant pareiškėjai palankią pirmoje pastraipoje esančią informaciją ir nekreipiant dėmesio į antroje pastraipoje esantį svarbų paaiškinimą.
6.3. Aptariamu atveju pareiškėjos nurodomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-362 „Dėl Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ 4.1 punktas netaikomas, nes jis priklauso II skyriui „Elektroninių duomenų mainai tarp deklaranto ir eksporto muitinės įstaigos“, o ginčo situacijai aktualus III skyrius „Elektroninių duomenų mainai tarp prekių pateikėjo ir išvežimo muitinės įstaigos“. Elektroninis eksporto manifestas visada pateikiamas tik Lietuvos Respublikos išvežimo muitinės įstaigai.
6.4. Prašyme teigiama, kad muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei, jeigu prekės nepateikiamos per 30 dienų nuo muitinės deklaracijos pateikimo, muitinės deklaracija laikoma nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad išankstinės eksporto deklaracijos pateikimas negalioja (nenustatytas) išvežimo muitinės įstaigoje. Be to, pareiškėja cituoja ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-414 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatą, kad muitinei pateikta pasirašyta deklaracija priimama, jeigu deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei. Tačiau administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai surašytas už tai, kad elektroniniu būdu buvo pateiktas eksporto manifestas ir žinutė apie prekių atgabenimą, o muitinio tikrinimo metu nustatyta, jog prekių muitinės priežiūros zonoje nėra. Nesutiktina su prašyme nurodytu argumentu, kad pareiškėjos veiksmuose nėra subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad ji elgėsi nerūpestingai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. prašymas atmestinas.
Dėl ANK 211 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Susipažinus su prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turiniu, visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 2 dalį tokiame prašyme turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Atsižvelgiant į įstatymo nustatytas prašymo nagrinėjimo ribas, deklaratyvus, teisiniais argumentais nepagrįstas pareiškėjos teiginys dėl teismų padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, nenurodant, kokios konkrečios taisyklės ir kaip buvo pažeistos, paliekamas nenagrinėtas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – pareiškėjos keliamas tinkamo materialiosios teisės normos (ANK 211 straipsnio 1 dalies) taikymo klausimas.
9. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo ir pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką.
10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad deklarantė G. S. MDAS 2021 m. balandžio 30 d. elektroniniu būdu pateikė eksporto manifestą MRN 21LTLU9000MA0058F9 (prekės – mediniai valgomųjų svetainių baldai, gabenamos konteineryje Nr. CSNU7303354) ir tos pačios dienos 10.57 val. elektronine žinute IE547LT informavo išvežimo muitinės įstaigą Malkų įlankos jūrų uosto postą apie faktinį prekių atgabenimą ir kad jų muitinis tikrinimas ir įforminimas gali būti pradėtas, nors tuo metu konteinerio su gabenamomis prekėmis muitinės priežiūros zonoje nebuvo – jis į Malkų įlankos jūrų uosto postą atvyko tik 2021 m. gegužės 3 d. Tačiau pareiškėja nesutinka su muitinės sprendimu, kuriam pritarė ir bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, šiuos jos veiksmus kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, teigdama, kad jos veikoje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių. Šis pareiškėjos argumentas nepagrįstas.
11. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
12. Reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui būtiną pagalbą. To paties straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.
13. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pareiškėja laikėsi pirmiau nurodytų reikalavimų ir nepažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarkos, turi būti įvertintas jos išvežimo muitinės įstaigai pateiktų elektroninių pranešimų „Elektroninio eksporto manifesto pateikimas“ (IE547LT) ir „Pranešimas apie prekių atvykimą“ (IE507LT) tikslumas.
14. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) 5.1.1 papunktyje nustatyta, kad prekių pateikėjas turi galimybę elektroniniu pranešimu IE507LT informuoti išvežimo muitinės įstaigą apie faktinį prekių atgabenimą į minėtą muitinės įstaigą, ir šios įstaigos muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas. Iš šios normos turinio matyti, kad elektroninis pranešimas IE507LT išvežimo muitinės įstaigai gali būti siunčiamas tik tada, kai deklaruotos prekės jau yra atgabentos į išvežimo muitinės įstaigą.
15. Pagal Reglamento Nr. 952/2013 188 straipsnio c punktą, tikrindama priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinė gali tikrinti prekes. Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, pareiškėja, pateikusi elektroninius pranešimus „Elektroninio eksporto manifesto pateikimas“ (IE547LT) ir „Pranešimas apie prekių atvykimą“ (IE507LT) deklaruotai išvežimo muitinės įstaigai, informavo šią įstaigą apie faktinį prekių atgabenimą ir kad muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas, kaip tai reglamentuota Taisyklių 5.1.1 papunktyje, t. y., išsiuntus minėtus pranešimus, prekės privalėjo būti muitinės įstaigoje, kur atliekant muitinį tikrinimą, nusprendus, kad būtina patikrinti pateiktas prekes, nurodytas eksporto manifeste, jas būtų galima patikrinti fiziškai, tačiau pranešimų pateikimo metu tikrintinų prekių muitinės priežiūros zonoje nebuvo. Taigi šiais veiksmais pareiškėja nesilaikė nustatytos muitinės formalumų atlikimo tvarkos. Priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjos veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.
16. Veikos padarymo metu galiojusių Taisyklių 5.11 punkte buvo nustatyta, kad jeigu išvežimo muitinės įstaiga, atlikdama muitinį tikrinimą, nusprendžia, jog būtina patikrinti jai pateiktas prekes, nurodytas eksporto manifeste, prekių pateikėjas apie šį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEM61LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, kad prekių pateikėjas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu ir pavyzdžių ėmimu (t. y., vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 239 ir 240 straipsnių nuostatomis, suteikti išvežimo muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tokiam tikrinimui atlikti). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas pranešimas pareiškėjai nebuvo išsiųstas, tokį sprendimą motyvuojant MDAS pakeitimais, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės pareiškėjos padaryto muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimo vertinimui ir nešalina jos administracinės atsakomybės. Šis pažeidimas teismų sprendimuose siejamas ne su tariamu pareiškėjos nereagavimu į elektroninį pranešimą IEM61LT, kurio ši iš tiesų negavo, bet su jos išvežimo muitinės įstaigai pateikta tikrovės neatitinkančia informacija apie faktiškai atgabentas prekes. Pažymėtina, kad pareiškėjai 2021 m. gegužės 2 d. 23.45 val. MDAS priemonėmis buvo išsiųstas muitinės pranešimas IESUPLT,,Prašymas atlikti muitinės nurodytus veiksmus“, jame nurodyta, kad prekės vis dar nėra pateiktos muitiniam tikrinimui atlikti, prašoma nedelsiant nurodyti, kur jos yra. Taigi dėl pareiškėjos veiksmų buvo sutrikdyta įprasta muitinės veikla – pranešus apie neva atgabentas prekes, tačiau laiku jų neatgabenus, muitinės pareigūnai negalėjo atlikti planuoto muitinio patikrinimo.
17. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą cituojamos teisės aktų, neva paneigiančių pareiškėjos kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, nuostatos šioje byloje nėra taikytinos. Taisyklių 4.1 punktas, pagal kurį eksporto (reeksporto) deklaracija gali būti pateikiama ir iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai), aktualus vykstant elektroniniams duomenų mainams tarp deklaranto ir eksporto muitinės įstaigos. Kaip pagrįstai pažymima muitinės atstovės atsiliepime, šis papunktis priklauso Taisyklių II skyriui „Elektroninių duomenų mainai tarp deklaranto ir eksporto muitinės įstaigos“, o nagrinėjamu atveju taikytinas Taisyklių III skyrius „Elektroninių duomenų mainai tarp prekių pateikėjo ir išvežimo muitinės įstaigos“. Taip pat nesivadovautina ir pareiškėjos nurodoma Reglamento Nr. 952/2013 171 straipsnio nuostata, kad muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei, nes šis terminas taikomas eksporto standartinės (D tipas) deklaracijos pateikimui iki prekių pateikimo, t. y. eksporto muitinės įstaigoje, o ne išvežimo muitinės įstaigoje. Išankstinės eksporto deklaracijos pateikimas išvežimo muitinės įstaigoje teisės aktuose nenustatytas.
18. Pareiškėjos nurodomi kitose bylose administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims priimti palankūs teismų sprendimai (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE4LTI0NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-18-245/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-18-245/2018">AN2-18-245/2018</a> ir Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTc2LTM2Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-76-366/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-76-366/2021">AN2-76-366/2021</a>) nėra šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegiją įpareigojantis precedentas, nes žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nesaisto aukštesnės instancijos teismų sprendimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nutarties 13–15 punktuose palyginęs nagrinėjamoje byloje ir pirmiau nurodytose bylose nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad jos skiriasi, o teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
19. Nenustačius esminio materialiosios teisės pažeidimo, tenkinti pareiškėjos prašymą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Algimantas Valantinas
Sigita Jokimaitė
