V. J. pagal BK 232 str., 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-364-939/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02030-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.5; 1.1.4.7; 1.2.26.2: 1.2.20.2;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 30 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant prokurorei J. P.,

nukentėjusiajai V. P.,

kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs ir neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, 284 straipsnyje (toliau – BK).

Teismas

n u s t a t ė :

2025 m. sausio 16 d. apie 08.55 val., Kauno apylinkės teismo, adresu Laisvės al. 103, Kaunas, posėdžių salėje Nr. (duomenys neskelbtini), posėdžio metu, viešai veiksmu ir žodžiu užgauliai pažemino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją V. P., nagrinėjusią baudžiamąją bylą Nr. 1-342-1165/2025, kurioje jam pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir teisingumą vykdantį teismą dėl jų veiklos, o būtent: teisėjai V. P. skelbiant nutartį, išgirdęs jo pateikto prašymo netenkinimo motyvus, ir patį sprendimą, garsiai, žodžiais reiškė pasipiktinimą, o teisėjai V. P. paliepus laikytis posėdžio tvarkos, į perspėjimą nereagavo ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, po ko teisėjai paskelbus apie teismo posėdžio pabaigą, pykdamas, pagriebė šalia stovėjusią kėdę ir metė ją į teisėją, o jai pasilenkus, dėl to išvengus smūgio, ja pataikė į salėje, už teisėjos, į ant laikiklio pritvirtintą televizorių, ir taip jį apgadino, tęsdamas nusikalstamą veiką, teisėjai V. P. pasilenkus ir nuspaudus pavojaus mygtuką, toliau žodžiais reikšdamas nepasitenkinimą, prisiartinęs prie jos, metė į ją kėdę, pataikydamas į nukentėjusiosios dešinės rankos plaštaką, kuria ji dengėsi nuo smūgio, o teisėjai V. P. bėgant susilenkus, kad išvengti mėtomų kėdžių smūgių, metė į ją trečią kėdę, taipogi ja pataikydamas, po ko jai pribėgus prie posėdžių salės durų, kumščiu sudavė nukentėjusiajai V. P. į kairę krūtinės pusę, tokiais veiksmais dėl minkštųjų audinių sumušimo ir poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos srityje ir minkštųjų audinių sumušimo kairėje krūtinės pusėje, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstruodamas priešiškumą teisėjai ir teisingumą vykdančiam teismui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 232 straipsnyje;

be to, jis, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, 2025 m. sausio 16 d. apie 08:55 val., viešoje vietoje – Kauno apylinkės teismo, adresu Laisvės al. 103, Kaunas, posėdžių salėje Nr. (duomenys neskelbtini), išgirdęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos V. P. pagarsintą teismo nutartį dėl jo prašymo laikinai išduoti jam asmens dokumentą, tyčia, pagriebęs šalia stovėjusią kėdę, metė ją į teisėją, o jai pasilenkus, dėl to išvengus smūgio, ja pataikė į salėje, už teisėjos, ant 199,65 Eur vertės laikiklio pritvirtintą 578,38 Eur vertės televizorių „Philips 50HFL5214U/12“ ir taip juos sugadino, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, į teisėją V. P., vieną po kitos, metė dar dvi kėdes, o jai bandant pasišalinti iš posėdžių salės, prie durų, sudavė kumščiu jai į kairę krūtinės pusę, padarydamas minkštųjų audinių sumušimą ir poodinės kraujosruvas dešinės plaštakos srityje ir minkštųjų audinių sumušimą kairėje krūtinės pusėje, specialisto įvertintu nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko teisėjai V. P. ir sekretorei įbėgus į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), jis, pykdamas, metė kėdę į šio kabineto duris, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, bei vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto - 578,38 Eur vertės televizoriaus „Philips 50HFL5214U/12“; 199,65 Eur vertės laikiklio; 132,88 eur vertės kėdės, sugadinimu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis prašė, kad teisėja jam grąžintų pasą vienai dienai, nes norėjo susitvarkyti bankinius reikalus. 2025 m. sausio 16 d. ryte teisėja paskelbė nutartį, kabinete buvo jis ir teisėja, sekretorės nebuvo. Teisėjos paskelbta nutartis jam netiko, čiupo šalia stovinčią kėdę ir metė į teisėjos pusė, norėdamas išreikšti nepasitenkinimą. Kėdė pataikė į sieną, kur buvo pakabinamas televizorius, jis sudužo. Galėjo mesti dvi, tris kėdes link teisėjos. Nesudavė teisėjai smūgio į krūtinę, pagal aplinkybes ji ėjo iš dešinės, tai jis būtų sužalojęs dešinę pusę. Išėjus teisėjai iš salės, išėjo ir jis ir metė kėdę į durų pusę, kur įėjo teisėja. Kai metė kėdę, matė, kad iš kito kabineto išėjęs vyras ir moteris, tas vyras klausė kas čia vyksta. Su Kauno apylinkės teismo civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka, sutinka, kad nukentėjusioji išgąstį galėjo patirti. Po visko nuėjo į pirmą aukštą ir laukė policijos, suprato, kad bus sulaikytas. Savo veiksmus vertina blogai, taip neturėtų būti, bet taip pasielgė norėdamas atkreipti dėmesį. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tačiau pagarsinus parodymus nurodė, kad negalėjo suduoti smūgio į krūtinę, salėje buvo tik jis ir teisėja, padėjėjos nebuvo. Parodymai dėl padėjėjos neteisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J., apklausiant įtariamuoju, parodė, kad be teisėjos salėje buvo padėjėja, teisėjai iš dešinės. Teisėjai praeinant pro jį, galėjo ją pastumti už peties, bet nepamena, kad būtų sudavęs.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Liudytoja E. S. parodė, kad dirba Kauno apylinkės teisme, sekretore. Ryte 8.55 val. buvo skelbiamas procesinis sprendimas, į jo paskelbimą atvyko kaltinamasis. Prieš posėdį ji atėjo ir kaltinamąjį įleido į salę, prasidėjus posėdžiui, teisėja paskelbė nutartį. Ji sėdėjo salėje prie savo darbo kompiuterio, jai kaltinamasis nesimatė, tik pasisukus šonu. Teisėjai paskelbus nutartį, kaltinamasis metė vieną kėdę, teisėja pasilenkė, skriejo antra ir trečia kėdė, teisėja dengėsi. Išbėgus iš salės, koridoriuje į jų pusė skriejo ketvirta kėdė. Įbėgus į kabinetą užsirakino su kitomis kolegomis, girdėjosi šūkavimai, kolegės iškvietė policiją. Iš salės ji išbėgo pirma, paskui ją teisėją. Nematė kai teisėjai buvo suduotas smūgis. Įvykis ją paveikė, buvo išsigandusi, patyrė stresą. Salėje buvo apgadintas televizorius, kėdė, stalai. Po įvykio nevyko darbas įprastine tvarka, kolegos buvo sukviesti, jautėsi įtampa, buvo sutrikdytas darbas.

Liudytoja V. K. parodė, kad savo darbo kabinete išgirdo triukšmą, į kabinetą įbėgo teisėja V. P. ir jos sekretorė, jos buvo išsigandę. Jos papasakojo, kad kaltinamasis posėdžio metu replikavo, mėtė kėdes, smūgiavo į teisėją. Pačių įvykių nematė. Tarpduryje, kadangi stiklinės matinio stiklo durys matėsi, kad stovi žmogaus siluetas, pribėgo prie durų ir jas užsirakino, nes nežinojo ko tikėtis. Į duris buvo trinktelėjimas, paskui pastebėjo įbrėžimą. Teisėja salėje buvo paspaudusi pagalbos mygtuką. Atvyko konvojaus pareigūnai, tada atsirakino kabineto duris, tuo metu kaltinamojo koridoriuje nebuvo. Atbėgę jos viena per kitą sakė, kad skelbė nutartį ir kaltinamasis susinervavo, metė kėdę, jos išbėgo iš salės. Teisėja ranka rodė ties kaklu, raktikauliu ir sakė, kad smūgiavo kaltinamasis, turbūt kumščiu, rodoma vieta buvo paraudusi. Po įvykio teisėja buvo išsigandusi stresinės būsenos. Salėje matė nuvirtusią kėdę, sudaužytą televizoriaus ekraną, koridoriuje numestą kėdę.

Liudytoja U. M. parodė, kad dirba Greitosios pagalbos tarnyboje ir pagal iškvietimą buvo atvykę į Kauno apylinkės teismą. Atvykę nežinojo kad nukentėjusioji yra teisėja, ji buvo civiliniais rūbais, nurodė, kad į ją buvo mesta kėdė, pasakė, kas įvyko, kad jai buvo trenkta į krūtinės ląstą. Nuėjo į kabinetą, kur vyko visa situacija, matė numestą kėdę, sudužusį televizorių. Apžiūrėjus pacientę, buvo vieno piršto minimalus sužalojimas, nubrozdinimas, o krūtinės ląstoje, viršutinėje dalyje suspausto kumščio dydžio paraudimas, sumušimas. Davė šalčio paketą, kad šaldytų sumušimo vietą. Nukentėjusioji į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Kadangi apžiūra buvo iš karto po įvykio buvo kumščio dydžio paraudimas. Nukentėjusioji buvo ganėtinai rami, bet sukrėsta įvykio, nes jo tokio nesitikėjo. Sužeidimas buvo viršutinėje krūtinės dalyje, tarp antro, trečio šonkaulio, virš širdies. Tuo metu hematoma nebuvo susiformavusi.

Pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo I. P. parodymai parodė, kad yra konvojaus pareigūnas ir 2025 m. sausio 16 d. 8.00 val. pradėjo darbą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, adresu Laisvės al. 103, Kaune, konvojaus patalpose. 8.58 val. jam ten būnant, išgirdo kaip suskambus telefonui kalbėjo konvojaus būrio vadas D. B., kuris, net nebaigęs pokalbio, paliepė bėgti į posėdžių salę Nr. (duomenys neskelbtini), sakydamas, jog ten agresyvus vyras, reikalinga pagalba. Jis ir tuo metu patalpoje buvę kiti kolegos - D. B., R. B. ir R. P., bėgo į nurodytą salę. Salėje Nr. (duomenys neskelbtini) nieko nebuvo. Jis nesidairė, todėl neatkreipė dėmesio į joje buvusius daiktus, nes reikėjo ieškoti nurodyto asmens. Keliems netoliese buvusiems teismo darbuotojams apibūdinus vyrą, ir nurodžius, kad šis agresyvus ir kad pasišalino į pirmą aukštą, nuėjo jo ieškoti. Pirmame aukšte, netoli raštinės, pamatė apibūdinimą atitinkantį vyrą, ir priėjus prie jo pasiteiravo, ar jis buvo (duomenys neskelbtini) salėje. Pakėlęs į jį akis, vyras suagresyvėjo ir balsu garsiai pasakė:,,aš. Tai, kad jinai čia“. Iš to suprato, kad šį vyrą jis ir turi sulaikyti. Pakvietęs į pagalbą netoliese buvusius kolegas, jis grįžo į posėdžių salę Nr. (duomenys neskelbtini), kad paklaustų apie minėto vyro padarytą žalą. Prie posėdžių salės buvo susirinkę nemažai teismo darbuotojų, kurių vienas paskui kitą sakė, kad padaryta daug žalos - sudaužytas posėdžių salėje buvęs televizorius, į teisėją buvo mestos kėdės, tai jis iš to suprato, kad minėtas vyras ją sužeidė. Sužinojęs, kad sugadintas teismo turtas, galimai sužalota teisėja, grįžęs, kartu su kolegomis, nuvedė vyrą, kaip išsiaiškino V. J., į konvojaus patalpose esančias laikino sulaikymo patalpas. Po to, sulaikytasis buvo perduotas iškviestiems Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus pareigūnams. Grįžęs į įvykio vietą, prie posėdžių salės Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė teisėją V. P., išėjusią iš kabineto Nr. (duomenys neskelbtini). Viena ranka prispaudusi ji laikė kitą savo ranką, iš to suprato, kad ji sužalota (1 t., b. l. 71-72).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 m. sausio 16 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos G. S. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, užfiksuota, kad 2025-01-16 apie 08:55 val. adresu Laisvės al. 103, Kaunas, Kauno apylinkės teisme, salėje Nr. (duomenys neskelbtini), posėdžio metu, dalyvaujant teisėjai V. P., posėdžio sekretorei E. S., ir kaltinamajam V. J., gim. (duomenys neskelbtini), teisėjai V. P. pagarsinus teismo nutartį, kaltinamasis V. J. tapo agresyvus, ir tyčia mėtė salėje buvusias kėdes teisėjos link, pataikydamas jai į ranką, ir tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šių V. J. veiksmų, sekretorei E. S. bei teisėjai V. P. besišalinant iš teismo salės, V. J. dar kartą metė kėdę į teisėjos pusę, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą teismui ir taip pažemindamas teisingumą vykdančią teisėją. Po šio veiksmo V. J. pasišalino į Kauno apylinkės teismo pirmą aukštą, kur jį, 9:01 val. sulaikė Kauno apskr. VPK Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės postiniai. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai apžiūrėjo teisėją V. P., kuri į gydymo įstaigą nevyko (1 t., b. l. 1).

Apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūros metu užfiksuota, jog salės dešiniame kampe, prie stalo, guli 2 pilkos spalvos su juodu atlošu metalinės kėdes, kurių viena, sulankstyta. Kairiajame salės kampe stovinčio televizoriaus ekranas pažeistas. Jo apačioje, matyti sulaužytos plastmasės, bei gulinčios 2 kėdės. Toliau apžiūrint antro aukšto holą, šalia durų į teismo salę pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, pastatyta pilkos spalvos su juodu atlošu metalinė kėdė, kurios metalinis rėmas sulankstytas (1 t., b. l. 23-25).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2025 m. sausio 16 d. 8.50 val. posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-342-1165/2025 garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad teisėja skelbia Kauno apylinkės teismo nutartį, dėl kaltinamojo V. J. gauto žodinio prašymo laikinai grąžinti asmens dokumentą, kuria jo prašymą atmeta. Teisėjai nebaigus skelbti nutarties, V. J. išsako: „aš net neturiu ką valgyt ir kaip namo grįžt, kai stumiat čianai, tris dienas b*** pramiegojau. Negaliu patikėt“ (asmuo žodžius išsako pakėlęs balso toną). Toliau teisėja nurodo, kad teismo posėdis yra baigtas ir V. J. išsako: „tai tipo bomžas aš?“. Garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 124-126).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš Kauno apylinkės teismo. Įrašai pateikti dvejose kompaktinėse plokštelėse, ant kurių atitinkamai užrašai - „2025 01 16 2 a Fojė“ ir „1A Fojė“.

Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrint vaizdo įrašą, esantį kompaktinėje plokštelėje „2025 01 16 2 a Fojė“ ekrano viršuje matoma data ir laikas – 2025-01-16 08:36:39. Ekrano apačioje matyti užrašas 2a Foje. Vaizdo kamera fiksuoja antro aukšto foje, įėjimą/išėjimą, nuo jų, į kairę yra teismo posėdžių salės Nr. (duomenys neskelbtini) durys, toliau į kairę durys, ant kurių parašyta „Tarnybinė patalpa“. Foje taip pat matomas pilkos spalvos stalas ir suolas. Laiku 08:43:25 pro pilkos spalvos duris į foje įeina vyras, atpažįstamas kaip įtariamasis V. J.. Jis vilki juodos spalvos sportines kelnes su baltomis juostomis, tamsios spalvos striukę su gobtuvu, ant dešinio peties nešasi pilkos spalvos kuprinę, o dešinėje rankoje laiko baltos spalvos lapus. Laiku 08:49:28 prie teismo posėdžių salės Nr. (duomenys neskelbtini) durų ateina moteris, galimai sekretorė, atrakina jas ir įeina į salę. V. J. taip pat įeina į salę, paskui sekretorę. Įėjęs į salę, V. J. uždaro duris. Laiku 08:53:33 pro stiklines duris praeina teisėja ir nueina link posėdžių salės Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įeina. Salės durys uždarytos. Laiku 08:55:19 matyti, kaip iš posėdžių salės Nr. (duomenys neskelbtini) išbėga sekretorė. Matyti, kad už jos, salės viduryje, stovi V. J., kuris dešinėje rankoje laiko kėdę. V. J. yra atsisukęs ir žiūri į dešinę salės pusę, po to žengia į priekį. Tuo metu iš posėdžių salės išbėga teisėja ir nubėga paskui sekretorę, į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini). Laiku 08:55:22 iš posėdžių salės Nr. (duomenys neskelbtini) išbėga V. J., rankoje laikydamas pilkos spalvos metalinę kėdę su juodos spalvos atlošu. Jis meta kėdę į kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) durų pusę. Po smūgio kabineto durys, kurios dar buvo pilnai nespėjusios užsidaryti, kėdės atsimušimo metu, vėl atsidaro. Prie jų, kažką šaukdamas, prieina V. J.. Kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) durys užsidaro, o V. J. grįžta į posėdžių salę Nr. (duomenys neskelbtini), pasiima ant suolo paliktą pilkos spalvos kuprinę ir įeina į salės vidų. Laiku 08:55:39 V. J. išeina iš salės ir 08:56:29 išeina pro pilkos spalvos duris ir pasišalina iš foje. Laiku 08:56:49 pro duris, ant kurių yra užrašas „TARNYBINĖS PATALPOS“ į foje įbėga keturi uniformuoti policijos pareigūnai ir nubėga į teismo posėdžių salę. Salėje nieko neradę, jie išeina pro pilkos spalvos duris. Laiku 08:57:12 iš kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) išeina sekretorė, raštinės darbuotojos ir teisėja. Renkasi ir daugiau asmenų, darbuotojų. Jie žiūri į salės vidų ir bendrauja tarpusavyje.

Apžiūrint vaizdo įrašą, esantį kompaktinėje plokštelėje „1A Fojė“ ekrano viršuje matoma data ir laikas – 2025-01-16 08:56:36. Ekrano apačioje matomas užrašas „101-104 salės“. Laiku 08:56:43 matyti, kad iš praėjimo išeina įtariamasis V. J., dešinėje rankoje laikantis pilkos spalvos kuprinę. Pastebima, kad V. J. blaškosi ir neranda išėjimo. Jis atidaro stiklines duris, praeina į kitą patalpą, vėliau išeina iš jos ir eina link išėjimo iš teismo pastato. Vėliau jis grįžta ir atsisėda ant minkštasuolio. Laiku 08:57:23 matyti, kaip iš praėjimo išbėga keturi uniformuoti policijos pareigūnai ir bėga link išėjimo durų iš teismo pastato, prabėgdami pro sėdintį V. J.. Vienas iš policijos pareigūnų prieina prie sėdinčio V. J. ir po kurio laiko pašaukia į priekį nubėgusius pareigūnus. Trys policijos pareigūnai prieina prie ant minkštasuolio sėdinčio V. J.. Laiku 08:59:46 policijos pareigūnai suima V. J. už rankų ir nusiveda jį į tarnybines patalpas (1 t., b. l. 127-130).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtos adresu (duomenys neskelbtini), paimtos dvi kėdės. Apžiūros metu nustatyta, kad abi kėdės yra identiškos, t. y. pilkos spalvos metalinio rėmo kėdė, su juodos spalvos plastikiniu atlošu ir pilkos spalvos minkšta medžiagine sėdimąja dalimi. Viena iš kėdžių mechaniškai sugadinta – metalinis rėmas yra sulankstytas, todėl nėra galimybės sėdėti, nes minkštoji sėdimoji dalis yra nulenkta (1 t., b. l. 139-141).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas Laisvės al. 103, Kaunas, (duomenys neskelbtini) salėje esantis televizorius. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į salę, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), stovint nugara į duris, tiesiai, prie sienos matyti televizorius, kuris yra ant juodos spalvos stovo su ratukais. Televizoriaus ekranas yra stačiakampio formos, kurio įstrižainė 50 colių, „Philips“. Įrenginio ekrane matyti mechaninis pažeidimas, kuris yra 38 centimetrų ilgio, besitęsiantis iki apatinės televizoriaus kraštinės. Ant nugarinės televizoriaus pusės matyti užklijuotas informacinis lipdukas, kuriame nurodytas televizoriaus modelio numeris - 50HFL5214U/12 bei serijos numeris, kuris yra FZ1A2244016351. Televizorių prijungus prie maitinimo šaltinio (kištuku į elektros lizdą) ir paspaudus maitinimo mygtuką ant prietaiso, televizorius neįsijungia. Televizorius stovi ant stovo su ratukais, ant kurio korpuso matyti pavadinimas „NB N. B.“. Stovas yra su padėčių aukščio reguliavimu ir su reguliuojamo aukščio lentyna, skirta priedams ar išoriniams įrenginiams, kuri yra nulūžusi, kartu su vienu lentynos laikikliu (1 t., b. l. 148-149).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktos 2025 m. sausio 16 d. informacinėje sistemoje užfiksuoto kvietimo adresu (duomenys neskelbtini) salė, Kaunas skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos. Apžiūros metu nustatyta, kad kviečiama medikų pagalba, adresu Laisvės al. 103, Kaunas, (duomenys neskelbtini) salė. Medikams nurodoma, kad kaltinamasis ką tik užsipuolė teisėją su kėde, trenkė jai į ranką, yra sužalota krūtinė ir dešinė ranka (1 t., b. l. 154-158).

Kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėtos Bendrojo pagalbos centro pateiktos 2025 m. sausio 16 d. informacinėje sistemoje užfiksuotų skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos. Apžiūros metu nustatyta, kad kviečiama policijos pagalba, adresu Laisvės al. 103, Kaunas, dėl sužalotos teisėjos (1 t., b. l. 159-166).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš pareigūno A. K. tarnybinės, nešiojamos kūno kameros, susiję su 2025 m. sausio 16 d. įvykiu. Apžiūros metu nustatyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, foje stovi moteris, kaip tyrimo metu nustatyta, V. P., kuri savo nuleistą, ir prie kūno prispaustą dešinę ranką, ties dilbiu, prilaiko kaire ranka. Toliau matyti, kad pareigūnas užeina į salę Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į salę, priešais, matyti uždara, permatomo, skaidraus stiklo speciali vieta konvojuojamiems kaltinamiesiems. Už jos, prie sienos, matyti stovinčios dvi kėdės. Už konvojuojamųjų patalpos, matomas ant stovo pritvirtintas televizorius su ekrano pažeidimais. Šalia televizoriaus, ant žemės, guli 2 (dvi) netvarkingai numestos kėdės. Nuo kėdžių, žiūrint ekrane į dešinę pusę, matyti stalas (stovintis lygiagrečiai sienos) ir teisėjos vieta. Priešais teisėjos stalą (patalpos centre) prie teisėjos stalo šonų, matyti 2 (du) pristumti stalai, kurių viename šone yra 2 (dvi) kėdės, o kitame, viena kėdė. Minėti stalai ir teisėjos stalas sudaro U raidės formą. Tarp minėtų stalų ir teisėjos stalo yra tribūna. Pareigūnai bendrauja su teisėja V. P.. Užfiksuotas pokalbis - pareigūnas klausia: „tai kas čia taip jį išprovokavo?“, į ką teisėja atsako: „dokumento negražinom“. Toliau apžiūros metu nustatyta, kad salėje, pareigūnai ir kiti esantys asmenys kalba vieni per kitus. Iš užfiksuoto vaizdo matyti, jog teisėja nurodo, jog jai buvo trenkta kumščiu, o sekretorė pasakoja, jog vyras į teisėją mėtė kėdes, tris kartus (1 t., b. l. 167-170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus gauta specialisto išvada patvirtina, kad V. P. minkštųjų audinių sumušimas kairėje krūtinės pusėje padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant kumščiu; minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva dešinės plaštakos srityje išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku daiktu; sužalojimai padaryti dviem smūgiais; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, tai patvirtina greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės ir tiriamosios teismo medicininės apžiūros duomenys; sužalojimai tiek visumoje, tiek ir vertinant kiekvieną iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; nukentėjusioji galėjo (ir jautė) sužalojimų sukeltą skausmą (1 t., b. l. 196-197).?

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 232 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Iš Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą ir teisinio saugumo principo kyla teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Dėl to valstybės pareiga yra veiksmingai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti teisėjų pasitikėjimą valstybe. Viena iš teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosios teisės priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. Dėl to BK 232 straipsnyje nustatyta veika siekiama saugoti teisingumo interesus, teismų ir teisėjų autoritetą visuomenėje, profesinę reputaciją, teisėjo garbę ir orumą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį šios informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir taip toliau. Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką.

Nors kaltinamasis kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kad kaltinimai V. J. pagal BK padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas BK 232 straipsnį ir 284 straipsnį yra pagrįsti ir įrodyti.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. J. kaltinime nurodyti laiku ir aplinkybėmis, viešai veiksmais ir žodžiais užgauliai pažemino nukentėjusiąją Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją, garsiai žodžiais reiškė pasipiktinimą, tris kartus metė į ją kėdes, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sugadino televizorių, jo laikiklį, ketvirtą kėdę metė į kabineto, į kurį įbėgo nukentėjusioji su liudytoja, duris bei įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad teismo posėdžių salėje, atvykęs išklausyti teismo nutarties, išgirdęs, jog teisėja nutarė negražinti jam asmens tapatybės kortelės, paaiškino motyvus dėl kurių nusprendė negražinti jam dokumento, dėl to jis supyko, sakė replikas. Paėmęs vieną kėdę metė link teisėjos, nors nenorėjo jos sužaloti, tačiau taip elgėsi protestuodamas prieš teisėjos priimtą sprendimą. Kėdė pataikė į televizorių, kuris buvo už teisėjos. Po to, jis metė antrą kėdę link teisėjos, nenorėjo į ją pataikyti, tik norėjo parodyti savo nepasitenkinimą priimtu teisėjos sprendimu. Neatsimena ar metė trečia kėdę. Kaltinamasis neigia, kad nukentėjusiajai ranka sudavė smūgį į krūtinę, galėjo ją tik pastumti už peties, tuomet kai ji praeidinėjo pro jį. Išėjęs iš salės metė dar vieną kėdę į kabineto duris, kur matė, kad įėjo teisėja. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė analogiškai, išskyrus, kad buvo nurodęs, jog teismo posėdžių salėje buvo teismo posėdžių sekretorė.

Nukentėjusioji V. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai aiškino, kad (duomenys neskelbtini).

Be nukentėjusiosios, jos parodymus patvirtintina kiti įrodymai – liudytojos E. S., V. K., U. M., I. P. parodymai, specialisto išvada.

Liudytoja E. S., patvirtino, kad skelbiant teismo nutartį, ji dalyvavo kaip posėdžių sekretorė, posėdyje be jos dalyvavo kaltinamasis ir teisėja. Ji pati kaltinamąjį įleido į posėdžių salę, įjungė garso įrašymo įrenginį. Teisėjai paskelbus nutartį, kaltinamasis tapo agresyvus, garsiai šaukė. Po nutarties paskelbimo ji išjungė garso įrenginį. Kaltinamasis paėmė kėdę ir ją metė link teisėjos, po to metė antrą, trečią kėdę. Teisėja dengėsi rankomis. Iš salės ji išbėgo pirma, nematė kai teisėjai buvo suduotas smūgis ir nubėgo į šalia esantį kabinetą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame užsirakino. Įvykis ją paveikė, buvo išsigandusi, patyrė stresą. Salėje buvo apgadintas televizorius, kėdė, stalai. Po įvykio nevyko darbas įprastine tvarka, kolegos buvo sukviesti, jautėsi įtampa, buvo sutrikdytas darbas. Liudytoja V. K. teismo posėdyje patvirtino, kad į jos kabinetą, įbėgo teisėja V. P. ir jos sekretorė, jos buvo išsigandę ir pasakė, kad kaltinamasis posėdžio metu replikavo, mėtė kėdes, smūgiavo į teisėją. Ji užrakino kabineto duris, už durų girdėjo triukšmą, trinktelėjimą į duris. Teisėja sakė ir rodė ties raktikauliu, kad smūgiavo kaltinamasis, ties ta vieta matė paraudimą. Teisėja buvo išsigandusi stresinės būsenos. Salėje matė nuvirtusią kėdę, sudaužytą televizoriaus ekraną, koridoriuje numestą kėdę. Liudytoja, U. M. patvirtino, kad Kauno apylinkės teisme apžiūrėjo nukentėjusiąją, kuri, nurodė, kad į ją buvo mesta kėdė, bei trenkta į krūtinės ląstą. Apžiūrėjus nukentėjusiąją nustatė vieno piršto nubrozdinimą, krūtinės ląstoje, viršutinėje dalyje suspausto kumščio dydžio paraudimą, virš širdies. Įvykio vietoje matė numestą kėdę, sudužusį televizorių. Liudytojas I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad teismo patalpose pirmame aukšte netoli raštinės sulaikė kaltinamąjį

Nukentėjusiosios V. P. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai - minkštųjų audinių sumušimas kairėje krūtinės pusėje ir poodinė kraujosruva dešinės plaštakos srityje, įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad šie sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Taigi šiuo atveju nukentėjusiosios parodymus patvirtina, liudytoja E. S., kuri betarpiškai dalyvavo įvykio metu ir matė, jog kaltinamasis link nukentėjusiosios metė tris kėdes, kad buvo sužalotas salėje televizorius. Nukentėjusiosios ir liudytojos E. S. parodymai nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos E. S. parodymus, iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo duoti parodymai, kad jis posėdžių salėje metė kėdes link teisėjos. Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai į krūtinės sritį, teigdamas, kad ją tik pastūmė ties pečiu, bei, kad posėdžių salėje nebuvo posėdžių sekretorės, tačiau byloje surinkti įrodymai, paneigia jo šiuos parodymus. Liudytoja V. K. patvirtino, kad iš karto po įvykio į jos kabinetą atėjusi teisėja bei sekretorė pasakė, kad kaltinamasis posėdžių salėje mėtė kėdes, bei sužalojo teisėją, bet ir patvirtino, kad matė ant teisėjos kūno, ties raktikauliu paraudimą. Liudytoja U. M. taip pat patvirtino, kad iš karto po įvykio atvykus ir apžiūrėjus nukentėjusiąją nustatė vieno piršto nubrozdinimą, krūtinės ląstoje, viršutinėje dalyje suspausto kumščio dydžio paraudimą, virš širdies.

Byloje esantys pirminiai duomenys t.y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos G. S. tarnybinis pranešimas, 2025 m. sausio 16 d. 8.50 val. posėdžio baudžiamojoje byloje Nr.1-342-1165/2025 garso įrašas patvirtina, kad kaltinamasis pakeltu balso tonu, teisėjai nebaigus skelbti nutarties, pasakė, „aš net neturiu ką valgyt ir kaip namo grįžt, kai stumiat čianai, tris dienas b*** pramiegojau. Negaliu patikėt“, teisėja nurodė, kad teismo posėdis yra baigtas ir V. J. išsako: „tai tipo bomžas aš?“; vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad į teismo rūmus atėjo V. J., prie teismo posėdžių salės Nr.(duomenys neskelbtini), atėjo teismo posėdžių sekretorė, atrakina duris, įeina į salę, o paskui ją įeina kaltinamasis, o po to, įeina teisėja, vėliau iš posėdžių salės išbėga posėdžių sekretorė, salėje kaltinamasis laiko rankoje kėdę, iš salės išbėga teisėja ir nubėga paskui sekretorę į kabinetą Nr.(duomenys neskelbtini), su kėde rankoje iš salės išbėga kaltinamasis, meta kėdę į kabineto Nr.(duomenys neskelbtini) durų pusę, kaltinamasis grįžo į posėdžių salę, pasiėmė kuprinę ir išėjo iš salės, pro duris su užrašu,,Tarnybinės patalpos“ įbėgo keturi pareigūnai ir nubėgo į posėdžių salę, kaltinamasis neradęs išėjimo grižo atsisėdo ant minkšasuolio, įbėgo keturi pareigūnai, sulaiko kaltinamąjį; patvirtina, kad juose yra reikšminga informacija, patvirtinanti nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, patvirtina, kad posėdžių salėje, dešiniame kampe prie stalo guli dvi kėdės, viena iš jų sulankstyta, salėje esančio televizoriaus ekranas pažeistas, nulūžęs televizoriaus stovo laikiklio pritvirtinimas, antro aukšto hole, šalia teismo posėdžių salės Nr.(duomenys neskelbtini), stovi kėdė, sulankstytu metaliniu rėmu; apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti greitosios medicininės pagalbos tarnybos informacinėje sistemoje užfiksuoti iškvietimai ir bendrojo pagalbos centro užfiksuoti iškvietimai; patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo užpulta teisėja, suduota kėde, sužalota krūtinė ir dešinė ranka, patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų teisingumą.

Aptartų įrodymų visuma, patvirtina, kad viešoje vietoje teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiama nutartis, joje dalyvavę asmenys nukentėjusioji V. P., liudytoja E. S., tiek liudytojai nedalyvavusi teismo posėdyje bei kiti teisme dirbantys asmenys buvo šokiruoti, dėl to pasijuto itin nejaukiai, tokiais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdytas teisingumo vykdymo procesas. Agresyvus, neprognozuojamas kaltinamojo elgesys, teisėjai garsiai žodžiais išreikštas pasipiktinimas, tris kartus kėdžių mėtymas į teisėjos pusę, dėl ko buvo apgadintas televizorius ir jo laikiklis, teisėjai sužalota rankos plaštaka bei smūgio kumščiu sudavimas teisėjai į krūtinės pusę buvo pavojingas ne tik teisėjai nukentėjusiajai V. P., bet ir tokį elgesį mačiusiai teismo posėdžių sekretorei, bei kitiems teismo darbuotojams, pažymint, kad ir teismo koridoriuje kaltinamasis, metė kėdę į kabineto, į kurį įėjo teisėja ir posėdžių sekretorė, duris. Kaltinamojo garsiai žodžiais išreikštas pasipiktinimas bei atlikti veiksmai (kėdžių mėtymas link nukentėjusiosios, smūgio sudavimas nukentėjusiajai į krūtinės sritį) neabejotinai pažemino nukentėjusiąją, kuri yra teisėja, jos reputaciją, garbė, orumą. Nors kaltinamasis nurodė, kad skelbiant teismo nutartį, posėdžių salėje nebuvo posėdžių sekretorės ir kad jis nesudavė smūgio nukentėjusiajai kumščiu į krūtinės sritį, tačiau įrodymų visuma paneigia šiuos kaltinamojo parodymus.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą sprendžia, jog įrodyta, kad V. J. 2025 m. sausio 16 d. apie 08.55 val., viešoje vietoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, adresu Laisvės al. 103, Kaunas, posėdžių salėje Nr. (duomenys neskelbtini), posėdžio metu, skelbiant teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-342-1165/2025, vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei viešai veiksmu, žodžiu užgaulingai pažemino teisingumą vykdantį teismą bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją V. P., o būtent teisėjai V. P. skelbiant nutartį, išgirdęs jo pateikto prašymo netenkinimo motyvus, ir patį sprendimą, garsiai, žodžiais reiškė pasipiktinimą, o teisėjai V. P. paliepus laikytis posėdžio tvarkos, į perspėjimą nereagavo ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, po ko teisėjai paskelbus apie teismo posėdžio pabaigą, pykdamas, pagriebė šalia stovėjusią kėdę ir metė ją į teisėją, o jai pasilenkus, dėl to išvengus smūgio, ja pataikė į salėje, už teisėjos, į ant laikiklio pritvirtintą televizorių, ir taip jį apgadino, tęsdamas nusikalstamą veiką, teisėjai V. P. pasilenkus ir nuspaudus pavojaus mygtuką, toliau žodžiais reikšdamas nepasitenkinimą, prisiartinęs prie jos, metė į ją kėdę, pataikydamas į nukentėjusiosios dešinės rankos plaštaką, kuria ji dengėsi nuo smūgio, o teisėjai V. P. bėgant susilenkus, kad išvengti mėtomų kėdžių smūgių, metė į ją trečią kėdę, taipogi ja pataikydamas, po ko, jai pribėgus prie posėdžių salės durų, kumščiu sudavė nukentėjusiajai V. P. į kairę krūtinės pusę, po ko teisėjai V. P. ir sekretorei įbėgus į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), jis, pykdamas, metė kėdę į šio kabineto duris, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, dėl minkštųjų audinių sumušimo ir poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos srityje ir minkštųjų audinių sumušimo kairėje krūtinės pusėje, sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto - 578,38 Eur vertės televizoriaus „Philips 50HFL5214U/12“; 199,65 Eur vertės laikiklio; 132,88 eur vertės kėdės, sugadinimu, padarydamas Kauno apylinkės teismui 910,91 Eur turtinę žalą.

Įrodyta, kad kaltinamasis aptartomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei viešai veiksmu, žodžiu užgaulingai pažemino teisingumą vykdančius teismą, teisėją V. P., dėl jų veiklos, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 232 straipsnyje, požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog viešoje vietoje žodžiais bei veiksmais, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, užgauliai žemina teisingumą vykdantį teismą ir teisėją, taip pat šitaip elgėsi esant teismo posėdžių sekretorei, bei išėjęs iš posėdžio salės koridoriuje metė kėdę ir į kito kabineto į kurį įėjo teisėja, duris, bei kuriame dirbo kiti teismo darbuotojai, taigi tokiu būdu kartu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei rodė nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir tokių padarinių siekė.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiame BK 232 straipsnyje yra įtvirtinamos naujos laisvės atėmimo bausmei alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, šios normos, lyginant su BK 232 straipsniu (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo V. J. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 232 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 232 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

BK 232 straipsnio sankcijoje numatytos penkios alternatyvių bausmių rūšys - baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). BK 284 straipsnio sankcijoje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus – vienas nusikaltimas nukreiptas į viešąją tvarką, kitas – į teisingumą, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, idealiąja sutaptimi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe prokuroras prašė pripažinti tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Kaltinamasis ankstesniu nuosprendžiu nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kurį jis padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs. Dabar yra padaręs dvi nesunkias nusikalstamas veikas, kurios nėra susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, kad turi neišnykusį teistumą dėl vieno, apysunkio nusikaltimo nuosavybei, kurio pobūdis nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamais nusikaltimais ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti asmenį recidyvistu ir tai laikyti jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis kaltę teisminio nagrinėjimo metu pripažino iš dalies ir nurodė, kad nukentėjusiajai smūgio į krūtinę nesudavė, kad savo veiksmus vertina blogai, taip pasielgė norėdamas atkreipti dėmesį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad kaltę pripažįsta pilnai bei parodė, kad negalėjo nukentėjusiajai suduoti smūgio. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad parodymai teisingi, tačiau dar kartą patvirtino, kad nukentėjusiajai smūgio į krūtinę nesudavė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis pilnai pripažino kaltę ir dar daugiau, nėra pagrindo išvadai, kad dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors kaltinamasis teistas vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei, tačiau nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas, padarė tuo metu kai kitoje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo skelbiama teismo nutartis. V. J. baustas administracinėmis nuobaudomis dėl smulkaus svetimo turto vagysčių (t.2, b.l.50-52), Sodros duomenimis nedirba nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. (t.2, b.l.54). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis jo atžvilgiu nagrinėja dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas smurtiniu nusikaltimu. Taip pat teismas atsižvelgia, kad 2024 m. kovo 25 d. Panevėžio apylinkės teismas nuosprendžiu paskyrė laisvės apribojimo bausmę su intensyvią priežiūra, o po nuosprendžio priėmimo, praėjus nepilnai dviem mėnesiams, 2024 m. gegužės 14 d. buvo patenkintas probacijos tarnybos teikimas dėl to, kad V. J. nevykdė teismo paskirtos intensyvios priežiūros sąlygų, o kartu ir laisvės apribojimo bausmės t.y. atsisakė dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo sąmoningai neįkrovė, dėl ko nebuvo galimybės jo kontroliuoti, ir laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą (t.2, b.l.47-49). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, patvirtina, kad taikoma probacija teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, parodo jo požiūrį ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, V. J. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, bausmių dydį parenkant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Už atskiras nusikalstamas veikas, kurios padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, taikoma probacija teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, o tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai - jei kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas visuomenėje.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinis ieškovas Kauno apygardos teismas pareiškė 910,91 Eur civilinį ieškinį (t.1, b. l. 79-80), nurodė, kad žalą sudaro 2025 m. sausio 16 d. įvykio metu sugadintas turtas: 578,38 Eur vertės televizoriaus „Philips 50HFL5214U/12“; 199,65 Eur vertės laikiklio; 132,88 eur vertės kėdės. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, su juo sutiko kaltinamasis, todėl tenkintinas visiškai, turtinės žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamojo, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens, priteisiant civiliniam ieškovui Kauno apylinkės teismui.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.3, b.l.19-20). Kaltinamasis nurodė, kad ne jam spręsti kokio dydžio civilinį ieškinį priteisti, sutiko, kad nukentėjusioji galėjo patirti išgąstį, o kad spauda paviešino informaciją apie nukentėjusiąją, jis nekaltas.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, patirtu stresu, sumažėjusiomis galimybėmis bendrauti su aplinkiniais, reputacijos pablogėjimą. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, skausmą jautė apie savaitę laiko. Įvykis sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje, situacija buvo aptariama žiniasklaidoje, iki šiol tenka susidurti su kitų asmenų klausimais dėl šios situacijos, todėl sumažėjo jos bendravimo galimybės su aplinkiniais. Po straipsniais buvo skelbiami ir viešinami komentarai asmenų, skatinančių smurtą tiek tiesiogiai prieš ją, tiek ir prieš teisėjų bendruomenę, patyrė baimės ir nesaugumo jausmą dėl kitų asmenų galimų neteisėtų veiksmų viešose vietose, nes buvo jos vardas, pavardė ir atvaizdas buvo paviešinti. Dėl to nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. sausio 24 d. teisėtai nebuvo darbe, todėl sutrikdė jos suplanuotus darbus, teko perkelti teismo posėdžius. Dėl šios situacijos, jai nagrinėjančiai baudžiamąsias bylas, jos kaip teisėjos, autoritetas kitų nusikalstamomis veikomis kaltinamų asmeniu tarpe sumažėjo, patiria neapibrėžtumo ir baimės jausmą, kad ši situacija nepasikartotų. Neigiamus išgyvenimus patyrė ir jos artimieji bei šeimos nariai.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo. Nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje Kauno apylinkės teismo posėdžių salėje, vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiama teismo nutartis, kitų asmenų akivaizdoje, ne tik garsiai žodžiais reiškė pasipiktinimą į teisėjos perspėjimus nereagavo, bet ir šokiruojančiu, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, metė link nukentėjusiosios kėdę, kuria pataikė už nukentėjusiosios į buvusį ant stovo televizorių, kurį sugadino, bei po to, link nukentėjusiosios metė vieną po kitos dar dvi kėdės, viena kėdė pataikė nukentėjusiajai į ranką, o nukentėjusiajai išeinant iš salės, kumščiu sudavė į kairę krūtinės pusę, ir koridoriuje metė ketvirtą kėdę į kabineto, į kurį įbėgo nukentėjusioji - tokiu būdu viešai nukentėjusiąją pažemino, jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė baimę, grėsmę, nerimą dėl savo saugumo. Toks viešas kaltinamojo elgesys šokiravo ne tik nukentėjusiąją, bet buvo itin nemalonus ir tokį kaltinamojo elgesį mačiusiajai liudytojai E. S.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis užgauliai pažemino ne tik teismą, bet ir teisingumą vykdantį teisėją dėl vykdomos veiklos, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis dėl savo elgesio nuoširdaus apgailestavimo nereiškė, nukentėjusiosios neatsiprašė. Iš bylos įrodymų matyti, kad dėl neteisėto kaltinamojo elgesio nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl minkštųjų audinių sumušimo kairėje krūtinės pusėje ir poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos srityje. Be to, nukentėjusioji viešai buvo pažeminta, jai sukelta baimė, grėsmė, nerimas dėl jos saugumo t.y. padaryta žala neturtinėms vertybėms.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1500,00 Eur dydžio neturtinė žala. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kilusius padarinius, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį, todėl veiksmingai užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusioji ieškiniu prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateikta 2025 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. APD-2025-06080 patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo V. J. gynybos yra 569,92 Eur (t.3, b. l. 75-76). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nedirba, šiuo metu yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas, būtent dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kiti klausimai

V. J. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinius įrodymus – dvi metalinio rėmo kėdes, kuriuos saugomos Kauno apskrities policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apylinkės teismui, o jiems atsisakius priimti, sunaikinti; 7 kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti byloje.

Alytaus apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam V. J. 2025 m. sausio 17 d. nutartimi paskirtas suėmimas, 2025 m. kovo 14 d., 2025 m. gegužės 16 d. teismo nutartimis kardomosios priemonės suėmimo, terminas pratęstas iki 2025 m. liepos 16 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis būdamas laisvėje nedirbo, socialiniai ryšiai silpni (neturi šeimos), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. vasario 5 d. nutarimu, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ieškovų civilinio ieškinių užtikrinimui laikinai – iki 2025 m. rugpjūčio 5 d., kaltinamajam V. J. uždrausta naudotis piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko AB Šiaulių bankas, sąskaitoje Nr.:(duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 87-89). Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. vasario 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sumažinamas laikinas nuosavybės teisių apribojimo mastas ir paliekamas galioti Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. vasario 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. J. 2410,91 Eur piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko sąskaitoje AB Šiaulių bankas, sąskaitoje Nr.:(duomenys neskelbtini), civilinių ieškinių užtikrinimui, iki ieškinių įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 232 straipsnyje, ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti įkalinimo įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą, V. J. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, dienos bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Daiktinius įrodymus – dvi metalinio rėmo kėdes, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apylinkės teismui, o jiems atsisakius priimti, sunaikinti; 7 kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti byloje.

Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. vasario 5 d. nutarimu, paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. J. piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko AB Šiaulių bankas, sąskaitoje Nr.:(duomenys neskelbtini), ieškinių užtikrinimui iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sumažint laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. vasario 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. J. 2410,91 Eur piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko AB Šiaulių bankas, sąskaitoje Nr.:(duomenys neskelbtini), civilinių ieškinių užtikrinimui, iki ieškinių įvykdymo dienos.

Priteisti iš V. J. 910,91 eurų (devynis šimtus dešimt eurų, 91 ct) Kauno apylinkės teismui (sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini))

Priteisti iš V. J. 1500,00 eurų, (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios V. P. naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. J. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja L. L.