Dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-405/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01094-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 106.5 (S)

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Lietuvos dujos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB,,Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Aeroc“ dėl netesybų priteisimo ir ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų priteisimo iš atsakovo.

2007 m. rugsėjo 4 d. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas sudarė su UAB „Aeroc“ Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR 2007-173 (toliau – Sutartis) dėl atsakovo planuojamo statyti statybinių konstrukcijų gamybos cecho Kėdainiuose, Biochemikų g. 4, dujofikavimo. Pagal sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki UAB „Aeroc“ sklypo Kėdainiuose, Biochemikų g. 4. UAB „Aeroc“ pagal sutartį įsipareigojo 2009 metais suvartoti 1000 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų, tačiau UAB „Aeroc“ gamtinių dujų 2009 metais nepradėjo vartoti. Sutarties 14 punkte nustatyta vartotojo pareiga sumokėti dujų įmonei netesybas, suvartojus per metus mažiau nei 90 procentų Sutarties priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio.

Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Aeroc“ 180 192,82 Lt netesybų, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 11,78 Lt pašto išlaidų.

Teismas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. sutarties Nr. PR 2007-173 23 punkte nustatyta, jog vartotojas supažindintas, sutinka, supranta, kad priede Nr. 1 nurodyti gamtinių dujų kiekiai ir sankcijos, nustatytos 14 ir 15 punktuose, yra sudėtinė ir neatskiriama gamtinių dujų tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutarties dalis. Teismas konstatavo, kad atsakovas dujų nevartoja, nes dujų tiekimo sutartis nesudaryta, todėl sutinkamai su Sutarties 23 punktu sankcijos, t. y. netesybų skaičiavimas pagal Sutarties 14 punktą ir remiantis nesuvartotu dujų kiekiu, negalimos.

Teismas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. šalių sudaryta sutartis yra „Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis“, kuria šalys ketino išspręsti dujų sistemos prijungimo prie dujotiekio klausimą, tačiau iš atsakovo atstovo paaiškinimo matyti, kad atsakovas neketino ir faktiškai negalėjo prisiimti įsipareigojimų suvartoti konkretų dujų kiekį dėl to, kad atsakovo gamykla, kuriai turėjo būti tiekiamos dujos, dar nebuvo pastatyta. Ji nėra pastatyta iki šiol, atsakovo atstovas nurodė, kad apie tai ieškovui buvo pranešta dar 2007 m. gruodžio 11 d. Teismas konstatavo, kad ir dėl šių priežasčių Sutarties sąlygos dėl dujų kiekio suvartojimo negali būti aiškinamos kaip privalomos atsakovui nesant dujų tiekimo sutarties.

Teismas nurodė, kad šalių santykiams, be Sutarties, taip pat taikytinos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, kurių 94 punkte nustatyta, kad tiekimo įmonės patvirtintas dujų kiekis sutarties šalims tampa privalomas tik tada, kai vartotojas ir tiekimo įmonė sudaro tiekimo sutartį. Šalims nesudarius dujų tiekimo sutarties, prijungimo Sutartyje planuotas suvartoti dujų kiekis netapo šalims privalomas, be to, Sutarties priede Nr. 1 nurodomi tik orientaciniai dujų tiekimo–vartojimo apimtys ir terminai.

Teismas, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007), konstatavo, kad reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, pateikęs nemažos apimties apeliacinį skundą, ne tik nenurodė argumentų, paneigiančių ginčo Sutarties 23 punkto svarbą nagrinėjamam ginčui bei materialiosios teisės normų (Taisyklių) taikymo nagrinėjamam ginčui teisingumą, bet apskritai apie tai nepasisakė, o kiti apelianto pateikti argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino šalių teisę susitarti dėl netesybų ir prielaidas jų reikalauti. Kadangi atsakovas neįrodė, o teismai nepripažino, kad Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB,,Lietuvos dujos“ sutartis būtų buvusi sudaryta neteisėtai, tai darytina išvada, kad sutartiniai įsipareigojimai šalims yra privalomi, įskaitant ir pareigas dėl netesybų. Pagal Sutarties 6.1 punktą ieškovas įsipareigojo įrengti atsakovui reikalingą dujotiekį, o atsakovas pagal 7.7 punktą įsipareigojo kasmet suvartoti juo perduotą, paskirstytą ir patiektą gamtinių dujų kiekį. Dujų tiekimui (pirkimui–pardavimui) šalys sutarė ateityje sudaryti kitą sutartį, tačiau atsakovo poreikius atitinkantys dujų kiekiai buvo aptarti jau Prijungimo sutartyje. Ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą apie negalėjimą pastatyti pastatą, negalėjo sustabdyti padėtų dujofikavimo darbų, nes jie buvo atliekami ne tik atsakovo, bet ir kitų kelių vartotojų užsakymu. Šalys susitarė, kad, kuriai nors jų pažeidus Prijungimo sutartį, civilinė tarpusavio atsakomybė bus taikoma netesybų forma, sutarė dėl netesybų skaičiavimo taisyklės (formulės), atskirų formulės elementų reikšmių. Visą Prijungimo sutarties galiojimo laiką atsakovas, žinodamas, kad pažeidžia sutartį, nekėlė klausimo dėl sutarties ar atskirų jos nuostatų nepagrįstumo ar negaliojimo. Remiantis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43, 31 punktu, naujasis vartotojas, kuris nesutinka su dujų įmonės siūlomomis Prijungimo sutarties sąlygomis, turi teisę dujų įmonės sprendimą apskųsti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuri, savo sprendimu pripažinusi naujo vartotojo prašymą pagrįstu, gali įpareigoti dujų įmonę peržiūrėti naujam vartotojui siūlomas prijungimo sąlygas. Atsakovas nesikreipė į Komisiją, ieškovui nekėlė jokių prieštaravimų dėl sutarties sąlygų.

Teismai neteisingai taikė ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintas Taisykles, nes ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-266,,Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų naujoje dujofikuojamoje teritorijoje įrengimo ir naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų taisyklių patvirtinimo“ pirmiau nurodytų Taisyklių VI skyrius, kuriuo buvo reguliuojami vartotojų prijungimo santykiai, neteko galios.

Kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos pripažintinos jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma arba netinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Ginčo atveju teismai nepagrįstai apribojo vienos iš šalių galimybę realiai įgyvendinti teisę į sutartas netesybas, susiedami ją su kitos sutarties sudarymu. Ginčas kilo ne dėl Tiekimo sutarties, kuri nebuvo sudaryta, bet dėl Prijungimo sutarties, todėl sutartį įvykdžiusi šalis turi teisę gauti netesybas dėl tos sutarties, kurioje jos nustatytos ir kuri yra pažeista.

Prijungimo ir Tiekimo sutartimis prisiimami skirtingi įsipareigojimai. Prijungimo sutartis įpareigoja transportuoti numatytą dujų kiekį ir atsiskaityti ne už gamtines dujas, bet už gamtinių dujų transportavimo paslaugą, o tiekimo sutartis įpareigoja vartotoją pirkti gamtines dujas kaip produktą ir atsiskaityti už jį.

2. Teismai neturėjo teisės reikalauti iš nukentėjusio asmens pagrįsti nuostolius. Teismai klaidingai teigė, kad, ieškovui nepateikus jokių jo patirtus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, netesybos turi būti laikomos neprotingomis ir negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje konstatuota, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais; sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

3. Ieškovo veiklą ir sutarčių sąlygas reglamentuoja ir kontroliuoja valstybė. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktu, dujų įmonės sąnaudas, investicijas, jų pagrįstumą ir būsimą atsipirkimą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tai reiškia, kad dujų įmonės veikla yra suderinta su šia valstybine institucija ir, neatsižvelgus į jos rekomendacijas ar siūlymus, neteikiamos gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, transportavimo ir tiekimo paslaugos.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistus skundžiamus teismų nutartį ir sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Teismai teisingai kvalifikavo Prijungimo sutarties esmę ir iš jos kylančias šalių teises ir pareigas. Prijungimo sutartimi šalys susitarė dėl naujo vartotojo prijungimo prie dujų sistemos, bet ne dujų tiekimo (pirkimo–pardavimo), vartojimo ar dujų skirstymo. Prijungimo sutarties sąlygos dėl įsipareigojimo ateityje sudaryti gamtinių dujų vartojimo (pirkimo–pardavimo) sutartį pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį kvalifikuotinos kaip preliminarioji sutartis dėl dujų tiekimo sutarties sudarymo ateityje, todėl ja atsakovas negalėjo įsipareigoti suvartoti tam tikrą dujų kiekį pagal pagrindinę – dujų pirkimo–pardavimo – sutartį. Pagal Prijungimo sutarties 7.3 punktą Tiekimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų po dujotiekio įvado nutiesimo ir jo pripažinimo tinkamu naudoti, dujotiekio įvadą ieškovas įsipareigojo įrengti iki 2008 m. birželio 30 d. Dujų įvadas iki atsakovo žemės sklypo buvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. rugsėjo 11 d., taigi ieškovas praleido savo paties nustatytą terminą Tiekimo sutarčiai sudaryti. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys jos nesudarė per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą. Įstatyme nereikalaujama jokios papildomos šalių valios išraiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006). Preliminariąją sutartį sudariusios šalies negalima priversti sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

Svarbu tai, kad atsakovas įvykdė visus Prijungimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – pasirašė Prijungimo sutartį, pateikė reikiamus dokumentus, atlygino ieškovo nurodytas prijungimo išlaidas. Prijungimo sutartis pasibaigė ją įvykdžius, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti netesybų.

2. Teismai tinkamai taikė CK nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu. Prijungimo sutartis turi būti aiškinama kaip nustačiusi šalių santykius dėl prijungimo įvado įrengimo ir atsiskaitymo už šiuos darbus, bet ne reguliuojanti dujų pirkimo–pardavimo santykius ir sankcijas už nesuvartojimą.

Atsakovas Prijungimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį – ieškovo nenaudai ir atsakovo naudai.

3. Kasaciniame skunde keliamas prijungimo sutarties tinkamo aiškinimo klausimas – fakto klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių ir pareigų nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas.

4. Šalių santykiams taikomos teisės aktų nuostatos. Remiantis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43, 94 punktu, tiekimo įmonės patvirtintas dujų kiekis sutarties šalims tampa privalomas, tik kai vartotojas ir tiekimo įmonė sudaro tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutartį.

5. Ieškovas nesiėmė jokių priemonių mažinti nuostolius, pažeidė Prijungimo sutartį. Byloje nustatyti juridiniai faktai – ieškovo padaryti Prijungimo sutarties pažeidimai, kurie yra pagrindas taikyti CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalis. Ieškovas pavėlavo pastatyti dujotiekį, nepateikė atsakovui pasirašyti pagrindinės – dujų pirkimo–pardavimo (Tiekimo) – sutarties, nesiėmė priemonių mažinti jo galimus nuostolius. Sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009).

6. Ieškovo reikalavimas priteisti netesybas teisiškai nepagrįstas. Atsakovas Prijungimo sutartimi neprisiėmė pareigos nuo 2009 m. pradėti vartoti gamtines dujas ir suvartoti tam tikrą jų kiekį. Nesant tokios atsakovo prievolės, jis negalėjo padaryti jos pažeidimo (neteisėtų veiksmų), todėl negali atsirasti ir atsakovo pareiga mokėti netesybas. Atsakovo sutartinės prievolės neatsirado ir dėl jau nurodyto šalių santykiams taikytino teisinio reguliavimo – Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 94 punkto. Pagal Prijungimo sutarties 19 punktą šalis, jeigu nesilaikė šioje sutartyje nustatytų terminų dėl kitos šalies kaltės, atleidžiama nuo Prijungimo sutartyje nustatytų sankcijų. Atsakovui netaikytina atsakomybė už ieškovo nurodyto dujų kiekio nesuvartojimą, nes tai įvyko dėl ieškovo pažeistų įsipareigojimų priduoti dujotiekį naudoti ir sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį.

Ieškovas nepateikė patirtos žalos įrodymų. Šioje byloje svarbu nustatyti realų ieškovo patirtos žalos dydį, nes tai svarbu sprendžiant netesybų mažinimo klausimą. Ieškovo reikalaujamos netesybos yra nepagrįstai didelės, tai nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

Ieškovo pateiktas netesybų apskaičiavimas yra nesąžiningas, neatitinka sutarties. Ieškovas kasaciniame skunde pripažįsta skaičiavęs netesybas ne pagal Prijungimo sutartyje įrašytą formulę.

2012 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas kasatoriaus AB,,Lietuvos dujos“ pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2012 atsisakymo. Pareiškime nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas taikiai išsprendė kilusius ginčus, todėl kasatorius atsisako savo pareikštų reikalavimų šioje byloje ir prašo civilinę bylą nutraukti; kasatoriui yra žinomi ir suprantami CPK 140 straipsnyje ir 293 straipsnio 4 punkte nustatyti ieškinio atsisakymo padariniai, t. y. kad teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukus civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimus atsakovui, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Pareiškimu AB,,Lietuvos dujos“ prašė grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį (3453 Lt), 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (4604 Lt), ir 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą (4604 Lt); nurodė, kad toks prašymas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1220/2012, formuojamą praktiką.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui žinomi ieškinio atsisakymo padariniai. Šios teisės normos nuostata,,bet kurioje proceso stadijoje“ reiškia, kad pareikšto ieškinio galima atsisakyti ir kasaciniame teisme. Šią išvadą be kita ko patvirtina CPK 87 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti žyminio mokesčio grąžinimą kasaciniame teisme, atsisakius pareikšto ieškinio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasatoriaus pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, konstatuoja, kad pareiškimas atitinka jam keliamus reikalavimus: pareiškimą padavė ieškovas, jam žinomi ir suprantami ieškinio atsisakymo padariniai. Tačiau ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas byloje vyksta tarp dviejų ūkio subjektų, juridinių asmenų, atisakymas ieškinio atitinka keliamus reikalavimus (CPK 140 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje atsisakymas ieškinio prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi ir 340 straipsnio 5 dalimi, ieškinio atsisakymas priimtinas, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai šioje byloje naikintini (CPK 359 straipsnio 5 dalis) ir civilinė byla nutrauktina.

Ieškovui atsisakius ieškinio kasaciniame teisme ir civilinę bylą nutraukus, privalo būti išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Kasatorius pareiškimu prašo grąžinti jam 75 procentus žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ir 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ir kasacinį skundus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks prašymas neatitinka CPK 87 straipsnio 2 dalies reikalavimų, reglamentuojančių sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla, ieškovui atsisakius pareikšto ieškinio, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Taigi iš pateiktos teisės normos dėstymo akivaizdu, kad, bylą užbaigus nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios instancijos teismui, negrąžinamas. Grąžinamas tik tai instancijai sumokėtas žyminis mokestis, kurioje atsisakoma pareikšto ieškinio ir kuri užbaigia bylos nagrinėjimą nutraukdama bylą. Ypatumas yra tik tas, ar byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ar vėliau – jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Kasatoriaus AB,,Lietuvos dujos“ atsisakymas pareikšto ieškinio gautas ir buvo nagrinėjamas iki bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme iš esmės pradžios, todėl šiuo atveju kasatoriui grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius už kasacinį skundą sumokėjo 4604 Lt, todėl ši suma grąžintina kasatoriui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti ieškovo AB,,Lietuvos dujos“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą pagal ieškovo AB,,Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui UAB,,Aeroc“ dėl netesybų priteisimo nutraukti.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą.

Grąžinti ieškovui AB,,Lietuvos dujos“, veikiančiam per AB,,Lietuvos dujos“ Kauno filialą (j. a. k. 133863816), 4604 (keturių tūkstančių šešių šimtų keturių) Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26414, paduodant kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Juozas Šerkšnas