Baudžiamoji byla Nr. 2K-262-511/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07744-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;
1.1.10.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. (M. O.) gynėjos advokatės Aušros Ručienės ir nuteistojo D. Z. bei jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteisti:
M. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
D. Z. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. O. ir D. Z. už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką M. O. paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmė, ši bausmė, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, subendrinta apėmimo būdu su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. O. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką D. Z. paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, ši bausmė, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, subendrinta apėmimo būdu su pirmosios instancijos teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. Z. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. O. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 2 d., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 49,302 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 1,194 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotus į plastikinį maišelį, dalį jų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,102 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotus į du paketėlius, 2023 m. kovo 2 d. apie 16 val. pirmiau nurodytame bute už 50 Eur neteisėtai pardavė D. Z., o kitą dalį – 46,735 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 1,092 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. kovo 2 d., kai 18–19 val. atliekamos kratos metu pats juos pateikė policijos pareigūnams.
2. M. O. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2023 m. kovo 2 d. 18 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, plastikiniame indelyje, neteisėtai laikė 15,417 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai 2023 m. kovo 2 d. 18 val. kratos metu šias narkotines medžiagas pats pateikė policijos pareigūnams.
3. D. Z. nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 16 val., veikdamas bendrai iš anksto susitaręs su A. Š., turėdamas tikslą neteisėtai įgyti psichotropinių medžiagų sau ir A. Š. vartoti, (duomenys neskelbtini), susitiko su A. Š., atvykusiu į susitikimą automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai A. Š. psichotropinėms medžiagoms amfetaminui neteisėtai įgyti padavė D. Z. 50 Eur, šis nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten, turėdamas tikslą platinti, t. y. dalį įgytų psichotropinių medžiagų perduoti A. Š., iš M. O. neteisėtai už 50 Eur įgijo du paketėlius, kuriuose buvo supakuotas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas kiekis miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,102 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Įgijęs minėtus du paketėlius su psichotropine medžiaga, vieną jų, kuriame buvo 2,567 g miltelių, turinčių savo sudėtyje nedidelį kiekį – 0,043 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kaip atlygį paliko sau vartoti, įsidėdamas į striukės kišenę, o kitame paketėlyje, kuris skirtas A. Š., esančius miltelius su 0,059 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino tyčia sumaišė su kita ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta medžiaga, turėdamas tikslą padidinti bendrą miltelių kiekį, ir šį paketėlį su jame esančiais 4,561 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,059 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nešdamas rankoje, taip pat paketėlį, kuriame buvo 2,567 g miltelių, turinčių savo sudėtyje nedidelį kiekį – 0,043 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, nešdamas kišenėje, atgabeno į A. Š. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ten 16.05 val., įsėdęs į jį, neteisėtai perdavė paketėlį su 4,561 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,059 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, A. Š., numesdamas šias medžiagas ant automobilio kilimėlio, kur šios psichotropinės medžiagos 2023 m. kovo 2 d. 16.09 val. įvykio vietos apžiūros metu automobilyje policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos, o kitą paketėlį, kuriame buvo 2,567 g miltelių, turinčių savo sudėtyje nedidelį kiekį – 0,043 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai laikė savo striukės kišenėje iki 2023 m. kovo 2 d. 16.05 val., kai policijos pareigūnai asmens kratos metu ją rado ir paėmė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų M. O. ir D. Z. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes nenustatė teisinio pagrindo skirti nuteistiesiems bausmes už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Įvertinęs duomenis apie nuteistųjų asmenybes, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jos vertintinos neigiamai, jų daromi teisės pažeidimai tampa vis sunkesni, o, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, nuteistųjų nurodytos aplinkybės nepateisina nusikalstamo elgesio. Vien tai, kad policijos pareigūnai nutraukė nusikalstamas veikas, nelaikytina aplinkybe, rodančia mažesnį įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistiesiems už jų įvykdytas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nustatytos straipsnio, pagal kurį kvalifikuotos nuteistųjų veikos, sankcijoje.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo M. O. gynėja advokatė A. Ručienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skyrimo M. O. bei padaryti kiti atitinkami pakeitimai, susiję su bausmių bendrinimu, ir palikti galioti šiems klausimams išspręsti skirtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.
6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, paskirdamas nuteistajam M. O. bausmę, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes padarė teisės taikymo klaidą, konstatuodamas, jog nėra pagrindo M. O. skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Aiškinant teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindą, pažymima, kad jis sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir šią veiką padariusį asmenį, visuma bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjktNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-29-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-29-788/2020">2K-29-788/2020</a>, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-303/2018">2K-64-303/2018</a>, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020, 2K-132-942/2021, 2K-233-976/2021). Nors M. O. teistas praeityje, tačiau tik už baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta arešto bausmė, bausmę atlikęs, taigi, M. O. niekada nėra nubaustas laisvės atėmimo bausme. M. O. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybių ligų nesigydė, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra. Nuteistasis ilgą laiką slaugė sunkiai sergančią motiną, o šiuo metu slaugo ir prižiūri močiutę, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas skirti nuteistajam švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad teisinga bausmė turi atitikti ir teismų praktiką. Iš teismų praktikos analizės matyti, kad asmenims už BK 260 straipsnyje nurodytą veiką buvo paskirtos bausmės taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nors buvo disponuota daug didesniais narkotinių medžiagų kiekiais, veikos įvykdytos bendrininkaujant, kartu padarant ir kitas nusikalstamas veikas, daug pavojingesnių, praeityje teistų už panašaus pobūdžio veikas asmenų, kai medžiagos nebuvo išplatintos dėl policijos pareigūnų veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc5LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-479-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-479-222/2015">2K-479-222/2015</a>, 2K-436-489/2016, 2K-237-689/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a>, 2K-312-222/2019, 2K-240-648/2019, 2K-179-693/2019, 2K-221-976/2023). Šioje byloje nustatyta, kad M. O. laikė turėdamas tikslą platinti ir platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą, parduotos medžiagos kiekis nedidelis, o nuteistasis yra jauno amžiaus, jo nustatyta nusikalstama veika apėmė vienkartinį medžiagos pardavimą. Ikiteisminio tyrimo metu jam ilgą laiką taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), todėl, praleidęs šį laiką laisvės atėmimo vietoje, M. O. padarė išvadą, kad buvimas kalėjime jam nėra priimtinas ir jis daugiau teisiamųjų suole neatsidurs. Atsižvelgtina ir į tai, kad M. O. pats vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas, buvo patyręs psichologinę traumą dėl motinos ligos, psichotropinę medžiagą pardavė vaikystės draugui D. Z., kuris taip pat vartojo tokias medžiagas, jas kartais vartodavo kartu. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad M. O. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra daug mažesnis nei rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Liko neįvertinta tai, kad M. O. suvokė savo nusikalstamų veikų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai ir padarė išvadas, nes prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos skiriant bausmes už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę aplinkybe, kad tai prieštarautų bausmės paskirčiai, o apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad bausmės skyrimas M. O., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, prieštarautų bausmės paskirčiai. Kasatoriaus vertinimu, M. O. asmenybė didelio pavojaus nekelia, o apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje nenurodė motyvų, pagrindžiančių išvadą, kad nuteistojo asmenybė yra pavojinga. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prokuroras apeliacinį skundą argumentavo duomenimis apie M. O. baustumą per praėjusius penkerius metus, nors per pastaruosius metus išnyko administracinis baustumas, o M. O. naujų administracinių nusižengimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir nusikalstamos veikos padarymo situacijos, kad M. O. pradėjo vartoti narkotines medžiagas dėl susiklosčiusių sunkių gyvenimo aplinkybių, kai keletą metų sunkia onkologine liga sirgdama motina, kurią jis slaugė, klykė naktimis. Kasatorės nuomone, šiuo metu M. O. suvokia, kad taip elgtis negalima, slaugo savo močiutę. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas itin neigiamai paveiks M. O. asmenybės raidą, socialinius ryšius bei resocializacijos perspektyvas. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai nulems jo savarankiškumo, socialinių įgūdžių ir gyvenimo vertybių praradimą, šeiminių ryšių sunykimą. Šių ryšių atkūrimas ateityje bus neįmanomas ar labai sudėtingas, lems močiutės ligų paūmėjimą ar net jos mirtį. Kasatorės manymu, M. O. yra labai socializuotas, iki nusikalstamos veikos padarymo jis prižiūrėjo ir išlaikė sunkiai sergančią motiną, šiuo metu – močiutę, turi tvirtus ryšius su laisvėje esančia aplinka, sunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą, nėra linkęs nusikalsti ir nusikaltimų darymas nėra jo gyvenimo būdas. Dėl to M. O. nėra toks pavojingas, kad jam būtų būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Išvadą apie tai patvirtina ir jo elgesys. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pats padavė policijos pareigūnams pas jį esančias draudžiamas medžiagas, nuoširdžiai gailisi, kaip minėta, prižiūri sergančius artimuosius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas M. O. bausmę paskyrė visas bylos aplinkybes įvertinęs tik formaliai, o tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą paskiriant bausmę. Bausmės skyrimo klausimą byloje teisingai išsprendė pirmosios instancijos teismas, todėl paliktina galioti pirmosios instancijos teismo M. O. paskirta bausmė.
7. Kasaciniu skundu nuteistasis D. Z. bei jo gynėjas advokatas V. Jaroščenka prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendį.
7.1. Darydamas išvadą, kad D. Z. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų bausmės paskirtį (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, pagal teismų praktiką, įstatymų leidėjas, sudarydamas galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus, netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės nuteistiesiems, kai tai įmanoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>). Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, ypatingą reikšmę turi kaltininko teigiami socialiniai ryšiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-66-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-66-303/2015">2K-66-303/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-379-697/2018). D. Z. įvykdė nesunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veikos sunkių padarinių nesukėlė, o paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Dėl to byloje buvo teisinis pagrindas D. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Vien teistumų skaičius nėra aplinkybė, užkertanti kelią taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Jei kaltininkas nėra toks pavojingas, kad reikėtų atimti jam laisvę, būtina įvertinti visas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant dėl to, ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Jungtinių Tautų standartinių minimalių taisyklių dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, 8.1 punktas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.). Kasatorių teigimu, pats baudžiamasis procesas ir nuosprendžio priėmimas padarė D. Z. didelę įtaką ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai. D. Z. tinkamai atliko laisvės apribojimo bausmę. Be to, jis turi pasirūpinti savo motina V. Z., kuriai 2024 m. rugpjūčio 6 d. buvo numatyta atlikti kojos operaciją. Dėl to laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas D. Z. kartu su kitais teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju turėtų pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimas, daugiau atitiktų bausmės tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-180-1073/2019, 2K-203-697/2019).
7.2. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas pirmiau nurodytų aplinkybių, reikšmingų tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas byloje, neištyrė ir jų neįvertino, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esmines bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas nulėmė, kad apeliacinės instancijos teismo surašytas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas.
8. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Artūras Bužavas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo M. O. gynėjos advokatės A. Ručienės ir nuteistojo D. Z. gynėjo advokato V. Jaroščenkos kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
8.1. Nuteistojo M. O. gynėjos kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Pagal teismų praktiką, bausmės švelninimas remiantis BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas už įvykdytą nusikalstamą veiką būtų neteisingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-512/2013, 2K-P-89/2014 ir kt.). Paprastai švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriama asmenims, kurie nusikalto pirmą kartą, o kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys, tokie kaip administracinių nuobaudų nebuvimas, turimas darbas, tvirti šeimos santykiai, leidžia pagrįstai manyti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, o ne natūrali gyvenimo tąsa (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-382/2012, 2K-24-689/2019). Priešingai, tokia bausmė paprastai neskiriama asmenims, kurie teisti už tokias pačias nusikalstamas veikas ir bausti už panašius administracinius nusižengimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LTYyOC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275-628/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275-628/2023">2K-275-628/2023</a>). Šioje byloje nuteistas M. O. iki byloje priimto skundžiamo nuosprendžio buvo nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, pasireiškusias neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu, prekyba vogtomis prekėmis. Už šias nusikalstamas veikas M. O. buvo nubaustas arešto ir baudos bausmėmis. Šios pirmiau nurodytos bausmės nebuvo efektyvios, nes nesulaikė M. O. nuo naujų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. M. O. padarytos naujos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, todėl nebuvo atsitiktinės, o laikytinos natūralia nuteistojo gyvenimo tąsa, kuri atskleidžia jau susiformavusį neigiamą nuteistojo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Kasacinio skundo teiginiai, esą nuteistasis pradėjo vartoti narkotikus dėl susidėjusių sunkių gyvenimo aplinkybių, yra deklaratyvūs, nes jų nepatvirtina jokie įrodymai. Pažymėtina, kad pirmą kartą M. O. narkotinių medžiagų įgijo dar 2014 m. lapkričio mėn., tai padarė, kaip nurodė pats nuteistasis, iš smalsumo. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis nuolat slaugė sergančią motiną, nes M. O. priimtas apkaltinamasis nuosprendis užsienio valstybėje, valstybinės sienos kirtimo faktai ir išvykimo deklaravimas nuo 2018 m. kovo mėn., nuteistojo parodymai, kad gyveno iš santaupų, kurias gavo užsienyje, rodo, kad nuteistasis nuo 2015 m. gyveno užsienyje. Pagrindo skirti nuteistajam M. O. švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį nesuteikia kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis rūpinasi savo močiute, kuri yra senyvo amžiaus ir sunkiai serga, nes M. O. turi jaunesnį brolį, kuris galės pasirūpinti sergančia močiute. Dėl to tenkinti nuteistojo gynėjos kasacinį skundą nėra pagrindo.
8.2. Nuteistojo D. Z. gynėjo kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Pažymėtina, kad D. Z. nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), t. y. už nusikalstamas veikas, nurodytas BK XXXVII skyriuje. Nors BK 75 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkų nusikaltimą, tačiau toks sprendimas negalimas, jei bausmė paskirta už nusikalstamą veiką, nurodytą BK XXXVII skyriuje. Pažymėtina ir tai, kad D. Z. praeityje yra teistas keturis kartus, tarp jų ir dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veika padaryta 2023 m. balandžio mėn., t. y. praėjus mėnesiui po nusikaltimų, už kuriuos D. Z. nuteistas šioje byloje, ir nagrinėjant bylą teisme D. Z. parodė, kad toliau vartoja narkotikus. Dėl to kasacinio skundo teiginiai, jog baudžiamasis procesas šioje byloje ir nuosprendžio priėmimas padarė didelę įtaką D. Z. ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad D. Z. veikos nesukėlė sunkių padarinių, neturi reikšmės jo veikos teisiniam vertinimui, o tai, kad narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, nesuteikia pagrindo D. Z. veiką vertinti kaip mažiau pavojingą. Svarbu ir tai, kad D. Z., nepaisant jauno amžiaus, yra penkis kartus baustas administracine tvarka. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra faktinis recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), turintis susiformavusį neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, ir jam neturėtų būti skiriama bausmė remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo M. O. gynėjos advokatės A. Ručienės ir nuteistojo D. Z. ir jo gynėjo advokato V. Jaroščenkos kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
10. Nuteistojo M. O. gynėjos kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam M. O. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes neatitinka kaltininko įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir teismų praktikos panašiose baudžiamosiose bylose.
11. Pagal teismų praktiką, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-382/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOC02NDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-18-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-18-648/2016">2K-P-18-648/2016</a>, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).
12. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021 ir kt.).
13. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a>, 2K-187-976/2023).
14. Išnagrinėjusi bylos duomenis ir kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. O. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė, ir paskirdamas už šią nusikalstamą veiką jam realią dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltinamajam.
16. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad M. O. psichotropines medžiagas pardavė draugui, su kuriuo pats anksčiau vartojo tokias medžiagas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti jo veiką kaip žymiai mažiau pavojingą už rūšinį atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertintą įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pardavė dvi tokios medžiagos dozes, o jos kiekis bent penkis kartus viršijo teisės aktuose nurodomą kaip nedidelį šios medžiagos kiekį.
17. Vertinant nuteistojo asmenybę taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimus, padarytus byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Bylos duomenimis, M. O. narkotines ir psichotropines medžiagas pradėjo vartoti iš smalsumo. Nors M. O. pirmą kartą nuteistas už prekybą psichotropinėmis medžiagomis, tačiau pažymėtina, kad praeityje jis net du kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, už jas atliko arešto bausmes, tačiau išvadų iš to nepadarė, o daromos naujos veikos tapo tik pavojingesnės, nes šiuo atveju M. O. ne tik disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas pats vartoti, bet ir jas platino kitam asmeniui. Nors M. O. yra palyginti jaunas žmogus, tačiau nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo 26 metų amžiaus, taigi jau įgijęs pakankamai gyvenimo patirties, kad deramai suvoktų savo daromų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Neabejotina, kad asmens teigiami socialiniai ryšiai, jų išsaugojimas, pastangos keisti elgesį skiriant bausmę yra svarbūs, tačiau šiuo atveju svarbu ir tai, kad M. O. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, net po apkaltinamųjų nuosprendžių jam priėmimo nerodė pastangų atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir dėl to gydytis, priešingai – šias medžiagas ėmė platinti. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, slaugo močiutę, įvertinus visumą aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo elgesį iki tol, nėra pakankamos spręsti apie sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo jam neteisingumą. Skunde nurodomą aplinkybę, kad M. O. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismai pripažino jo atsakomybę lengvinančia. Pažymėtina, kad už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką sankcijoje nustatyta nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam M. O. paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliai, ir ji, teisėjų kolegijos nuomone, yra tinkamai individualizuota. Pažymėtina, kad nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog nuteistajam paskirta bausmė neatitinka teismų praktikos, nes kasaciniame skunde nurodomoje teismų praktikoje analizuojamas bausmės skyrimas už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, be to, už šias nusikalstamas veikas buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, o kasaciniame skunde prašoma palikti pirmosios instancijos teismo M. O. paskirtą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę M. O., netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
19. Nuteistasis D. Z. ir jo gynėjas V. Jaroščenka kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 75 straipsnį, nes, esant pagrindui atidėti D. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, to nepadarė.
20. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai pilnamečiam nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme nurodyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys ir jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, be to, tenkinami kiti baudžiamajame įstatyme nustatyti reikalavimai, susiję su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, paskirtos bausmės rūšimi, jos trukme ir kitomis aplinkybėmis. Vienas tokių reikalavimų įtvirtintas BK 75 straipsnio 3 dalyje. Pagal šią normą, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas už BK XXXVII skyriuje išdėstytas nusikalstamas veikas, tarp kurių BK 259, 260 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos. Dėl to bylą nagrinėję teismai, neatidėdami visos ar dalies D. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo už jo įvykdytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, BK 75 straipsnio taikymo klaidos nepadarė.
21. Byloje nenustačius netinkamo BK 75 straipsnio taikymo, atmestini kasacinio skundo teiginiai, siejami su netinkamu BK 75 straipsnio taikymu dėl iš esmės pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. O. gynėjos advokatės Aušros Ručienės ir nuteistojo D. Z. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinius skundus.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
Eligijus Gladutis
