Baudžiamoji byla Nr. 2K-268-719/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06503-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.3; 2.1.7.3; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. N. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, D. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dešimt metų laisvės atėmimo.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus nuteistosios D. N. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad D. N. neteisėtai atsigabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų į savo gyvenamąją vietą. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. N. palikta nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti Do. N. ir Di. N., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. N. nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su Di. N. ir Do. N., veikusiu kaip padėjėju, neteisėtai, turėdami tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas per valstybės sieną.
1.1. D. N., veikdama bendrininkų grupe su Di. N. ir Do. N., veikusiu kaip padėjėju, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir kontrabandos būdu jas atgabenti bei išplatinti Lietuvos Respublikoje, taip gaudami neteisėtų pajamų, parengė nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstė vaidmenimis: D. N. Ispanijos Karalystėje įgis labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, Do. N. paruoš Di. N. vairuojamą automobilį kontrabandai gabenti, Di. N. iš Ispanijos Karalystės kontrabandos būdu savo vairuojamu automobiliu pargabens narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką, Do. N. šias medžiagas realizuos, o numatomą 20 850 Eur pelną jie pasidalys į tris lygias dalis, t. y. po 6950 Eur kiekvienam bendrininkui.
1.2. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama susitarimą, D. N. iki 2021 m. gegužės 25 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, Ispanijos Karalystėje, Amposos mieste, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens už 28 650 Eur įgijo 110 vienetų užvakuumuotų polietileninių maišelių, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis, t. y. 10 718,686 g, narkotinių medžiagų – kanapių, jas laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Do. N. pasirūpino Di. N. automobilio technine būkle, pašalino visus gedimus ir apžiūrėjo ertmes narkotinėms medžiagoms slėpti, kad Di. N. neiškiltų kliūčių įvykdyti jų bendrai suplanuotą nusikalstamą veiką – kontrabandos būdu pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. 2021 m. gegužės 29 d. Di. N. atvykus pas D. N. į Ispanijos Karalystę ir 2021 m. birželio 1–2 d. Di. N. būnant pas D. N. jos gyvenamojoje vietoje, nenustatyti asmenys paminėtus 110 vienetų užvakuumuotų polietileninių maišelių, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis, t. y. 10 718,686 g, narkotinių medžiagų – kanapių, paslėpė įvairiose Di. N. automobilio vietose po apdailomis.
1.3. Di. N. 2021 m. birželio 2 d., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir vykdydama susitarimą su Do. N. ir D. N., nurodytą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių išgabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, o kelionės eiga bei numatomu grįžimo laiku į Lietuvos Respubliką rūpinosi Do. N. ir D. N.. 2021 m. birželio 4 d. apie 3.00 val. Di. N., nepateikdama muitinės kontrolei, neturėdama leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno automobilyje paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, taip kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda. Minėtoje vietoje Di. N. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ir kratos metu automobilyje įvairiose vietose po apdailomis policijos pareigūnai rado ir paėmė paslėptus 110 vienetų užvakuumuotų polietileninių maišelių, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis – 10 718,686 g narkotinių medžiagų – kanapių.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje liko nenustatyta, kokioje vietoje buvo įsigytos narkotinės medžiagos, neaišku, ar jos buvo pačios D. N., o gal kito asmens po įsigijimo atgabentos į jos gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, jog, įgijusi narkotines medžiagas, šias medžiagas toliau laikyti, iki jas Di. N. išgabens į Lietuvą, D. N. pati atsigabeno į savo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra analizuota ir aprašyta jokių duomenų, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą. Atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybės, jog D. N. narkotines medžiagas pati atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, vertinamos kaip prielaidos, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai, apeliacinės instancijos teismas šias faktines aplinkybes pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistoji D. N. ir jos gynėjas advokatas J. Malininas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl D. N. nuteisimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinis skundas, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 22 ir 24 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nes nepagrįstai nustatė tarp nuteistųjų buvus susitarimą daryti nusikalstamas veikas. Be to, teismai nepagrįstai pripažino, kad D. N., kaip vykdytoja, padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, nors jos veikoje nėra visų reikiamų šių nusikalstamų veikų požymių. Žemesnės instancijos teismai taip pat padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir rėmėsi prielaidomis, taip pažeisdami BPK 44 straipsnio 6 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas. Tokie nepagrįsti ir neteisėti veiksmai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistosios D. N. teises ir sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius.
3.2. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji D. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, o aplinkybės dėl nuteistųjų susitarimo bendrai daryti nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos plano parengimo ir pasiskirstymo vaidmenimis yra paremtos tik prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokiais veiksmais pasireiškė nuteistosios D. N. dalyvavimas bendrininkų grupe padarant minėtas nusikalstamas veikas. Nors pirmosios instancijos teismas iš D. N. pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad ji nuteistosios Di. N. automobilyje paslėpė narkotines medžiagas, o apeliacinės instancijos teismas pašalino aplinkybę, kad D. N. narkotines medžiagas neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, tačiau teismai nepagrįstai konstatavo, jog D. N. įgijo minėtas narkotines medžiagas ir laikė jas savo sodyboje.
3.3. Teismai visiškai nesiaiškino ir netyrė narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybių, t. y. kaip, kada, kur, iš kokių asmenų ir kokiu būdu D. N. įgijo minėtas narkotines medžiagas ir kurioje savo sodybos vietoje neva jas laikė. Nors ant kai kurių maišelių su kanapėmis, paimtų kratos metu iš Di. N. automobilio, buvo surasta D. N. biologinių pėdsakų, tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, kad Di. N. slapta pasinaudojo D. N. tuščiais polietileno maišeliais ir vakuumavimo aparatu, kurie buvo laikomi D. N. sodybos pagalbiniame pastate. D. N. į tokius maišelius vakuumuodavo maisto produktus, todėl ant jų galėjo likti jos biologinių pėdsakų.
3.4. Kitos teismų neva nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, kad nenustatyti asmenys nuteistosios Di. N. automobilyje narkotines medžiagas paslėpė būtent D. N. sodyboje ir kad D. N. rūpinosi Di. N. kelionės eiga į Lietuvos Respubliką, taip pat yra paremtos tik prielaidomis. Yra pagrindas manyti, kad Di. N. nuvyko į kitą vietą pas nepažįstamus asmenis, kurie ir paslėpė jos automobilyje minėtas narkotines medžiagas. Tai, kad D. N. keletą sykių skambino telefonu į Lietuvą važiuojančiai Di. N. ir teiravosi, kaip sekasi kelionė, nebuvo susiję su šios vežamomis narkotinėmis medžiagomis. Di. N. automobiliu vežė į Lietuvą sunkiai sergantį D. N. uošvį, kuriuo visą laiką rūpinosi būtent D. N.. Todėl visiškai suprantama, kad D. N. skambino Di. N., nes jai buvo neramu dėl uošvio.
3.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nenurodė, koks buvo nuteistosios D. N. vaidmuo (vykdytojos, padėjėjos, organizatorės ar kurstytojos) bendrininkų grupe padarant minėtas nusikalstamas veikas. Šią pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą pastebėjo apeliacinės instancijos teismas, kuris nuosprendžio 63 punkte nurodė, kad D. N. veikoje yra greičiau organizatoriaus, o ne vykdytojo nusikalstamos veikos požymių. Taigi, D. N. galėjo būti nuteista nebent kaip nusikalstamų veikų organizatorė, tačiau tokios veikos jai nebuvo inkriminuotos, o prokuroras apeliacinio skundo dėl to nepateikė. Todėl D. N. negali būti nuteista ir kaip nusikalstamų veikų organizatorė. Dėl šios priežasties D. N. apskritai turėjo būti apeliacinės instancijos teismo išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimo požymių. Taip buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes D. N. buvo nepagrįstai nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį kaip šių nusikaltimų vykdytoja, nors vykdytojo požymių byloje nustatyta nebuvo.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldukis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių, nekaltumo prezumpcijos principo ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimų yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, kaip to reikalauja BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostata, todėl negali būti nagrinėjami (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Be to, kasaciniame skunde minimas BK 22 straipsnis nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi nei nuteistajai D. N., nei kitiems nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas. Kasacinio skundo teiginiai, kad žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose pateiktos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, taip pat yra deklaratyvūs, grindžiami iš esmės kasatorių nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
4.2. Pirmosios instancijos teismo išvados apie D. N. dalyvavimą padarant jai inkriminuotus nusikaltimus ir jos vaidmenį yra suformuluotos byloje surinktų įrodymų (nuteistosios Di. N., liudytojos A. J. parodymų, kratos automobilyje „Škoda Oktavia“, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, apžiūros protokolų ir prie jų pridėtų fotolentelių, specialistų išvadų) analizės pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistieji Do. N., Di. N. ir D. N., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas per valstybės sieną. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji D. N. įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Tai, kad byloje nebuvo nustatytas asmuo, iš kurio nuteistoji įgijo narkotines medžiagas, taip pat kokiomis aplinkybėmis ir kada tiksliai D. N. įgijo narkotines medžiagas, nepaneigia šios veikos (įgijimo) buvimo.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal pateiktus apeliacinius skundus ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų ir motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės yra pagrįstos ir teisingos. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu proceso dalyvių prašymu buvo atliktas įrodymų tyrimas: apklaustas liudytojas G. B., papildomai apklausti nuteistieji D. N., Di. N. ir Do. N., pridėti prie bylos ir išnagrinėti gynėjų pateikti papildomi dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius nuteistosios D. N. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų pakankamumu (konstatuojant nuteistosios kaltę), šie argumentai motyvuota atmesti, gynybos keliamos versijos paneigtos. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Be to, apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą įrodymų vertinimo klaidą, t. y. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad D. N. neteisėtai atsigabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų į savo gyvenamąją vietą, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus. Todėl teigti, kad teismai savo išvadas dėl nuteistosios D. N. kaltės grindė tik prielaidomis ir spėliojimais, nėra jokio pagrindo.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pateikė motyvuotas išvadas dėl šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, patvirtinančių bendrininkavimo ir bendrininkų grupės institutų D. N. veiksmuose buvimą. Šis teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi būtinieji bendrininkavimo požymiai. Nusikalstamos veikos pobūdis, iš anksto suderinti asmenų veiksmai, kai kiekvienas savo veiksmais sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams, leido teismui konstatuoti, kad nusikaltimai buvo padaryti bendrais nuteistųjų veiksmais, siekiant vieno tikslo – saugiai pargabenti į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kad jos būtų realizuotos. Byloje vienareikšmiškai nustatyta ir įrodyta, kad D. N., veikdama kartu su kitais bendrininkais, pati realizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. ji įgijo narkotines medžiagas ir jas laikė. Todėl teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai bei pagrįstai nuteistosios D. N., kaip vykdytojos, veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios D. N. ir jos gynėjo advokato J. Malinino kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
7. Kaip matyti iš nuteistosios D. N. ir jos gynėjo advokato J. Malinino kasacinio skundo, jame ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų
8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir rėmėsi prielaidomis. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.
9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
10. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Teisėjų kolegija tokio pobūdžio pažeidimų šioje byloje nenustatė.
12. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. N. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje, yra pagrįstos nuteistosios Di. N. parodymais, kad D. N. pasiūlė jai iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką pargabenti narkotinių medžiagų – kanapių, liudytojo policijos pareigūno J. Vlasovo parodymais apie jo surašytuose elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei Di. N., Do. N., D. N. ir V. N. mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir teisiamajame posėdyje ištirta rašytine bylos medžiaga: specialisto išvada Nr. IBPS-V-2924228-21 dėl kratos metu automobilyje „Škoda Octavia“ rastų narkotinių medžiagų cheminio tyrimo; specialisto išvada Nr. IBPS-V-676397-22, kad biologinių pėdsakų, rastų ant paketų Nr. 40, 46, paimtų atliekant kratą automobilyje „Škoda Octavia“, genotipas sutapo su D. N. genotipu; Di. N., Do. N., D. N. ir V. N. mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti šių asmenų susirašinėjimai, susiję su disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir šių medžiagų kontrabandos aplinkybėmis, bei kita bylos medžiaga. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistoji D. N. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistųjų, tarp jų ir nuteistosios D. N. bei jos gynėjo, apeliacinius skundus, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų ir motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl D. N. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas nuteistosios D. N. ir jos gynėjo apeliacinį skundą, taip pat argumentuotai nurodė, kodėl aplinkybių, kad D. N. narkotines medžiagas pati atgabeno į savo gyvenamąją vietą, nepagrindžia objektyvūs įrodymai, todėl šias faktines aplinkybes pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistosios D. N. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų patikimumu ir pakankamumu (konstatuojant nuteistosios D. N. kaltę), gynybos keliamos versijos paneigtos.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistosios D. N. ir jos gynėjo kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, paneigdami kasatorių gynybinę versiją. Tačiau minėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Priešingai nei nurodo kasatoriai, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąją teisinančius, tiek ir ją kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nuteistosios D. N. parodymais, paneigiant jos versijas, kad ji su automobilyje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis nėra susijusi ir kad narkotines medžiagas, nusipirkusi Ispanijoje bei užvakuumavusi jos sandėliuke buvusiomis priemonėmis, automobilyje paslėpė pati Di. N.. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nebuvo nustatytas asmuo, iš kurio nuteistoji D. N. įgijo narkotines medžiagas, taip pat kokiomis aplinkybėmis ir kada tiksliai D. N. įgijo narkotines medžiagas, tačiau ištirtų įrodymų visuma teismams leido padaryti pagrįstą išvadą, jog D. N. veiksmai, pagal bendrininkų parengtą planą įgyjant ir savo namuose laikant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių bei rūpinantis Di. N. kelionės į Lietuvą su narkotinėmis medžiagomis eiga, buvo nusikalstami. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė D. N. kaltės formą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pirmiau aptartus veiksmus nuteistoji atliko veikdama tiesiogine tyčia. Taigi, D. N. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį.
15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistosios D. N. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta ne selektyviu įrodymų vertinimu ir prielaidomis, o leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia jokių abejonių. Nuteistosios D. N. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo apeliacine tvarka buvo patikrinti ir į juos atsakyta, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo atliktas galutinis įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus.
16. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad panaikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus nuteistosios D. N. ir jos gynėjo kasaciniame skunde nurodytais argumentais dėl tariamai padarytų esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.
Dėl bendrininkavimo
17. Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nustatė tarp nuteistųjų buvus susitarimą daryti nusikalstamas veikas ir pripažino, jog D. N., kaip vykdytoja, bendrininkų grupe padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo teiginiais.
18. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-648/2015">2K-163-648/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-279-697/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-133-489/2023). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a>).
19. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-511/2019">2K-52-511/2019</a>, 2K-278-303/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a> ir kt.). Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.
20. Iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad žemesnės instancijos teismai, kruopščiai išanalizavę nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, remdamiesi byloje surinktais, ištirtais ir detaliai įvertintais įrodymais, pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius: tiek bendrus D. N., Di. N. ir Do. N. disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandos veiksmus, tiek susitarimą ir bendrą tyčią tai daryti kartu. Byloje nustatyta, kad nuteistieji buvo giminaičiai, kartu susitarė neteisėtai įgyti ir kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, kad jos būtų išplatintos. Šiam bendram rezultatui pasiekti nuteistieji pasiskirstė vaidmenimis ir veikė pagal bendrai parengtą nusikalstamos veikos planą: D. N. Ispanijos Karalystėje įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šias medžiagas laikė savo namuose; Do. N. pasirūpino Di. N. automobilio technine būkle, apžiūrėjo ertmes narkotinėms medžiagoms paslėpti; nenustatytiems asmenims šias narkotines medžiagas paslėpus Di. N. automobilyje, ši jas gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, kur Do. N. jas turėjo realizuoti; Do. N. ir D. N. rūpinosi Di. N. kelionės eiga ir numatomu grįžimo laiku į Lietuvą. Taigi, D. N., Di. N. ir Do. N. veikė suderinę savo veiksmus, suvokdami visus bendrai daromų veikų požymius, savo vaidmenį ir faktą, kad veikė ne kiekvienas atskirai, o bendrai. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, sklandus narkotinių medžiagų pergabenimas iš vienos valstybės į kitą buvo įmanomas tik nuteistiesiems suderinus veiksmus ir juos vykdant.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – jų padarymo būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės – leidžia įžvelgti nuteistųjų veikimą kita, nei jiems buvo inkriminuota, bendrininkavimo forma – organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad organizuota grupė yra pavojingesnė bendrininkavimo forma nei bendrininkų grupė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023). Todėl, nesant prokuroro kasacinio skundo nuteistųjų teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, pripažinimas, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami ne bendrininkų, o organizuota grupe, nepagrįstai pasunkintų nuteistųjų teisinę padėtį, todėl yra negalimas.
22. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad visi bendrininkai veikė kaip vykdytojai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis Do. N. atliko ne vykdytojo, o visus padėjėjui būdingus veiksmus, t. y. jis nerealizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikaltimų objektyviųjų požymių, tačiau atliko veiksmus, kuriais padėjo įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Šis teismas taip pat pažymėjo, kad D. N. realizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. ji įgijo narkotines medžiagas ir jas laikė savo namuose, todėl pagrįstai buvo pripažinta šio nusikaltimo vykdytoja. Byloje nustatyta, kad D. N. kartu su Di. N. negabeno narkotinių medžiagų per valstybės sieną, t. y. ji nerealizavo BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviųjų požymių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įžvelgė D. N. kontrabandos organizavimo veiksmus. Šis teismas konstatavo, kad byloje pakanka duomenų, kurie įrodo, jog D. N., pateikdama pasiūlymą Di. N. pargabenti jos (D. N.) įgytas narkotines medžiagas į Lietuvą, įgydama narkotines medžiagas, kurios buvo pargabentos į Lietuvą, aktyviai rūpindamasi Di. N. kelionės eiga, savo aktyviais veiksmais ne tik prisidėjo prie sklandaus narkotinių medžiagų pargabenimo į Lietuvą, bet ir nusikalstamas veikas organizavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad organizatoriaus pavojingumas visuomenei yra didesnis nei kitų bendrininkų, kad byloje nebuvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas nuteistosios teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, neperkvalifikavo D. N. veikos iš vykdytojo į organizatoriaus, nes tai reikštų nuteistosios teisinės padėties pasunkinimą.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė D. N., kaip kontrabandos bendrininkės, rūšį, nesuvaržė jos teisės į gynybą ir teisės žinoti kaltinimo turinį. Nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamajame akte aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kaltinamajame akte aprašant D. N., Di. N. ir Do. N. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs kaltinamųjų veiksmai ir kitos reikšmingos aplinkybės buvo nurodyti tiek, kiek jie nustatyti byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina spendžiant jų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Iš kaltinamojo akto yra aiški nusikaltimų padarymo schema, taip pat nusikalstamų veikų aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme D. N. naudojosi advokato teisine pagalba, todėl turėjo realią galimybę išsiaiškinti visus jai kylančius neaiškumus dėl reiškiamo kaltinimo esmės ir pagrindo, taip pat pasinaudoti teise apskųsti ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar prokuroro veiksmus. Pažymėtina, kad paskelbus kaltinamąjį aktą pirmosios instancijos teisme D. N. pareiškė suprantanti, kuo yra kaltinama. Nuteistoji kartu su gynėju buvo pasiruošę procesui ir aktyviai gynėsi nuo pareikštų kaltinimų, pateikdami teismui savo gynybos poziciją, kurios laikėsi ir apeliacinės instancijos teismo procese.
24. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą. Todėl panaikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus nuteistosios D. N. ir jos gynėjo kasaciniame skunde nurodytais argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios D. N. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino kasacinį skundą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
