Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-51-628/2024
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00465-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.7.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovo advokato Ričardo Varno (Ričardas Varno) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 10 d. nutarimu S. M. nubausta pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį 220 Eur bauda už tai, kad 2023 m. liepos 9 d. 13 val. Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kuršių marių vidaus vandenyse, pasienio ruože, identifikuota burinė jachta „N“ ((duomenys neskelbtini)) ją patikrinus nustatyta, kad jachtos kapitonė S. M. perdavė jachtos vairavimą įgulos nariui J. P., kuris neturėjo galiojančio burinio laivo laivavedžio diplomo ar liudijimo, patvirtinančio ir įrodančio jo teisę vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones. Būdama atsakinga už laivo, jo įgulos ir keleivių saugumą, kapitonė S. M. neteisėtai perdavė vairavimą J. P., kuris neturėjo teisės vairuoti, taip negarantavo laivybos saugumo. Atlikdama tokius veiksmus, S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“ patvirtintų Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalį.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. skundo dalis tenkinta ir Institucijos nutarimo dalis, kuria S. M. pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį nubausta 220 Eur bauda, pakeista sumažinant baudą iki 140 Eur.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovo advokato R. Varno skundas atmestas ir palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartis.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovo advokato R. Varno prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos 2023 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
6. Pareiškėjas nurodo, kad darydami išvadą, jog S. M. veika atitinka aprašytą ANK 406 straipsnio 3 dalyje, bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. ANK 406 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už perdavimą vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui. ANK neatskleidžia vairavimo sąvokos, todėl jos turinys atskleidžiamas pagal kitus teisės aktus. Aiškindami laivo valdymo ir laivo vairavimo sąvokas lingvistiniu, sisteminiu, loginiu metodais, bylą nagrinėję teismai padarė teisės aktais nepagrįstą išvadą, kad šių sąvokų turinys identiškas, taip pat kad burinę jachtą laikinai vairuojančiam asmeniui, nors jachtoje yra ir jos laivavedys, taikomi laivavedžiui nustatyti kvalifikacijos reikalavimai. Sistemiškai aiškindami įstatymus ir kitus teisės aktus, teismai neatsižvelgė į esminius skirtumus reguliuojant motorinio pramoginio laivo ir burinio pramoginio laivo teisinę padėtį, rėmėsi buriniam pramoginiam laivui netaikytinomis normomis, kaip Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir VVTK) 18 straipsniu, Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (toliau – Laivybos taisyklės) 1.09 straipsnio 1 dalimi. Iš VVTK 15 straipsnio 1, 4, 10 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių išplaukia, kad motorinis pramoginis laivas ir burinė jachta yra skirtingų kategorijų vidaus vandenų transporto priemonės, kad burinė jachta nėra motorinis laivas. VVTK 18 straipsnio 3, 6 dalys, 19 straipsnio 4 dalis nustato skirtingą šių kategorijų laivų laivavedžių kvalifikacinių dokumentų išdavimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. VVTK 162 straipsnio 1 dalies 4 punktas, to paties straipsnio 2, 3 dalys nurodo, kad burinių jachtų techninėms apžiūroms taikomi kitokie reikalavimai nei motoriniams vidaus vandenų laivams. Pagal Laivybos taisyklių 6.03bis straipsnio 3 dalį, burinėms jachtoms yra suteiktos pirmumo teisės prieš motorinius laivus, kai laivų kursai susikerta. Į šiuos teisinio reguliavimo ypatumus apygardos teismas neatsižvelgė. Remdamasis Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 ir 4 dalimis, apygardos teismas sutapatino valdymo ir vairavimo sąvokas, tačiau neįvertino to, kad straipsnio 4 dalyje sąvoka „vairuoti“ pavartota ne reglamentuojant visų laivų judėjimą, o tik tų, kurie velkami vilkstinėmis. Savo išvadas dėl sąvokų „laivo vedimas“, „laivo vairavimas“ ir „vairinė“ apygardos teismas grindė ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 26 straipsnio 1 dalies normomis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šios normos netaikytinos burinėms jachtoms pagal to paties įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų normas. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugios laivybos įstatyme apskritai nevartojama sąvoka „laivo vairavimas“, o sąvoka „laivo vedimas“ neturėtų būti tapatinama su sąvoka „vairavimas“ ar „buvimas prie vairalazdės ar vairo rato“, nes Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje reglamentuojamas nuotolinis laivo vedimas. Nuotolinis laivo vedimas nėra reglamentuotas Laivybos taisyklėse. Saugios laivybos įstatymo sąvoka „vairinė“ negali atskleisti sąvokų „laivo valdymas“ ir „laivo vairavimas“ tapatumo, nes sąvoka „vairinė“ pažymi vietą, kurioje yra laivo vairavimo įrenginiai, tačiau neatskleidžia funkcijos „vairuoti“, „vesti“ ar „valdyti“ (laivą) turinio. Apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi VVTK 18 straipsnio 2 dalimi sutapatindamas motorinio pramoginio laivo laivavedį ir laivo vairuotoją, nes toks sutapatinimas yra galimas tik kalbant apie motorinį pramoginį laivą, o ne burinę jachtą, kuriai VVTK 18 straipsnio normos apskritai netaikomos. Aplinkybė, kad įstatymų leidėjas VVTK 18 straipsnio prasme sutapatino tik motorinio pramoginio laivo laivavedžio ir vairuotojo sąvokas, pagrindžia išvadą, kad burinėms jachtoms toks sąvokų tapatinimas nėra galimas. Darydamas išvadą dėl sąvokos „vairuoti“ turinio, apygardos teismas rėmėsi Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklių (toliau – Diplomavimo taisyklės) 51, 52 punktų normomis, tačiau neįvertino to, kad Diplomavimo taisyklėse sąvoka „vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę (burinę jachtą)“ pavartota tik siekiant suderinti Diplomavimo taisyklių normas su atitinkamomis ANK normomis, kai ANK yra kitos teisės šakos teisės aktas, todėl jo 406, 407, 683 straipsniuose pavartotos sąvokos „vairuoti“ aiškinimą perkelti į burinių jachtų valdymo teisinį reguliavimą nėra jokio pagrindo, tai prieštarauja lingvistiniam teisės aiškinimo metodui. Sutapatindamas sąvokas „valdyti laivą“ ir „vairuoti laivą“, apygardos teismas suabsoliutino sisteminį teisės aiškinimo metodą, neįvertino to, kad toks aiškinimas prieštarauja Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalies ir 1.09 straipsnio 1 dalies normų tekstinei išraiškai. Pagal Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalį, kiekvieną laivą ar plūdriųjų medžiagų junginį, išskyrus stumiamos vilkstinės laivus, be stūmiko, turi valdyti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Šis asmuo toliau vadinamas laivavedžiu. Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalyje prie žodžio „laivavedys“ apibūdinančio žodžio „kvalifikacija“ yra padarytos išnašos, iš jų 10-oje nurodoma, kad kompetentingos institucijos gali nustatyti šiai kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Kitaip nei nustatyta Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalyje, 1.09 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo. Šiuo atveju prie žodžio „kvalifikacija“ jokių išnašų nėra padaryta. Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad vairuojantis laivą asmuo privalo turėti kokį nors jo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Kad galima būtų palyginti, atkreiptinas dėmesys, kad Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, jog tokį dokumentą turi turėti greitaeigį motorinį laivą vairuojantis asmuo. Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje ar kitose normose nenurodyta, kad laivą vairuoti gali tik laivavedys (kapitonas) ir kad laivą vairuojantis asmuo savaime laikomas to laivo laivavedžiu. Dėl to apygardos teismas, išaiškindamas, kad burinės jachtos „valdymas“ ir „vairavimas“ yra tapačios sąvokos, faktiškai nustatė asmenims tokias pareigas ir apribojimus, kurių nustatyti taikytinas aktas nenumatė, pavyzdžiui, prievolę visiems vidaus vandenų transporto priemonių vairuotojams atitikti laivavedžiams keliamus reikalavimus. Į šį argumentą, nurodytą skunde, apygardos teismas neatsakė, o tai vertintina kaip esminis proceso teisės pažeidimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Laivybos taisyklės yra tarptautiniais teisės aktais grindžiamas dokumentas, o lietuviškos ir angliškos teksto versijos leidžia įžvelgti lingvistinį skirtumą tarp sąvokų „valdyti laivą“ ir „vairuoti laivą“. Pirmiau nurodytų argumentų visuma pagrindžia, kad S. M., perduodama burinės jachtos „N“ vairavimą laikinai J. P., neturinčiam laivavedžio kvalifikacijos, ANK 406 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo nepadarė.
7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota atstovė Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Bružaitė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistas, o prašymo netenkinti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
8. ANK 406 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už perdavimą vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui. Lietuvos transporto saugos administracijos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre esantys duomenys liudija, kad kilinė jachta „N“ yra pramoginis laivas. Laivybos taisyklių 1.01 straipsnio a punkte terminas „laivas“ reiškia ir vidaus plaukiojimo laivus, to paties straipsnio c punkte „burinis laivas“ reiškia bet kurį laivą, judantį su pakeltomis burėmis; laivą su pakeltomis burėmis ir tuo pačiu metu naudojantį savo jėgainę reikia laikyti laivu su mechaniniu varikliu. Iš to darytina išvada, kad burinis laivas patenka į laivo sąvokos turinį, todėl jam taikomos Laivybos taisyklių 1 skyriaus bendrosios nuostatos. Pagal Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalį, kiekvieną laivą turi valdyti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Šis asmuo vadinamas laivavedžiu. Sąvoka „kvalifikacija“ papildyta 10 išnaša, kurioje nurodyta, kad kompetentingos institucijos gali nustatyti šiai kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 5, 7 straipsniais ir 10 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Pagal VVTK 19 straipsnio 4 dalį, burinių jachtų laivavedžių diplomus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Pramoginių burinių jachtų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką reguliuoja Diplomavimo taisyklės. Iš Diplomavimo taisyklių 6, 27, 61 punktų išplaukia, kad laivavedžio kvalifikacijai įgyti būtina įgyti teorinių ir praktinių žinių, reikalingų laivavedžio funkcijai atlikti. Pareiškime nurodoma, kad Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad vairuojantis laivą asmuo privalo turėti kokį nors jo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, pakanka to, kad asmuo turėtų bent 16 metų. Pateiktas pareiškimo argumentas prieštaringas, nes nepaaiškina, kodėl Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti būtent kvalifikuotas ne jaunesnis nei 16 metų asmuo, o ne bet kuris ne jaunesnis nei 16 metų asmuo, taip pat kokiu būdu, išskyrus kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, galima patikrinti ir įsitikinti, kad asmuo tikrai yra kvalifikuotas. Pareiškėjo pirmesniuose teismui teiktuose dokumentuose nurodyta pozicija, kad asmens, kuriam patikimas vairuoti laivas, kvalifikaciją gali patikrinti pats laivo laivavedys (kapitonas), nėra pagrįsta nei VVTK, nei Laivybos taisyklių, nei panašių saugią laivybą reglamentuojančių teisės aktų normomis. Byloje nėra pagrindo sutikti su pareiškimo argumentu, kad laivo „valdymas“ ir „vairavimas“ yra netapačios sąvokos, nes, kaip išplaukia iš Diplomavimo taisyklių ir ANK 406, 407, 683 straipsnių, dokumentas, patvirtinantis teisę būti laivavedžiu, atimamas, kai iš asmens atimama teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę (burinę jachtą) pagal ANK 406, 407, 683 straipsnius. Nesutiktina su pareiškimo argumentu, jog Laivybos taisyklėse nenurodyta, kad laivą vairuoti gali tik laivavedys (kapitonas) ar kad laivą vairuojantis asmuo automatiškai laikomas to laivo laivavedžiu. Pažymėtina, kad burinė jachta „N“ beveik dvigubai viršija minimalius reikalavimus, keliamus burinei jachtai, kuriai valdyti reikalinga laivavedžio kvalifikacija, todėl neabejotina, kad šiuo atveju laivą valdančiam asmeniui buvo privalomas laivavedžio diplomas. Byloje yra reikšmingos ir kitos bylos aplinkybės. Byloje nėra ginčo, kad tada, kai J. P. stovėjo prie jachtos vairo, S. M. jachtos denyje nebuvo. Jachtoje buvo nepilnamečių vaikų, kurie nedėvėjo gelbėjimosi liemenių, jachta plaukė pasienio ruože, patikrinimo metu dreifavo link valstybės sienos, taigi, kėlė realią valstybės sienos pažeidimo riziką ir jai suvaldyti būtent ir yra reikalingas tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Nesutiktina su pareiškimo argumentu, kad reikia skirti laivo valdymą ir laivo vairavimą motyvuojant tuo, kad tik laivo valdymui yra reikalingos tam tikros žinios bei įgūdžiai. Šis argumentas prieštarauja Diplomavimo taisyklių 7 punktui, pagal kurį tokia kvalifikacija yra reikalinga kiekvienam asmeniui, vairuojančiam laivą. Kita vertus, pažymėtina, kad S. M. buvo laivo valdytoja, taigi ji galėjo duoti privalomus nurodymus kartu laive buvusiems asmenims. Pasinaudodama šiais įgaliojimais, ji perdavė laivą vairuoti neturinčiam šios teisės J. P. (to neginčija ir J. P.), o už tai ji ir yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina ir tai, kad Laivybos taisyklėmis siekiama ne įgyvendinti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucijos Nr. 24 reikalavimus, o užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse. Jei būtų vadovaujamasi pareiškėjo pateiktu Laivybos taisyklių, Diplomavimo taisyklių, ANK 406 straipsnio 3 dalies normų aiškinimu, susidarytų situacijos, kai laivus valdytų tam žinių ir įgūdžių neturintys asmenys, taigi, toks aiškinimas paneigtų patį teisės akto tikslą, t. y. užtikrinti viešąją tvarką ir viešąjį interesą dėl saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, kiltų grėsmė ne tik jachtos įgulos, bet ir keleivių saugumui. Dėl to darytina išvada, kad S. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovo advokato R. Varno prašymas atmestinas.
Dėl ANK 406 straipsnio 3 dalies taikymo
10. Prašyme teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ANK 406 straipsnio 3 dalį, nes nesiremdami teisės aktais suteikė vienodą turinį laivo valdymo ir laivo vairavimo sąvokoms ir padarė nepagrįstą išvadą, kad burinę jachtą laikinai vairuojančiam asmeniui, nors burinėje jachtoje yra jos laivavedys, taikomi laivavedžiui nustatyti kvalifikacijos reikalavimai. Išvadą, kad laivo valdymo ir laivo vairavimo sąvokos turi būti aiškinamos kaip turinčios skirtingą turinį, pareiškėjas grindžia argumentais, kad teisės aktuose nustatyta skirtinga burinės jachtos ir motorinio pramoginio laivo laivavedžių kvalifikacinių dokumentų išdavimo tvarka, techninėms apžiūroms taikomi skirtingi reikalavimai, kitaip sprendžiamas pirmenybės klausimas, kai susikerta laivų kursai. Be to, prašyme pabrėžiama, kad Saugios laivybos įstatymas netaikytinas byloje kilusiems teisiniams santykiams, kad Diplomavimo taisyklių 51, 52 punktai nereiškia vairavimo sąvokos ANK prasme, nes tai specialus teisės aktas, kuriame sąvoka „vairuoti“ turi savarankišką ir skirtingą turinį, nei nurodytas Diplomavimo taisyklėse.
11. Nurodyti prašymo argumentai nepagrįsti.
12. Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną laivą ar plūdriųjų medžiagų junginį, išskyrus stumiamos vilkstinės laivus, be stūmiko, turi valdyti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją; šis asmuo toliau vadinamas „laivavedžiu“. Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo. Taigi, kad būtų užtikrintas laivybos saugumas, laivą turi valdyti kvalifikuotas asmuo.
12.1. VVTK 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos; diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.
12.2. Kaip nuodyta Diplomavimo taisyklių 1 punkte, šios taisyklės nustato Lietuvos buriuotojų sąjungos išduodamų pramoginių burinių jachtų laivavedžių diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimų išdavimo, keitimo, laivavedžių rengimo, egzaminavimo, kompetencijos įgijimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. Pagal Diplomavimo taisyklių 3.9 punktą, diplomas – tarptautinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo teisėtam savininkui suteikta teisė valdyti burinę jachtą atitinkamuose plaukiojimo rajonuose, o pagal 3.11 punktą, kvalifikacijos liudijimas – pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas, išduodamas vadovaujantis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto Vidaus vandens transporto darbo grupės 1998 m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 40 nuostatomis. Pagal Diplomavimo taisyklių 3.5 punktą, burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimas – radijo ryšio vykdymo pramoginėse burinėse jachtose asmens kompetenciją patvirtinantis dokumentas, kurį išduoda Kvalifikacinė komisija, laivavedžiui išlaikius šiose taisyklėse nurodytus kvalifikacijos egzaminus. Iš to darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti saugią laivybą pagal laivybą vidaus vandenyse reglamentuojančius teisės aktus, kvalifikuoti asmenys gali būti tik laivavedžiai, kadangi kitiems burinių jachtų įgulų nariams teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų.
12.3. Pagal Diplomavimo taisyklių 51 punktą, laivavedžio diplomas, kvalifikacijos liudijimas ir burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimas iš laivavedžio gali būti paimti, jeigu ANK nustatytais pagrindais atimama teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę (burinę jachtą), o Diplomavimo taisyklių 52 punkte nurodyta, kad Lietuvos buriuotojų sąjunga grąžina kvalifikacijos dokumentą pasibaigus teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę atėmimo terminui. Kituose Diplomavimo taisyklių punktuose (511–517) taip pat nurodoma, kad laivavedžio diplomas, kvalifikacijos liudijimas ir burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimas yra dokumentai, kuriais patvirtinama asmens teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę, ir tai daroma būtent ANK normų prasme. Dėl to laivavedžio diplomas, kvalifikacijos liudijimas ir burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimas yra asmens teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę patvirtinantys dokumentai Diplomavimo taisyklių ir ANK normų prasme. Laikyti, kad burinės jachtos vairavimo sąvoka turėtų būti aiškinama kitaip, nei nurodyta Diplomavimo taisyklėse, nėra teisinio pagrindo, nes teisės akto leidėjas vairavimo sąvoką pavartojo būtent tam, kad apibrėžtų teisės vairuoti burinę jachtą atėmimo ir grąžinimo tvarką, kai ji atimama ANK nustatytais pagrindais.
12.4. Prašymo argumentas, kad Laivybos taisyklių 1.02 straipsnio 1 dalyje padaryta išnaša dėl laivavedžio kvalifikacijos, o Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje tokia išnaša nėra padaryta ir tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato gali būti bet kuris vyresnis nei 16 metų asmuo, atmestinas, nes prieštarauja teisės akto tekstui, kadangi Laivybos taisyklių 1.09 straipsnio 1 dalyje rašoma ne apie bet kurį ne jaunesnį nei 16 metų asmenį, o būtent apie kvalifikuotą ne jaunesnį negu 16 metų asmenį.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, siekiant laivybos vidaus vandenyse saugumo, pagal teisės aktus teisę vairuoti burines jachtas turi tik laivavedžiai. Šios kvalifikacijos neturintys asmenys negali vairuoti burinės jachtos ir laivavedžio veiksmai, kai jachta perduodama vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės to daryti, užtraukia atsakomybę pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį.
14. Prašymo argumentai, kuriais nurodoma, kad teisės aktuose skirtinga burinės jachtos ir motorinio pramoginio laivo laivavedžių kvalifikacinių dokumentų išdavimo tvarka, techninėms apžiūroms taikomi reikalavimai, kitaip sprendžiamas pirmenybės klausimas, pirmiau nurodytos išvados nepaneigia, nes reglamentuoja ne ANK kontekste su teise vairuoti burines jachtas susijusius klausimus, o kitus klausimus.
15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad burinės jachtos įgulos narys J. P. neturėjo laivavedžio diplomo, kvalifikacijos liudijimo, patvirtinančio ir įrodančio jo teisę vairuoti burinę jachtą vidaus vandenyse, o laivavedžio kvalifikaciją turinti S. M. nebuvo burinės jachtos denyje patikrinimo metu, taigi darytina išvada, kad ji perdavė burinės jachtos vairavimą asmeniui, kuris neturėjo teisės vairuoti burinės jachtos ANK 406 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl to S. M. veika teismų tinkamai kvalifikuota pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos 2023 m. spalio 10 d. nutarimą su pakeitimais, padarytais Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi, nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Sigita Jokimaitė
