K. B. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–290/2008

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.29.1.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistajam K.B.,

nuteistojo gynėjui advokatui Algiui Tursui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2001 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimo ir panaudojimo; 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 20 MGL dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2002 m. gegužės 10 d. įgaliojimo suklastojimo ir panaudojimo; 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 25 MGL dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. gruodžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo; 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 20 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė K. B. paskirta 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl K. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2002 m. gegužės 10 d. įgaliojimo suklastojimo ir panaudojimo; 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir bausmės už šią veiką paskyrimo, K. B. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos K. B. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2001 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimo ir panaudojimo) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. gruodžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo), subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė K. B. paskirta 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu K. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius ir akcininkas, valdantis 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų, žinodamas, jog 2001 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas neįvyko ir jame nedalyvavo kitas 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų valdantis akcininkas G. B., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, patvirtindamas savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo 2001 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo jis, kaip bendrovės direktorius, įpareigojamas pasirašyti su UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, parduodant bendrovės nuosavybės teise turimą poilsio namelį ir kitus šalia esančius pastatus bei aikštelę, esančius Neringoje, (duomenys neskelbtini), už 170 000 Lt, ir lizingo sutartį dėl poilsio namelio ir kitų šalia esančių pastatų bei aikštelės, esančių Neringoje, (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 170 000 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2001 m. lapkričio 26 d., kartu su lizingo paraiška dėl poilsio namelio, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), įsigijimo pateikė šį akcininkų susirinkimo protokolą UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus atstovybės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojui E. B. ir 2001 m. gruodžio 7 d. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), notarei V. Z., pasirašant sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – poilsio namelį su kiemo statiniais, esančius Neringoje, (duomenys neskelbtini), už 170 000 Lt.

Taip pat K. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas, valdantis 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų, žinodamas, jog likusias 50 proc. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų valdo akcininkas G. B., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, patvirtindamas savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo 2003 m. gruodžio 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią A. T. pardavė 3100 paprastųjų vardinių, 100 Lt vertės akcijų, kurios sudarė 100 proc. visų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų.

Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nuosprendį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. gruodžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo) išteisinti, baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 300 straipsnį. Teismai be pagrindo 2003 m. gruodžio 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažino dokumentu, kuriuo buvo parduotos kasatoriaus ir jo brolio G. B. paprastos vardinės bendrovės akcijos. Teismas, darydamas išvadas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo, neatsižvelgė į tai, kad sutartyje ties akcijų pirkėjo rekvizitais yra ne pirkėjo parašas, o neaišku kieno parašyta varnelė. Vien dėl to sutartis yra niekinė ir negali būti laikoma dokumentu, nes CK 1.76 straipsnyje imperatyviai nurodoma, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, o CK 1.80 straipsnyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasatoriaus manymu, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negali būti laikoma dokumentu, sukėlusiu teisines pasekmes, ir todėl, kad ji tiesiogiai prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo (įstatymo Nr. VIII–1835 redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 13 d. iki 2003 m. gruodžio 24 d.) 49 straipsniui, kuriuo nustatyta, jog materialios vardinės akcijos perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn padarant atitinkamą įrašą akcijoje – indosamentą. To nebuvo padaryta, todėl pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį niekam jokios teisės ir pareigos neatsirado, ji nelaikytina dokumentu, šia sutartimi jokie interesai nebuvo pažeisti, nes akcijos nebuvo parduotos. Kasatoriaus nuomone, pripažinus tokią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dokumentu, kuris sukelia teisines pasekmes, vertybinių popierių apyvartoje įsivyrautų taisyklė, kad akcijų perleidimas esant tik pardavėjo valiai yra privalomas sutartyje nurodytam asmeniui, neatsižvelgiant į jo valią. Tai prieštarautų sutarčių laisvės principui. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo brolis liudytojas G. B. parodė, jog jis iki šiol yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Akcijos negalėjo būti parduotos ir todėl, kad sutartyje kalbama apie įsipareigojimą parduoti akcijas, o ne apie jų pardavimą. Taip pat K. B. teigia, kad apeliacinio teismo motyvai prieštaringi. Teismas nurodo, kad tai, jog A. T. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad gavo akcijas ir parašė prašymą registrų centrui, parodo jo valią sudaryti sutartį, tačiau tame pačiame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad A. T. nepasirašė sutarties. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, be pagrindo vadovavosi kai kuriomis CK nuostatomis.?K 6.165 straipsnis apibrėžia preliminarios sutarties sąvoką, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia sutartis buvo sudaryta. CK 6.193 straipsnyje nurodoma apie sutarčių aiškinimo taisykles, kurios taikomos galiojančioms sutartims, tuo tarpu kasatorius su A. T. nesudarė sutarties ir pinigų iš jo negavo. CK 6.305 straipsnis negali būti taikomas, nes akcijų pirkimui ir pardavimui taikomos Akcinių bendrovių įstatymo normos. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė nė dėl vieno apeliacinio skundo argumento, susijusio su 2001 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimu ir panaudojimu. Nuosprendyje teismas tik nurodė, kad šis protokolas yra dokumentas, nors to niekada neginčijo ir pats kasatorius. Apeliacinis teismas padarė esminį BPK 301 straipsnio pažeidimą, nes savo išvadas dėl akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimo ir panaudojimo pagrindė ne įrodymais, o samprotavimais. Galiausiai kasatorius nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2003 m. gruodžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies b punktu, dėl 2001 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimo ir panaudojimo, kvalifikuoto pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (penkeri metai).

Nuteistojo K. B. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ir kitų kasacinio skundo argumentų

Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas.

Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 2003 m. gruodžio 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negali būti laikoma dokumentu. Ši sutartis neturi jokių akivaizdžių formalių turinio ir formos trūkumų, dėl kurių ji negalėtų funkcionuoti teisinėje apyvartoje. Ji liudija teisiškai svarbų, tačiau tikrovės neatitinkantį juridinį faktą – visų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tariamai priklausančių akcininkui G. B., pardavimą kitam asmeniui, todėl teisėtai pripažinta dokumentu. Skundo argumentai, kad nesant atitinkamo įrašo akcijose – indosamento – akcijų pardavimas pagal ginčijamą sutartį nebuvo galimas, atmestinas. Pažymėtina, kad pagal 2003 m. gruodžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo perleistos paprastos vardinės akcijos, kurios neturėjo materialios vertybinių popierių formos, todėl įrašai jose ir negalėjo būti padaryti. Teisminio nagrinėjimo metu pats kasatorius K. B. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo materialių akcijų (T. 4, b. l. 38).

Kasaciniame skunde taip pat be pagrindo teigiama, kad 2003 m. gruodžio 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė, nes joje nėra pirkėjo parašo. Byloje esanti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad pirkėjo parašas joje yra (T. 2, b. l. 26–28). Siekiant išsiaiškinti, ar tai A. T. parašas, buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, o gauta specialisto išvada nustatyta, kad dokumente esantis parašas suklastotas.

Neigdamas teismų sprendimus dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo dokumentu, kasatorius remiasi ir liudytojo G. B. parodymais, kad jis iki šiol yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Kolegijos nuomone, tokie liudytojo G. B. parodymai nepaneigia teismų išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius dokumento klastojimą. Liudytojas G. B. patvirtino, kad jis niekam neperleido ir nedavė leidimo perleisti jam priklausančių 50 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, todėl natūralu, jog jis ir dabar laiko save teisėtu UAB (duomenys neskelbtini) akcijų turėtoju. Kita vertus, teisme atsakydamas į teisėjo užduotą klausimą, jis nurodė, kad „kaip suprantu, šiandien aš nieko neturiu iš UAB (duomenys neskelbtini) akcijų“ (T. 4, b. l. 39).

Kasacinio skundo argumentą, kad akcijų pirkimo–paradavimo sutartimi tik įsipareigojama parduoti akcijas ateityje, paneigia šios sutarties tekstas: akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta kad, pasirašydamas šią sutartį, pardavėjas (K. B.) iš karto perduoda perkamas akcijas pirkėjui. Byloje neginčytinai nustatyta, ir to net niekada neneigė pats kasatorius, kad jis pasirašė akcijų pirkimo–paradavimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad tariamas akcijų pirkėjas A. T. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė. Šią aplinkybę patvirtina kategoriška specialisto išvada. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šia aplinkybe, be kita ko, pažymėjo, jog A. T. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad gavo akcijas ir parašė prašymą registrų centrui, o tai parodo jo valią sudaryti sutartį, nereiškia, kad teismo išvados prieštaringos ir iš esmės ydingos. Jos tik nėra visiškai tikslios, nes, darant minėtą išvadą, turėta omenyje ne A. T., o jo vardu veikusį asmenį, kurio ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti.

Kasaciniame skunde K. B. nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už 2001 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimą. Apeliacinės instancijos teismas ne tik pateikė motyvus dėl šio protokolo pripažinimo dokumentu, bet ir, remdamasis bylos duomenimis, patikrino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo, taip atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kad teismo išvados paremtos samprotavimais ir dėl to pažeistas BPK 301 straipsnis. Nors apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad 2001 m. gruodžio 3 d. akcininkų susirinkimo protokolas negalėjo būti pateiktas 2001 m. lapkričio 26 d. kartu su lizingo paraiška UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus atstovybės direktoriaus pavaduotojui E. B., tai nelaikytina esminiais BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimais. Pažymėtina, kad K. B. niekada neneigė kaltinimo dalies dėl 2001 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolo pateikimo nei lizingo bendrovei, nei Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei.

Kolegijai padarius išvadą, kad kasatoriaus K. B. padarytoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo kasacinio skundo argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto taikymo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. 2003 m. gruodžio 24 d. padarius UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis), senaties termino eiga dėl 2001 m. gruodžio 3 d. padaryto nusikaltimo – UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimo ir panaudojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) – nutrūko, todėl dėl abiejų nusikalstamų veikų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis turi būti pradėta skaičiuoti nuo naujos veikos padarymo (BK 95 straipsnio 4 dalis). Abu K. B. įvykdyti nusikaltimai yra nesunkūs (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 b punktas), pradedant ją skaičiuoti nuo 2003 m. gruodžio 24 d., iki nuosprendžio priėmimo (2007 m. gruodžio 12 d.) nesuėjo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo K. B. kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas Masiokas Gintaras Goda

Antanas Klimavičius