Dėl skolos ir netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-333/2008

Procesinio sprendimo kategorija 42.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Iviltra“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Iviltra“ ieškinį atsakovams R. Z. ir A. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai: 1) 60 000 Lt, sumokėtų pagal 2006 m. vasario 24 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) 60 000 Lt baudą už draudimo perleisti turtą tretiesiems asmenims pažeidimą; 3) 133 Lt – 2006 m. vasario 24 d. preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidų; 4) 240 000 Lt atsakovų gautą naudą pripažinti UAB,,Iviltra“ nuostoliais; 5) 10 804 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; 6) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio – reikalavimo priteisti 60 000 Lt pagal sutartį sumokėto avanso ir prašė šią bylos dalį nutraukti, grąžinti 1350 Lt sumokėto žyminio mokesčio, priteisti 450 Lt žyminio mokesčio ir 250 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 24 d. preliminariąja nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo ieškovui iki 2006 m. birželio 1 d. parduoti nekilnojamąjį turtą: du sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), už 1 300 000 Lt kainą. Sudarius preliminariąją sutartį, ieškovas sumokėjo atsakovams dalį ketinamų pirkti daiktų kainos – 60 000 Lt. Atsakovai sutarties 4.5 punktu įsipareigojo niekam neparduoti turto, o pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną pateikti ieškovui visus dokumentus, reikalingus sandoriui sudaryti, tačiau ieškovui turto atsakovai neperleido. Atsakovai 2006 m. gegužės 31 d. pardavė šį turtą kitam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei,,Garbeta“. Atsakovai privalo grąžinti pagal preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį jiems pervestus 60 000 Lt, sumokėti 60 000 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, atlyginti nuostolius. Ieškovui perdavus atsakovams dalį savo lėšų, jis negavo jokių pajamų, negalėjo planuotai plėsti savo verslo siekiamu įgyti turtu. Atsakovai dėl sutarties pažeidimo gavo naudą – perleido turtą 240 000 Lt brangiau; šis kainų skirtumas pripažintinas ieškovo nuostoliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 60 000 Lt baudos, 133 Lt preliminariosios sutarties sudarymo išlaidų, 2254 Lt žyminio mokesčio, 501 Lt advokato pagalbos išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2006 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas bylos dalį dėl 60 000 Lt avanso priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas grąžino ieškovui iš valstybės biudžeto 1350 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovo ir atsakovų (solidariai) priteisė valstybei po 10,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovais 2006 m. vasario 24 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo ieškovui iki 2006 m. birželio 1 d. parduoti du sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2006 m. kovo 28 d. dėl šio turto sudarė kitą preliminariąją sutartį su UAB,,Garbeta“, o 2006 m. gegužės 31 d. abu sandėlius pardavė šiai bendrovei.

Teismas nurodė, kad šalys 2006 m. vasario 24 d. preliminariosios sutarties 6.1 punkte nustatė, kad jei pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta nustatytu terminu dėl pardavėjų veiksmų, būsimasis pirkėjas turi teisę atsiimti pagal sutartį sumokėtus 60 000 Lt, o ketinamų parduoti daiktų savininkai privalo grąžinti pirkėjui jo sumokėtus 60 000 Lt ir sumokėti 60 000 Lt baudą už prievolės neįvykdymą ir atlyginti visus dėl prievolės neįvykdymo atsiradusius nuostolius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas kilęs dėl vienos šalies pareigų atlyginti nuostolius kitai šaliai, jeigu esant preliminariajai sutarčiai nebuvo sudaryta pagrindinė daiktų pirkimo–pardavimo sutartis.

Teismas pažymėjo, kad tiesioginę ieškovo žalą sudaro 2006 m. vasario 24 d. preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidos – 133 Lt; kad bauda už draudimo perleisti turtą tretiesiems asmenims pažeidimą nustatyta sutarties 6.1 punkte. Ieškovas įrodė, kad pagal 2006 m. balandžio 27 d. sutartį jis turėjo 30 000 Lt išlaidų, susijusių su ketinamų pirkti daiktų rekonstrukcijos projektine dokumentacija, tai pat nuostolių – patalpų nuomos išlaidų, kurių nebūtų buvę, jeigu ieškovas būtų nusipirkęs sandėlius iš atsakovo, todėl šalių sutarta bauda nėra per didelė, todėl ji iki atsakovų prašomo dydžio – 30 000 Lt – nemažintina.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo 240 000 Lt sumą – šalių preliminariojoje sutartyje suderėtos kainos ir kainos, atsakovų gautos iš UAB,,Garbeta“, skirtumą pripažinti ieškovo nuostoliais. Teismas nurodė, kad nepaneigta aplinkybė, jog pradinė šalių suderėta kaina buvo didesnė, bet ieškovas kainą sumažino. Ieškovas negavo paskolos banke, todėl negalėjo sumokėti už pirkinį. Preliminarioji sutartis suteikė perdėtą pranašumą ieškovui, kuris yra verslininkas – juridinis asmuo, todėl jo galimybės yra aiškiai didesnės. Teismas konstatavo, kad neteisinga, neprotinga ir nesąžininga atsakovų gautą 240 000 Lt kainų skirtumą pripažinti ieškovo nuostoliais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsakovams – 4000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, grąžino ieškovui dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 1400 Lt.

Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti 240 000 Lt negautų pajamų ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui šią sumą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Atsakovams atsisakius sudaryti sutartį, ieškovas neteko galimybės įgyti sandėlius ir prarado turtą, kurio vertė tuo metu buvo 240 000 Lt didesnė, nei nurodyta preliminariojoje sutartyje. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nuostoliai turėtų būti priteisiami nustačius, kad atsakovų kaltė yra tyčia. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

Šioje civilinėje byloje teismai konstatavo aplinkybes, kurios patvirtina atsakovų tyčią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 konstatavo, kad jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kita šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Unidroit Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50-52; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005).

Įstatyme nurodyta, kad gali būti išieškota tik su neteisėtais veiksmais susijusi nauda. Atsakovų gauta nauda tiesiogiai susijusi su aplinkybe, kad jie pažeidė savo prievolę pagal preliminariąją sutartį. Atsakovai numatė pasekmių ieškovui atsiradimą ar bent galėjo jį numatyti. Teismai, nurodę, kad patirti nuostoliai ieškovui gali būti priteisti tik nustačius priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių, nepagrįstai nurodė, kad priežastinis ryšys nebuvo nustatytas, netinkamai išnagrinėjo teisės doktrinoje įtvirtintas priežastinio ryšio teorijas ir neįvertino visų galimų priežastinio ryšio rūšių.

2. Teismai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus apie jo patirtus nuostolius; nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių jo patirtus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Teismai nepagrįstai atsižvelgė į atsakovų liudytojo Č. J. K. parodymus.

3. Teismai nepagrįstai nurodė, kad proceso šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygos įtvirtino tarp šalių esminę nelygybę. Teismas neatsižvelgė į CK 6.252 nuostatas, pagal kurias šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo negalioja, jei prievolę pažeidusios šalies kaltė yra tyčia ar didelis neatsargumas. Tai, kad sutarties 6.2 punkte nebuvo nustatyta pirkėjo pareigos atlyginti visus pardavėjams atsiradusius nuostolius, nepanaikina visiškos pirkėjo atsakomybės jam atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį.

Teismai vadovavosi silpnesnės šalies institutu, prieštaraudami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vien aplinkybė, jog viena sandorio šalių yra fizinis asmuo, nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra silpnesnioji sandorio šalis. Būtina atsižvelgti į juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdį. Be to, fizinis asmuo gali būti pripažintas silpnesniąja sandorio šalimi tik vartojimo sutartyse arba sudarant sutartį pagal kitos šalies iš anksto parengtas sąlygas prisijungimo būdu. Ieškovas profesionalų paslaugomis derybose nesinaudojo, o atsakovui derybose atstovavo nekilnojamojo turto agentas.

Teismai akivaizdžiai netinkamai svarbiomis pripažino aplinkybes dėl paskolos suteikimo ieškovui. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims. Teismai nepagrįstai atsakovų paaiškinimus, kad ieškovas neturėjo galimybės gauti paskolos iš banko, pripažino tinkamai įrodančiais šią aplinkybę.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašė apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistais, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Derybas dėl turto pardavimo su ieškovu vedė atsakovės tėvas. Ieškovo iniciatyva buvo pasitelktas nekilnojamojo turto vertintojas. Atsakovai neturėjo derybų patirties, pasikliovė ieškovo pateikta informacija apie turto kainą. Atsakovės tėvas turėjo ekonominių sunkumų, todėl atsakovams teko sutikti su gerokai sumažinta pardavimo kaina.

Civilinės atsakomybės taikymas neleidžia nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Ieškovas reikalavo priteisti 60 000 Lt baudą ir pripažinti 240 000 Lt ieškovo nuostoliais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgus į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Nors byloje pateikti ieškovo nuostolius patvirtinantys dokumentai apie 30 000 Lt, tačiau faktiškai ieškovas patyrė tik 8389 Lt nuostolių. Priteista 60 000 Lt bauda kompensuoja ne tik faktiškus ieškovo nuostolius, bet ir tai, jog ieškovas iš apyvartos išėmė 60 000 Lt sumą. Taigi ieškovui buvo kompensuoti ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai nuostoliai. Kitų faktiškai turėtų ar patirtų nuostolių ieškovas nepagrindė.

2. CK 6.71-6.75 straipsniuose nenustatytos baudinės netesybos. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Negautų pajamų (netiesioginių nuostolių), didesnių už įstatymo preziumuojamus minimalius nuostolius, dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2006).

3. Teismai padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl ieškovo galimybės gauti paskolą iš banko.

4. Teismai pagrįstai atsakovus pripažino silpnesniąja sutarties šalimi.

5. Teismų išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

1. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu bus nutraukta sutartis dėl pardavėjo kaltės, ieškovas atsiims 60 000 Lt, sumokėtų kaip avansą, pardavėjas sumokės 60 000 Lt baudą už prievolės neįvykdymą ir atlygins visus dėl prievolės neįvykdymo atsiradusius nuostolius. Preliminariosios sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu bus nutraukta sutartis dėl pirkėjo kaltės, savininkas, t. y. pardavėjas, turės teisę negrąžinti pirkėjui 60 000 Lt, sumokėtų kaip avansą. Taigi šiomis sutarties nuostatomis nustatyta aiškiai skirtinga ir nelygi sutarties šalių atsakomybė. Atsižvelgdami į tai, kad ieškovas yra verslininkas, geriau orientuojasi verslo reikaluose, tarp jų ir perkant nekilnojamąjį turtą, teismai pagrįstai konstatavo, kad sutartyje nustatant šalių atsakomybę buvo įtvirtintina esminė šalių nelygybė. Tokia nelygybė negali būti laikoma sąžininga. Sąžiningumo reikalavimų turi būti laikomasi tiek sudarant sutartį (preliminariąją sutartį) (CK 6.163 straipsnis), tiek ją sudarius (CK 6.158 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.4 straipsnis). Teismai, remdamiesi sutarties nuostatų pagrindu, kurios įvardytos nesąžiningomis, turėjo pagrindą atmesti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

2. Ieškovui 60 000 Lt sumokėti kaip avansas, grąžinti 2006 m. rugpjūčio 8 d. mokestiniu pavedimu (b. l. 83) ir byla dėl šios dalies nutraukta.

3. Ieškovui iš atsakovų priteista 60 000 Lt bauda. Teismai konstatavo, kad ši suma atlygina ieškovo turėtus nuostolius. Bauda yra viena netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (bauda, delspinigiai, CK 6.71 straipsnio 1 dalis), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Netesybos atlieka kompensacinę funkciją. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007). Taigi preliminariojoje sutartyje šalių nustatytą 60 000 Lt baudą teismai pagrįstai konstatavo kaip sumą, atlyginančią ieškovo patirtus nuostolius.

4. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį atlyginami tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, konstatavo, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Taigi pagal šią teismų praktiką ieškovas privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių negautos naudos forma (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ieškovas remiasi šia įstatymo nuostata, teigdamas, kad atsakovai pardavė sandėlius už 240 000 Lt didesnę sumą negu buvo sutarta preliminariojoje sutartyje, todėl ši suma yra negauta nauda dėl atsakovų tyčinių neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, konstatavo, jog sąžininga šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Taip pat pirmiau nurodytame nutarime konstatuota, kad nustatant piniginę prarastos galimybės vertę kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų.

Pažymėtina, kad kaina gali būti vienas iš įrodymų, patvirtinančių gautą naudą. Tačiau daikto pardavimas didesne kaina savaime nereiškia, kad kita sutarties šalis dėl to patyrė nuostolių (negavo naudos). Kaina gali kisti ir dėl subjekto supratimo apie turto vertę, reklamos, pirkėjų, subjekto sugebėjimo suprasti tikrąją turto vertę ir kitų įvairių aplinkybių. Atsakovai sudarė kitą preliminariąją sutartį didesne kaina praėjus tik vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai buvo sudaryta sutartis su ieškovu. Taigi yra pagrįstų abejonių, ar realiai pakito sandėlių rinkos vertė. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį sąvokos „rinkos vertė“ ir „kaina“ yra netapačios ir turi skirtingas reikšmes. Taigi kainos pokytis dar nereiškia, kad pasikeitė daikto rinkos vertė ir dėl to ieškovas negavo naudos. Teismai, vertindami ieškovo reikalavimą priteisti negautą naudą, iš esmės į šiuos kriterijus atsižvelgė. CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių teismai nepažeidė, todėl jų sprendimai paliktini galioti.

5. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą yra pridėtas 2006 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovė R. Z. sumokėjo advokatui 3500 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą surašymą. Atsiliepime atsakovai prašo juos priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Šie dydžiai yra maksimalūs. Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, advokatė dalyvavo ją nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, todėl bylos aplinkybės jai žinomos, atsakovams priteistina 1600 išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Iviltra“ (duomenys neskelbtini) atsakovams R. Z. ir A. Z. 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė