Skundas eII-12-818/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01481-2024-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.4.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,
sekretoriaujant Violetai Makevičienei, Tomai Daučiūnaitei, Laimai Avižienytei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. P., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo O. Š. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-21430-2024 (ROIK: 24247732191) panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. liepos 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0239-ANR_P-113930-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini) kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištiesinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, taip pažeisdamas KET patvirtintų LRV 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 140.7 punkto reikalavimą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21430-2024 (toliau – skundžiamas nutarimas) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą P. P. skirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
P. P. atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti vyresniosios tyrėjos O. Š. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą, kaip nepagrįstą. Pastebėtina, jog Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. O būtent, jog 2024-07-04 ir 05 dienomis, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse buvo ribojamas eismas dėl vykstančios Dainų šventės. Šventės metu aptarnaujantis personalas su renginio organizatorių Lietuvos kultūros centro (toliau - LKC) išduotais pravažiavimo bei sustojimo leidimais, galėjo įvažiuoti į vienpusio eismo teritoriją (duomenys neskelbtini) gatvėje link renginio vietos nuo (duomenys neskelbtini) g. Eismas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo draudžiamas. 2024-07-04, su LKC dėl renginio dalyvių maitinimo sudariusi paslaugų sutartį įmonė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo tiekti maitinimą autobusų stovėjimo aikštelėje priešais (duomenys neskelbtini) mokyklą adresu (duomenys neskelbtini). Renginio metu siekiant užtikrinti nepertraukiamą 9328 renginio dalyvių maitinimą, pats įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. P. komerciniu transportu tiekė maistą į maitinimo palapinę. Esant skubos faktoriui, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namo numeriu esančioje atkarpoje, kur eismą skiria ištisinė kelio juosta, P. P. kirto ištisinę liniją norėdamas aplenkti lėtai (transporto priemonė judėjo ne didesniu nei 20 km/h greičiu) judantį automobilį ir greičiau pristatyti maistą į numatytą vietą. Atlikęs lenkimo manevrą nedelsiant numatytoje paskirties vietoje sustojo ties maitinimo palapine iškrauti maisto. Būtent šioje vietoje renginio organizatorių ir buvo numatyta sustojimo ir maisto pateikimo/iškrovimo vieta.
Pastebėtina, kad šioje kelio atkarpoje, kurioje buvo užfiksuotas P. P. inkriminuojamas nusižengimas, yra įrengtas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kuris nurodo, kad Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Kelių eismo taisyklių 8 p. nurodyta, kad „ <... Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kadangi priekyje P. P. vairuojamos transporto priemonės važiavo kita transporto priemonė, kurios važiavimo greitis buvo mažesnis nei 20 km/h, tai atlikdamas lenkimo manevrą šioje kelio atkarpoje P. P. nepadarė jokio nusižengimo, kuriuo jis yra kaltinamas, kadangi kelių eismo taisyklės nedraudžia aptariamu atveju atlikti jam inkriminuojamų veiksmų.
Atstovo manymu, skundžiamame Institucijos nutarime išdėstyti motyvai (pareikštas kaltinimas) yra daugiau tikėtini bei padaryti interpretuojant AN byloje esantį vaizdo įrašą. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą nevertino svarbių duomenų, kurie, akivaizdu, jog nebuvo surinkti, jog būtų galima reikšti P. P. inkriminuojamą kaltinimą. Tačiau akivaizdu, kad Institucijos pareikštas kaltinimas, o vėliau ir priimtas nutarimas yra daugiau bandydamas pritempti esamą situaciją į P. P. pareikštą kaltinimą, kuris nėra paremtas byloje surinktais ir esančiais nenuginčijamais įrodymais.
Institucija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir skundžiamą Institucijos 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr.10-ANR-N-21430-2024 palikti nepakeistą. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, Institucija mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21430-2024 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas vaizdo medžiaga, administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Su skundu Institucija nesutinka dėl šių motyvų: byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėjas 2024-07-04 apie 12.25 val. (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, kirto Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, nekyla. Esminis, šiuo atveju, apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra, ar galėjo Pareiškėjas, pažeidinėti KET reikalavimus turint leidimą transporto tranzitui renginio metu uždarytoje teritorijoje.
Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą, nustatyta, kad Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) g., pažeidžiant KET 27, 32, 104 ir 106 p. reikalavimus, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. (vaizdo įrašo 12:19:42 sek.). Tiesiant judėjimą, kirto KET 3 pr. 1.2 p. nurodytą horizontaliojo žymėjimo plačią ištisinę liniją, pažeidžiant KET 181 p., įvažiavo į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui (vaizdo įrašo 12:19:55 sek.). Tiesiant savo judėjimą, Pareiškėjas, kertant KET 3 pr. 1.1 p. nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją ir pažeidžiant KET 31 ir 140.4 ir 140.7 p. reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė prieš pėsčiųjų perėją pristabdžiusi, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį (vaizdo įrašas nuo 12:20:45 iki 12:20 51 sek.). Tiesiant vaizdo įrašo analizę nustatyta, kad Pareiškėjas, pažeidžiant KET 144, 150.4 ir 150.7 punktų reikalavimus, staigiai sustojo prieš lenkimą automobilį, taip priversdamas automobilio Toyota vairuotoją staigiai sustoti pėsčiųjų perėjoje (vaizdo įrašo 12:20:58 sek.).
Teismo posėdyje dalyvavęs P. P. paaiškino, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis su automobiliu aptarnaudavo Vilniuje vykusio dainų šventės dalyvius, kur teko rūpintis maitinimo organizavimu. Jis yra įmonės vadovas, todėl buvo atsakingas už maisto produktų pristatymą laiku, kadangi tuo metu vyko maisto pristatymo vėlavimas ir dėl jo įmonės darbuotojų padarytų klaidų, jis buvo priverstas su nuomojamu (duomenys neskelbtini) automobiliu pačiam važiuoti bei pristatyti maistą į (duomenys neskelbtini) g. esančio dainų šventės renginį. Jis niekaip negalėjo pavesti jam pavestą užduoti dėl maisto pristatymo, todėl skubėdamas važiavo link (duomenys neskelbtini) g., bevažiuojant pamatė kelio ženklą (draudžiama važiuoti) bei šalia dirbusius policijos pareigūnus, kuriems buvo paaiškinta, kad jis turi leidimą su transportu važiuoti link renginio, jo automobilis buvo žymėtas, toliau važiuojant jis lenkė priekyje važiuojantį kitą automobilį bei kirto ištisinę žymėjimo liniją, tuo metu buvo stresinėje situacijoje, nes jautė didelė atsakomybę, jo teigimu jis nesukėlė avarinės situacijos, jis turėjo išduotą specialų leidimą išduotą, jo įmonės darbuotojai galėjo važiuoti esant ženklui „Plyta“. Leidimai buvo padėti prie automobilio priekinio lango. Priešais automobilis išvažiavo iš kiemo, todėl lėtai ir važiavo. P. P. teigimu, kelio ženklo „vienpusis judėjimas“ išstatytas nebuvo, o vienpusis eismas buvo reguliuojamas tų pačių pareigūnų, kurie jam neleido apsisukti. Ant automobilio langų buvo A4 lapas, raudonai pažymėta, kad leidimas važiuoti į tokią ir tokią teritorija ir pamatyti ženklą buvo neįmanoma. Prašo teismo apsvarstyti galimybę dėl teisės vairuoti transporto priemonės grąžinimo.
Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas E. B. paaiškino, kad tarnybos metu tą dieną su porininku A. T. dirbo su žymėtu policijos automobiliu. Pastebėjo, kad lenkia mikroautobusas per pėsčiųjų perėją. Jis apvažiavo autobusų stotelę ir apvažiavo dar kelias mašinas. Kiti policijos pareigūnai stovėjo kitame poste ir bandė sustabdyti tą transporto priemonę, tačiau jis važiavo toliau ir nesustojo. Mes pradėjome jį vytis. Kitas policijos ekipažas sakė, kad bandė stabdyti vairuotoją, tačiau jis važiavo toliau. Pastebėjome, kad mikroautobusiukas lenkia per ištisinę liniją kitą transporto priemonę. Mes jį vis tiek sustabdėme. Kolega nuėjo su minėto automobilio vairuotoju pabendrauti. Vairuotojas, kaip vėliau nustatė jo tapatybę - P. P., pasakė, kad neturi tam laiko, nes dirba. Liudytojo teigimu už automobilio lango jokio pažymėjimo nematė. P. P. sakė, kad su savimi nepasėmė to leidimo arba išvis jo neturi, nes nespėjo gauti tam tikro leidimo. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo transporto priemonių spūstys, P. P. visus automobilius apvažinėjo. Nuo tos atkarpos, kur buvo išstatytas kelio ženklas „Plyta“ nebuvo leista važiuoti. Žmonės buvo įleisti tik su leidimais.
Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas A. T. paaiškino, kad jam važiuojant tarnybiniu automobiliu matė, kaip mikroautobusas per pėsčiųjų perėją aplenkė kitus stovinčius automobilius, o po to (duomenys neskelbtini) g. važiavęs mikroautobusas kirto kelyje ištisinę žymėjimo liniją. Su kolega matėme, kad policijos pareigūnai stabdė mikroautobusiuką, tačiau jis nesustojo, o tik truputį pristabdė. Jis neatsižvelgė į pareigūno veiksmus ir nuvažiavo toliau. Mes paklausėme pareigūnų, tai jie atsakė, kad jis nesustojo ir nepateikė atitinkamo leidimo. Mes nusprendėme sustabdyti minėtą transportą priemonę. Pamatėme, kad mikroautobusiukas lenkia automobilius važiuojančius link,,Stop“ ženklo. Pasivijus tą mikroautobusą, kuris sustojo prie stadiono, porininkas E. B. buvo nuėjęs kalbėti su vairuotoju, tačiau P. P. išlipęs pasakė, kad neturi tam laiko ir ji ignoravęs nuėjo į renginį. Mes palaukėme keletą minučių. Sugrįžęs jis pasakė, kad išvežioja maistą ir neturi visiškai laiko. Sakė, kad turi visus leidimus. Paprašius pateikti leidimą, jis nepateikė jokio leidimo varianto, leidimo ant priekinio automobilio stiklo nebuvo. P. P. dar kažkam skambino, kad jam atsiųstų tą leidimą. Kol rašėm protokolą, tai jis to leidimo taip ir nepateikė. Renginio metu visada būna sustiprinta policijos kontrolė. Policijos pareigūnams pareikalavus, P. P. turėjo sustoti ir pateikti leidimą. Jis turbūt būtų net nepristabdęs, tačiau jam sukliudė autobusas. Visas veiksmas buvo nufilmuotas tarnybine kamera, su eismo reguliavimo schema asmeniškai susipažinę nebuvome, nes mes esame kelių policija. Mes nedalyvavome renginyje, dirbome darbą Vilniaus mieste. Su pačiu renginiu nedirbome, todėl mes neturėjome susipažinti su renginio apribojimais ir tvarka. Protokolas surašytas už lenkimą, o ne todėl, kad jis turėjo, ar neturėjo atitinkamo leidimo.
Advokato padėjėjas Andrius Bubulis teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad pačioje schemoje yra pažymėti eismo ribojimai. Eismo ribojimų schema yra išdalinta visiems renginio dalyviams, kitiems į renginį galintiems patekti dalyviams. Tos spalvinės schemos neatitinka ženklų išstatymams. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės yra pastatytas eismo ribojimo ženklas, tačiau ne vadinama,,plyta“. Leidimą P. P. turėjo. Nėra užfiksuota, kad pareiškėjas nebuvo užsiklijavęs atitinkamo leidimo. Savivaldybės 2.14 punkte yra nurodyta, kad automobilis gali važiuoti per atitinkamas vietas vykstant renginiui. Jis buvo aptarnaujantis personalas. Akivaizdu, kad įmonei buvo išduoti leidimai renginio metu. Priešingų duomenų nėra. Atstovo teigimu, P. P. nesutinka su padarytu pažeidimu. Pažeidimas formaliai kaip rūšinis, jis yra užfiksuotas. Mano, kad institucija neatsižvelgė į visas aplinkybes, kuriomis buvo padarytas pažeidimas, kurioje vietoje, ir kuriuo metu. Teritorija buvo uždara. Asmuo vykdė savo darbines funkcijas. Kita transporto priemonė judėjo pakankamai lėtai. Toje vietoje galima lenkti transporto priemones, kurios vyksta 30 km/h greičiu. Administracinio pobūdžio priemonė yra neadekvati. Pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės eismo saugumui. Tai buvo renginys, uždara teritorija, ten dirbantys kiti pareigūnai net nebūtų reagavę į tokią situaciją. Šių pareigūnų tikslas buvo noras asmenį nubausti.
III. Teismo išvados
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal KET 140.7 papunktį, lenkti draudžiama: kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.
Vadovaujantis minėto priedo 1.1. punktu, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta <...> Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškėjo veiksmai aptariamu atveju vertintini ne kaip lenkimas, o kaip išvažiavimas į priešpriešinę eismo pusę, pažeidžiant kelio ženklinimą. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. (vaizdo įrašo 12:19:42 sek.). Tiesiant judėjimą, kirto KET 3 pr. 1.2 p. nurodytą horizontaliojo žymėjimo plačią ištisinę liniją, pažeidžiant KET 181 p., įvažiavo į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui (vaizdo įrašo 12:19:55 sek.). Tiesiant savo judėjimą, Pareiškėjas, kertant KET 3 pr. 1.1 p. nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją ir pažeidžiant KET 31 ir 140.4 ir 140.7 p. reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė prieš pėsčiųjų perėją pristabdžiusi, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį (vaizdo įrašas nuo 12:20:45 iki 12:20 51 sek.). Nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas suvokė, jog išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kurią skiria ištisinė kelio ženklinimo linija. Tai, jog jis skubėjo laiku atvežti maisto į reginį nepašalino jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, nes vaizdo įrašė matyti, kaip P. P. staigiai sustojo prieš lenkimą automobilį, taip priversdamas automobilio „Toyota“ vairuotoją staigiai sustoti pėsčiųjų perėjoje (vaizdo įrašo 12:20:58 sek.). Šie veiksmai atlikti vietoje, draudžiančioje lenkti, todėl asmens veiksmais buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Teismui svarstant galimybę P. P. netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo trijų mėnesių terminui, arba ją sumažinti iki minimalaus, pažymi, jog ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl P. P. skirtinos administracinio poveikio priemonės rūšies, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas ir P. P. skyrė vienintelę ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Spęsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Minėta, kad ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl P. P. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – įvertino P. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad P. P. padarė administracinį nusižengimą vykdant darbo funkcijas didelio masto renginyje (ANK 35 straipsnio 2 dalis), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatė P. P. skirtinos ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalų terminą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2/-198-870/2018 ir kt.).
Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjas bei jo atstovas nurodo, kad P. P. teisė vairuoti reikalinga darbui, kadangi netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis neteks pagrindinio pajamų šaltinio, negalės tinkamai pasirūpinti savo šeimos poreikių tenkinimui. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, Nr. N-34/07, Nr. N¹-413/07). P. P. prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Kaip matyti iš skundo medžiagos leidimas aptarnauti dainų šventės dalyvius dėl maisto pristatymo į renginius, jo vadovaujamai bendrovei išduotas buvo (b. l. 6), tačiau su savimi vairuojamame automobilyje šio leidimo neturėjo, liudytojai E. B. ir A. T. pažymėjo, jog jokio leidimo nematė. P. P., pažeisdamas nustatytas teisės normas, pablogino tiek savo, tiek savo šeimos nario padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Taip pat teismas įvertina tai, kad P. P. per paskutinius penkerius metus už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo baustas ne kartą. Nors P. P. ne visas jam skirtas nuobaudas yra sumokėjęs, tai neleidžia daryti išvados, kad P. P. elgesys vairuojant transporto priemones yra pavyzdingas, vertinamas išskirtinai teigiamai, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad P. P. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo trumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. P. P. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, taigi P. P. atstovo skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21430-2024 (ROIK:24247732191) palikti nepakeistą ir P. P. atstovo skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius
