Administracinė byla Nr. eI2-2710-596/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04646-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. J. patikslintą skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja P. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama:1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, Sodra arba atsakovė) 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-7904 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Fondo valdybą iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjos 2024 m. birželio 27 d. prašymą.
Nurodo, kad 2024 m. birželio 27 d. pareiškėja pateikė prašymą Fondo valdybai nedelsiant nutraukti jos dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime (toliau – ir Prašymas), tačiau Fondo valdyba skundžiamu Sprendimu Prašymą atmetė motyvuodama tuo, kad pareiškėja Prašyme nenurodė svarbių (objektyvių) priežasčių (bei nepateikėte jas patvirtinančių dokumentų), dėl kurių nesikreipė į Fondo valdybą ilgiau nei 12 mėnesių nuo to laiko, kai sužinojo (turėjo sužinoti) apie tai, kad iš jos darbo užmokesčio yra išskaitomos pensijų įmokos.
Pareiškėja su skundžiamu Sprendimu nesutinka. Paaiškina, kad ji nuo 2021 m. iki 2023 m. dirbo pagal individualią veiklą, teikė metines pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, mokėjo mokesčius, tačiau jokio pranešimo iš Fondo valdybos apie tai, kad 2022 m. ji buvo įtraukta į dalyvavimą pensijų kaupime, negavo, nebuvo informuota nei el. paštu, nei telefonu, nei gyvenamosios vietos adresu, pranešimas nebuvo pateiktas ir toje pačioje Sodros paskyroje, nors prie jos pareiškėja niekada nebuvo prisijungusi.
Pažymi, kad tai, jog pareiškėja nebuvo informuota apie įtraukimą į pensijų kaupimą, pripažįsta ir pati Fondo valdyba, kuri skundžiamame Sprendime nurodė, kad pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą jai buvo išsiųstas 2022 m. sausio 6 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EGAS), taip pat 2022 m. balandžio 12 d. išsiųstas per E. pristatymo sistemą (registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė Sprendime nurodė, kad jos informacinės sistemos duomenimis pareiškėja pranešimo EGAS neperžiūrėjo, E. pristatymo sistemos duomenimis registruota siunta nebuvo įteikta.
Teigia, kad iki 2022 m. birželio 30 d. ji negalėjo žinoti, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. taps pensijų kaupimo dalyve, o apie tai, kad ji jau dalyvauja pensijų kaupime, sužinojo atsitiktinai 2023 m. gegužės mėn. po to, kai iš jos darbo užmokesčio pradėtos išskaičiuoti pensijų įmokos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 3 d., pradėjus dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėja nedelsdama kreipėsi į Fondo valdybą telefonu, siekdama išsiaiškinti, nuo kada ir kokiu pagrindu ji buvo įtraukta į dalyvavimą pensijų kaupimą ir buvo informuota, kad pensijos kaupimas pensijos vykdomas per AB “Swedbank”, į kurį ji ir turi kreiptis. Pažymi, kad pokalbio metu atsakovės atstovė jos net neinformavo ir nepasiūlė pateikti prašymo dėl kaupimo pensijai nutraukimo ir nukreipė kreiptis į AB Swedbank. Pareiškėja 2023m. liepos 12 d. nuvyko į Ukmergės g., Vilniuje, esantį AB “Swedbank” padalinį, kur buvo informuota, kad nutraukti antrosios pakopos kaupimą ji gali tik 12 mėn. ilgiausiam laikotarpiui bei pasiūlyta pereiti į banką, kuriame ji yra turi atsidariusi banko sąskaitą (nagrinėjamu atveju AB SEB banką).
Pažymi, kad Fondo valdyba Sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiškėjai pranešimas per EGAS buvo išsiųstas 2022 m. sausio 6 d., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančius duomenų. Priešingai, jos Sodros paskyroje matosi, kad pirma gauta žinutė iš Fondo valdybos buvo 2023 m. sausio 5 d., tačiau ja nebuvo informuojama apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime, jokių kitų informuojančių žinučių apie dalyvavimą pensijų kaupime ji vėliau taip pat negavo.
Pažymi, kad Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496 (toliau – ir Aprašas) 1 dalis nustato asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – ir Pensijų kaupimo įstatymas arba Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje, informavimo apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą tvarką bei informacijos turinį. Pareiškėja cituoja Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuris reiškia, jog jaunesni kaip 40 m. asmenys į pensijų kaupimą kas trejus metus yra įtraukiami automatiškai Pensijų kaupimo įstatymo pagrindu. Tuo atveju, jei iki nustatyto termino (nagrinėjamu atveju iki 2023 m. birželio 30 d.) jie raštu nepateikia atsisakymo dalyvauti kaupime, nuo einamųjų metų liepos 1 d. prasideda jų pensijos kaupimas pagal su Fondo valdybos atsitiktiniu būdu parinkta bendrove sudarytą sutartį. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja laiku (iki 2023 m. birželio 30 d.) nepateikė rašytinio atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, taigi ji į kaupimą buvo įtraukta minėto įstatymo pagrindu.
Nurodo, kad Aprašo 4 punkte Fondo valdybai įtvirtinta pareiga per EGAS ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. EGAS neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Fondo valdyba jį apie jo įtraukimą papildomai informuoja Aprašo 5.1 – 5.3 papunkčiuose nurodytais būdais (per EGAS išsiųsdama laišką, registruotu laišku, asmeniškai). Daro išvadą, kad tik tinkamai informavus asmenį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, jis atitinkamai gali realizuoti apsisprendimo teisę, ar dalyvauti pensijų kaupime, ar atsisakyti. Toks pranešimas nėra tik formalus veiksmas, jis iš esmės asmeniui yra ir pirminis pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, ir lemiantis asmens pasirinkimo teisės įgyvendinimą. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja apie įtraukimą į dalyvavimą pensijos kaupime nebuvo informuota, tai pripažįsta ir Fondo valdyba, todėl negalėjo pareikšti savo valios atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutartį.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. vasario 10 d. nutarime Nr. KT23-N2/2020 konstatavo, jog pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių (ilgalaikės ligos, išvykimo iš Lietuvos, neįteikto pranešimo apie įtraukimą į pensijų kaupimą) negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Daro išvadą, kad pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, pagrindžiančius priežastis, dėl kurių jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Pareiškėja pakartotinai akcentuoja, kad per EGAS siunčiamų pranešimų negavo ir neskaitė, taip pat negavo jokių pranešimų nei el. paštu, nei gyvenamosios vietos adresu, nei jokiomis kitomis ryšio priemonėmis, tai išsiaiškino pati, išanalizavusi darbo užmokesčio išklotinę, ir nedelsdama kreipėsi į atsakovę su skundais ir prašymais nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Teigia, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies prasme informacijos laiku negavimas turėtų būti laikoma svarbia aplinkybe, sukliudžiusia laiku pateikti prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Apibendrindama nurodo, kad už tinkamą dokumento įteikimą, kuris pareiškėjai sukelia reikšmingas pasekmes, yra atsakinga Fondo valdyba, o nagrinėjamu atveju pareiškėja apie įtraukimą į dalyvavimą pensijos kaupime nebuvo informuota, todėl yra pagrindas skundžiamą Fondo valdybos Sprendimą panaikinti.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, viešojo administravimo, konstituciniai, gero administravimo, atsakingo valdymo principai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, bei cituoja tai aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Pareiškėjos įsitikinimu, šio ginčo užbaigimas, atmetant pareiškėjos skundą ir paliekant galioti Fondo valdybos formaliai priimtą ginčijamą Sprendimą, neatitiktų teisingam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, o nepatenkinus skundo visiškai, jos pažeistos teisės nebus apgintos.
Atsakovė Fondo valdyba su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad asmenys į pensijų kaupimą įtraukiami vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis ir apie tai informuojami Aprašo nustatyta tvarka ir terminais. Įtrauktam į dalyvavimą pensijų kaupime asmeniui suteikta teisė iki įtraukimo metų birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime per nustatytą terminą, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdyba, įvertinusi dokumentus ir nustačiusi, kad priežastys yra svarbios, gali priimti sprendimą dėl asmens išregistravimo iš Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro.
Paaiškina, kad pareiškėja buvo įtraukta į dalyvavimą pensijų kaupime nuo 2022 m. liepos 1 d., pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą jai buvo išsiųstas 2022 m. sausio 6 d. per EGAS ir 2022 m. balandžio 12 d. per E. pristatymo sistemą bei registruota pašto siunta. Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja pranešimo EGAS neperskaitė, AB Lietuvos pašto duomenimis, registruota pašto siunta jai nebuvo įteikta.
Pareiškėja 2024 m. birželio 27 d. pateikė Fondo valdybai prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, kadangi nebuvo informuota apie įtraukimą į pensijų kaupimą, teigdama, jog apie galimą savo teisių pažeidimą (įtraukimą į pensijų kaupimą) ji sužinojo 2024 m. birželio 27 d., prisijungusi prie EGAS ir perskaičiusi pranešimą.
Fondo valdyba konstatavo, kad pranešimo EGAS pareiškėja neperskaitė (2024 m. birželio 27 d. pareiškėja negalėjo jo perskaityti EGAS, nes pranešimai EGAS yra saugomi 2 metus). Pranešimo neperskaitymą ir registruotos siuntos neįteikimą Fondo valdyba vertino kaip svarbią priežastį, dėl kurios pareiškėja negalėjo pateikti prašymo iki 2022 m. birželio 30 d., tačiau ši aplinkybė nepateisina negalėjimo pateikti prašymo iki 2024 m. birželio 27 d.
Nurodo, kad aplinkybę, jog pareiškėja apie dalyvavimą pensijų kaupime sužinojo 2024 m. birželio 27 d., paneigia Fondo valdybos informacinės sistemos duomenys apie pranešimo neperskaitymą. Konstatavusi, kad apie tai, jog dalyvauja pensijų kaupime, pareiškėja turėjo (galėjo) sužinoti 2023 m. gegužės mėn., t. y. po to, kai iš jos darbo užmokesčio darbdavys pradėjo išskaičiuoti pensijų įmokas (nuo 2023 m. balandžio 3 d. pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“), Fondo valdyba skundžiamu Sprendimu pareiškėjos prašymo dalyje dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį netenkino, o dalyje dėl pensijų kaupimo nutraukimo atsisakė nagrinėti, kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai.
Pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. KT21-N3/2024 (toliau – ir KT nutarimas) Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai tiek, kiek jose nėra numatyta galimybė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių. KT nutarime konstatuota, kad „Nėra pagrindo teigti, kad <...> tokio pensijų kaupimo pabaigos pagrindo – pensijų kaupimo nutraukimo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, t. y. išimtiniais įstatymų leidėjo nustatytais atvejais, įtvirtinimas Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje pakenktų viešajam interesui“.
Vykdydamas KT nutarimą, įstatymų leidėjas turi: 1) nustatyti (įvardinti Pensijų kaupimo įstatyme) tuos išimtinius atvejus, kurie bus laikomi svarbiomis priežastimis baigti (nutraukti) dalyvavimą pensijų kaupime dalyvio iniciatyva; 2) įvardinti juridinį asmenį (-is), kuris (-ie) nagrinės pensijų kaupimo dalyvių prašymus dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių; 3) nustatyti Pensijų kaupimo įstatyme ar jį įgyvendinančiame teisės akte minėtų prašymų pateikimo, pagrindimo, nagrinėjimo tvarką, tenkinimo pasekmes ir kt. Seimo valdyba 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SV-S-1386 nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti KT nutarimui įgyvendinti reikalingo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Taigi šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme nėra įvardintas subjektas, įgaliotas nagrinėti asmenų prašymus dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo dėl svarbių priežasčių ir juos tenkinti ar netenkinti.
Atkreipia dėmesį, kad skunde teismui pareiškėja nurodo jau kitą sužinojimo apie galimą teisės pažeidimą momentą: „Apie tai, kad jau Pareiškėja dalyvauja pensijų kaupime, sužinojo atsitiktinai 2023 m gegužės mėnesį – po to, kai iš Pareiškėjos darbo užmokesčio pradėtos išskaičiuoti pensijų įmokos (t. y. nuo 2023-04-03, pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“). 4. Pareiškėja nedelsiant kreipėsi į Fondo valdybą telefonu siekiant išsiaiškinti nuo kada, kokiu pagrindu buvo įtraukta į dalyvavimą pensijų kaupimą. <...> Po telefoninio pokalbio su Sodros atstovu, Pareiškėja nuvyko į AB “Swedbank” Ukmergės g., Vilniuje esantį padalinį, kuriame informavo, kad nutraukti antrosios pakopos kaupimą galiu tik 12 mėn. <...>“
Patikrinusi Sodros informacinio centro (toliau – SIC) pokalbių archyvą atsakovė nustatė, kad pareiškėja skambino į SIC 2023 m. liepos 11 d., kas patvirtina, kad apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėja realiai žinojo 2023 m. liepos 11 d., tačiau prašymą Fondo valdybai pateikė tik po metų – 2024 m. birželio 27 d., ir jame nenurodė svarbių priežasčių bei nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, dėl kurių negalėjo pateikti prašymo iki 2024 m. birželio 27 d.
Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Fondo valdybos veiksmus – įtraukimą į pensijų kaupimą nuo 2022 m. liepos 1 d., todėl negali būti vertinamos vien aplinkybės, egzistavusios iki skundžiamų veiksmų atlikimo, bet turi būti vertinamos ir aplinkybės, egzistavusios per laikotarpį nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atliktą skundžiamą veiksmą iki kreipimosi dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo (Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTE1ODktNDg0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-1589-484/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-1589-484/2024">eI2-1589-484/2024</a>).
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos 2024 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (18.6E) I-7904 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą teisėtumo.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja nuo 2022 m. liepos 1 d. įtraukta į dalyvavimą antrosios pakopos pensijų kaupime.
Pareiškėja 2024 m. birželio 27 d. pateikė Fondo valdybai prašymą nutraukti antrosios pakopos pensijų kaupimą. Prašyme nurodė, kad, 2024 m. birželio 27 d. prisijungusi prie asmeninės Sodros paskyros ir norėdama pateikti prašymą atsisakyti antrosios pakopos pensijos kaupimo, kadangi tai galima padaryti iki birželio 30 d., pareiškėja pamatė, jog šioje pakopoje pensiją kaupia jau daugiau nei metus, atsižvelgiant į įgytą stažą senatvės pensijai. Teigia, kad buvo automatiškai įtraukta į antrosios pakopos pensijų kaupimą, nes reikėjo atsisakyti iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau apie tai nebuvo informuota, pranešimą apie įtraukimą į antros pakopos pensijos kaupimą Sodros sistemoje perskaitė tik 2024 m. birželio 27 d., nors pirmoji žinutė siųsta 2023 m. sausio 5 d. Pareiškėjos teigimu, apie įtraukimą į pensijos kaupimą ji nebuvo informuota internetinėje Sodros platformoje, taip pat negavo pranešimo apie įtraukimą į pensijos kaupimą elektroniniu paštu bei registruotu paštu į gyvenamąją vietą. Prašyme pareiškėja nurodė, kad automatiškai sudarius sutartį su UAB „Swedbank investicijų valdymas“ apie sutarties faktą, datą, numerį ir jos turinį elektroniniu paštu informuota nebuvo, kadangi prieigos prie AB „Swedbank“ banko sąskaitos neturi. Pareiškėjos teigimu, ji sutartimi su UAB „Swedbank investicijų valdymas“ yra įpareigota vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis nėra susipažinusi, todėl tokia sutartis nėra sąžininga. Pažymi, kad savo valia sutarties su UAB „Swedbank investicijų valdymas“ nesudarinėjo, noro kaupti pensiją antrojoje pakopoje neišreiškė, o nuvykusi į AB „Swedbank“ padalinį, adresu: Ukmergės g. 283, Vilnius, jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su sutartimi. Dėl šių aplinkybių mano, kad yra pažeidžiama Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė dalyviui gauti iš pensijų kaupimo bendrovės su pensijų kaupimu susijusią informaciją, tačiau per daugiau nei metus nė karto iš UAB „Swedbank investicijų valdymas“ negavo jokios informacijos apie savo investuojamas pajamas.
Fondo valdyba 2024 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. (18.6E) I-7904, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo, nurodydama, kad šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme nėra numatyta galimybė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Paaiškino, kad Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. KT21-N3/2024 Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai tiek, kiek jose nėra numatyta galimybė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių. Kol minėtos Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos nėra pakeistos ir Fondo valdyba nėra įpareigota nagrinėti tokių prašymų, Fondo valdyba pareiškėjos prašymą dalyje dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo atsisakė nagrinėti, kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai. Paaiškino, kad Fondo valdyba nagrinėja asmenų prašymus atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, vadovaudamasi Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per nustatytą terminą (t. y. iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikia Fondo valdybai svarbias priežastis įrodančius dokumentus; Fondo valdyba, įvertinusi pateiktus dokumentus ir nustačiusi, kad priežastys yra svarbios, gali priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime išregistravimo. Fondo valdyba nustatė, kad pareiškėja buvo įtraukta į dalyvavimą pensijų kaupime 2022 metais, todėl pateikti atsisakymą galėjo iki 2022 m. birželio 30 d. (ne iki 2023 m. birželio 30 d., kaip pareiškėja nurodo prašyme). Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjai išsiųstas 2022 m. sausio 6 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS), 2022 m. balandžio 12 d. išsiųstas pranešimas per E-pristatymo sistemą (registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini)). Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pranešimo EGAS pareiškėja neperžiūrėjo, E. pristatymo sistemos duomenimis, registruota siunta neįteikta, todėl iki 2022 m. birželio 30 d. pareiškėja galėjo nežinoti, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. taps pensijų kaupimo dalyve. Apie tai, kad jau dalyvauja pensijų kaupime, pareiškėja turėjo (galėjo) sužinoti 2023 m. gegužės mėnesį, kai iš jos darbo užmokesčio pradėtos išskaičiuoti pensijų įmokos (t. y. nuo 2023 m. balandžio 3 d., pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau į Fondo valdybą pareiškėja kreipėsi daugiau nei po metų – 2024 m. birželio 27 d. Sprendime nurodoma, kad prašymo teiginys „pranešimą apie įtraukimą į antros pakopos kaupimą Jūsų sistemoje perskaičiau tik 2024 metų birželio 27 dieną, nors pirmoji žinutė buvo siųsta 2023 metų sausio 5 dieną“ yra nepagrįstas. Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pranešimas, kuris pareiškėjai išsiųstas 2022 m. sausio 6 d., nebuvo perskaitytas, o prašymo priedas nepatvirtina teiginio, kad 2023 m. sausio 5 d. jai išsiųsta informacija apie įmokų tarifus nuo 2023 m. sausio 1 d. Fondo valdyba konstatavo, kad pareiškėja 2024 m. birželio 27 d. prašyme nenurodė svarbių (objektyvių) priežasčių, nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, dėl kurių nesikreipė į Fondo valdybą ilgiau nei 12 mėnesių nuo to laiko, kai sužinojo (turėjo sužinoti) apie tai, kad iš jos darbo užmokesčio yra išskaitomos pensijų įmokos, todėl pareiškėjos prašymas dalyje dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime netenkinamas.
Pareiškėja su Sprendimu nesutinka, todėl prašo teismo jį panaikinti.
Pažymėtina, kad asmenys įtraukiami į pensijų kaupimą, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis, ir informuojami apie tai Aprašo nustatyta tvarka ir terminais.
Pagal Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi pareiškėjos įtraukimo momentu, t. y. nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. liepos 12 d.) 6 straipsnio 1 dalį nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Fondo valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą.
Aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2025 m. kovo 20 d.) nustato asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII?1360 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte, bei asmenų, kurie 2013 m. sausio–rugsėjo mėnesiais sustabdė pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondus, informavimo apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijų kaupimo bendrovių informavimo apie asmenis, įtrauktus į pensijų kaupimą, ir draudėjų informavimo apie asmens dalyvavimą pensijų kaupime tvarką bei informacijos turinį. Asmenys į pensijų kaupimą įtraukiami ir apie tai informuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymu ir šiuo Aprašu (Aprašo 1 punktas). Vadovaujantis Aprašo 4 punktu Fondo valdyba ar jos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Aprašo 5 punkte numatyta, kad, jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, VSDF valdyba jį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuoja: 5.1. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą išsiųsdama laišką. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų vasario 1 d. iki kovo 31 d.; 5.2. registruotu laišku, siunčiamu į pensijų kaupimą įtraukto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties; 5.3. asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamam asmeniui atvykus į VSDF valdybos teritorinį skyrių. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas iki įtraukimo metų birželio 30 d.
Sistemiškai vertinant minėtas Aprašo nuostatas, matyti, kad tikslinė informavimo paskirtis ir duomenys apie Aprašo 4–5 punktuose įtvirtintą informavimą turi būti neabejotini, o tik tinkamai informavus asmenį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą jis atitinkamai gali realizuoti apsisprendimo teisę, ar dalyvauti pensijų kaupime, ar atsisakyti. Akcentuotina, kad toks pranešimas nėra tik formalus veiksmas, kadangi iš esmės asmeniui jis yra ir pirminis pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, ir lemiantis asmens pasirinkimo teisės įgyvendinimą.
Bylos duomenimis, pareiškėja įtraukta į dalyvavimą pensijų kaupime 2022 metais, todėl turėjo teisę pateikti atsisakymą iki 2022 m. birželio 30 d., tačiau to nepadarė. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjai išsiųstas 2022 m. sausio 6 d. per EGAS, 2022 m. balandžio 12 d. išsiųstas pranešimas per E-pristatymo sistemą. Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pranešimo EGAS pareiškėja neperžiūrėjo, o E. pristatymo sistemos duomenimis, registruota siunta nebuvo įteikta, todėl Fondo valdyba laikė, jog iki 2022 m. birželio 30 d. pareiškėja galėjo nežinoti, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. taps pensijų kaupimo dalyve. Iš Sprendimo matyti, kad Sodra darė išvadą, jog apie tai, kad dalyvauja pensijų kaupime, pareiškėja turėjo (galėjo) sužinoti 2023 m. gegužės mėnesį, kai iš jos darbo užmokesčio pradėtos išskaičiuoti pensijų įmokos, kadangi nuo 2023 m. balandžio 3 d. pareiškėja pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Taigi, iš byloje esančių duomenų, nustačius, kad pareiškėja savo EGAS asmeninėje paskyroje nesusipažino su pranešimu įtraukti ją į pensijų kaupimą, taip pat neįteikus jai pranešimo, siųsto registruotu paštu, laikytina, kad nagrinėjamoje situacijoje pranešimas apie pradėtą pensijų kaupimą pareiškėjai asmeniškai įteiktas nebuvo. Iš esmės byloje ginčas kilęs dėl momento, kada pareiškėja iš tiesų sužinojo, kad dalyvauja pensijų kaupime, taip pat, ar sužinojusi nepraleido termino atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir ar Sodra tinkamai įvertino termino praleidimo priežastis.
Kaip matyti, pareiškėja 2024 m. birželio 27 d. prašyme nurodė, kad tik 2024 m. birželio 27 d. prisijungusi prie asmeninės Sodros paskyros perskaitė pranešimą apie įtraukimą į antros pakopos kaupimą Sodros sistemoje. Tačiau teismui pateiktame patikslintame skunde pareiškėja teigia, kad faktą, jog dalyvauja pensijų kaupime, sužinojo atsitiktinai 2023 m. gegužės mėnesį, kai iš jos darbo užmokesčio pradėtos išskaičiuoti pensijų įmokos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 3 d. pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja skunde nurodė, kad nedelsiant kreipėsi į Fondo valdybą telefonu, siekdama išsiaiškinti, nuo kada ir kokiu pagrindu buvo įtraukta į dalyvavimą pensijų kaupime. Pareiškėjos teigimu, Fondo valdybos darbuotoja ją informavo, kad pensija kaupiama AB „Swedbank“, į kurį pareiškėja turi kreiptis, tačiau pokalbio metu Sodros atstovė neinformavo apie galimybę pareiškėjai pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimą. Pareiškėja po pokalbio telefonu su Sodros atstove nuvyko į AB „Swedbank“ padalinį, esantį Ukmergės g., Vilniuje, kuriame buvo informuota, jog nutraukti antrosios pakopos kaupimą gali tik 12 mėn. ilgiausiam laikotarpiui, taip pat jai pasiūlyta pereiti į banką, kuriame pareiškėja turi banko sąskaitą – AB SEB.
Atsakovė, patikrinusi Sodros informacinio centro (SIC) pokalbių archyvą, nustatė, kad pareiškėja skambino į SIC 2023 m. liepos 11 d., todėl pateikė teismui pokalbio įrašą. Fondo valdyba laikosi pozicijos, kad pareiškėja jau 2023 m. liepos 11 d. skambindama į Sodrą žinojo, jog yra įtraukta į pensijų kaupimą, tačiau prašymą Fondo valdybai pateikė tik po metų laiko, t. y. 2024 m. birželio 27 d., nenurodydama svarbių priežasčių, dėl kurių iki tol negalėjo pateikti prašymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020, kuriuo pripažino, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, nulėmusi pareiškėjo įtraukimą į pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėto Konstitucinio Teismo nutarimo 4.2 papunktyje yra Fondo valdybos nurodyta informacija, be kita ko, nurodanti, kad „nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. į VSDF valdybą kreipėsi 567 asmenys, pavėlavę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, iš jų 156 asmenims leista atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, įvertinus pateiktus dokumentus, įrodančius svarbias priežastis (ilgalaikė liga, buvo išvykę iš Lietuvos), dėl ko jie negalėjo per nustatytą terminą (iki 2019 m. liepos 1 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, arba esant pakankamai požymių, kad jie nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba „Lietuvos paštas“ pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas)“.
Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdybos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios.
Šiuo aspektu teismas pažymi, kad minėtoje Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime, t. y. Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, dėl ko jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ilgalaikę ligą, išvykimą iš Lietuvos ar neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Pažymėtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, o greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų taikomas ir operatyvumo standartas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kada pareiškėja faktiškai sužinojo, kad yra įtraukta į pensijų kaupimą.
Išklausius teismui pateiktą 2023 m. liepos 11 d. garso įrašą, iš jo aiškiai girdėti, kad Sodros darbuotoja, identifikavusi pareiškėją kaip P. J., informavo ją, kad nėra jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą, kadangi pareiškėja jau pavėlavo tai padaryti. Pokalbio metu Sodros darbuotoja pakartojo, kad jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą nėra, nebent pareiškėja gali metams laiko sustabdyti pensijų kaupimą, tačiau tokiu atveju ji turi kreiptis į banką, kuriame kaupia, šiuo atveju – AB „Swedbank“. Taip pat pokalbio metu Sodros darbuotoja išaiškino pareiškėjai, kad ji, gaudama darbo užmokestį, turėjo suvokti, jog dalyvauja pensijų kaupime, o taip pat daug informacijos buvo galima rasti žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami ne dėl jų aktyvių veiksmų, t. y. ne pagal jų pateiktą prašymą kaupti pensiją, o atvirkščiai – dėl pasyvaus elgesio, t. y. nepateikus atsisakymo kaupti pensiją. Tad itin svarbu, jog asmenys būtų laiku ir tinkamai informuoti apie ketinimą įtraukti juos į pensijų kaupimą ir galimybę atsisakyti kaupti pensiją, jei jie to nepageidauja (dalyvavimas pensijų kaupime nėra privalomas). Todėl tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad asmuo laiku negavo informacijos apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, o vos tik sužinojęs apie tai, operatyviai kreipėsi su atsisakymu dalyvauti pensijų kaupime, Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies prasme informacijos laiku negavimas turėtų būti laikoma svarbia aplinkybe, sukliudžiusia laiku pateikti prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Įvertinusi pateikto garso įrašo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai buvo suteikta klaidinga konsultacija telefonu, dėl kurios ji raštu nepateikė Sodrai prašymo nutraukti jos dalyvavimą pensijų kaupime, nes, pasak Sodros darbuotojos suteiktos informacijos, nėra jokios galimybės tai padaryti, nors iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad asmuo turi galimybę nutraukti pensijų kaupimą, jeigu nebuvo tinkamai informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba pavėlavęs ir pateikęs svarbias pavėlavimo priežastis pateisinančius įrodymus. Akcentuotina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja būtų buvusi tinkamai informuota apie įtraukimą į pensijų kaupimą, apie galimybę jį nutraukti, kadangi pati atsakovė pripažino, jog pareiškėja pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą negavo. Nors Fondo valdyba laikosi pozicijos, kad pareiškėja, 2023 m. gegužės mėnesį gaudama atlyginimą turėjo suvokti, kad yra įtraukta į pensijų kaupimą, tačiau teismas tokius argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad Fondo valdyba nepateikė jokių duomenų, kad tinkamai atliko jai Įstatyme numatytą pareigą ir pati savo iniciatyva tinkamai suteikė pareiškėjai informaciją apie jos įtraukimą į pensijų kaupimą. Atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, jog gaunant atlyginimą pareiškėjai turėjo būti akivaizdu, kad ji dalyvauja pensijų kaupime, kadangi vien tai, jog asmuo gauna procentiškai atitinkamą atlyginimą, dar nereiškia, jog jis suvokia, kad yra įtrauktas į pensijų kaupimą. Be to, pareiškėja yra jauno amžiaus, o į bylą nėra pateikta duomenų, kad ji turėtų teisinį išsilavinimą. Taigi, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad pareiškėja, gaudama atlyginimą, galėjo tinkamai suvokti apie jos įtraukimą į pensijų kaupimą. Vis dėlto, iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėja, 2023 m. liepos 11 d. skambindama į Sodrą, jau žinojo apie savo dalyvavimą kaupiant pensiją, todėl nedelsdama kreipėsi į Fondo valdybą telefonu, siekdama nutraukti II-osios pakopos pensijos kaupimą, tačiau, kaip minėta, jai buvo suteikta klaidinga informacija, jog ji negali nutraukti, nebent gali sustabdyti kaupimą. Teismas pažymi, kad iš pokalbio garso įrašo akivaizdu, jog pareiškėja, netinkamai formuluodama prašymą, iš tiesų siekė atsisakyti (ne nutraukti) dalyvauti pensijų kaupime, tačiau Sodros darbuotoja klaidingai ją informavo, kad tokios galimybės nėra. Akcentuotina, kad pareiškėjos sąžiningumą ir aktyvumą pagrindžia ir teismui pateikta SMS žinutės ištrauka, iš kurios matyti, kad 2023 m. liepos 12 d. ji buvo užsiregistravusi vizitui į AB „Swedbank“, tema: Pensijos kaupimas. Taigi, pareiškėja kreipėsi į banką, kuriame automatiškai kaupia pensiją, kadangi būtent taip jai telefonu patarė oficialią konsultaciją teikianti Sodros darbuotoja. Apibendrinant šios aplinkybės yra esminės nustatant, jog pareiškėja, laiku iš Sodros negavusi pranešimo apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir per nustatytą terminą (iki 2022 m. birželio 30 d.) nepateikusi atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, elgėsi pakankamai sąžiningai, rūpestingai ir aktyviai, kadangi sužinojusi apie jos įtraukimą į pensijų kaupimą kreipėsi telefonu į Fondo valdybą, norėdama gauti konsultaciją, kaip galėtų atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, tačiau dėl Fondo valdybos darbuotojos klaidingai suteiktos informacijos raštu nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, o prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime termino praleidimo priežastys nebuvo vertinamos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTUwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2150-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2150-492/2015">A-2150-492/2015</a>). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04OTYtNjYyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-896-662/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-896-662/2015">A-896-662/2015</a>). Vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas, kuris yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.
LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzY3LTUwMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-367-502/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-367-502/2022">eA-367-502/2022</a>). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkyLTQ5Mi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-192-492/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-192-492/2022">eA-192-492/2022</a>).
Įvertinus tai, kad pareiškėja nebuvo informuota apie įtraukimą į pensijų kaupimą, taip pat aplinkybę, kad pareiškėjai 2023 m. liepos 11 d. konsultacijos telefonu metu suteikta klaidinga informacija, darytina išvada, kad Fondo valdybos Sprendimo motyvų išdėstymas nėra pakankamas, kadangi Sodra visiškai nevertino priežasčių, dėl kurių pareiškėja praleido terminą pateikti prašymą atsisakyti dalyvauti II-osios pakopos pensijų kaupime. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja aktyviais savo veiksmais (tiek prašymu, tiek telefonu) siekė atsisakyti dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime, tačiau Fondo valdybos darbuotoja 2023 m. liepos 11 d. jai suteikė klaidingą konsultaciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sodra formaliai išnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. birželio 27 d. prašymą, o Sprendime atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dalyje dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo, kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai, nors akivaizdu, jog pareiškėjos siekis buvo atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime. Nagrinėjamu atveju Fondo valdybos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo, kadangi atsakovė privalėjo vertinti, dėl kokių priežasčių pareiškėja praleido terminą, per kurį galėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, tačiau to nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos 2024 m. birželio 27 d. prašymas išnagrinėtas formaliai, neįvertinus visų aplinkybių, todėl patikslintas skundas tenkintinas ir Sprendimas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, Fondo valdyba įpareigotina iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjos 2024 m. birželio 27 d. prašymą bei priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą teismui, todėl ji įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovės ir pareiškėjos naudai priteistina žyminio mokesčio suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos P. J. patikslintą skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-7904 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjos 2024 m. birželio 27 d. prašymą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Priteisti pareiškėjai P. J. iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė
Indrė Žvaigždinienė
