Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-12891-583/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02655-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 2 d.

Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Laimutės Jokubauskaitės,

2025 m. rugpjūčio 26 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. T. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Saned“, dėl sprendimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas F. T. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 25S100573 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, profesionalus futbolo treneris. Futbolo skautai iš Joniškio futbolo klubo „Sanded“ (toliau – ir Klubas) pakvietė pareiškėją atvykti į Lietuvą, jog pasidalintų savo turimomis žiniomis ir treniruoti Klubo futbolininkus. Pažymėjo, kad gavęs Šengeno vizą, galiojusią nuo 2024 m. gruodžio 5 d. iki 2025 m. kovo 19 d., atvyko į Portugaliją ir dirbo futbolo treneriu Portugalijos jaunimo komandoje futbolo klube Macades de Cavaleiros.

Nurodo, kad siekdamas dirbti Klube, 2025 m. vasario 26 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir viza). Kartu su prašymu atsakovui buvo pateikti visi jam išnagrinėti reikalingi dokumentus, o Klubas pateikė tarpininkavimo raštą. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti vizą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė prašymo netenkinti. Sprendime teigiama, jog atsisakoma išduoti vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kiltu užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjo nuomone Sprendimas ir jame padarytos išvados yra neteisėtos bei nepagrįstos. Akcentuoja, kad 2025 m. vasario 21 d. su Klubu sudarė sportinės veiklos sutartį, galiojančią iki 2026 m. vasario 2 d. Klubas rungtyniauja Lietuvos futbolo federacijos (toliau – ir LFF) 2 lygos B diviziono pirmenybėse – aukšto meistriškumo sporto varžybose. Klubas atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte patvirtino, kad jis kviečia pareiškėją atvykti į Lietuvą užsiimti sportine veikla, kuri atitinka Lietuvos Respublikos sporto įstatyme pateikto aukšto meistriškumo sporto sąvokos apibrėžimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje, t. y. jame nenurodytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintu, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 10 punktuose nurodytos aplinkybės.

Teigia, kad kartu su prašymu buvo pateikti visi jam išnagrinėti reikalingi dokumentai, kurie patvirtina, jog atsakovo abejonės dėl egzistuojančios nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįstos. Laikosi pozicijos, kad prašymas atitinka Įstatymo nuostatas, veikė teisėtai bei sąžiningai, todėl Sprendimas naikintinas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutinka su teiginiais, kad Spendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Jame pakankamai aiškiai nurodytas ginčijamo sprendimo teisinis bei faktinis pagrindas, reikšmingos ginčijamo sprendimo priėmimui faktinės aplinkybės ir sprendimo priėmimo motyvai. Nustatytos faktinės aplinkybės išdėstytos aiškiai ir suprantamai, pateiktas teisinis reglamentavimas ir išsamus, motyvuotas Departamento vertinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nėra aišku, kodėl atsakovas sprendė, jog pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atkreipė dėmesį, jog Sprendime aiškiai nurodyta, kad Klubo pateikti dokumentai patvirtina, kad jo pagrindinis tikslas yra ne užsieniečių sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o tik jų paieška/atranka įvairiose šalyse, kad vėliau už atlygį juos galėtų perleisti kitiems futbolo klubams, tai patvirtina ir LFF administruojamoje futbolo informacinėje sistemoje (toliau - COMET) užsieniečiai sportininkai registruoti kaip mėgėjai, nors Klubas Departamentui teikė tarpininkavimo raštus, kuriuose nurodė, jog užsieniečiai yra sportininkai, dalyvaujantys aukšto meistriškumo sporte. Pabrėžė, kad LFF informavo Departamentą, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui buvo skirta iki šiol galiojanti sankciją – draudimas registruoti žaidėjus.

Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Klubas jam ir LFF, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso. Faktas, kad Klubas ir toliau tarpininkauja ir kviečia užsieniečius sportininkus, dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporte, reiškia, kad Klubas piktnaudžiauja migracijos procedūromis tarpininkaudamas užsieniečiams gaunant nacionalines vizas ar leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečių, kuriuos kvietėsi Klubas, nelegalios migracijos grėsmė.

Paprašius LFF pateikti informaciją apie Klube žaidžiančius užsieniečius sportininkus, dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporte, ir užsieniečius trenerius dėl kurių tarpininkavo Klubas, t. y., ar Klubo užsieniečiai sportininkai ir treneriai yra registruoti COMET sistemoje, LFF nurodė, kad iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, registruoti tik 7 žaidėjai, 8 – registruoti kituose futbolo klubuose, 13 – neregistruoti, o iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, tik 2 žaidėjų statusas – profesionalai, likusių – mėgėjai.

Atsakovas pažymėjo, jog visa minėta informacija yra pateikta ir Sprendime, todėl jame yra pakankamai aiškiai išdėstytas vertinimas, kad Klubas, kuris tarpininkavo dėl vizos išdavimo pareiškėjui, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso, todėl asmens pateikti dokumentai, nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla, t. y. pareiškėjas neatitinka vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Departamento turimais duomenimis Klubas buvo pateikęs prašymą dėl dalyvavimo LFF II lygos licencijavimo procese, tačiau vėliau šį prašymą atsiėmė. Todėl skundo teiginiai, kad Klubas dalyvauja LFF II lygoje yra nepagrįsti.

Departamentas neneigia, kad pareiškėjas jam pateikė su Klubu sudarytą sutartį, tačiau atsižvelgiant į Sprendime ir šiame atsiliepime išdėstytus argumentus, vertina šią sutartį kaip neatitinkančią tikrovės, nes, pirma, pareiškėjo ir klubo sutarties galiojimo pradžia – 2025 m. vasario 21 d., kai, pasak pareiškėjo, jis dirbo futbolo treneriu Portugalijoje, antra – sutartis sudaryta dėl komandai keliamo tikslo užimti ne žemesnę nei 14 vietą 2025 metų LFF II Lygos čempionate, kuriame, kaip aukščiau nurodyta, Klubas apsisprendė nedalyvauti.

Atsakovas laikosi pozicijos, jog nurodytos aplinkybės įrodo, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka Įstatymo, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Saned“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad palaiko skundo reikalavimą, prašo jį tenkinti.

Klubas paaiškino, kad yra įkurtas 2013 metais, taigi sportine veikla užsiima jau virš 10 metų. Vykdo „skautingo“ programas užsienio valstybėse, tikslu atpažinti jaunus futbolo talentus ir juos perkelti į Europos klubų sistemą. Klube yra skatinamas žaidėjų tobulėjimas, sukurta pasaulinio lygio žaidėjų tobulinimo sistema, atitinkanti Europos futbolo standartus. Siekia tapti pirmaujančia futbolo plėtros institucija Lietuvoje, todėl pasitelkia kvalifikuotus užsieniečius sportininkus, trenerius ir mitybos specialistus. Pažymėjo, jog bendradarbiauja su Nigerijos aukščiausios lygos futbolo klubais ir agentūromis bei Lietuvos futbolo klubais, teikdami „skautingo“ paslaugas Afrikoje.

Klubas pabrėžia, kad nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, nes jokiuose teisės aktuose nėra numatytas draudimas futbolo klubams ieškoti talentų. Tai yra viena iš kertinių futbolo klubų misijų, kadangi be talentingų sportininkų nebūtu ir aukšto meistriškumo varžymosi. Žaidėjų ugdymas ir perleidimas kitiems klubas yra natūrali futbolo verslo sistemos dalis. Daugumos žaidėjų tikslas yra atvykti į žemesnės lygos klubus ir turėti galimybę būti pastebėtiems aukštesniuose lygose dalyvaujančių klubų atstovų ir taip pakilti į aukštesnį lygį. Žaidėjai traktuojami kaip Klubo žmogiškasis kapitalas, o kuo perspektyvesnis žaidėjas, tuo Klubas turi didesnę galimybę ateityje generuoti pajamas už žaidėjų perleidimą.

Akcentuoja, jog Departamentas nurodė klaidingą informaciją, jog Klubas buvo pateikęs prašymą dalyvauti LFF II lygos licencijavimo procese, o vėliau jį atsiėmė. Paaiškino, kad Klubas atsiėmė prašymą iš licencijavimo proceso LFF II lygos A divizione, o ne dėl dalyvavimo visoje II lygoje. Šiuo metu Klubas dalyvauja LFF II lygos B divizione, kuriame licencijavimas netaikomas, tačiau klubai privalo įgyvendinti tam tikrus varžybų nuostatuose apibrėžtus reikalavimus, o šios varžybos yra priskirtinos aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Taip pat Klubas vykdo aukšto meistriškumo treniruotes bei stovyklas.

Teigia, kad žaidėjų registravimas COMET sistemoje mėgėjo statusu nereiškia, jog jie negali dalyvauti aukšto meistriškumo varžybose. Jeigu atsakovo teiginiai būtu pagrįsti, tada tokie žaidėjai negalėtu būti įtraukti į varžybų protokolus bei komanda negalėtu dalyvauti čempionatuose. Pagal Departamento teiginį išeitu, jog pagal dabartinį žaidėjų registracijos statusą čempionatuose gali dalyvauti tik du Klubo žaidėjai, kurie turi profesionalo statusą, o tai reikštu Klubo diskvalifikavimą iš visų pirmenybių, kuriuose jis dalyvauja.

Paaiškino, kad mėgėjo statusas yra suteikiamas žaidėjo registravimo metu ir perduodamas jam pereinant iš klubo į klubą. Vykdant registraciją, paliekamas prieš tai buvęs žaidėjo statusas COMET sistemoje. Dabar vykdomas visų žaidėjų statuso keitimas COMET sistemoje tam, kad Departamentas negalėtų neteisingai interpretuoti esamą situaciją, susijusią su žaidėjų registracija, jų statusu Lietuvos futbolo klubuose. Klubas laikosi pozicijos, kad jeigu žaidėjas yra pasirašęs sporto veiklos sutartį ir gaus už ją atlygį, jis jau yra aukšto meistriškumo žaidėjas, kuris varžysis su kitais aukšto meistriškumo varžovais. Pažymėjo, kad LFF žaidėjų statuso reglamento 4 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad profesionalu yra laikomas žaidėjas sudaręs kontraktą su klubu ir už sportinę veiklą klube gaunantis iš klubo atlygį, kuris turi būti ne mažesnis nei 250 Eur.

Klubas atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte aiškiai nurodė, kad pareiškėjas yra treneris, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip apibrėžta Sporto įstatyme, atvykstantis į Lietuvą užsiimti sporto veikla. Jokioje tarpininkavimo rašto skiltyje nėra nurodyta, kad pareiškėjas turi būti registruotas mėgėjo ar profesionalo statusu, tik, kad privalo dalyvauti aukšto meistriškumo varžybose. Taip pat treneriai COMET sistemoje nėra žymimi kaip mėgėjai ar profesionalai. Treneriams suteikiami statusai yra: vyriausiasis treneris, treneris, vartininkų treneris, fizinio parengimo treneris ar trenerio asistentas.

Paaiškino, jog Klubas buvo sudaręs su žaidėja iš Turkijos aukščiausios lygos metų trukmės sutartį, kuri jame rungtyniavo 2 mėnesius. FIFA nekilo jokių abejonių, kad ši žaidėja yra profesionalė ir Klubas privalėjo jai išmokėti visą sutartyje numatytą pinigų sumą, o po tokio FIFA sprendimo Klubas buvo gavęs draudimą registruoti žaidėjus. Po derybų su žaidėja bei pasiekto susitarimo draudimas buvo panaikintas. Šiuo metu Klubas turi teisę registruoti naujus žaidėjus, todėl Departamento nurodytos aplinkybės yra nebeaktualios ir klaidingos. Tuo tarpu draudimas registruoti naujus trenerius Klubui niekada nebuvo taikytas.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 25S100573, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2025 m. vasario 22 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą išduoti nacionalinę vizą Nr. 2502-NVIZ-0264. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog yra profesionalus futbolo treneris dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, siekiantis atvykti į Lietuvos Respubliką ir Klube užsiimti sportine veikla. Kartu su prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, sportinės veiklos sutartį sudarytą su Klubu ir asmens kelionių draudimo liudijimą.

Klubas 2025 m. vasario 22 d. atsakovui pateikė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos Nr. 20250222-030839. Nurodytame rašte Klubas patvirtino, kad pareiškėjas yra treneris, rengiantis sportininkus aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla.

Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jam išduoti vizą. Sprendime konstatuojama, kad pareiškėjas prašyme nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Nurodoma, jog jo priėmimo teisiniai pagrindai yra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 10 punktai.

Sprendime atkreipiamas dėmesys, jog 2024 – 2025 m. Klubas tarpininkavo dėl 151 užsieniečio, kurie teikė prašymus išduoti vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje. Klubas nuolat kviečiasi trečiųjų šalių piliečius atvykti į Lietuvą kaip sportininkus ar trenerius, dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporte. Atsižvelgiant į tai Departamentas kreipėsi į Klubą su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius jo vykdomą sportinę veiklą. Klubas paaiškino, kad jis yra laiptelis žaidėjams pasirodyti bei patekti į aukštesnį lygį, yra vykdomos „skautingo“ programos užsienio valstybėse, kad vėliau jaunus futbolo talentus būtu galima perkelti į Europos futbolo klubų sistemą. Klubas akcentavo, kad siekia tapti pirmaujančia futbolo plėtros institucija Lietuvoje bei pripažinta talentų kalve Europoje, todėl vykdant veiklą pasitelkiami kvalifikuoti užsieniečiai treneriai, mitybos specialistai. Klubo žaidėjams yra mokama išmoka pagal kontraktą, darbo užmokesčio žiniaraštis nėra pildomas, nes mokesčiai neskaičiuojami, o išmoka išmokama pagal kasos išlaidų orderį.

Akcentuojama, jog LFF nurodė, kad iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, COMET sistemoje registruoti 7 žaidėjai, 8 – registruoti kituose futbolo klubuose, 13 – neregistruoti, o iš 28 užsieniečių sąrašo tik 2 žaidėjų statusas – profesionalas, likusių – mėgėjai. LFF taip pat informavo, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirta sankcija – draudimas registruoti žaidėjus, kadangi jis iki šios dienos nėra galutinai atsiskaitęs su žaidėja.

Sprendime pabrėžiama, kad Klubo Departamentui pateikti dokumentai patvirtina, jog jo pagrindinis tikslas yra ne užsieniečių sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o tik jų paieška įvairiose valstybėse, kad vėliau už atlygį juos galėtų perleisti kitiems futbolo klubams. Atsakovas įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatavo, kad Klubas, tarpininkaudamas dėl vizos pareiškėjui išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų/trenerių statuso, pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, todėl jis neatitinka vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų. Taip pat pažymima, jog pareiškėjo nesieja jokie ekonominiai, socialiniai ar šeimyniniai ryšiai su Lietuva, todėl yra pagrindas teigti, jog išdavus vizą pareiškėjui kiltu neteisėtos migracijos grėsmė.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkybės ar Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui išduoti vizą, kadangi pareiškėjas ir Klubas neįrodė, jog pareiškėjas yra profesionalus futbolo treneris, kuris siekia treniruoti aukšto meistriškumo varžybose dalyvaujančius sportininkus t. y. nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis teigia, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių.

Įstatymo 19 straipsnyje yra numatyti savarankiški atsisakymo išduoti vizą pagrindai. Atsakovas nustatęs bent vieną šių pagrindų, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą atsisakyti tenkinti prašymą išduoti vizą: nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis (Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVYtNDA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1V-40')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1V-40">1V-40</a>1 „Dėl nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 6.3 papunktyje nurodyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui. Vadovaujantis Aprašo 15 punktu Aprašo?6.1–?6.4,?6.8–?6.9 papunkčiuose nurodytais atvejais turi būti, o Aprašo?6.5,?6.7,?6.10 ir?6.11 papunkčiuose nurodytais atvejais gali būti pateikiamas Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis (toliau – priimantis asmuo), tarpininkavimo raštas.

Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka sąlygas nacionalinei vizai gauti Aprašo?6 punkte nustatytu ir užsieniečio nurodytu pagrindu, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 29 punktas). Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali surengti pokalbį su prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusiu užsieniečiu, paprašyti raštu atsakyti į papildomus klausimus ar užpildyti Aprašo?8.4 papunktyje nurodytą klausimyną, jeigu užsienietis atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (jeigu klausimynas nebuvo pildomas Aprašo?8 punkte nustatyta tvarka), pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančio asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (Aprašo 31 punktas).

Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis teigia, jog aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu. Aukšto meistriškumo sporto treneris – asmuo, vadovaujantis sportininko (-ų) aukšto meistriškumo sporto pratyboms, rengiantis jį (juos) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose (Sporto įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje teigiama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., LVAT 2014 n. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje bylojeNr. A-858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMjc0LTY2Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3274-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3274-662/2016">A-3274-662/2016</a>). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje Nr. C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MTkxLTUwMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-5191-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-5191-502/2019">A-5191-502/2019</a>).

Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021), o atsižvelgiant į tai, kad Šengeno valstybėse bei Europos sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje laikomasi aukšto lygio saugumo užtikrinimo standartų bei nelegalios migracijos užkardymo principų, Departamentas savo ruožtu turi pagrįstą pareigą prašymą išduoti vizą išnagrinėti kruopščiai.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, reglamentuotų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 – 6 punktuose.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Teismo vertinimu, atsakovas būtent laikydamasis aukščiau nurodytų reikalavimų ir pareigos, reikalavo iš Klubo, kuris tarpininkavo dėl vizos pareiškėjui išdavimo, ir LFF papildomų duomenų apie pareiškėjo atvykimo tikslą, Klubo veiklą, jo į Lietuvos Respubliką pakviestus užsieniečius ir sąsajas su pareiškėju, tokiu būdu siekdamas visapusiškai įvertinti pareiškėjo poreikį gauti nacionalinę vizą Lietuvoje bei išsamiai išanalizuoti jos individualią situaciją.

Tačiau vertinant Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2025 m. vasario 22 d. prašyme nurodė, kad siekia gauti vizą kaip aukšto meistriškumo sporto treneris, kuris yra sudaręs sporto veiklos sutartį su Klubu. Toks pats atvykimo tikslas yra nurodomas ir Klubo tarpininkavimo rašte. Iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas iš esmės nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas teikia duomenis apie tai, kad yra ne sportininkas, o aukšto meistriškumo sporto treneris. Sprendimas grindžiamas išskirtinai aplinkybėmis susijusiomis su Klubo į Lietuvos Respubliką kviečiamais sportininkais ir sportininko statusu, t. y. Sprendime pateiktas Sporto įstatyme įtvirtintos sąvokos „sportininkas“ apibrėžimas, aptariamas Klube žaidžiančių ir COMET sistemoje įregistruotų sportininkų statusas, minima Klubui skirta sankcija, draudžianti registruoti naujus žaidėjus, tačiau visiškai nevertinamas faktas, jog nurodyta sankcija nedraudžia Klubui įdarbinti naujus sporto trenerius ar kitą personalą susijusį su sporto veikla.

Taigi, Sprendime konstatuojama, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas ir neteigė, kad yra sportininkas, nes jis 2025 m. vasario 22 d. prašyme nurodė, jog prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo teikia siekdamas atvykti kaip treneris, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte. Įvertinus tai, atsakovas ir turėjo vertinti jo kaip trenerio, o ne sportininko statusą spręsdamas dėl pateikto prašymo išduoti vizą.

Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti Sprendimo motyvacijos trūkumai patvirtina, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, neatliko išsamaus ir individualizuoto pareiškėjo situacijos vertinimo. Šioje konkrečioje byloje nustatyti Sprendimo turinio teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių skundžiamas Departamento Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuojama, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 25S100573 neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų motyvavimo ir išsamumo reikalavimų, todėl pareiškėjo F. T. A. skundas tenkintinas.

Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 22 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo F. T. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 25S100573.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus Arminas

Violeta Balčytienė

Laimutė Jokubauskaitė