Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-14594-1161/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03512-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui Z. L. (Z. L.),

pareiškėjo atstovui advokatui B. P.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tigruva“ atstovui R. V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. L. (Z. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tigruva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Z. L. (Z. L.) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 10 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta Z. L. pakeisti jam 2023 m. rugpjūčio 31 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus leidimo galiojimo laikui (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėjas iš savo pažįstamų tėvynainių (duomenys neskelbtini) piliečių sužinojo apie galimybę įsidarbinti Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Tigruva“ (toliau – ir Bendrovė), kaip galimo būsimo darbdavio Lietuvoje (toliau – ir Darbdavys) atstovus, norėdamas legaliai pradėti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Darbdavys iš esmės sutiko spręsti pareiškėjo įdarbinimo klausimus ir tuo tikslu atitinkamoms Lietuvos Respublikos valstybinėms institucijoms pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20230505-081076 dėl pareiškėjo būsimo įdarbinimo. Pareiškėjo įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje klausimai buvo pradėti spręsti 2023 m. viduryje. Minėti klausimai buvo išspręsti palankiai pareiškėjui, todėl 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas). Nurodyto Leidimo galiojimo laikas pareiškėjui buvo nustatytas iki 2025 m. liepos 4 d. imtinai. Nuo 2023 m. lapkričio 30 d. pagal sudarytą darbo sutartį pareiškėjas pradėjo dirbti pas Darbdavį betonuotojo pareigose.

Teigia, kad pareiškėjo Leidimo galiojimo laikui einant į pabaigą, pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. el. ryšio priemonėmis kreipėsi į Departamento atstovus per MIGRIS elektroninę platformą, norėdamas pakeisti turėtą Leidimą, kadangi ir toliau siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje pas tą patį Darbdavį. Tuo tikslu atsakovui buvo įteiktas naujas Darbdavio tarpininkavimo raštas Nr. 20250424-063888. Jame Darbdavys patvirtino pareiškėjo pateiktą informaciją apie pastarojo ketinimus ir toliau darbuotis Darbdavio naudai. Tačiau 2025 m. birželio 10 d. atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą. Kiek tapo žinoma pareiškėjui, atsakovas tokį sprendimą priėmė todėl, jog neva pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos asmenims leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) nustatytu pagrindu. Esmine tokio skundžiamo Sprendimo priėmimo priežastimi atsakovas nurodė faktą, kad Bendrovės, kurioje asmuo ketina ir toliau dirbti betonuotoju, vadovui Ž. G. skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti parėję ne mažiau kaip vieneri metai, ir nuobauda nėra įvykdyta. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kaip asmuo, neatitinka UTPĮ 44 straipsnyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.

Akcentuoja, jog pareiškėjui ėmus domėtis susiklosčiusia padėtimi, paaiškėjo, kad Darbdavio direktoriui Ž. G. 2025 m. gegužės 22 d. atsakovo atstovai surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 4500-ANR_P-69-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (toliau – ir Protokolas) už tai, kad Ž. G. nepranešė atsakovui apie visą eilę užsieniečių, kurie neatvyko pas Darbdavį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku. Už minėtą nusižengimą Ž. G. buvo pasiūlyta sumokėti 70 Eur dydžio baudą pagal ANK 610 straipsnio reikalavimus. Baudos sumokėjimo terminas buvo apibrėžtas 2025 m. birželio 21 d. data. Baudą Ž. G. apmokėjo 2025 m. birželio 10 d. Tuo pačiu, pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2025 m. birželio 16 d. Darbdavio direktoriumi yra paskirtas naujas asmuo – G. K.. Tokiu būdu, pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo argumentais, priimant skundžiamą Sprendimą, bei įvertinęs jam žinomas naujas faktines aplinkybes, mano, kad 2025 m. birželio 10 d. atsakovo skundžiamas Sprendimas akivaizdžiai suvaržo pareiškėjo teises, kas skundžiamą Sprendimą daro neteisėtą ir jis negali būti paliktas galioti. Be to, priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos materialinės teisės normos, todėl pats atsakovo skundžiamas Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, yra panaikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Paaiškina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti Leidimą pagal UTPĮ 44 straipsnio reikalavimus, kaip asmuo, ketinantis ir toliau dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pareiškėjui galiojo minėtoje įstatyminėje normoje suformuluotos nuostatos. Kokių nors duomenų, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, leidžiančių keisti pareiškėjo turimą Leidimą, atsakovas nenustatė. Tačiau atsakovas skundžiamame Sprendime konstatavo, kad egzistuoja faktinė aplinkybė, leidžianti taikyti UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą, t. y. atsakovas pripažino, jog Darbdaviui yra taikyta administracinė nuobauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis), už ką Darbdaviui yra paskirta bauda, kuri 2025 m. birželio 10 d. būklei nėra apmokėta. Dėl šios priežasties atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui negali būti keičiamas Leidimas, nes Darbdavys nebetenkina UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, kas neleidžia pareiškėjui keisti Leidimo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Su tokiu atsakovo pateiktu teisiniu reglamentavimu, grindžiant atsisakymą pareiškėjui keisti Leidimą, iš esmės nesutiktina, kadangi atsakovo išdėstyti skundžiamo Sprendimo argumentai yra priimti neteisingai ir netinkamai aiškinant bei taikant tiek atitinkamas UTPĮ normas, tiek ir ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pripažįstant, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti Leidimą atsakovui buvo privalu atsižvelgti į UTPĮ 44 straipsnio reikalavimus, yra svarbu įvertinti, kokiems gi teisės subjektams minėta teisės norma turėjo būti taikoma. Pareiškėjo nuomone, UTPĮ 44 straipsnio reikalavimai yra taikytini jam konkrečiai, kaip fiziniam asmeniui, ir Darbdaviui, kuris tarpininkauja dėl pareiškėjo pateikto prašymo įgyvendinimo. Vadinasi, atsakovas, svarstydamas 2025 m. balandžio 24 d. pareiškėjo prašymą, turėjo pareigą vertinti tik tas sąlygas, kurios lietė išimtinai pareiškėją ir Darbdavį (UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 44 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Mano, jog pareiškėjo turimi dokumentai įrodo, kad pareiškėjo Darbdaviu yra UAB „Tigruva“, su kuriuo pareiškėjas ir yra sudaręs 2023 m. lapkričio 30 d. darbo sutartį. Tokiu būdu, UAB „Tigruva“ galiojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalyje numatytas darbdavio sąvokos apibrėžimas, o būtent: tai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavio – juridinio asmens darbinis veiksnumas ir teisnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento. Viešoje erdvėje yra prieinami duomenys apie tai, kad UAB „Tigruva“ yra registruota Juridinių asmenų registre, kas leidžia teigti, jog UAB „Tigruva“ yra oficialiai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis įsteigtas privatus juridinis asmuo, turintis savarankiškas teises bei pareigas (CK 2.63 straipsnio 1 dalis, 2.74 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo Leidimo keitimo atveju atsakovas turėjo pareigą įvertinti būtent UAB „Tigruva“ atitikimą UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punktui. Kitaip tariant, atsakovas turėjo įsitikinti, kad būtent UAB „Tigruva“ yra nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, kaip juridinis asmuo. Tokią išvadą suponuoja UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies nuostatos, orientuojančios į tai, kad tik Darbdaviui gali būti taikomi UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies reikalavimai. Tačiau pareiškėjo turimi duomenys patvirtina faktą, kad UAB „Tigruva“ niekada nėra bausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjui perduoti UAB „Tigruva“ administracinių nusižengimų registro duomenys įrodo, jog UAB „Tigruva“, kaip juridinis asmuo, nėra bausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Susipažinus su atsakovo pateiktu Protokolu, matyti, kad Protokolas yra surašytas fizinio asmens – Ž. G. – vardu, kas leidžia teigti, kad Protokolu atsakovas nubaudė ne UAB „Tigruva“, kaip pareiškėjo Darbdavį, o fizinį asmenį Ž. G., tuo metu ėjusį UAB „Tigruva“ direktoriaus pareigas.

Pažymi, jog ANK 542 straipsnio 2 dalis numato, kad už šioje normoje nustatytą administracinį nusižengimą yra baudžiami darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Įstatymų leidėjas, ANK 542 straipsnio 2 dalyje nustatęs alternatyvias baustinų asmenų grupes, akivaizdžiai suteikė diskrecijos teisę pačiam atsakovui pasirinkti, kam konkrečiai iš sankcijoje numatytų asmenų yra skiriama administracinė nuobauda. Tačiau ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatytos normos teksto formuluotė neleido atsakovui skirti baudą vienu metu ir UAB „Tigruva“, kaip darbdaviui, ir konkrečiam fiziniam asmeniui, kaip Darbdavio įgaliotiniui, kadangi šios sąvokos nėra tapačios. Dėl šios priežasties teigtina, kad Protokolu pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį yra nubaustas ne Darbdavys, kaip juridinis asmuo, o konkretus fizinis asmuo – Ž. G., kaip Darbdavio įgaliotas asmuo. Vadinasi, prie nustatytų faktinių aplinkybių atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad UAB „Tigruva“, kaip pareiškėjo Darbdaviui, Protokolu buvo taikytos ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos, kas eliminavo galimybę atsakovui remtis UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis, priimant skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas mano, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu visiškai nepagrįstai rėmėsi UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimais, todėl negalėjo konstatuoti buvus UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytą teisinį pagrindą, užkirtusį kelią pareiškėjui pakeisti Leidimą. Tokiu būdu, priimtas skundžiamas Sprendimas, kuris nėra grindžiamas tinkamais įstatyminiais pagrindais, negali būti laikomas teisėtai priimtu, kas suponuoja būtinybę jį panaikinti.

Akcentuoja, jog pareiškėjo nuomone, turėjo būti vertinami ir pareiškėjo atlikti veiksmai, kreipiantis į atsakovą su prašymu pakeisti jo Leidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dar 2025 m. balandžio 24 d. Tam momentui neegzistavo tokios faktinės aplinkybės, kurios galėjo būti aiškinamos ne pareiškėjo pateikto prašymo tenkinimo naudai. Tuo metu, kai pareiškėjas įteikė atsakovui savo prašymą, nei Darbdavys, nei Darbdavio įgaliotas asmuo nebuvo bausti pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Todėl pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. būklei turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo prašymas pakeisti Leidimą bus patenkintas. Būtina pabrėžti, kad aplinkybės, kurias atsakovas panaudojo prieš pareiškėją, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsirado jau pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimo eigoje, o skundžiamas Sprendimas priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dienos. Jeigu atsakovas būtų operatyvesnis, spręsdamas pareiškėjo pateiktą prašymą, iš esmės pareiškėjui nebūtų buvę kliūčių Leidimą pakeisti UPTĮ 44 straipsnio tvarka. Dėl šios priežasties teigtina, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja tiek konstituciniam teisinės valstybės principui, tiek principams, numatytiems Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte, 4 punkte, 9 punkte, 11 punkte, kas lemia skundžiamo Sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjo nuomone, atskirai pasisakytina ir dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių įtakos objektyvumo principo taikymui, priimant skundžiamą Sprendimą (VAĮ 3 straipsnio 11 punktas). Pareiškėjui tapo žinoma, kad Darbdavys savo iniciatyva ėmėsi operatyvių veiksmų, pakeičiant Darbdavio direktorių Ž. G. į naują asmenį, kas įrodo, kad Darbdavys siekia būti lojalus Lietuvos Respublikos įstatymams ir toliau tinkamai laikytis UPTĮ nuostatų bei reikalavimų savo veikloje. Be to, pats Ž. G. jau yra sumokėjęs jam paskirtą 70 Eur dydžio baudą pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kas pripažintina tinkamu atsakovo pavedimų įgyvendinimu. Dėl šios priežasties pareiškėjas mano, jog naujai paaiškėjusios ir aukščiau įvardintos faktinės aplinkybės, leidžia tvirtinti, kad skundžiamas Sprendimas priimtas formaliai įvertinus susiklosčiusią situaciją, kas prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o tuo pačiu pažeistų ir VAĮ 3 straipsnio 11 punktą. Taigi, atsižvelgiant į minėtus pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad visų aukščiau paminėtų principų atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, preciziškai nesilaikė, kas pastarąjį dokumentą daro neteisėtą bei suponuoja būtinybę jį panaikinti (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu - dirbti UAB „Tigruva“. Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. ROIK 25273289196 Bendrovės įgaliotam asmeniui Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., už administracinį nusižengimą, numatyta ANK 542 straipsnio 2 dalyje, 541 straipsnio 1 dalyje buvo paskirta 70,00 Eur bauda. 2025 m. birželio 10 d. duomenimis bauda nesumokėta. Skundas nebuvo gautas. Migracijos departamentas įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (35 straipsnio 1 dalies 14 punktu) priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad būtent siekiant užtikrinti tinkamą Migracijos departamento informavimą dėl užsienio piliečių darbo teisinių santykių pagrindu gavusių nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi darbo teisinių santykių pokyčių, ANK yra nustatyta sankcija už netinkamą šios darbdavio pareigos atlikimą. Nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju negali būti taikomas Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktas, nes buvo baustas konkretus fizinis asmuo, o ne pati UAB „Tigruva“. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį sankcija gali būti nustatyta alternatyviems subjektams, t. y. pačiam darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį fiziniai asmenys (darbdavio įgaliotiniai) atsako už atliktų pareigų metu nevykdytą pareigą informuoti Migracijos departamentą. Sankcija pritaikyta darbdavio įgaliotam asmeniui, kuris prilyginamas darbdaviui, todėl pagrįstai nustatyta, kad yra Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, dėl ko, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas teisėtai.

Paaiškina, kad pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamento sistemoje užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d., Sprendimas priimtas 2025 m. birželio 10 d. Pažymi, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra laikomas priimtu, kai užsienietis užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos atvyksta į Migracijos departamentą arba išorės paslaugų teikėją. Pareiškėjas prašymą per MIGRIS užpildė 2025 m. balandžio 24 d., o į Migracijos departamento skyrių atvyko 2025 m. gegužės 8 d. MIGRIS jo prašymas buvo užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d., taigi nuo šios dienos ir yra skaičiuojamas prašymo nagrinėjimo terminas. Papildomai pastebėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė 2025 m. gegužės 19 d. buvo informuoti apie tai, kad jo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas dėl to, kad Bendrovė nepateikė reikiamų dokumentų. Taigi nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nepraleido pareiškėjo prašymo nagrinėjimo termino, o priešingai, jį ir Bendrovę tinkamai informavo apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą ir to priežastis. Taigi, Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nepažeidęs Įstatyme nustatyto termino ir operatyviai. Migracijos departamentas vykdo jam pavestas funkcijas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei poįstatyminių nuostatų. Migracijos departamentas negali veikti konkrečių asmenų labui, nepagrįstas pareiškėjo lūkestis, kad jo prašymas bus patenkintas neįsitikinus, ar prašymas atitinka Įstatymo reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pabrėžiama (žr. administracinė bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk2MS0yNjEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2961-261/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2961-261/2021">eA-2961-261/2021</a>), jog pareiškėjas visą laikotarpį, kuriam jam yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi atitikti Įstatyme numatytas sąlygas (analogiškai taikoma ir prašymams pakeisti leidimą laikinai gyventi). Todėl pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Akcentuoja, kad pareiškėjas nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. darbdavys pakeitė direktorių ir asmuo baustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį sumokėjo jam skirtą baudą, sudaro pagrindą teigti, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas formaliai. Šiuo argumentu pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas turėjo vertinti aplinkybes, kurios ginčijamo Sprendimo priėmimo metu neegzistavo, kad tuometinis darbdavio direktorius sumokės paskirtą baudą ir bus atleistas iš pareigų. Laikytina, kad šis argumentas yra teisiškai nepagrįstas, neįmanoma įvertinti aplinkybių, kurios neegzistavo skundžiamo Sprendimo priėmimo metu.

Pažymi, jog kitos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju, nes yra nustatyta faktinė ir nepaneigta aplinkybė, kad Bendrovės įgaliotas asmuo yra baustas, o tai sudaro imperatyvų Įstatymo pagrindą ginčijamo Sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus imperatyvius Įstatymo pagrindus, o pareiškėjas ginčijamame Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė, manytina, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Bendrovė pateiktame atsiliepime prašo patenkinti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad pareiškėjas ginčo situacijai su atsakovu apibūdinti savo skunde aprašė visiškai teisingas faktines aplinkybes. UAB „Tigruva“ iš tikro tarpininkavo pareiškėjui, siekiant sudaryti pastarajam tinkamas sąlygas atvykti į Lietuvos Respubliką ir įsidarbinti UAB „Tigruva“ pagal darbo sutartį. Tuo tikslu UAB „Tigruva“ atitinkamoms Lietuvos Respublikos valstybinėms institucijoms pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20230505-081076 dėl pareiškėjo būsimo įdarbinimo. Kaip savo skunde nurodė ir pareiškėjas, jo įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje klausimai buvo pradėti spręsti 2023 m. viduryje. Minėti klausimai buvo išspręsti palankiai pareiškėjui, ko pasekmėje 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui buvo suteiktas Leidimas. Nurodyto Leidimo galiojimo laikas pareiškėjui buvo nustatytas iki 2025 m. liepos 4 d. imtinai. Nuo 2023 m. lapkričio 30 d. pagal sudarytą darbo sutartį pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Tigruva“ betonuotojo pareigose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas darbavosi gerai, tai pareiškėjo Leidimo galiojimo laikui einant į pabaigą UAB „Tigruva“ pasiūlė pareiškėjui kreiptis į atsakovą dėl jo Leidimo pakeitimo. Taip pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. el. ryšio priemonėmis kreipėsi į atsakovo atstovus per MIGRIS elektroninę platformą, norėdamas pakeisti turėtą Leidimą, kadangi ir toliau siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje pas tą patį darbdavį. Tuo tikslu atsakovui buvo įteiktas naujas UAB „Tigruva“ tarpininkavimo raštas Nr. 20250424-063888. Jame UAB „Tigruva“ patvirtino pareiškėjo pateiktą informaciją apie pastarojo ketinimus ir toliau darbuotis UAB „Tigruva“ naudai.

Teigia, jog 2025 m. birželio 10 d. atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą, nes, neva pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos asmenims leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Esmine tokio skundžiamo Sprendimo priėmimo priežastimi atsakovas nurodė faktą, kad Bendrovės, kurioje asmuo ketina ir toliau dirbti betonuotoju, vadovui Ž. G. skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti parėję ne mažiau kaip vieneri metai, ir nuobauda nėra įvykdyta. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kaip asmuo, neatitinka UTPĮ 44 straipsnyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Paaiškėjo, kad tuometiniam UAB „Tigruva“ direktoriui Ž. G. 2025 m. gegužės 22 d. atsakovo atstovai surašė Protokolą už tai, kad Ž. G. nepranešė atsakovui apie visą eilę užsieniečių, kurie neatvyko pas darbdavį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku. Už minėtą nusižengimą Ž. G. buvo pasiūlyta sumokėti 70 Eur dydžio baudą pagal ANK 610 straipsnio reikalavimus. Baudos sumokėjimo terminas buvo apibrėžtas 2025 m. birželio 21 d. data. Baudą Ž. G. apmokėjo 2025 m. birželio 10 d. Nuo 2025 m. birželio 16 d. UAB „Tigruva“ direktoriumi yra paskirtas naujas asmuo – G. K..

Nurodo, kad atsakovo atsisakymas pakeisti pareiškėjui Leidimą, yra grindžiamas vienintele faktine aplinkybe, t. y. buvusio tuometinio UAB „Tigruva“ direktoriaus Ž. G. nubaudimu administracine tvarka pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kas atsakovo nuomone, suponuotų ir paties pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio reikalavimams. Su tokia atsakovo išvada nesutiktina. UAB „Tigruva“ visiškai palaiko pareiškėjo išdėstytus argumentus, kuriais yra pateikiamas atitinkamas UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punktui ir ANK 542 straipsnio 2 daliai sisteminis nuostatų aiškinimas ir taikymas. Pareiškėjo skunde pateikta pozicija nuosekliai įrodo, kad prie aukščiau aprašytų faktinių aplinkybių atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis įstatymine nuostata dėl pareiškėjo darbdavio neatitikimo UTPĮ sąlygoms, kadangi iš paties atsakovo veiksmų sektų, jog UAB „Tigruva“, kaip pareiškėjo darbdavio, atžvilgiu jokios administracinio poveikio priemonės nebuvo taikomos. Iš atsakovo surašyto Protokolo formuluočių akivaizdžiai matyti, kad buvęs tuometinis UAB „Tigruva“ direktorius Ž. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip konkretus fizinis asmuo, turėjęs pareigą sumokėti paskirtą administracinę baudą asmeniškai, o ne iš UAB „Tigruva“ finansinių lėšų. Todėl UAB „Tigruva“ atstovai mano, kad pareiškėjas savo skunde pateikė pakankamus teisinius argumentus, kurie patvirtintų skundžiamo Sprendimo neteisėtumą. Dėl šios priežasties skundžiamas Sprendimas negali būti paliktas galioti, nes jis apriboja ne tik pareiškėjo teises, bet ir sukuria neigiamas teisines pasekmes UAB „Tigruva“ atžvilgiu.

Pažymi, kad atsakovas, nuo 2025 m. balandžio 24 d. nagrinėdamas pateiktą prašymą dėl Leidimo pakeitimo, konkrečiai pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, jokių pretenzijų neturėjo ir negalėjo nurodyti aplinkybių, kurios pagal UTPĮ nuostatas galėtų įvardinti pareiškėją kaip žmogų, keliantį grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Todėl pareiškėjas visiškai pagrįstai savo teisių suvaržymą, atsiradusį po skundžiamo Sprendimo priėmimo, sieja ir su jo skunde aprašytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo bei visos eilės principų, nurodytų Viešojo administravimo įstatyme, pažeidimu. Operatyvus ir savalaikis atsakovo atstovų veikimas būtų leidęs išvengti teisinės situacijos susiformavimo, atsiradusio po 2025 m. gegužės 22 d. Protokolo surašymo buvusio UAB „Tigruva“ direktoriaus Ž. G. atžvilgiu. Tuo pačiu, taip būtų apsaugoti ir teisėti pareiškėjo interesai, pastarajam siekiant ir toliau likti Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtais pagrindais. Todėl skundžiamas Sprendimas negali būti paliktas galioti ir atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, esant tai faktinei situacijai, kurią savo skunde aprašė pareiškėjas. Taigi, atsižvelgiant į minėtus pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad visų aukščiau paminėtų principų atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, preciziškai nesilaikė, kas pastarąjį dokumentą daro neteisėtą bei suponuoja būtinybę jį panaikinti (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Teismo posėdyje Bendrovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Leidimą, galiojantį iki 2025 m. liepos 4 d.

Pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. dirba Bendrovėje betonuotoju.

Pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina ir toliau dirbti Bendrovėje betonuotoju.

Departamentas 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog pareiškėjo prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimas yra sustabdomas.

Departamentas Protokolu 2025 m. gegužės 22 d. pripažino, kad Bendrovės tuometinis direktorius Ž. G. dėl to, kad jis būdamas Bendrovės direktoriumi neužtikrino savalaikio (per 7 dienas) duomenų pateikimo Departamentui apie trečiųjų šalių piliečius, su kuriais darbo sutartys nebuvo sudarytos, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje. Departamentas, vadovaudamasis ANK 610 straipsniu (administraciniu nurodymu), pasiūlė Ž. G. sumokėti 70 Eur baudą iki 2025 m. birželio 21 d.

Departamentas Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta, kad Bendrovės, kurioje asmuo ketina ir toliau dirbti betonuotoju, vadovui skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti parėję ne mažiau kaip vieneri metai, nėra įvykdyta, todėl asmuo neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.

Bendrovės direktorius Ž. G. pagal,,Paysera“ duomenis 2025 m. birželio 10 d. sumokėjo 70 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos UTPĮ ir VAĮ nuostatos (nurodytų teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo Sprendimo priėmimo metu).

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.

Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; 3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Pareiškėjas skunde teigė, kad atsakovas turėjo vertinti Bendrovės atitikimą UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punktui, t. y. įvertinti, ar pati Bendrovė yra nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, kaip juridinis asmuo. Pabrėžia, kad Bendrovė nėra nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, tačiau nubaustas yra buvęs Bendrovės direktorius Ž. G. (kaip įgaliotas asmuo), todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas negalėjo vadovautis UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti Leidimą tuo pagrindu, jog ir toliau ketina dirbti Bendrovėje betonuotoju. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą Nr. 20250424-063888, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas dirba Bendrovėje pagal neterminuotą darbo sutartį betonuotoju, jam mokamas 1 040 Eur darbo užmokestis. Kaip matyti, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tai, kad remiantis viešai prieinamais SODROS ir VMI duomenimis nustatyta, kad Bendrovė: 1) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI); 2) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – ir SODRA). Pareiškėjas taip pat informuotas apie tai, jog prašoma kuo skubiau įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus arba pateikti iš VMI ir SODROS sprendimą dėl mokesčių atidėjimo. Pareiškėjo buvo prašoma informuoti apie tai, kai skola bus sumokėta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimo terminas sustabdytas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos. Bendrovės direktoriui Ž. G. Protokolas surašytas 2025 m. gegužės 22 d. Ginčo Sprendimas priimtas 2025 m. birželio 10 d.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog Bendrovė ir/ar jos direktorius neinformavo Departamento apie trečiųjų šalių piliečių neįdarbinimą per 7 dienas, ko pasėkoje Bendrovės direktoriui Ž. G. buvo paskirta administracinė nuobauda ir Protokolu pasiūlyta sumokėti 70 Eur baudą, kurią Ž. G. 2025 m. birželio 10 d. sumokėjo.

Pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės tuo, jog administracinė nuobauda buvo taikyta Bendrovės direktoriui, o ne pačiai Bendrovei, todėl mano, kad Departamentas negalėjo vadovautis UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis.

Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo skundo argumentais, kadangi pareiškėjas nepagrįstai atriboja darbdavio ir darbdavio įgaliotam asmeniui taikytinos atsakomybės aiškinimą. Šiuo atveju administracinė nuobauda buvo taikyta Bendrovės direktoriui, t. y. Bendrovės įgaliotam asmeniui. Nors pačiai Bendrovei nebuvo taikyta administracinė nuobauda, tačiau Bendrovės direktorius šiuo atveju veikė Bendrovės vardu bei interesais ir nustatytu terminu neinformavo Departamento apie trečiųjų šalių piliečių neįdarbinimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog nors Bendrovė kaip juridinis asmuo nebuvo nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, tačiau pagal minėtą straipsnį taikius administracinę atsakomybę Bendrovės direktoriui, Departamentas turėjo pagrindą vadovautis UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis. Kadangi Bendrovės direktoriui 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu taikyta administracinė nuobauda (bauda), Departamentas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, kas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, sudarė pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą ginčo Sprendimu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų; būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzgwOS00MTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3809-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3809-415/2020">eA-3809-415/2020</a>; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDQyNy05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4427-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4427-968/2020">eA-4427-968/2020</a>; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk0OS01MjUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2949-525/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2949-525/2021">eA-2949-525/2021</a>; kt.). Šiais LVAT išaiškinimais vadovautasi ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTAzLTU1Mi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-903-552/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-903-552/2022">eA-903-552/2022</a>, kurioje buvo ginčijamas atsisakymas užsieniečiui išduoti vizą tuo pagrindu, kad darbdavio, pas kurį užsienietis ketino dirbti, įgaliotam atstovui (vadovui) buvo taikyta ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė.

Teismo vertinimu, šie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, kadangi atsisakymas užsieniečiui pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat siejamas su administracinės atsakomybės darbdavio atstovui taikymu. Nepaisant to, kad administracinė nuobauda yra paskirta fiziniam asmeniui, bet jis ginčo laikotarpiu buvo juridinio asmens vadovas, veikęs išimtinai šio juridinio asmens interesais ir nevykdęs Įstatymo įpareigojimų, nustatytų juridiniam asmeniui. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo argumentai, susiję su bandymu atriboti Bendrovės vadovo veiksmus nuo Bendrovės veiklos, nepagrįsti. Kartu akcentuotina, kad Bendrovė neginčija padaryto administracinio nusižengimo fakto, buvęs Bendrovės vadovas administracinę baudą sumokėjo. Bendrovės vadovas buvo pakeistas tik po ginčo Sprendimo priėmimo.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą, bei vadovaujantis nurodyta LVAT praktika, sprendžia, kad administracinės atsakomybės taikymas ne tiesiogiai Bendrovei, o darbdavio atstovui, kuris veikė Bendrovės vardu bei interesais, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog Bendrovė neatitiko UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kada buvo sumokėta paskirta bauda, nes pagal UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą, darbdaviui neturi būti skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, turi būti praėję daugiau kaip vieni metai. Taigi paskirtos baudos sumokėjimo laikas aktualus tik skaičiuojant Įstatyme nurodytą vienerių metų terminą. Nagrinėjamu atveju Departamentas Protokolu 2025 m. gegužės 22 d. pripažino, kad Bendrovės tuometinis direktorius Ž. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė baudą. Taigi administracinė nuobauda skirta iki ginčo Sprendimo priėmimo.

Minėta, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje Įstatymo nuostatos, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, taikytinos tiek pareiškėjui, tiek pareiškėjo Darbdaviui. Sprendimas atsisakyti pakeisti Leidimą pareiškėjui priimtas nustačius, jog Bendrovės tuometiniam vadovui Ž. G. skirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečių duomenis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjo darbdavys per pastaruosius vienerius metus pažeidė Įstatymo nuostatas, t. y. neinformavo Departamento apie trečiųjų šalių piliečių neįdarbinimą. Teismo įsitikinimu, sprendžiant, ar pareiškėjo darbdavys atitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimus, pakanka nustatyti, ar jam per vienerius metus buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK. Nustačius šią aplinkybę, Departamentas turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog jis kreipėsi į atsakovą 2025 m. balandžio 24 d., kai dar nei pareiškėjo darbdavys, nei įgaliotas asmuo nebuvo bausti pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, todėl prašymo pateikimo metu, nebuvo kliūčių Leidimą pakeisti UPTĮ 44 straipsnio tvarka, pažymėtina, jog Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato tokio prašymo nagrinėjimo terminą, t. y. ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Kaip pateiktame atsiliepime paaiškino Departamentas, pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamento sistemoje užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta Departamento 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu. Taigi, nors pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta 2025 m. gegužės 19 d., o pareiškėjo prašymas MIGRIS užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d., tačiau net ir terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 24 d., Departamentui ginčo Sprendimą priėmus 2025 m. birželio 10 d., Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas dviejų mėnesių terminas nebuvo praleistas.

Papildomai pažymėtina, jog vien tai, kad pareiškėjo prašymo pateikimo metu Bendrovės direktoriui nebuvo taikyta administracinė nuobauda, o šioms aplinkybėms pasikeitus prašymo nagrinėjimo metu, nereiškia, kad į šias aplinkybes neturėtų būti atsižvelgiama priimant sprendimą. Prašymo nagrinėjimo terminas nustatytas Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuris nebuvo pažeistas, todėl šiuo laikotarpiu atsiradus aplinkybėms, dėl kurių Leidimas negalėjo būti išduotas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 puntu, pagrįstai priimtas ginčo Sprendimas ir atsisakyta pareiškėjui pakeisti Leidimą.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Bendrovė pakeitė Bendrovės direktorių, be to, Ž. G. sumokėjo paskirtą baudą, todėl mano, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina tai, kad skundžiamas Sprendimas priimtas formaliai įvertinus susiklosčiusią situaciją.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčo Sprendimas priimtas 2025 m. birželio 10 d., kuris pasirašytas elektroniniu parašu 15:24:15 val. Bendrovės direktorius Ž. G. paskirtą baudą sumokėjo 2025 m. birželio 10 d. 20:30:21 val. (,,Paysera“ duomenys). Nuo 2025 m. birželio 16 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas G. K..

Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Ž. G. paskirtą baudą apmokėjo po priimto Departamento Sprendimo, o Bendrovės direktoriumi paskirtas G. K. 2025 m. birželio 16 d. Visos šios aplinkybės įvyko jau po ginčo Sprendimo priėmimo, todėl šios aplinkybės negalėjo būti vertinamos priimant ginčijamą Sprendimą. Įvertinus tai, spręstina, jog šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nukreiptos į ateitį, niekaip nekeičiančios priimto ginčijamo Sprendimo esmės, todėl neturi įtakos vertinant ginčo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTgtNDQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-398-442/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-398-442/2015">A-398-442/2015</a>; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzYwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2760-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2760-492/2015">A-2760-492/2015</a>; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Departamento Sprendimas yra pakankamai argumentuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, pateiktas išsamus pareiškėjo situacijos vertinimas. Ginčo Sprendime nustatytas faktinių aplinkybių visetas, susietas su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Byloje pateikti duomenys ir LVAT praktika patvirtina, jog administracinės atsakomybės taikymas juridinio asmens vadovui yra vertintinas kaip administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, veikiančiam juridinio asmens vardu ir interesais, todėl Departamentas turėjo pagrindą spręsti dėl UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikymo. Pažymėtina, jog UPTĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytos alternatyvios sąlygos, kurias darbdavys turi atitikti, t. y. jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai. Kadangi administracinė nuobauda buvo skirta Bendrovės direktoriui Ž. G., todėl šiuo atveju administracinės nuobaudos taikymas sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjo darbdavys neatitinka šios UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos (<...> jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis <...>). Administracinė nuobauda ginčo Sprendimo priėmimo metu nebuvo įvykdyta, kaip nurodyta aukščiau šiame sprendime, ji apmokėta po kelių valandų nuo Sprendimo priėmimo, todėl ši aplinkybė aktuali skaičiuojant vienerių metų terminą kaip tai nustatyta UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Tačiau vertinant, ar pareiškėjo darbdavys atitinka Įstatymo reikalavimus, Departamentas neturėjo pareigos vertinti Protokolo pagrįstumo, priimant ginčo Sprendimą svarbu nustatyti, ar pareiškėjo darbdavys nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo darbdavio įgaliotam asmeniui paskyrus administracinę nuobaudą, Departamentas pagrįstai nustatė, jog Bendrovė neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, o pareiškėjas neatitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Departamento priimtas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atitinkamai konstitucinio teisinės valstybės principo, bei principų, numatytų VAĮ 3 straipsnio 1 punkte, 4 punkte, 9 punkte, 11 punkte pažeidimas nenustatytas.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais duomenimis, priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuotas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Z. L. (Z. L.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Laimutė Jokubauskaitė

Jolita Rasiukevičienė

Indrė Žvaigždinienė