Dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės

Civilinė byla Nr. e2A-92-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00493-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4356-857/2023 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos ieškinį atsakovei A. A. dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazija (toliau – ir ieškovė, ir gimnazija), kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – DGK, komisija) sprendimu ir prašydama panaikinti komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS -111-1080/2023 ir atsakovės A. A. (toliau – ir atsakovė) prašymą dėl mobingo atmesti, t. y. darbo ginčą išnagrinėti teisme iš esmės, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje teigė, kad DGK priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir priimtas netinkamai įvertinus teisės aktų nuostatas, byloje surinktus įrodymus bei neatsižvelgus į bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Dėl pareiginės algos pastovios dalies koeficiento nustatymo tvarkos kriterijų ieškinyje nurodė, kad atlyginimo koeficientai gimnazijos darbuotojams nustatomi vadovaujantis 2022 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu Nr. XIV (toliau ir Darbo apmokėjimo įstatymas) ir Gimnazijos darbo apmokėjimo sistema, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VV-109. Teigė, kad atsakovei nustatydama pareiginės algos pastovios dalies koeficientą, ieškovė atsižvelgė į atsakovės veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę ir kt., palyginus su kitų gimnazijos kvalifikuotų darbuotojų (specialistų) veiklos sudėtingumu, darbo krūviu, atsakomybės lygiu, papildomu įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimu, savarankiškumo lygiu, darbo funkcijų įvairove. Atsakovei yra nustatytas tinkamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis, todėl DGK įpareigojimas keisti jo dydį yra nepagrįstas.

3. Dėl pareigybės lygio nustatymo ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikto gimnazijos veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitą Nr. T4-6 (toliau ir Vidaus audito ataskaita). Vidaus audito ataskaitos 2.2 punkte buvo nurodyta, kad audito metu buvo peržiūrėti gimnazijos darbuotojų pareigybių aprašymai ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybė priskirta netinkamam pareigybės lygiui, t. y. nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatant reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį išsilavinimą pareigybės lygis turi būti A2. Teigė, kad atsakovei yra nustatytas tinkamas pareigybės lygis, todėl DGK sprendimas panaikinti gimnazijos direktoriaus 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. VV-65 patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo I skyriaus 3 punktą, kurio (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybė priskirta B lygiui, ir II skriaus 8.1 punkto dalį, kuriuo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

4. Dėl psichologinio smurto darbe ieškovė teigė, jog gimnazijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-86 „Dėl (duomenys neskelbtini) fondo inventorizacijos“ (su pakeitimais) buvo sudaryta inventorizacijos komisija. Gimnazijos direktoriaus 2022 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. VV-140 patvirtintų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos inventorizacijos taisyklių 11 punktas nurodo, kad tikrinant ilgalaikio turto, numeruotų ir saugiųjų dokumentų blankų ir atsargų likučius, privalo dalyvauti atsakingas asmuo išskyrus atvejus, kai šis asmuo negali dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių. Inventorizavimo komisija informavo atsakovę, kad nuo 2022 m. birželio 8 d. vykdys (duomenys neskelbtini) fondo inventorizaciją. Inventorizacijos metu į komisijos pateikiamus klausimus ji atsakinėjo netinkamai (pvz. iškilus neaiškumui dėl (duomenys neskelbtini) nurašymo pažymėjimo inventorinėje knygoje, ji nurodė, kad tais metais dar nebuvo gimusi (įrašas 1958 m.), radus neatitikimų inventorinėje knygoje su fizinėmis knygomis, atsakė, kad įrašus darė ne ji). 2023 m. sausio 11 d. keturi inventorizacijos komisijos nariai apsilankė pas ieškovę, kad supažindintų ją su išvadomis. Komisijos nariai pasiūlė atsakovei susipažinti su (duomenys neskelbtini) fondo patikrinimo aktu (originalu), tačiau ji atsisakė skaityti, nurodydama, kad nėra gavusi patikrinimo akto kopijos. Komisijos nariai pasiūlė palaukti kol atsakovė su patikrinimo aktu susipažins, kad po to komisijos nariai ir atsakovė galėtų aptarti išvadas bei pasiūlymus. Atsakovei buvo nurodyta, kad susipažinusi su patikrinimo aktu ji turės pateikti paaiškinimą dėl (duomenys neskelbtini) inventorizacijos komisijos nustatytų trūkumų bei gaus patikrinimo akto kopiją. Atsakovė kategoriškai atsisakė su komisijos nariais bendradarbiauti. Atsižvelgiant į atsakovės poziciją komisijos nariai priėmė sprendimą patikrinimo aktą perskaityti žodžiu. Atsakovė su pagarsintomis išvadomis nesutiko ir patikrinimo akte pasirašyti atsisakė. 2023 m. sausio 17 d. atsakovei buvo įteiktas pranešimas „Dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkumų“, tačiau ir ant šios dokumento ji atsisakė pasirašyti, kad jį gavo. Aplinkybės, kad atsakovės darbo rezultatai yra tikrinami (buvo atliekama atsakovei priskirtų materialinių vertybių inventorizacija), atsakovės buvo pareikalauta pateikti paaiškinimus dėl patikrinimo metu nustatytų trūkumų, reikalaujama tinkamai atlikti jai pavestas pareigas, savaime negali reikšti, kad jos orumas yra žeminamas, ji yra diskriminuojama, žeminama ar pažeidžiamos kitos jos teisės.

5. Be to, teigė, kad gimnazijos Darbo tvarkos taisyklių 51.10 punktas nustato, kad kabineto raktus gali turėti tik tie darbuotojai, kurie betarpiškai jame dirba – perduoti raktus kitiems asmenims draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai nurodo administracijos darbuotojai. Gaisrinės saugos instrukcijų Nr. GS-1 57 punktas nurodo, kad darbuotojas išeidamas palieka raktus budėtojui. Su šiais reikalavimais atsakovė yra supažindinta pasirašytinai. (duomenys neskelbtini) raktai yra vieni. Atsakovė nesilaikydavo nustatytos tvarkos ir raktų nepalikdavo budėtojui, todėl jai baigus darbą, ir įvykus ekstremaliai situacijai nebūtų galima patekti į patalpas. Valytoja išplauti (duomenys neskelbtini) patalpas galėdavo tik į darbą atvykus atsakovei (nuo 11 val.) Į (duomenys neskelbtini) patalpas atsakovė valytojos iš vis neįleisdavo. Ieškovės atstovai kelis kartus žodžiu prašė atsakovės palikti raktus budėtojui, tačiau į šiuos prašymus atsakovė nereagavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir siekiant, kad būtų laikomasi darbo tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų 2022 m. spalio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. VV-164 „Dėl pavedimo (duomenys neskelbtini) vedėjai A. A.“ atsakovei buvo nurodyta palikti (duomenys neskelbtini) raktus budėtojui. Pasak ieškovės, aukščiau aptarti ieškovės atstovo veiksmai t. y. atsakovės atliekamų pareigų patikrinimas (atlikta (duomenys neskelbtini) inventorizacija), darbdavio reiklumas ir reikalavimai laikytis nustatytos darbo tvarkos, tinkamai atlikti pavestas užduotis, negali būti traktuojamas psichologiniu smurtu. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl ieškovės atstovo išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedimų užduočių atlikimu, negali būti laikomi psichologiniu smurtu, nes išsakyta ieškovės atstovu pozicija išdėstyta korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai. Dalykiškų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisė, todėl DGK nepagrįstai ieškovės atstovų išsakytą poziciją įvertino kaip psichologinį smurtą. Nors atsakovė savo prašyme dideliu psichologiniu spaudimu laikė 2022 m. birželio mėn. pateiktą pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Atsakovė subjektyviai įvertino pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl nepagrįstai teisėtus darbdavio veiksmus vertina kaip psichologinį smurtą.

6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės teigimu, kad DGK sprendimas panaikinti gimnazijos direktoriaus 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. VV­65 patvirtintą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo I skyriaus 3 punktą, kuriuo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybė yra priskirta B lygiui ir II skyriaus 8.1 punkto dalį, kuriuo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, yra nepagrįstas, nes ieškovė, priešingai nei nurodyta Vidaus audito ataskaitoje, pareigybės nepriskyrė A2 lygiui, tačiau pakeitė kvalifikacinius reikalavimus, keliamus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis pasikeitusiomis aplinkybėmis nuo 2022 m. gegužės 2 d. pakeitė kvalifikacinius reikalavimus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas. Teigė, kad ieškovė nepateikė DGK įrodymų, kaip ir kuo buvo vadovautasi nustatant kiekvieno kvalifikuoto darbuotojo, tame tarpe ir atsakovės, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžius, individualiai įvertinant kiekvieno darbuotojo veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių žinių turėjimą. Nurodė, kad ieškovės prašymas panaikinti DGK įpareigojimą ieškovei iš naujo nustatyti atsakovei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą yra nepagrįstas.

7. Atsakovė nesutiko su ieškovės teigimu, kad DGK 2023 m. kovo 16 d. sprendime konstatuotas mobingo faktas yra nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė nuolatos yra išskiriama iš kitų gimnazijos darbuotojų, atsakovė vienintelė iš visų gimnazijos darbuotojų privalo palikti raktus nuo savo darbo vietos, atsakovei yra leidžiama į gimnaziją įeiti tik pro vienas, pagrindines duris, kai kiti darbuotojai ar gimnazijos bendruomenė gali į pastatą patekti pro kitas duris. Atsakovės prašymai, teikti per raštinę, yra ignoruojami gimnazijos direktorės, pavyzdžiui, atsakovė teikė pasiūlymą 2022 m. gruodžio 30 d., tačiau iki šiol nėra gavusi atsakymo. Ieškovė nuolatos daro itin intensyvų psichologinį spaudimą atsakovės atžvilgiu ir psichologinį terorą planuoja iš anksto. Pavyzdžiui, gimnazijos direktorė pranešimą, kuriame yra sukritikuota metinė (duomenys neskelbtini) ataskaita, parengė 2022 m. spalio 13 d., o atsakovei įteikė tik po ataskaitos pridavimo, t. y. 2023 m. sausio 5 d. Teigė, kad atsakovė nuolatos, nepagrįstai kritikuojama dėl darbų, kurių faktiškai ji atlikti negali. Ieškovė nepateikia informacijos, duomenų, ataskaitų, tačiau įpareigoja atsakovę sutvarkyti neegzistuojančią informaciją, ja papildyti ataskaitas. Atsakovė to padaryti negali, nes neturi tokios informacijos, nėra jos gavusi iš ieškovės ar kitų atsakingų asmenų. Ieškovė tai žino, tačiau nuolatos kritikuoja atsakovę, žemina jos garbę prieš kitus kolegas. 2023 m. sausio 11 d. atsakovei žodžiu buvo perskaityta inventorizacijos išvada, kurioje pagal ieškovę yra daug trūkumų. Atsakovei nebuvo duotas rašytinis dokumentas susipažinti ir taip buvo apribota atsakovės teisė apskųsti inventorizacijos išvadą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023 m. spalio 12 d. sprendim

9. Teismas nustatė, kad byloje keliamas teisingo apmokėjimo už atliekamą darbą bei darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, darbdaviui atliekant jo atžvilgiu psichologinio spaudimo ir mobingo turinčius veiksmus.

10. Nurodė, kad ieškovė, priešingai nei nurodyta Vidaus audito ataskaitoje, ne pareigybę priskyrė A2 lygiui, bet pakeitė kvalifikacinius reikalavimus, keliamus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas. Ieškovė bylos nagrinėjimui nepateikė įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis pasikeitusiomis aplinkybėmis vadovaujantis nuo 2022 m. gegužės 2 d. pakeitė kvalifikacinius reikalavimus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas. Konstatavo, kad ieškovė ignoravo Vidaus audito ataskaitos išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybė priskirtina A2 lygiui (Vidaus audito ataskaitos 2.2 punktas) ir be teisėto pagrindo atsakovei, einančiai (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas pakeitė kvalifikacinius reikalavimus, t. y. panaikino reikalavimą turėti aukštąjį (universitetinį arba koleginį) arba jiems prilygintą (duomenys neskelbtini) krypties išsilavinimą ir nustatė reikalavimą turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidutinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų, tuo pažeidė atsakovės teisę gauti teisingą atlyginimą už darbą.

11. Susipažinęs su ieškinio turiniu, atsiliepimu į ieškinį, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išklausęs šalių paaiškinimų, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais dėl patirto mobingo. Teismas rėmėsi gimnazijos direktorė paaiškinimais teismo posėdyje, jog atsakovė nesusitvarko su jai patikėtomis pareigomis, todėl kiti darbuotojai turi baigti atlikti atsakovei pavestas užduotis, nevykdo gimnazijos direktorės žodinių pavedimų, todėl užduotys jai formuluojamos įsakymų forma, atsakovė, nustačius trūkumus, nepateikia raštu jokių paaiškinimų, komisijai nustačius (duomenys neskelbtini) trūkumą, komisija nuėjo pas atsakovę aptarti rezultatų, tačiau ji su komisija nebendravo, todėl buvo perskaitytas (duomenys neskelbtini) inventorizacijos aktas. Dėl rakto ir atvykimo į gimnaziją direktorė paaiškino, jog atsakovė turėjo vienintelį raktą nuo (duomenys neskelbtini), todėl valytojai buvo sudėtinga patekti į (duomenys neskelbtini), taip pat yra priešgaisriniai reikalavimai, todėl buvo pakeista (duomenys neskelbtini) durų spyna ir vienas raktas paliktas pas budėtoją, o visi darbuotojai patenka į gimnaziją pro ta patį pagrindinį įėjimą, tik fizinio lavinimo mokytojas turi raktus nuo kitų durų, kad patektų su vaikais į lauką sportuoti bei valytoja šiukšlėms išnešti, (duomenys neskelbtini) fondas neprižiūrėtas pagal sutartus terminus, nepapildytas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) vedėja netyrė poreikio dėl (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, (duomenys neskelbtini) pirkimą inicijavo mokytojos. Teismas iš apsilankymo gimnazijos (duomenys neskelbtini) akto nustatė, kad (duomenys neskelbtini) sudėliotos netvarkingai, (duomenys neskelbtini) nesilaikoma abėcėlinės tvarkos, yra skirtukai sovietinėmis temomis („TSRS istorija“, „Jaunieji pionieriai“ ir kt.), (duomenys neskelbtini) fondai neperžiūrėti, nesutvarkyti. Iš 2022 m. spalio 11 d. pranešimo nustatė, kad atsakovė pakeltu balsu šaukė ant gimnazijos direktorės. 2022 m. birželio 22 d. komisija, atliekanti gimnazijos (duomenys neskelbtini) inventorizaciją, informavo gimnazijos direktorę, jog įtaria (duomenys neskelbtini) vedėją jas filmuojant, todėl jaučiasi darbe emociškai nesaugios. 2020 m. birželio 23 d. pranešime dėl turto likvidavimo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) vedėja pateikė nurašomą (duomenys neskelbtini), tačiau tikrinant pagal sąrašus nei (duomenys neskelbtini) neatitiko sąrašų, turtas nelikviduotas. Iš gimnazijos mokytojos J. G. paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė nemotyvuotai nepasirašo dovanotų leidinių įvertinimo akto, todėl be jos parašo buvo perduotas gimnazijos buhalteriui, be to (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) trūkumas. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei nebuvo leista dalyvauti atliekant inventorizaciją gimnazijos (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina gimnazijos direktorės paaiškinimus dėl atsakovės negebėjimo visa apimtimi atlikti (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, kad ji pati sudaro konfliktines situacijas, todėl atsakovės teiginius, kad ji yra diskriminuojama, patiria mobingą, teismas laikė nepagrįstais. Nagrinėjamą atvejį teismas vertintino kaip konfliktinę darbinę situaciją, kuri, teismo manymu, kilo ne iš ieškovės, o iš atsakovės elgesio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir pripažinti ieškovę piktnaudžiavus savo teisėmis ir pažeidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 3 dalies reikalavimus, priteisti iš ieškovės apeliantės naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12.1. Teigia, kad byloje neginčytinai yra nustatyta, jog darbdavys prieš apeliantę naudojo psichologinį smurtą, dėl ko apeliantė patyrė neturtinę žalą. Psichologinis smurtas buvo naudojamas siekiant, kad apeliantė išeitų iš darbo, kuris pasireiškė tuo, kad tik iš apeliantės buvo paimti raktai nuo darbo vietos ir norėdama patekti į darbo vietą raktus turėjo pasiimti iš budėtojo, nors kiti darbuotojai nuo savo darbo vietos turėjo raktus ir jiems nereikėjo jų palikti pas budėtoją, išmetant iš apeliantės darbo vietos jos gėles, neleidžiant dalyvauti inventorizacijos atlikime, neduodant susipažinti su inventorizacijos išvada, o ją skaitant garsiai, taip siekiant pažeminti, tik jos vienos darbui tiekiant išskirtinį dėmesį, nes per 2022 m. buvo atliktos dvi inventorizacijos, viena inventorizacija truko pusę metų, ignoruojant ieškovės prašymus, neatsakant į teikiamus pasiūlymus.

12.2. Mano, kad bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad darbo santykiai mokymo įstaigoje reguliuojami pagal asmeninį gimnazijos direktorės nusistatymą, nepaisant darbo įstatymų reikalavimų, direktorė pripažino, kad apeliantei nebuvo duota iš anksto susipažinti su (duomenys neskelbtini) fondo patikrinimo aktu, o apeliantei atsisakius pasirašyti aktą be susipažinimo, aktas buvo skaitomas garsiai, dalyvaujant komisijos pirmininkei gimnazijos direktorei ir trims komisijos nariams, nors buvo visos galimybės pateikti (duomenys neskelbtini) fondo patikrinimo akto nuorašą ar išsiųsti ši aktą apeliantei elektroniniu paštu. Nuo 2022 m. gegužės 2 d. pakeičiant ne apeliantės užimamos (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės lygį, bet sumažinant kvalifikacinius reikalavimus. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad apeliantė gimnazijoje dirba daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 1999 m. rugsėjo 1 d.). Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad iki 2022 m. sausio 1 d. dėl apeliantės netinkamo darbo pareigų atlikimo darbdavys būtų įspėjęs žodžiu ar raštu dėl darbo pareigų pažeidimo. Tuo tarpu darbdavio atstovai byloje teigė, kad apeliantė negali atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, kad apeliantė netinkamai atlieka darbo pareigas, pati nebendrauja su kolektyvu. Tokie darbdavio teiginiai tik dar labiau patvirtino išvadą, kad ieškovė net ir bylos nagrinėjimo metu siekė pakirsti apeliantės pasitikėjimą savimi ir priversti išeiti iš darbo.

12.3. Mano, kad teismas netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, nes aukščiau išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog apeliantės paaiškinimai dėl to, kad darbdavys jai darė psichologinį poveikį, atitinka tikrovę. Apeliantė buvo nepagrįstai išskirta iš kitų gimnazijos darbuotojų, darbdavys neužtikrino apeliantei tinkamos darbo aplinkos, kurioje ji nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Kuriais kėsintasi į jos garbę ir orumą.

12.4. Teigia, kad apeliantė dėl savo pažeistų teisių ne kartą kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, o ieškovė pažeidė reikalavimą, draudžiantį persekioti darbuotoją ar kitaip pažeisti jo interesus dėl darbuotojo kreipimosi į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas su pranešimu apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Nurodo, kad ieškovės Darbo tvarkos taisyklių 51.10 punktas nustato, kad kabineto raktus gali turėti tik tie darbuotojai, kurie betarpiškai jame dirba – perduoti raktus kitiems asmenims draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai nurodo administracijos darbuotojai. Gaisrinės saugos instrukcijų Nr. GS-1 57 punktas nurodo, kad darbuotojas, išeidamas palieka raktus budėtojui. Su šiais reikalavimais apeliantė yra supažindinta pasirašytinai. (duomenys neskelbtini) raktai yra vieni. Teigia, kad apeliantė nesilaikydavo nustatytos tvarkos ir raktų nepalikdavo budėtojui, todėl jai baigus darbą, ir įvykus ekstremaliai situacijai nebūtų galima patekti į patalpas. Taip pat teigia, kad valytoja išplauti (duomenys neskelbtini) patalpas galėdavo tik į darbą atvykus apeliantei (nuo 11 val.), į (duomenys neskelbtini) patalpas apeliantė valytojos iš vis neįleisdavo. Ieškovės atstovai kelis kartus žodžiu prašė apeliantės palikti raktus budėtojui, tačiau į šiuos prašymus apeliantė nereagavo, dėl to2022 m. spalio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. VV164 „Dėl pavedimo (duomenys neskelbtini) vedėjai A. A.“ apeliantei buvo nurodyta palikti (duomenys neskelbtini) raktus budėtojui, todėl pagrindo konstatuoti, kad tokie veiksmai laikytini psichologiniu smurtu nėra pagrindo.

13.2. Teigia, kad apeliantės atliekamų pareigų patikrinimas (atlikta (duomenys neskelbtini) inventorizacija), darbdavio reiklumas ir reikalavimai laikytis nustatytos darbo tvarkos, tinkamai atlikti pavestas užduotis, negali būti traktuojamas psichologiniu smurtu, ką pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas. Be to, darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl ieškovės atstovės (direktorės) pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedimų užduočių atlikimu apeliantės atžvilgiu, negali būti laikomi psichologiniu smurtu. Aplinkybės, kad apeliantės darbo rezultatai yra tikrinami, reikalaujama jos pateikti paaiškinimus dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkumų, savaime negali reikšti, kad apeliantės orumas yra žeminamas, ji yra diskriminuojama ar pažeidžiamos kitos jos teisės. Apeliantės teiginiai dėl neva netinkamo bendravimo su ja ir kitos jos nurodomos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad ieškovė apeliantės atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir dėl tų veiksmų atsirado žala.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliacinio skundo ribose sprendžiamas teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad atsakovės A. A. prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Byloje nagrinėjamas darbo ginčas iš esmės, ieškovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazija nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašė panaikinti komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS -111-1080/2023 ir atsakovės A. A. prašymą dėl mobingo atmesti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo ieškovę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnaziją iš naujo nustatyti atsakovei A. A. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, perskaičiuoti darbo užmokestį, tačiau pripažino, kad atsakovės A. A. prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Apeliacinį skundą pateikė atsakovė, kuri nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos. Pasak apeliantės, byloje neginčytinai nustatyta, kad darbdavys prieš apeliantę naudojo psichologinį smurtą, teigia, kad apeliantė buvo nepagrįstai išskirta iš kitų gimnazijos darbuotojų, darbdavys neužtikrino apeliantei tinkamos darbo aplinkos, kurioje ji nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsintasi į jos garbę ir orumą.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nepripažinti buvus mobingo atsakovės atžvilgiu ir nepriteisti neturtinės žalos grindė tokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: Vidaus audito metu nustatytos aplinkybės patvirtina gimnazijos direktorės paaiškinimus dėl atsakovės negebėjimo visa apimtimi atlikti (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas; iš apsilankymo gimnazijos (duomenys neskelbtini) akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) sudėliotos netvarkingai, (duomenys neskelbtini) nesilaikoma abėcėlinės tvarkos, yra skirtukai sovietinėmis temomis („TSRS istorija“, „Jaunieji pionieriai“ ir kt.), (duomenys neskelbtini) fondai neperžiūrėti, nesutvarkyti; iš 2022 m. spalio 11 d. pranešimo matyti, kad atsakovė pakeltu balsu šaukė ant gimnazijos direktorės; 2022 m. birželio 22 d. komisija, atliekanti gimnazijos (duomenys neskelbtini) inventorizaciją, informavo gimnazijos direktorę, jog įtaria (duomenys neskelbtini) vedėją jas filmuojant, todėl jaučiasi darbe emociškai nesaugios; 2020 m. birželio 23 d. pranešime dėl turto likvidavimo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) vedėja pateikė nurašomą (duomenys neskelbtini), tačiau tikrinant pagal sąrašus nei (duomenys neskelbtini) neatitiko sąrašų, turtas nelikviduotas; iš gimnazijos mokytojos J. G. paaiškinimų matyti, jog atsakovė nemotyvuotai nepasirašo dovanotų leidinių įvertinimo akto, todėl be jos parašo buvo perduotas gimnazijos buhalteriui; iš šalių paaiškinimų ir DGK sprendimo matyti, kad gimnazijos (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) trūkumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei nebuvo leista dalyvauti atliekant inventorizaciją gimnazijos (duomenys neskelbtini), ši ir Vidaus audito metu nustatytos aplinkybės, pasak teismo, patvirtino gimnazijos direktorės paaiškinimus dėl atsakovės negebėjimo visa apimtimi atlikti (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, konstatavo, kad pati atsakovė sudaro konfliktines situacijas, todėl atsakovės teiginiai, kad ji yra diskriminuojama, patiria mobingą, teismo įvertinti kaip nepagrįsti.

18. Apeliantė su skundžiama sprendimo dalimi nesutinka, teigdama, jog visos teismo nustatytos aplinkybės, priešingai nei jas vertino teismas, patvirtina apeliantės paaiškinimus dėl to, kad darbdavys jai darė psichologinį poveikį, kad ji buvo išskirta iš kitų gimnazijos darbuotojų, ir tai atitinka tikrovę. Apeliantė teigia, kad ji dėl savo pažeistų teisių ne kartą kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, o ieškovė ne tik, kad elgėsi nepakankamai sąžiningai, piktnaudžiavo savo teise ir apribojo apeliantės darbo ir profesinės veiklos galimybes, bet ir pažeidė DK 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikalavimą, draudžiantį persekioti darbuotoją ar kitaip pažeisti jo interesus dėl darbuotojo kreipimosi į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas su pranešimu apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus.

19. DK 30 straipsnio 1‑2 dalys numato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.

20. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime,

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą apeliacinį skundą, nustatė, kad apeliantė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis, jas interpretuodama ir vertindama savaip, nenurodydama kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (ar) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodoma aplinkybe, kad gimnazijoje atliktos net dvi inventorizacijos rodo siekį atleisti atsakovę iš darbo, siekį daryti jai psichologinį poveikį. Inventorizacija – tai turto ir įsipareigojimų patikrinimas bei jų faktinių likučių palyginimas su apskaitos registrų duomenimis (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad inventorizacija mokyklos (duomenys neskelbtini) buvo atliekama tikslingai, siekiant nustatyti koks turtas realiai yra (duomenys neskelbtini), byloje taip pat yra duomenys, kad jau 2021 m. atsakovė gimnazijos direktorės įsakymais buvo įpareigojama sudaryti (duomenys neskelbtini) sąrašus, sutvarkyti lentynas, seifą, pateikti (duomenys neskelbtini) fondo sąrašą, (duomenys neskelbtini) veiklos planą ir kt., tačiau byloje esantys darbuotojų pranešimai patvirtina, kad tikrinimų, inventorizacijų atlikimo metu (duomenys neskelbtini) tvarkos nebuvo. Byloje esantys pranešimai, gimnazijos tarybos protokolai rodo, kad gimnazijoje yra buvę atvejų, kai kiti darbuotojai kaltino būtent atsakovę mobingo ir psichologinio smurto naudojimu – galimai nepagarbus elgesys bendraujant su gimnazijos direktore, kolegų filmavimas jiems atliekant inventorizaciją. Šių aplinkybių atsakovė apeliaciniu skundu neneigė.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pati visa apimtimi neatlieka (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigų, kad pati atsakovė sudaro konfliktines situacijas yra pagrįsta visuma byloje esančių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, kad buvo inventorizuojama gimnazijos (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nepatvirtina psichologinio spaudimo ir mobingo apraiškų darbovietėje, kadangi inventorizacija yra teisiškai įtvirtinta procedūra, normalus darbdavio organizuojamas procesas, siekiant nustatyti faktiškai esantį turtą, jo likučius. Nors apeliantė akcentuoja, kad ji buvo pažeminta, kai inventorizacijos išvados jai buvo perskaitytos žodžiu, ieškovė, atsikirsdama į šiuos atsakovės teiginius, aiškino, kad atsakovė atsisakė susipažinti su išvadomis, o komisijos nariai norėjo išvadas aptarti su atsakove. Labiau tikėtina, kad tokia faktinė situacija atsakovės darbo vietoje susiklostė ne vien dėl ieškovės komisijos narių veiksmų, bet ir dėl pačios atsakovės neigiamo nusiteikimo prieš atliktą inventorizaciją, kas lėmė, jog susidariusi konfliktinė situacija jos išvadų pateikimo metu tik paaštrėjo, tačiau tai savaime nereiškia, jog ieškovės darbuotojos (komisijos nariai) siekė pajuokti, pažeminti atsakovę ir išvadų perskaitymas žodžių, šioje konkrečioje situacijoje, atitiko mobingo sąvoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, mobingo sąvokos neatitinka ir ieškovės reikalavimas atsakovei išeinant iš gimnazijos palikti (duomenys neskelbtini) raktą, kadangi toks reikalavimas pagrįstas ieškovės atsikirtimais dėl Gaisrinės saugos instrukcijų laikymosi, pagrįstas gimnazijoje patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, bei galimybe bet kada, esant poreikiui, patekti į (duomenys neskelbtini) patalpas kitiems darbuotojams (pvz. valytojui), juo labiau kad atsakovė šių ieškovės tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų neneigė ir juos paneigiančių argumentų neteikė. Be to, ieškovės direktorės jau nuo 2021 m. kovo 18 d. atsakovei išreikštas lūkestis, kad (duomenys neskelbtini) būtų tvarkoma ir atitiktų gimnazijos bendruomenės poreikius, niekaip nepatvirtina atsakovės teiginio, kad darbdavys ją persekioja dėl kreipimosi 2021 m. liepos 19 d. ir gruodžio 30 d. į ministeriją dėl, galimai, taikomo mobingo.

24. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės veiksmai pakeičiant atsakovei pareiginės algos koeficientus ir perskaičiuojant atlyginimą buvo neteisėti, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tokius veiksmus atliko siekdama įgyvendinti Biržų rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pateiktą vidaus audito ataskaitą, ir nors tai padarė netinkamai, tai savaime nereiškia, jog tokiais veiksmais ieškovė siekė pažeminti, sumenkinti atsakovę ar ją pajuokti kitų kolegų akivaizdoje. Tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu buvo siekiama susidoroti su atsakove.

25. Nors atsakovė teigia, kad visi ieškovės veiksmai rodo jos siekį atleisti atsakovę iš darbo, įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, į bylą nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė neįrodė, jog jai buvo grasinama ją atleisti iš darbo. Apeliantės argumentai dėl ieškovės siekio atleisti atsakovę, teisėjų kolegijos vertinimu, yra asmeninio pobūdžio, neturintys objektyvaus pagrindo, nulemti tarp atsakovės bei darbdavio ar kitų darbuotojų, susidariusios konfliktinės situacijos atsakovei, galimai, nevykdant darbdavio reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) tvarkos užtikrinimo, dėl darbo tvarkos taisyklių laikymosi ir pan.

26. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, spręstina dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

29. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 750 Eur, šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijai, kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė