Civilinė byla Nr. e2VP-9369-887/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00021-2024-0
Procesinio dokumento kategorijos:
3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.14.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 17 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant pareiškėjui E. R., suinteresuotam asmeniui L. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. R. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-936-887/2024.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. R. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-936-887/2024 pagal pareiškėjų L. R. ir E. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad L. R. nesudaro jam galimybių bendrauti su nepilnamečiais vaikais V. R. ir D. R., trukdo bendrauti tiek gyvai, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis (2025-08-13 DOK-31934).
Pareiškėjas E. R. teismo posėdyje nurodė, kad teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3.1 punktas buvo neįvykdytas vieną kartą, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d., kuomet dukra vyko kartu su juo, o sūnus – ne. L. R. pasakė jam, kad sūnaus neduos, nes jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sūnų. Jis tam neprieštaravo, nesiginčijo. Sūnus tuo metu buvo toje pačioje patalpoje, žaidė planšete ir tylėjo, jie abu nepasikalbėjo. Konfliktas su sūnumi įvyko 2025 m. liepos 23 d., po to sūnus su juo vyko du kartus, konfliktų nebuvo. Šiuo metu, po mėnesio laiko darbo su socialine darbuotoja, abiem šalims susitarus, atsižvelgiant į vaikų gerovę, bendravimas su sūnumi vyksta, tačiau jis vis tiek nori, kad teismas spręstų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jeigu vaikas atsisakys važiuoti pas jį, nevers sūnaus vykti ir tikrai dėl to nekonfliktuos su suinteresuotu asmeniu.
Suinteresuotas asmuo L. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutinka ir prašė jį atmesti, nes nustatytos bendravimo tvarkos yra laikomasi. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 17 d. tėvas pasiėmė tik vieną iš vaikų - V. R.. D. R. nenorėjo vykti pas tėvą dėl objektyvių priežasčių. Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriuje gavus pranešimą, kad E. R. galimai smurtavo prieš mažametį vaiką D. R., 2025 m. rugpjūčio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27806-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. E. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo 7 punkte nurodyta, kad apklaustas vaikas teigė, jog tėvas jį mušė per galvą ir pastūmė, jis nelabai nori važiuoti pas tėvą, nekenčia tėvo žmonos, jie buvo palikti vieni, vaikas išreiškė nenorą vykti pas tėvą. Taip pat nurodė, kad E. R. yra pakeitęs gyvenamąją vietą, sūnaus nepasiėmė tik vieną savaitę laiko ir tik dėl to, kad vaikas bijojo tėvo, nes prieš jį buvo smurtaujama. Šis atvejis buvo vienkartinis, nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki rugpjūčio 31 d. abu vaikai buvo pas tėvą, jų šeimai vykdoma atvejo vadyba. E. R. pats dažnai atšaukia vaikų pasiėmimą, tačiau ji pretenzijų dėl to nereiškia (2025-09-05 DOK-35004).
Suinteresuotas asmuo L. R. teismo posėdyje nurodė, kad su prašymu nesutinka. Paaiškino, jog sūnus mėnesį laiko nuo gegužės mėnesio nenorėjo važiuoti pas tėvą, birželio mėnesį net verkdavo. Ji E. R. nieko apie tai nesakė, nieko dėl to nedarė, nes jo bijo, jis viską neigia, terorizuoja ją. Liepos mėnesį vaikas taip pat nenorėjo vykti pas tėvą, tačiau beveik visą mėnesį vaikai buvo su ja, todėl problemų nekilo. Rugpjūčio mėnesį atvykus E. R., vaikas jiems abiem girdint pasakė, kad nenori važiuoti pas tėvą. E. R. prašymu ji pasirašė raštelį, kad dėl to neturės pretenzijų ir nesikreips į antstolį.
k o n s t a t u o j a :
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos pabaigos atvejų, įtvirtintų įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas, šios sutarties turinį įtraukdamas į teismo sprendimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
Teismų sistemos Liteko duomenimis, Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-887/2024 tenkino pareiškėjų L. R. ir E. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai, be kita ko, 1.3.1. punkte susitarė, kad po santuokos nutraukimo tėvas su vaikais V. R. ir D. R. turi teisę netrukdomai bendrauti, dalyvauti juos auklėjant neporinėmis metų savaitėmis su nakvynėmis pas tėvą nuo pirmadienio iki sekmadienio. Tėvas vaikus pasiims iš gyvenamosios arba kitos tėvų sutartos vietos 18.00 val. ir grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val. Šalys įsipareigoja nedaryti viena kitai kliūčių matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
Pareiškėjas prašymą išduoti vykdomąjį raštą grindžia tuo, kad suinteresuotas asmuo teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3.1 punkto neįvykdė vieną kartą, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d. neleido pasiimti sūnaus. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo nurodė, kad su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutinka ir prašė jį atmesti, nes sūnus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nevyko kartu su tėvu dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad bijojo tėvo, nes patyrė smurtą iš jo pusės ir todėl atsisakė pas tėvą važiuoti.
Pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
Iš į bylą pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-08-08 Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 11VSV-1565 matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje gavus pranešimą, kad E. R. galimai smurtavo prieš mažametį vaiką D. R., 2025 m. rugpjūčio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27806-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. E. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vaiko teisių apsaugos skyriuje vertinant, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, nustatyti rizikos veiksniai, nurodyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26 punkte: Rizikos veiksnys 26.1. – vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Faktinės aplinkybės: Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas vaiko motinos pranešimas, kad vaikams būnant pas tėvą yra skriaudžiamas sūnus: tėvas trenkė vaikui per galvą, papurtė, pastūmė, vaikas krito ir užsigavo galvą į sofos kampą, abu vaikai pradėjo verkti. Vaikas teigė, kad tėvas jį mušė per galvą ir pastūmė. Tėvas teigė, kad prieš vaiką nesmurtavo; Rizikos veiksnys 25.3.8. – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Faktinės aplinkybės: motina nurodė, kad būnant pas tėvą vaikai būna alkani, tėvas vaikus palieka vienus, tėvo žmona išmetė vaiką iš namų ir uždarė duris, tėvas vaikus prigąsdino dėl karo, o tai veikia vaikų emocinę būseną (ypač sūnaus), vaikas nenori vykti pas tėvą. Vaikas nurodė, kad nelabai nori važiuoti pas tėvą, nekenčia tėvo žmonos, jie su seserimi buvo palikti vieni, kartu buvo didesnė mergaitė. Tėvas paneigė vaikų motinos nurodytas aplinkybes, jo teigimu vaikų motinai pasiūlius keisti bendravimo su vaikais tvarką, jis nesutiko ir dėl to atsirado šis pranešimas. Tėvas teigė, kad rūpinasi vaikais, taiko skirtingus nei motina vaikų auklėjimo metodus. Vaikas išreiškė nenorą vykti pas tėvą. Taip pat buvo nustatyti apsaugos veiksniai, nurodyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 28 punkte, kurie gali padėti spręsti vaiko situaciją, mažinti neigiamą rizikos veiksnio (-ių) poveikį vaikui: 28.4. kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui: vaikas nenurodė, kad tėvas jį gąsdina. Priimtas sprendimas paskirti atvejo vadybininką, kadangi vaiko tėvams reikalinga pagalba sprendžiant krizinę situaciją dėl galimo tėvo smurto vaiko atžvilgiu bei siekiant vienodo požiūrio į vaikų auklėjimą (2025-09-05 DOK-35004, priedai).
Taigi, nors pareiškėjas ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. neleido jam pasiimti sūnaus, tačiau kaip matyti iš Vaiko situacijos vertinimo sprendimo, pats vaikas atsisakė vykti pas tėvą dėl galimai iš tėvo pusės patirto smurto. L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus jiems abiem girdint pasakė, kad nenori vykti pas tėtį, pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė, nurodė, kad neprisimena ar sūnus taip sakė. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 11 d. atvykęs pasiimti vaikų, matė sūnų namuose ir turėjo galimybę su juo pabendrauti bei įsitinkinti ar sūnaus nenoras vykti yra jo tikroji valia, tačiau pareiškėjas jokios iniciatyvos nesiėmė, pastangų išsiaiškinti situaciją nedėjo, su sūnumi nebendravo.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad bendravimas pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką 2025 m. rugpjūčio 11 d. nevyko išimtinai dėl suinteresuoto asmens kaltės, kad suinteresuotas asmuo neleido pareiškėjui pasiimti sūnaus. Be to, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu sūnus nenorėtų pas jį vykti, jis neverstų sūnaus važiuoti. Sutiktina, kad abu tėvai privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę, norus, negali naudoti prieš vaiką prievartos, kas neatitiktų vaiko interesų bei gali nepataisomai sugadinti santykius su pareiškėju. Tačiau taip pat abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad vaikų ir kartu negyvenančio tėvo bendravimas vyktų.
Pastebėtina, jog šalys patvirtino, kad po vienkartinio sūnaus nevykimo su pareiškėju, šalims mėnesį laiko dirbant su socialine darbuotoja, atsižvelgiant į vaikų gerovę, šalims tarpusavyje bendradarbiaujant, pareiškėjo bendravimas su sūnumi vyksta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei motyvus, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 646 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjo E. R. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-936-887/2024.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė
