M. J. pagal BK 138 str., 135 str.

Teikimas Nr. T-387-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00534-2007-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.3;

2.5.16

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus atstovei Eglei Čepukaitienei,

nuteistajam M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam M. J.

Teismas

n u s t a t ė :

M. J. nuteistas Ispanijos Karalystės Valensijos regiono teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 139¹ straipsnį ir 140 straipsnį, jam paskirta 23 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Ispanijos Karalystės Valensijos regiono teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu M. J. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta bausme, nustatant jam 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalis bei BK 63 straipsnio 1-2 dalis, 5 dalies 3 punktą, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 357-577 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Lygtinio paleidimo termino pabaiga – 2028 m. gegužės 5 d.

Alytaus apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam M. J. taikomą lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos panaikinti ir pasiųsti atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo M. J. elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. balandžio 17 d., jis buvo supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika (75 balai), kuri 2025 m. rugpjūčio 28 d. atlikus pakartotinį vertinimą padidėjo (83 balai). M. J. dirba, dalyvauja elgesio pataisos programose, nėra užfiksuota draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimų atvejų, nuteistasis laiku atvyksta į Probacijos tarnybą. Tačiau nuteistasis probacijos laikotarpiu padarė tris administracinius nusižengimus, be to, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. J. neginčijo, kad padarė visus Probacijos tarnybos teikime nurodytus pažeidimus ir kartu nurodė, kad dėl padarytų nusižengimų gailisi. Šiuo metu dirba, daugiau nusižengimų nedarys. Mano, kad probacija jam daro teigiamą įtaką.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsniu, probacijos sąlygas pakeičia arba lygtinį paleidimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Pagal Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. BVK 82 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2, 3 punktuose nustatyta, kad probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Tai reiškia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant šioje normoje numatytų sąlygų visumai, o būtent – nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Svarbu pabrėžti, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra visuomenės, veikiančios per teismą, laisvės atėmimo vietos administraciją, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių savo elgesio pažeidimų, jau nekalbant apie pažeidimus po probacijos tarnybos įspėjimų ir po kreipimųsi į teismą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos panaikinimo nuteistajam. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti lygtinį paleidimą ir vykdyti likusią bausmės dalį. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, būtina konstatuoti, kad probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu probacijos sąlygas pažeidžia be pateisinamų priežasčių. Tam turi būti išsiaiškinamos padarytų pažeidimų aplinkybės, priežastys, patikrinama, ar asmuo turėjo realią galimybę vykdyti įpareigojimus ir sąlygas, ar nebuvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių juos tinkamai vykdyti, t. y. turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Iš teismui pateikto Probacijos tarnybos teikimo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. J. iš įkalinimo įstaigos lygtinai buvo paleistas 2024 m. balandžio 17 d. Nuteistasis M. J. buvo supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis, be to, buvo sudarytas individualus nuteistojo priežiūros planas. Šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. J. buvo žinoma jam taikomos probacijos tvarka, paskirti įpareigojimai, tenkanti pareiga jų laikytis ir gresianti atsakomybė už šių įpareigojimų nevykdymą. Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos pabaiga – 2028 m. gegužės 5 d.

Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad M. J. dirba, dalyvauja elgesio pataisos programoje, neužfiksuota, kad asmuo vartotų psichiką veikiančias medžiagas, Probacijos tarnybos atstovės yra charakterizuojamas teigiamai. Kita vertus, nepaisant pirmiau aptartų ir teismo nustatytų, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, M. J. elgesys jam taikomo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu nebuvo išimtinai pozityvus bei preciziškas. Anaiptol, pastarasis padarė tris administracinius nusižengimus, iš kurių paskutinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 226 straipsnio 1 dalyje, teismas laiko ypatingai šiurkščiu. M. J. 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad į kalėjimo teritoriją permetė draudžiamą turėti daiktą – mobilaus ryšio telefoną. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio riziką yra linkusi didėti, kadangi nuteistasis palaiko kriminalines nuostatas, daro naujus administracinius nusižengimus. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. J., paklaustas apie tokį jo elgesį, buvo linkęs savo kaltę sumenkinti, tačiau teigė daugiau taip nesielgsiantis. Pažymėtina ir tai, kad M. J. atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šiuo metu byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui.

Visos teismo pirmiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo abejoti, kad M. J. jam taikomo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įsitaigos laikotarpiu darė naujus administracinius nusižengimus. Kita vertus, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos ir Probacijos tarnybos atstovės paaiškinimų, nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, elgiasi taktiškai, visada bendradarbiauja su Probacijos tarnybos atstovais, todėl šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo M. J. taikomą lygtinį paleidimą panaikinti ir jį pasiųsti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Pripažintina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį. Tuo labiau, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nereiškia, kad nuteistojo atžvilgiu byla yra išnagrinėta ir kaltės klausimas yra išspręstas. Minėti duomenys šiame bausmės atlikimo etape neturi teisinės reikšmės taikytinos atsakomybės griežtinimui ir išvadai, jog nuteistasis padarė visas jam inkriminuotas teisei priešingas veikas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 125-574/2022).

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne bausme klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį bei anksčiau nurodytą probacijos instituto esmę bei paskirtį, atsižvelgiant į Probacijos tarnybos atstovės paaiškinimus dėl asmens bendradarbiavimo su Probacijos tarnyba, likusi probacijos laiką, pripažintina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pakeisti nuteistajam M. J. taikomos bausmės atlikimo būdą. Nors M. J. elgesys probacijos laikotarpiu nėra nepriekaištingas, tačiau manytina, kad jis deda pastangas pakeisti savo elgesį.

Teismas atkreipia nuteistojo M. J. dėmesį į tai, kad likusiu lygtinio paleidimo laikotarpiu jis turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti skirtas pareigas ir nepažeisti probacijos sąlygų, įstatymų, priešingu atveju Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

n u t a r i a:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam M. J.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė