Dėl reikalavimų įskaitymo ir juridinio asmens perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento LBUAB „Rokiškio aliejinė“ ir atsakovės KŪB „Agrosindikatas“ 2022 m. lapkričio 8 d. sudarytos juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, pirkimo-pardavimo sutarties 15.1.2 papunktį ir 2022 m. lapkričio 10 d. juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, perdavimo-priėmimo aktą

Nr. DOK-1564

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00118-2025-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 24 d. paduotu atsakovės komanditinės ūkinės bendrijos „Agrosindikatas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl reikalavimų įskaitymo ir juridinio asmens perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento LBUAB „Rokiškio aliejinė“ ir atsakovės KŪB „Agrosindikatas“ 2022 m. lapkričio 8 d. sudarytos juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, pirkimo–pardavimo sutarties 15.1.2 papunktį ir 2022 m. lapkričio 10 d. juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, perdavimo–priėmimo aktą; pritaikius restituciją iš atsakovės KŪB „Agrosindikatas“ priteisti ieškovei LBUAB „Rokiškio aliejinė“ ekvivalentą pinigais – 361 421,81 Eur; atsakovei KŪB „Agrosindikatas“ sumokėjus ieškovei LBUAB „Rokiškio aliejinė“ priteistus 361 421,81 Eur, įpareigoti šalis pasirašyti pagal 2022 m. lapkričio 8 d. juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, pirkimo–pardavimo sutartį parduotos LBUAB „Rokiškio aliejinė“, kaip turtinio komplekso, perdavimo–priėmimo aktą, kitą ieškinio dalį atmesti.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 87 straipsnį, 51 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 1 dalį. Teismo nuomone, kreditorių susirinkimo sprendimas negali būti aiškinamas ar taikomas taip, kad įkaito turėtojo reikalavimai būtų tenkinami iš neįkeisto turto vertės kaip užtikrinti (prioritetiniai) reikalavimai (JANĮ 96 straipsnis). Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik JANĮ 96 straipsniu bei neatsižvelgė į 2022 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (kuris nėra nuginčytas ir galiojantis) nustatytą gautos kainos už parduotą juridinį asmenį paskirstymo tvarką, todėl pažeidė tiek JANĮ 87 straipsnį, kuris įtvirtina specifinį turto realizavimo būdą bankroto procese, tiek JANĮ 51 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos, tiek JANĮ 55 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, tiek JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kuris įpareigoja nemokumo administratorių bankroto proceso metu vykdyti kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMtMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373-219/2016">3K-3-373-219/2016</a>). Pagal šią praktiką hipotekos kreditorius privalo prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo tik proporcinga ir pagrįsta apimtimi, o ne finansuoti visas potencialias (ateities) bankroto proceso administravimo išlaidas. Atsakovei turėjo būti priskirta proporcinga jos tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalis, apskaičiuota nuo konkrečių ir faktiškai pagristų bankroto administravimo išlaidų. Teismai, nuspręsdami iš įkaito turėtojo reikalavimo tenkinimui skirtos vertės atskaityti ne tik maksimalias prognozuojamas administravimo išlaidas, bet ir papildomai 10 proc. nuo likusio įkeisto turto vertės, pažeidė JANĮ 96 ir 98 straipsnius ir nukrypo nuo praktikos.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pareigą, nes visiškai neanalizavo ir nevertino vieno iš esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai atskaitomų administravimo išlaidų.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 314, 185 straipsnius), nes atsisakė priimti esminę reikšmę turinčius įrodymus apie faktinę į juridinio asmens turtinį kompleksą įeinančio turto būklę, netinkamai ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas