Dėl detaliojo planavimo proceso metu priimtų administracinių aktų ir šių aktų pagrindu sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo

Civilinė byla Nr. 3K-3-310/2010 Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alaiba“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Telšių apskrities viršininko administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Alaiba“ dėl administracinių aktų, jų dalių panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo; tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R., VĮ Registrų centro Mažeikių filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl detaliojo planavimo proceso metu priimtų administracinių aktų ir šių aktų pagrindu sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo.

Ieškovas 2007 m. spalio 29 d. ieškiniu prašė:

1) panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. G. 2005 m. gegužės 3 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. 27;

2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo nutarta patvirtinti detalųjį planą sklypo riboms ir užstatymo režimui nustatyti, adresu: (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. A1-69 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-­471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punkto panaikinimo“;

4) panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos E. B. 2007 m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. 10;

5) panaikinti Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1805, kuriuo nurodyta Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui parduoti atsakovui UAB „Alaiba“ ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomo statinio 0,0378 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

6) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. spalio 11 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Telšių apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Alaiba“ 0,0378 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 9812 Lt.

7) panaikinti 0,0378 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją UAB „Alaiba“ vardu;

8) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Alaiba“ grąžinti valstybės nuosavybėn nurodytą žemės sklypą, o Telšių apskrities viršininko administraciją – 9812 Lt atsakovui UAB „Alaiba“.

Ieškovo teigimu, priimant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius, buvo pažeistos detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų:

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto (detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių), Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto (valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), nes detalusis planas šiuo atveju buvo parengtas esamo statinio rekonstrukcijai bei naujo statinio statybai;

aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punkto (detaliajam planui rengti planavimo organizatorius sudaro planavimo užduotį; planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldybės vyriausiuoju architektu), taip pat 30 punkto (jei detaliojo planavimo organizatorius yra savivaldybė, planavimo užduotį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius), nes užduotį ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti sudarė ne planavimo organizatorius – Mažeikių rajono savivaldybės administracija, o savivaldybės vyriausiasis architektas, ir ši užduotis nepatvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus;

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatų (patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), nes Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ nebuvo paskelbtas.

Dėl to pirmiau nurodyti su ginčo žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimu susiję administraciniai aktai naikintini, o šių aktų pagrindu sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, naikintina žemės sklypo teisinė registracija, taikytina restitucija natūra.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino:

panaikino Telšių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos E. B. 2007 m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. 10;

bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. A1-69 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-­471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punkto panaikinimo“ nutraukė;

kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad:

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A1-1109 įsakė rengti detalųjį planą žemės sklypo riboms ir urbanistiniams apribojimams nustatyti, adresu: (duomenys neskelbtini);

2004 m. spalio 26 d. Mažeikių vyr. architektas T. P. sudarė ir patvirtino užduotį teritorijų planavimo dokumentams rengti; planavimo tikslas – suformuoti pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, nustatyti šiam sklypui urbanistinius–architektūrinius apribojimus ir specialiąsias naudojimo sąlygas, įvertinant pastato rekonstrukciją arba naują statybą;

2005 m. gegužės 3 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. G. patvirtino Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 27, kuriame nurodyta, kad patikrintas detalusis planas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riboms ir užstatymo režimui nustatyti; procedūra ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus; patikrinimo išvada teigiama; siūloma dokumentą tvirtinti;

2005 m. gegužės 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktu patvirtino detalųjį planą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riboms ir užstatymo režimui nustatyti;

2005 m. birželio 9 d. UAB „Alaiba“ pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini);

Telšių apskrities viršininkas 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1805 nurodė Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui parduoti atsakovui UAB „Alaiba“ ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomo statinio 0,0378 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

2005 m. spalio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Telšių apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Alaiba“ 0,0378 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 9812 Lt;

2006 m. balandžio 5 d. atsakovui UAB „Alaiba“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. 06/50GN administraciniam–komerciniam pastatui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti;

Aplinkos ministerijos 2006 m. gruodžio 27 d. rašte pažymima, kad parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), yra negyvenamosios patalpos gyvenamajame name, o ne atskiras statinys;

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A1-69 panaikino savo 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riboms ir užstatymo režimui nustatyti;

2007 m. vasario 9 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja E. B. patvirtino Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 10, kuriame nurodyta, kad patikrintas detalusis planas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riboms ir urbanistiniams apribojimams nustatyti; dokumento sprendiniai neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto, kuriame įtvirtintas draudimas suformuoti žemės sklypą taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas; planavimo užduotis neatitinka Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punkto reikalavimų; patikrinimo išvada neigiama; siūloma dokumentą taisyti ir atlikti privalomas svarstymo bei derinimo procedūras bendra tvarka;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas, kuriuo patenkintas UAB „Alaiba“ skundas, panaikinti Telšių apskrities viršininko 2007 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. P1.V.3 „Dėl akto pripažinimo negaliojančiu“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. A1-69 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-­471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punkto panaikinimo“, o Mažeikių rajono savivaldybės administracija įpareigota paskelbti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ vietinėje spaudoje;

2008 m. gegužės 31 d. nurodytas 2005 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. A1-471 buvo paskelbtas Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“.

Pažymėjęs, kad reikalavimus ieškovas iš esmės grindžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. spalio mėnesio rašte Nr. 6.3-2573 išdėstyta informacija bei išvadomis, pateikdamas šį raštą kaip didesnę įrodomąją galią turintį oficialų rašytinį įrodymą, teismas kartu nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui visos detaliojo plano medžiagos, nepagrindė, kaip konkrečiai ginčo žemės sklypo detaliojo plano parengimas, derinimas ir patvirtinimas neatitinka Mažeikių miesto generalinio plano ir Mažeikių miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių; šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, tačiau viešojo intereso gynimo būtinumas nepaneigia civilinio proceso principo dėl teismo nešališkumo, t. y. teismas negali suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo.

Dėl ieškovo įvardyto procedūrinio pobūdžio pažeidimo, kad, tvirtinant ginčo žemės sklypo detalųjį planą, buvo pažeistas Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punktas, teismas nurodė, jog bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad užduotis teritorijų planavimo dokumentams rengti buvo sudaryta ir patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos padalinyje – Mažeikių rajono ūkio plėtros skyriuje, kurio funkcija – organizuoti savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrųjų, specialiųjų, detaliųjų planų ir planavimo dokumentų rengimą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad planavimo užduoties trūkumas, jog užduotį sudaręs ir ją patvirtinęs asmuo yra tas pats Mažeikių rajono ūkio plėtros skyriaus Architektūros ir urbanistikos tarnybos darbuotojas – vyriausiasis architektas, negali būti pagrindas pripažinti šį dokumentą neteisėtu. Teismas nurodė, kad ieškovas nepaneigė bylos duomenų, jog vyriausiasis architektas ginčo detaliojo planavimo proceso metu turėjo teisę sudaryti ir tvirtinti užduotis teritorijų planavimo dokumentams rengti bei teisę, vykdant jam pavestas funkcijas, pasirašyti įvairius dokumentus.

Spręsdamas dėl ieškovo argumento, kad ginčijamas Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1805, ginčijamoje valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas kaip parduodamo žemės sklypo suformavimo pagrindas, buvo priimtas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą, teismas nurodė, kad pastatas–parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), yra atskiras nekilnojamojo turto objektas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatęs, kad 0,0378 ha žemės sklypas detaliajame plane suformuotas prie šio komercinės paskirties pastato, o ne prie kito naujai statomo statinio, kaip nurodoma ieškinyje, teismas nesutiko su ieškovo tvirtinimu, jog žemės sklypo prie esamo komercinės paskirties pastato–parduotuvės formavimo procedūros ir sklypo dydis, dėl kurio iš esmės nėra ginčo, prieštarauja įstatymo normoms. Teismas pripažino ieškovą neįrodžiusiu, kad ginčo žemės sklypas suformuotas naujai statomam ar rekonstruojamam statiniui, nurodydamas, jog ieškovo argumentai, kad sklypas suformuotas būtent taip, yra deklaratyvūs ir nepagrindžia aplinkybės, jog žemės sklypas nebūtinas esamam pastatui eksploatuoti. Pažymėjęs, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. spalio mėnesio rašte Nr. 6.3-2573 įvardyti pastatai turi skirtingus unikalius numerius, skirtingi jų adresai ((duomenys neskelbtini)) bei paskirtys – du gyvenamieji namai ir parduotuvė, teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog visi šie pastatai nurodytame rašte vertinami kaip vienas gyvenamasis namas su negyvenamosiomis patalpomis. Teismo nuomone, ieškovo tvirtinimas, kad egzistuoja ne atskiras objektas, o vienas pastatas, susidedantis iš trijų korpusų, prieštarauja byloje esantiems dokumentams.

Atkreipęs dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodė, kokios teisės aktų normos, jo manymu, buvo pažeistos, ginčijamame Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akte Nr. 27 padarant teigiamą išvadą dėl ginčo detaliojo plano patikrinimo, bei nenustatęs jokių procedūrinių Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimų, teikiant patikrinti planavimo dokumentus ir juos tikrinant, teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. G. 2005 m. gegužės 3 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. 27. Teismas sprendė, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė B. R., tikrindama ginčo detaliojo plano dokumentus, tinkamai atliko Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnyje nustatytas funkcijas ir pagrįstai pateikė teigiamą šių dokumentų patikrinimo išvadą.

Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos E. B. 2007 m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. 10, teismas pažymėjo, kad 2007 m. vasario 9 d. dokumentus tikrinusi ta pati vyresnioji specialistė B. R. ginčijamame akte Nr. 10 nurodė, jog dokumentų sprendiniai neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto, o planavimo užduotis – Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punkto reikalavimų. Bylos duomenis pripažinęs paneigiančiais, kad tokių pažeidimų buvo padaryta, teismas patenkino ieškovo reikalavimą panaikinti nurodytą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 10.

Atsižvelgęs į tai, kad nekilnojamųjų daiktų registravimas atliekamas įstatymuose nurodytų dokumentų – administracinių aktų – pagrindu, kuriuos šiuo atveju nėra pagrindo naikinti, teismas atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti ginčo žemės sklypo teisinę registraciją atsakovo UAB „Alaiba“ vardu, taip pat netenkino reikalavimų pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. spalio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūra, kaip išvestinių iš pirmiau atmestų reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 1 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą pakeitė; sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai bei priteistos atstovavimo išlaidos, panaikino ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkino:

1) panaikino Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. G. 2005 m. gegužės 3 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 27;

2) panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo nutarta patvirtinti detalųjį planą sklypo riboms ir užstatymo režimui nustatyti, adresu: (duomenys neskelbtini);

3) panaikino Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1805, kuriuo nurodyta Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui parduoti atsakovui UAB „Alaiba“ ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomo statinio 0,0378 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

4) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. spalio 11 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Telšių apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Alaiba“ 0,0378 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 9812 Lt;

5) panaikino 0,0378 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją UAB „Alaiba“ vardu;

6) taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą UAB „Alaiba“ grąžinti valstybės nuosavybėn nurodytą žemės sklypą, o Telšių apskrities viršininko administraciją – 9812 Lt atsakovui UAB „Alaiba“;

kitą teismo sprendimo dalį, kuria bylos dalis buvo nutraukta, paliko nepakeistą.

Konstatavusi, kad ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras nagrinėjamo ginčo atveju turėjo teisę kreiptis į teismą viešajam interesui ginti, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, susijusius su viešojo intereso šioje byloje nebuvimu.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo detaliojo plano rengimo proceso parengiamojo etapo pradžia, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2004 m. spalio 6 d. įsakymu nurodant rengti detalųjį planą žemės sklypo riboms ir urbanistiniams apribojimams adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyti, Mažeikių rajono savivaldybės vyriausiajam architektui T. Pudžiuviui 2004 m. spalio 26 d. suderinant jo paties sudarytą užduotį detaliajam planui rengti ir 2004 m. spalio 27 d. parengiant planavimo sąlygas šiam planui rengti, pažeidžia Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29, 30 punktų nuostatas, nes užduotį parengė ne planavimo organizatorius ir ši užduotis planavimo organizatoriaus – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus – nebuvo patvirtinta. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai tik formalaus pobūdžio pažeidimas, nurodydama, jog įstatyminių įgaliojimų neturinčio asmens sudaryta ir patvirtinta užduotis teritorijų planavimo dokumentams rengti užprogramavo įstatymų pažeidimus, rengiant, derinant, svarstant ir tvirtinant ginčo žemės sklypo planavimo dokumentus.

Pažymėjusi, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas tam, kad būtų galima parduoti jį be aukciono atsakovui UAB „Alaiba“, kuriai priklauso šiame sklype esantis pastatas–parduotuvė, pažymėta indeksu 1E1p, teisėjų kolegija, remdamasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punktu, nurodė, jog tokiu atveju detaliojo plano rengimo tikslas turėjo būti žemės sklypo prie naudojamo statinio suformavimas, neplanuojant jame statinio rekonstrukcijos ar naujo statinio statybos. Teisėjų kolegija sprendė, kad dėl parengiamajame teritorijos planavimo etape padarytų pažeidimų, nustatant planavimo tikslus bei užduotį, buvo pažeista ir įstatyme reglamentuota viešumą užtikrinanti procedūra, nes detalusis planas, kuriame numatyti statybos darbai, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, 30 straipsniu, negalėjo būti viešai svarstomas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Be to, šis planas buvo parengtas nevertinant numatomos veiklos išplėtimo pobūdžio, transporto eismo intensyvumo, poveikio gyventojams ir aplinkai rodiklių, planuojamos veiklos padarinių, ir dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pažeistas viešasis interesas. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas detaliojo planavimo procesas jau parengiamajame etape buvo neteisėtas, nes prieštaravo imperatyviosioms įstatymų normoms (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktui, 19, 20 straipsniams, 22 straipsnio 8 daliai, 30 straipsniui, Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintiems Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatams).

Vertindama ginčo žemės sklypo planavimo dokumentų rengimo etapą, teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas, pažeidžiant Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą, nes suformuoto sklypo riba kerta statinį (pastatą–parduotuvę, pažymėtą indeksu 1E1p), kuris detaliojo plano rengimo metu buvo suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų nurodyta aplinkybė, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, egzistuoja du atskiri nekilnojamojo turto objektai – 83,93 kv. m ploto sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), ir 102,28 kv. m ploto pastatas–parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kuriai suformuotas 0,0378 ha ploto žemės sklypas, nepaneigia fakto, jog šis žemės sklypas kerta statinio ribas, nes 2004 metais, formuojant sklypą, parduotuvė ir rūsys viešame registre buvo suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas – pastatas–parduotuvė, pažymėta indeksu 1E1p. Šio pastato rūsys kaip atskiras nekilnojamasis daiktas – negyvenamoji patalpa–sandėlis, pažymėtas indeksu 1A3p, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir įregistruotas viešame registre tik 2007 m. vasario 9 d., t. y. praėjus dvejiems metams po atsakovui UAB „Alaiba“ ne aukciono tvarka parduodamo žemės sklypo suformavimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2007 metais viešame registre įregistruoti nekilnojamojo turto pasikeitimai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl žemės sklypo suformavimo 2005 metais teisėtumo. Byloje esančius duomenis (Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos 1996 m. birželio 14 d. potvarkį Nr. 109 „Dėl Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos pastatų ir statinių teisinio registravimo“ bei planus) pripažinusi patvirtinančiais, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuoto 0,0378 ha žemės sklypo riba kerta statinį, kuris šio sklypo suformavimo momentu buvo įregistruotas kaip vienas statinys (nekilnojamasis daiktas), teisėjų kolegija sprendė, jog ginčijamo detaliojo plano dokumentas – sklypo planas – neatitinka imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, todėl yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija taip pat pripažino neteisėtais visus ginčijamo detaliojo plano derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų rezultatus (Mažeikių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. kovo 21 d. Projekto kompleksinio tikrinimo posėdžio protokole Nr. 257 esančius ginčo detaliojo plano suderinimą ir rekomendaciją jį tvirtinti; ginčijamo 2005 m. gegužės 3 d. Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto Nr. 27 nurodą, kad procedūra ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus; ginčijamo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą dėl detaliojo plano patvirtinimo), konstatuodama, jog jie parengti, neįvertinus šioje nutartyje nurodytų planavimo sąlygų, proceso ir detaliojo plano sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams.

Nustačiusi, kad ginčijamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. A1-471, kuriuo buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, buvo paskelbtas Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“ 2008 m. gegužės 31 d., t. y. iki įsiteisėjant teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas šio detaliojo plano teisėtumo klausimas, teisėjų kolegija konstatavo, jog toks paskelbimas nesukuria Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nurodytų teisinių padarinių (patvirtinto detaliojo plano įsigaliojimo), nes prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir ginčo detaliojo plano pagrindu priimtas Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1805 dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka atsakovui UAB „Alaiba“, 2005 m. spalio 11 d. sudaryta šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei atlikta jo teisinė registracija, nes tai buvo padaryta neįsigaliojus detaliajam planui (CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Alaiba“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šį prašymą grįsdamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl viešojo intereso nagrinėjamoje byloje buvimo. Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuota praktika leidžia teigti, kad tam tikro pažeidimo, sprendžiant vienus ar kitus klausimus, nustatymas savaime nėra pagrindas konstatuoti kartu ir viešojo intereso pažeidimą. Viešojo intereso egzistavimas pripažįstamas tik nustačius, kad pažeidimas yra esminis, ir prokuroro (ar kito asmens, pareiškusio ieškinį CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu) reikalavimų patenkinimas sukels realių teisinių padarinių, t. y. realiai leis apginti viešąjį interesą. Kasatoriaus teigimu, prokuroro pareikštų reikalavimų patenkinimas šioje byloje nelemia realių teisinių padarinių, nes jų patenkinimo atveju UAB „Alaiba“, būdama parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė ir dėl to turėdama teisę įsigyti šiam pastatui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, kreiptųsi į kompetentingas institucijas ir rezultatas būtų toks pats – būtų suformuotas ir įsigytas toks žemės sklypas, koks yra suformuotas ginčijamais administraciniais aktais bei perleistas ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi.

2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29, 30 punktų pažeidimus dėl to, kad 2004 m. spalio 26 d. sudaryta užduotis ginčo detaliajam planui rengti, nors ir suderinta su vyriausiuoju architektu, nebuvo patvirtinta detaliojo planavimo organizatoriaus – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, netinkamai aiškino ir taikė nurodytų punktų nuostatas. Sistemiškai aiškinant Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11, 29 punktus, darytina išvada, kad šių taisyklių 29 punkte įtvirtinto reglamentavimo tikslas – planavimo užduoties suderinimas su vyriausiuoju architektu; nesuderinus planavimo užduoties, planavimas negalimas. Tuo tarpu suderintos su vyriausiuoju architektu užduoties tvirtinimas yra tik formalus veiksmas. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 30 punkte tik nurodyta, kad jei detaliojo planavimo organizatorius yra savivaldybė, planavimo užduotį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, ir nenustatyta, kad jis pats asmeniškai turi surašyti planavimo užduoties tekstą. Savivaldybės administracijos direktorius įstatyme nustatytoms pareigoms vykdyti pasitelkia jam pavaldžias institucijas ir asmenis, atitinkamos srities specialistus. Būtent savivaldybės vyriausiasis architektas, būdamas tiesiogiai pavaldus administracijos direktoriui ir turėdamas šio suteiktus įgaliojimus pagal einamas pareigas veikti detaliojo planavimo procese, ir privalėjo sudaryti planavimo užduotį. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius nėra suteikęs vyriausiajam architektui tokių įgaliojimų.

3. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte tik nustatyta, kad sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir nieko neužsimenama apie planavimo užduoties, reikalingos detaliojo plano sąlygoms išduoti, tikslą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas planavimo tikslo atitikties įstatymui klausimą, nepagrįstai vadovavosi nurodyta įstatymo nuostata. Tai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad ginčo detaliojo plano rengimo tikslas turėjo būti žemės sklypo prie naudojamų statinių suformavimas, neplanuojant jame statinio rekonstrukcijos ar naujo statinio statybos, ir kartu netinkamą Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16 punkto aiškinimą, jog detaliojo planavimo tikslu gali būti tik vienas iš šiame punkte nurodytų tikslų. Kasatoriaus teigimu, jokiame teisės akte neįtvirtinta draudimo detaliuoju planavimu nustatyti ar pakeisti keleto reglamentų, pvz., atidalijant sklypus (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.5 punktas) – kartu pakeisti ir tvarkymo bei naudojimo režimą, nustatyti specialiąsias naudojimo sąlygas ir pan.

4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad egzistuoja du atskiri nekilnojamojo turto objektai – negyvenamoji patalpa–sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatas–parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Būtent po pastatu–parduotuve, nuosavybės teise priklausančia kasatoriui, yra suformuotas 0,0378 ha žemės sklypas, dėl kurio detaliojo plano kilo ginčas. Bylos duomenimis, priešingai nei konstatuota apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, šio žemės sklypo ribos nekerta sandėlio, kuris yra kitame pastate, taigi – ir nepažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto.

Pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Alaiba“ kasacinio skundo atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija, nurodydama, kad pritaria kasacinio skundo argumentams, prašo panaikinti kasatoriaus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl detaliojo planavimo sprendinius įforminančių administracinių aktų panaikinimo ir šių aktų pagrindu sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Paaiškėjus, kad valstybinės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, egzistuoja viešasis interesas šį pažeidimą kuo greičiau pašalinti. Dėl to prokuroras, nustatęs tokį pažeidimą, priimant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius, pagrįstai inicijavo šią civilinę bylą.

2. Teritorijų planavimas yra viešosios teisės sritis. Šiam procesui pradėti būtinas kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimas. Viešojo administravimo subjektai turi tik konkrečių teisės aktų nuostatų jiems suteikus įgalinimus. Plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Kasatorius argumentais dėl suderintos užduoties detaliajam planui rengti tvirtinimo plečiamai aiškina Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29, 30 punktus. Šių taisyklių 30 punkte imperatyviai nurodyta, kad jei detaliojo planavimo organizatorius yra savivaldybė, planavimo užduotį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o ne savivaldybės vyriausiasis architektas.

3. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnyje nenustatyta galimybės rengti detaliuosius planus supaprastinta tvarka, formuojant žemės sklypą naujų statinių statybai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad detalusis planas ginčo žemės sklypui buvo parengtas supaprastinta tvarka, padarė pagrįstą išvadą, jog užduotyje nustatytas planavimo tikslas negalėjo būti žemės sklypo prie naudojamo statinio suformavimas, planuojant jame statinio rekonstrukciją ar naujo statinio statybą.

4. Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos 1996 m. birželio 14 d. potvarkio Nr. 109 duomenimis, Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai buvo leista įregistruoti vieną statinį – parduotuvę su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2005 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo atsakovas UAB „Alaiba“. 2006 m. gruodžio 12 d. parduotuvės rūsys buvo įregistruotas kaip atskira negyvenamoji patalpa adresu: (duomenys neskelbtini). Apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šių duomenų pagrindu pripažino, kad detaliuoju planu suformuoto ginčo žemės sklypo riba kerta statinį, nes šis sklypo suformavimo momentu buvo įregistruotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Toks žemės sklypo suformavimas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimų.

Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl viešojo intereso sampratos nagrinėjamos bylos kontekste

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010). Viešojo intereso gynimą civiliniame procese taip pat lemia kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis negu kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja bei iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, todėl būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Sprendimą, ar tam tikras interesas laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte.

Apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje pasisakė dėl viešojo intereso, analizavo įstatymų, poįstatyminių teisės aktų (Teritorijų planavimo įstatymo, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų) normas, susijusias su viešojo intereso – žemės sklypo detaliojo plano rengimu, kai sklype numatoma nauja statyba, apribojamas visuomenės dalyvavimas plano rengimo ir svarstymo procedūrose, neteisėtai visuomenei atimama reali galimybė vertinti naujos statybos poveikį aplinkai, gyventojams, eismo intensyvumui ir kt. – gynimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad, rengiant ginčo žemės sklypo detalųjį planą, turi būti laikomasi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, kuriuose išreikštas viešasis interesas, reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti vietos savivaldos institucijos įsakymus, kuriais ši netinkamai įgyvendino teritorijų planavimo teisės aktus, t. y. apginti viešąjį interesą.

Dėl detaliojo plano rengimo tvarkos pažeidimo

Teritorijų planavimo įstatymas yra viešosios teisės norminis aktas, kuriame reglamentuojamas teritorijų planavimas, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teisės ir pareigos šiame procese. Vienas iš teritorijų planavimo dokumentų yra detalusis planas, kuriame nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Detaliųjų planų rengimo tvarka reglamentuojama Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnyje. Esant skirtingiems planavimo tikslams, skiriasi detaliųjų planų rengimo tvarka. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktuose nurodyti detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka, kuri išdėstyta Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įvardytose Aplinkos ministerijos patvirtintose detaliųjų planų rengimo taisyklėse ir 30 straipsnio 3 dalyje nurodytuose Vyriausybės patvirtintuose konsultavimosi, viešo svarstymo nuostatuose. Kituose Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies punktuose įvardyti detalieji planai rengiami laikantis Teritorijų planavimo įstatyme, Detaliųjų planų rengimo taisyklėse ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose įtvirtintų reikalavimų.

Užduotyje teritorijų planavimo dokumentams rengti, kurią sudarė ir, pažeisdamas Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29, 30 punktų reikalavimą, kad užduotį turi patvirtinti savivaldybės administracijos direktorius, patvirtino rajono vyriausiasis architektas, buvo nurodytas toks planavimo tikslas: suformuoti pastatui, esančiam Mažeikiuose, Laisvės g. 34, žemės sklypą, nustatyti šiam sklypui urbanistinius–architektūrinius apribojimus ir specialiąsias naudojimo sąlygas, įvertinant pastato rekonstrukciją arba naują statybą, detalusis planas svarstomas su visuomene, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Nagrinėjamu atveju detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas prie naudojamo statinio (parduotuvės) (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punktas) ir kartu – žemės sklypas naujo statinio statybai (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.2 punktas). Kai sklypas formuojamas naujo statinio statybai, detalusis planas negali būti rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir tvirtinamas supaprastinta tvarka, nes tai neleidžiama pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus. Civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje (teritorijų planavimas, minėta, yra viešosios teisės sritis) vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas prokuroro ieškinį ir panaikindamas detalųjį planą, padarė pagrįstas išvadas, jog detalusis planas neleistinai buvo rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir patvirtintas supaprastinta tvarka, taip pažeidžiant imperatyviąsias teritorijų planavimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir kartu viešąjį interesą, nes neteisėtai buvo sutrumpinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo buvo nutarta patvirtinti neteisėtai parengtą detalųjį planą, šio pagrindu priimtus kitus administracinius aktus ir sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei taikydamas restituciją natūra, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Alaiba“ (j. a. kodas 300059329) į valstybės biudžetą 81 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys